- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1984-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31263-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
- Kategorijos
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (skolininkės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareikštą pareiškėjos (skolininkės) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skunde dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, antstolė Asta Stanišauskaitė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (skolininkė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugas priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515 iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundžiamų antstolės patvarkymų. Pareiškėja nurodė, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas privalomojo nurodymo ir savavališkos statybos akte konstatuotų aplinkybių (statybos naujumas ir savavališkumas) pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo priimtais procesiniais sprendimais nustatyta, jog pareiškėja administracinio nusižengimo nepadarė, todėl spręstina, jog privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir negali būti vykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515 iki bus priimta galutinė nutartis pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės 2019 m. spalio 10 d. patvarkymų.
3. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia antstolės veiksmus, įrodinėdama, kad antstolė nepagrįstai 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu priėmė vykdyti privalomąjį išieškotojos nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-1000-190216-00017. Vadinasi, jei teismas netaikys laikinųjų apsaugos priemonių – skolininkė turės pareigą griauti gatvėje išklotą asfaltą ir grąžinti į gatvę žvyrą. Tokia situacija neabejotinai susijusi su papildomomis išlaidomos, nepatogumais gatvės gyventojams bei naujais teisminiais procesais dėl žalos atlyginimo tuo atveju, jei vėliau pareiškėjo skundas būtų tenkintas. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/01515 iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundžiamo antstolės patvarkymo
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pareiškėja neįrodė, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeistos jos teisės ir viešasis interesas, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai.
4.2. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas. Privalomojo nurodymo teisėtumas nebuvo ginčijamas administracinio nusižengimo byloje.
4.3. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad antstolė 2019 m. spalio 10 d. patvarkymu yra priėmusi vykdyti privalomąjį nurodymą, kuris yra teisėtas, galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra vykdytinas.
4.4. Teismo nustatytas draudimas vykdyti vykdomąjį dokumentą – privalomąjį nurodymą tik dėl to, kad pareiškėja (skolininkė) pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prieštarautų bendriems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams bei pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
5. Skolininkė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti pateiktą atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatė, kad Ajerų gatvės buvusi žvyro danga priklausė pareiškėjai ir ši ją tiesiog keitė kita danga (asfaltbetoniu), o ne įrenginėjo (statė) naują gatvę (statinį). Tai reiškia, kad pareiškėja administracinio nusižengimo nepadarė.
5.2. Tik konstatavus, jog buvo pastatytas naujas statinys, galima kalbėti apie nusižengimo objektyvius veiksmus (savavališką statinio statybą). Kadangi naujo statinio statyba nenustatyta, nėra pagrindo teigti, jog statyba buvo savavališka.
5.3. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patvirtinančioms, jog pareiškėjos vykdyti statybos darbai nelaikytini nauja ir juo labiau savavališka statyba, antstolės Astos Stanišauskienės atlikti procesiniai vykdymo veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti.
6. Antstolė Asta Stanišauskaitė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnis).
8. Bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriaus nustatyta tvarka. CPK 510 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Šios apeliacijos paskirtis – patikrinti, pagrįstai ar ne pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra būtinos trys sąlygos. Pirma, pareiškėjas turi tikėtinai pagrįsti savo materialinį subjektinį reikalavimą, kuriam užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antra, turi egzistuoti teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo rizika. Trečia, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamo apsaugoti intereso svarba turi pateisinti prašomą taikyti suvaržymą ar ribojimą. Šias sąlygas privalo įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę.
10. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų yra preliminariai pagrįstas, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas pareiškėjai palankaus teismo sprendimo vykdymas.
11. Nagrinėjamoje byloje apeliantė priėmė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-1000-190216-00017. Apeliantė savavališka statyba laiko kelio nutiesimą Ajerų g. Vilniuje. Dėl atliktų pažeidimų apeliantės iniciatyva buvo pradėta administracinė byla Vilniaus miesto apylinkės teisme. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1677-1035/2019, nenustatė administracinio nusižengimo požymių, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje. Nurodytų teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog Ajerų gatvės buvusi žvyro danga priklausė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir ši ją pakeitė kita danga (asfaltbetoniu), todėl administracinio nusižengimo protokole Vilniaus miesto savivaldybės administracijai suformuluotas kaltinimas dėl naujo neypatingo statinio savavališkos statybos nepasitvirtino. Teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ne statė naują kelią, tačiau keitė dangą ant jau pastatyto kelio. Nenustačius, jog statomas naujas statinys, nebuvo nustatyta ir savavališka naujo statinio statyba.
12. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog nors minėti teismai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjai administracinės atsakomybės, tačiau apeliantės priimtas privalomasis nurodymas nėra panaikintas, jis yra galiojantis ir privalo būti vykdomas. Duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į teismą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, byloje nėra. Nors apeliantės priimtas privalomasis nurodymas nėra nuginčytas, tačiau būtina atsižvelgti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-28 nutarimą ir 2019-07-25 Vilniaus apygardos teismo nutartį, todėl spręstina, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjos pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų yra preliminariai pagrįstas. Tęsiant vykdymo veiksmus kyla grėsmė pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai palankus teismo sprendimo vykdymas gali tapti neįmanomu.
13. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų padaryta žala, nes pareiškėja privalėtų pašalinti asfalbetonį nuo kelio ir grąžinti ten buvusią žvyro dangą. Pareiškėja patirtų papildomų išlaidų tokių darbų atlikimui, o teismui patenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėja galėtų grąžinti asfalbetonį ir pašalinti nuo kelio žvyro dangą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, pareiškėjai atsirastų neproporcingo dydžio žala.
14. Apeliantės teigimu, jog vien tik reikalavimų pareiškimas ir aplinkybių nurodymas nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus. Su tokiais atskirojo skundo argumentais nesutiktina. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išsamiai išanalizavo pateiktus duomenis, kuriais nustatyta, jog pareiškėjos vykdyti statybos darbai nebuvo pripažinti nauja statyba, pareiškėjos veiksmuose nebuvo administracinio nusižengimo požymių. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, siekiama tik užtikrinti galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo vykdymą, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėja galimai patirtų didelės žalos. Šios aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas tenkinti pareiškėjos prašymą, bendrųjų civilinės teisės principų nepažeidė. Priešingai, užtikrino visų šalių interesų pusiausvyrą. Teismams išnagrinėjus pareiškėjos pateiktą skundą dėl antstolės veiksmų, bus galima tęsti vykdymo veiksmus pagal apeliantės priimtą privalomąjį nurodymą, tačiau jei teismai patenkintų pateiktą skundą, pareiškėja nepatirtų jokios žalos dėl atliktų vykdymo veiksmų.
15. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog apeliantė nepagrindė atskirojo skundo reikalavimo panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.