Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui Ž. V., jo atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei,

nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui L. S., jo atstovei pagal įstatymą R. S., atstovei advokatei Sigitai Černienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

J. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2018-04-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda, 2018-09-11 pranešimu baudą sumokėjęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiems , o būtent: 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.00 val., Varėnos mieste, miesto parke, tyčia, abipusio konflikto metu, sudavė kumščiais tris smūgius L. S. į galvą, rankos pirštu dūrė į akį, o Ž. V. ginant L. S., tyčia sudavė du smūgius kumščiais į galvą Ž. V., šiam suklupus, sudavė vieną smūgį į nugarą ir rankos pirštu įdūrė į kairę akį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam L. S. fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam Ž. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdijimų kaktos kairėje pusėje ir dešiniame kelyje, kraujosruvos odoje ir poodyje juosmens kairėje pusėje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai, jis kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, sutiko tuoj pat duoti parodymus, neprašė pilnai skelbti byloje surinktus įrodymus, sutiko, kad tik būtų paskelbti juos išvardijant. Su tokia pozicija sutiko prokurorė, gynėjas, nukentėjusieji ir jų atstovės, todėl įrodymai buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamajam J. B. 2018-01-26 pranešimu apie įtarimą buvo pareikštas kaltinimas, kad jis pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 14.00 val. Varėnos m., viešoje vietoje - miesto parke, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tyčia, be aiškios priežasties, sudavė kumščiais ne mažiau trijų smūgių L. S. į galvą, rankos pirštu dūrė į akį, o Ž. V. ginant L. S., tyčia sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smūgių į galvą Ž. V., šiam suklupus, sudavė vieną smūgį į nugarą ir rankos pirštu įdūrė į kairę akį, tuo padarydamas nukentėjusiajam L. S. galvos smegenų sukrėtimą bei sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nukentėjusiajam Ž. V. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimų kaktos kairėje pusėje ir dešiniame kelyje, kraujosruvos odoje ir poodyje juosmens kairėje pusėje.

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltinamojo veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ir pan. Papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu, 2017-08-25 liudytoju apklausiamas Ž. V. parodė, kad „mums susitikus vienas iš vyriškių L. atžvilgiu pasakė necenzūrinius žodžius, į tai jam L. irgi kažką atsakė. Jie apsižodžiavo, žodinis konfliktas peraugo į kontaktą, vyriškis sugriebė L., sudavė keletą smūgių į galvą, pagriebė už kaklo, L. gindamasis taip pat sudavė smūgius, jie nugriuvo“ ( t.1, b.l. 71-73).

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas P. A. nurodė, kad prieinant vaikų darželį, takelių sankirtoje, iš kažkur atsirado L. su Ž.. Jie be jokios priežasties užpuolė J., parvertė ant žemės, sudavė smūgius į galvą ir veidą. Norėjo padėti, bet pats gavo smūgį į saulės rezginį. Išsitraukė telefoną ir skambino pagalbos numeriu. L. ir Ž. pasišalino ( t.4, b.l. 46-47).

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas – turi būti pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus.

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekso numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Pagal byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes vienareikšmiškai negalima daryti išvadą, kad nustatyto nusikalstamo elgesio padariniai nagrinėjamu atveju buvo viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, jeigu buvo – tai kaltinamojo ar nukentėjusiųjų iniciatyva.

Pagal byloje ištirtus įrodymus matyti, kad tarp kaltinamojo J. B. ir nukentėjusiojo L. S. kilo žodinis, tarpusavio asmeninis konfliktas, kuris peraugo į fizinių veiksmų konfliktą. Nukentėjusieji nekvietė pagalbos, pabėgo iš įvykio vietos ir atvykus policijos pareigūnams nepranešė ar nesikreipė dėl jų užpuolimo. Įvykio vietoje liudytojas P. A. paskambino pagalbos telefono numeriu ir kvietė medicinos pagalbą ir policiją, nes draugą sumušė, užpuolikai pabėgo. Kaltinamajam J. B. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kai nukentėjusiems L. S. tik fizinio skausmo sukėlimas, o Ž. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo J. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., nes jis tyčia, suduodamas smūgius rankos kumščiais ir durdamas pirštais nukentėjusiems į akis, sukėlė jiems fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi, esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai - tai kaltinamojo, nukentėjusiųjų L. S., Ž. V., liudytojų P. A., I. B., I. B., R. U., Marijaus Petrausko, K. K. parodymai, teismo medicinos specialistų išvados, leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinime nurodyti kaltinamojo J. B. veiksmai – smūgių sudavimas rankų kumščiais ir dūrimas pirštu nukentėjusiems į akis, buvo pavojingi, priešingi teisei ir tyčiniai veiksmai baudžiamąja prasme, nukentėjusiojo atžvilgiu, sukėlė jiems fizinį skausmą.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pripažįstant asmenį kaltu nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Tokios aplinkybės nustatytos, kadangi nukentėjusiems buvo teikiama medicinos pagalba, taikomas medicininis gydymas. Be to nukentėjusysieji išreiškė savo skausmo pojūtį, nurodė, kad po kaltinamojo suduotų smūgių ir dūrimo pirštu į akį, jiems skaudėjo, apie tai pasakė savo tėvams.

Nukentėjusiajam Ž. V. nežymus sveikatos sutrikdymas nustatytas teismo medicinos specialisto išvadoje,

Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia, sudavė smūgius iki tarpusavio konflikto pabaigos.

Iš kaltinimo J. B. šalintina aplinkybė, kad nukentėjusiajam L. S. padarė galvos smegenų sukrėtimą. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, kad L. S. kliniškai nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Kadangi nebuvo pateiktas objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymas, todėl nebuvo galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Nukentėjusiojo L. S. atžvilgiu konstatuojamas tik fizinio skausmo sukėlimas, nes teismo medicinos specialistui konstatavus nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą, būtų nustatytas ir sveikatos sutrikdymo mąstas.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis J. B. teistas 2018-04-30 pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda, 2018-09-11 pranešimu baudą sumokėjo. Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitas, šiuo metu galiojančių administracinių nusižengimų neturi (t.2, b.l. 166-170). Kaltinamasis dirba ir turi legalų pajamų šaltinį.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.).

L. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 44,77 eurų turtinės žalos atlyginimo ir dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 145-151)

Ž. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 419,97 eurų turtinės žalos ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 1 – 33).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 153,08 eurų dydžio žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 41-51). Šis civilinis ieškinys pilnai atlygintas 2019-01-24 mokėjimo nurodymu Nr.61, J. B. sumokėjus teritorinei ligonių kasai 153.08 Eur žalos atlyginimo.

Nukentėjusieji-civiliniai ieškovai L. S., jo atstovė pagal įstatymą R. S., Ž. V. su kaltinamuoju J. B. sudarė rašytinį susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo susitarimo ir pateikė teismui patvirtinti. Pateiktame susitarime dėl žalos atlyginimo ir susitarimo nurodyta:

kaltinamasis J. B. visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo;

nukentėjusieji L. S. ir Ž. V. pareiškia, kad susitaiko su kaltinamuoju J. B. ir sutinka, kad šioje byloje nereikalauti žalos atlyginimo iš kaltinamojo J. B., atsižvelgiant į tai, kad dėl žalos atlyginimo susitarė baudžiamjoje byloje Nr.N1-961-547/2018, sudarant susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo. Taip pat susitarė, kad daugiau turtinių ir neturtinių pretenzijų J. B. dėl jo atliktų veiksmų neturi;

kaltinamasis J. B. pareiškia, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, šiuo susitarimu patvirtina, susitaiko su nukentėjusiais L. S. ir Ž. V.;

nukentėjusieji L. S. ir Ž. V. prašo kaltinamąjį J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, BK 38 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindais.

Civiliniai ieškovai ir kaltinamasis sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo ir susitarė kokia tvarka ir sąlygomis bus atlyginta nusikaltimu padaryta žala. Toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl sudaryta sutartis tvirtintina.

BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi, baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad ir tais atvejais, kai yra išvardintos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagrindai, numatyti BK 38 straipsnio 2 dalyje, kurie draustų atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra nustatyta.

Kaltinamasis pripažino kaltę pilnai dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, sudarė tarpusavio susitarimą dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis ir nukentėjusieji pareiškė, kad tarpusavyje susitaikė, kaltinamasis teritorine ligonių kasai pilnai atlygino dėl nusikaltimu padarytą žalą. Tokios aplinkybės atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus.

Baudžiamasis įstatymas numato sąlygas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu tik tada, kai dar be aukščiau nurodytų sąlygų, teismas padaro išvadą, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikaltimų.

Kaltinamasis nėra neigiamai charakterizuojamas, dirba ir turi legalias pajamas, todėl yra realus pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikaltimų, laikysis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Bausmės paskirtimi J. B. turi būti sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrintas teisingumo principo vykdymas. Kaltinamasis turi būti paveiktas realiai, taikant baudžiamojo poveikio priemones.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinas, įsiteisėjus nuosprendžiui. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Kaltinamasis J. B. BPK 140 straipsnio pagrindu nebuvo laikinai sulaikytas.

Daiktų, turintčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Byloje pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiesiems L. S. ir Ž. V..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatos numato teismui teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip atstovo, paslaugoms apmokėti.

BPK 106 straipsnyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, susijusių su nukentėjusiojo atstovavimu, nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiuosius L. S. ir Ž. V. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirti advokatai Sigita Černienė ir Nijolė Raulušaitienė.

Byloje esančios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos patvirtina, kad nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos yra 539.50 Eur. L. S. ir 494 Eur Ž. V.. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, gaunamas minimalias pajamas pragyvenimui, į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų elgesys proceso metu buvo tinkamas, buvo pasiektas susitarimas ir baudžiamoji byla nutrauktina susitaikius kaltinamajam su nukentėjusiais, susitarta dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl proceso išlaidas valstybės naudai neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 – 299 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktais, 67 straispnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 70 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nusprendžia:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius kaltinamajam su nukentėjusiais bei susitarus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Įpareigoti J. B. neatlygintinai išdirbti 40 valandų per keturis (4) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kiekvieną mėnesį išdirbant po 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patvirtinti susitarimą dėl šios žalos atlyginimo pagal kurį nustatyti, kad nukentėjusieji L. S. ir Ž. V. susitaikė su kaltinamuoju J. B. ir šioje byloje nereikalauja žalos atlyginimo iš kaltinamojo J. B., susitarus dėl žalos atlyginimo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamjoje byloje Nr.N1-961-547/2018 (šiuo metu numeris N1-76-547/2019), daugiau turtinių ir neturtinių pretenzijų J. B. dėl jo atliktų veiksmų nereiškia.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidas, teikiant teisinę pagalbą nukentėjusiesiems L. S. ir Ž. V. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamojoje byloje, iš kaltinamojo J. B., nepriteisti.

Baudžiamąją bylą nutraukti, atleidus J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais bei susitarus dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.