- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- 2S-1883-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05846-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- P. D.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo P. D. skundas dėl antstolio A. N. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas P. D. pateikė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, prašydamas sustabdyti antstolio atliekamą neteisėtą lėšų išskaitymą iš jo senatvės pensijos bei grąžinti į sąskaitą neteisėtai išskaičiuotas pinigines sumas – 2 364,96 Eur. Pareiškėjas nurodė, kad iš jo gaunamos senatvės pensijos vykdomi išieškojimai pagal tris vykdomuosius raštus. Pasak pareiškėjo, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-46772-862/2016 buvo areštuotos jo piniginės lėšos, todėl esant apribotai disponavimo teisei jis negalėjo naudotis piniginės lėšomis, esančiomis sąskaitoje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, antstolio 2017 m. balandžio 21 d. patvarkymu pervesta 1 310,81 Eur, tačiau šie pinigai buvo susikaupę iš senatvės pensijos atskaičius leistinas išieškoti sumas. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolis faktiškai išskaito 100 proc. jo gaunamų pajamų.Antstolis A. N. 2018 m. vasario 22 d. patvarkymu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Antstolis išaiškino skolininkui, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. jam nustatytas leidimas išgryninti lėšas – 130 Eur per mėnesį, gaunamas į sąskaitą kaip senatvės pensija. Antstolis skolininko skundą dalyje dėl išskaičiuotų piniginių lėšų (2 364,96 Eur) grąžinimo į skolininko sąskaitą atmetė kaip nepagrįstą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo vykdomąjį dokumentą skolininko P. D. atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00881 ir vykdant šią bylą 2017 m. balandžio 20 d. antstolio nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos ir joje buvusios santaupos. Nurašymai nuo skolininko sąskaitos buvo vykdomi nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki 2018 m. vasario 1 d., t. y. iki tada, kai skolininkas telefonu informavo antstolį apie tai, kad į sąskaitą pervedama jo pensija. Šiuo pagrindu antstolis tą pačią dieną priėmė patvarkymą priverstinai nurašyti lėšas, po išskaitymų paliekant skolininkui naudotis 130 Eur suma per mėnesį. Antstolio teigimu, skunde nurodomos sumos iš skolininko sąskaitos buvo pagrįstai nurašytos ir paskirstytos skolos ir vykdymo išlaidoms dengti, kadangi buvo laikomos skolininko santaupomis, kaupiamomis dar nuo 2016 m. liepos 20 d., iš kurių įstatymas nedraudžia antstoliui išieškoti visa apimtimi. Pasak antstolio, skolininkas visus metus nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos jam naudotis areštuotomis lėšomis, t. y. aktyviai nesidomėjo vykdymo eiga, todėl antstoliui nekilo klausimų dėl areštuojamų lėšų kilmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo P. D. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmetė.Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytas sąrašas lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas. Senatvės pensija į šį sąrašą nepatenka. Pensija, atsižvelgiant į šių pajamų pobūdį ir periodiškumą, priskirtina prie kitų periodiškai gaunamų pajamų, iš kurių išieškoma pagal CPK 736 straipsnio nuostatas. Tai aiškiai numatyta CPK 737 straipsnyje, reglamentuojančiame išieškojimą iš kitų skolininko pajamų, prilygintų darbo užmokesčiui. Pagal nurodyto straipsnio 7 punktą išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per 14 dienų terminą neapskundė antstolio 2017 m. balandžio 20 d. priimto patvarkymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nors tokia teisė minėtu patvarkymu jam buvo išaiškinta. Taigi pareiškėjas pats nevykdė savo pareigos, nustatytos CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punkte, aktyviai domėtis vykdymo eiga, t. y. neinformavo antstolio, jog iš nurašytų lėšų negalima išieškoti (arba turi būti išieškoma mažesnė suma). Per įstatymų nustatytą terminą pareiškėjui nepateikus dokumentų, patvirtinančių, jog išieškojimas negalimas iš nurašytų lėšų, antstolis areštuotas lėšas privalėjo paskirstyti CPK nustatyta tvarka ir išmokėti išieškotojui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas P. D. prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-46772-862/2016, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotos pareiškėjo piniginės lėšos, todėl esant apribotai disponavimo teisei, jis negalėjo naudotis savo sąskaitoje esančiomis lėšomis. Tokiu būdu susidarė 1310,81 Eur pinigų suma. Tokios piniginės lėšos negali būti laikomos santaupomis atsižvelgiant į tai, kaip jos buvo sutaupytos, ir tai, jog per visa tą patį laikotarpį jau buvo taikomos išskaitos iš pareiškėjo senatvės pensijos.Skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai motyvavo tuo, kad pareiškėjas, neskundė antstolio 2017 m. balandžio 20 d. priimto patvarkymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta. Apie tokį patvarkymą pareiškėjas nebuvo informuotas, todėl jam negalėjo būti išaiškinta jo apskundimo tvarka.Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nebendradarbiavo su antstoliu. Pareiškėjas aktyviai bendradarbiavo su antstoliu, vykstant parduodamo turto iš varžytinių ekspertizei, aprodė butą, teikė pastabas dėl vertinimo ir t.t. Išieškotojas Vilniaus kredito unija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas klaidingai teigia, kad antstolis neva neturėjo teisės nurašyti piniginių lėšų, kurias sudarė pareiškėjo senatvės pensija. Pareiškėjo gaunama senatvės pensija į CPK 739 straipsnyje nurodytą sąrašą lėšų, ir kurių išieškojimas yra negalimas, nepatenka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pensija, atsižvelgiant į šių pajamų pobūdį ir periodiškumą priskirtina prie kitų periodiškai gaunamų pajamų, iš kurių išieškoma pagal CPK 736 straipsnio nuostatas.Pareiškėjas klaidingai laiko, jog faktas, kad jis aprodė antstoliui iš varžytynių parduotiną turtą reiškia, jog jis kreipėsi į antstolį po ginčijamo patvarkymo nurašyti pinigines lėšas priėmimo. Priešingai, pareiškėjas neapskundė antstolio 2017 m. balandžio 20 d. patvarkymo nurašyti pinigines pareiškėjo lėšas ir ilgą laiką nesidomėjo nutarimo vykdymu. Pareiškėjui nesidomint vykdymo procesu, negalima laikyti, kad pareiškėjas bendradarbiavo su antstoliu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo P. D. skundas dėl antstolio A. N. veiksmų, yra teisėta ir pagrįsta.Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis A. N. vykdo išieškotojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-5133-545/2015 dėl 8 044,58 Eur skolos, 584,46 Eur palūkanų, 464,57 Eur delspinigių, 12 proc. dydžio metinių už palūkanų už priteistą 9 093,61 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. rugsėjo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,41 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko P. D. išieškotojo Vilniaus kredito unijos naudai (vykdomosios b. l. 3). 2017 m. balandžio 20 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomosios b. l. 212-213), kuriuo nukreipė išieškojimą į skolininko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Šio patvarkymo pareiškėjas nustatytu terminu neapskundė. 2018 m. vasario 1 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas (vykdomosios b. l. 218-219), kurį šioje byloje skundžia pareiškėjas. Byloje kilo ginčas dėl antstolio teisės nukreipti išieškojimą į pareiškėjo gaunamą senatvės pensiją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pensija, atsižvelgiant į šių pajamų pobūdį ir periodiškumą, priskirtina prie kitų periodiškai gaunamų pajamų, iš kurių išieškoma pagal CPK 736 straipsnio nuostatas. Su tokia išvada nėra pagrindo nesutikti. CPK 737 straipsnio 7 punkte yra aiškiai reglamentuota, kad išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės taip pat taikomos ir išieškant iš skolininkui priklausančių pensijų, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad antstolis neturi teisės vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo gaunamos senatvės pensijos. Apeliantas nurodo, kad apie 2017 m. balandžio 20 d. patvarkymą jis nebuvo informuotas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog apie vykdymo procesą žinojo. Priešingai, atskirajame skunde nurodo, kad bendradarbiavo su antstoliu vykdant parduodamo iš varžytynių turto ekspertizę. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pats nevykdė savo pareigos, nustatytos CPK 644 straipsnio 1 dalies 4 punkte, aktyviai domėtis vykdymo eiga, t. y. neinformavo antstolio, jog iš nurašytų lėšų negalima išieškoti (arba turi būti išieškoma mažesnė suma). Pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 20 d. patvarkymo priėmimo iki 2018 m. vasario 1 d. per įstatymų nustatytą terminą nepateikus dokumentų, patvirtinančių, jog išieškojimas negalimas iš nurašytų lėšų, antstolis areštuotas lėšas privalėjo paskirstyti CPK nustatyta tvarka ir išmokėti išieškotojui.Pažymėtina, kad 2017 m. balandžio 20 d. patvarkyme buvo išaiškinta pareiškėjo teisė skųsti antstolio veiksmus ar neveikimą CPK 510 straipsnyje ir 512 straipsnyje numatyta tvarka per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad 90 dienų naikinamasis terminas jau yra pasibaigęs, teismas apelianto argumentų, susijusių su šio patvarkymo teisėtumo ir jo pagrindu atlikto lėšų nurašymo pagrįstumu neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.