- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- AN2-59-354/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00005-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. A.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. A. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. G. (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-721-2023 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį 10 Eur bauda už tai, kad 2022 m. spalio 31 d. 9.50 val. Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje zonoje (gyvenamųjų daugiabučių namų teritorijoje), vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), artėdamas link važiuojamųjų dalių sankirtos, laiku nesumažino važiavimo greičio, nedavė kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė; eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo. Tuo R. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 9, 155 punktus.
2. Telšių apylinkės Akmenės rūmų teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi netenkino R. A. skundo, kuriuo buvo prašoma nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad R. A. už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nubaustas pagrįstai, nes jo veiksmuose yra visi šio nusižengimo sudėties požymiai, nuobauda jam paskirta pagal ANK nurodytas nuobaudos skyrimo taisykles.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Šiaulių apygardos teismui pateiktu apeliaciniu skundu R. A. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismui pripažinus būtinu žodinį nagrinėjimą, taip pat paaiškėjus naujoms aplinkybėms ar prireikus vertinti naujus įrodymus, prašoma bylą nagrinėti, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, rėmėsi eismo įvykio vietos schema, kurioje netiksliai (gal net iškraipytai) užfiksuotos įvykio aplinkybės, nelygino eismo įvykio vietos schemoje nurodytų duomenų su fotonuotraukose ir policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis. Teismas pernelyg sureikšmino atskirus įrodymus, nevertino įrodymų visumos, nekreipė dėmesio į vaizdo medžiagoje užfiksuotus įvykio vietoje esančius kitus automobilius, kurių vairuotojų padaryti KET pažeidimai gali būti priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu. Teismas netinkamai taikė KET nuostatas ir dėl to vienintele eismo įvykio priežastimi nepagrįstai pripažino jo (apelianto) veiksmus.
3.2. R. A. pažymi, kad važiavo Respublikos gatve, pro Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namą link Respublikos g. (duomenys neskelbtini) esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, neviršydamas gyvenamojoje zonoje leistino greičio; abiejose kelio važiuojamosios dalies pusėse, prieš Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namą, beveik per visą jo ilgį, stovėjo automobiliai. Jis (apeliantas) automobiliu „Renault“ važiavo tiesiai. Artėjant prie kelio važiuojamosios dalies sankirtos su įvažiavimu į Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namo kiemą, iš šio kiemo, sukdamas į kairę, per važiuojamųjų dalių sankirtą, į vidurį kelio, kuriuo važiavo jo (R. A.) vairuojamas automobilis, staigiai išvažiavo automobilis „Škoda“. Automobilių susidūrimas, skirtingai, nei pažymėta eismo įvykio vietos schemoje, kuria teismas vadovavosi skundžiamoje nutartyje, įvyko ne važiuojamųjų dalių sankirtoje, bet automobiliui „Renault“ dar neprivažiavus sankirtos ir į ją neįvažiavus, o automobiliui „Škoda“ jau išvažiavus iš sankirtos ir toliau važiuojant priešpriešine kryptimi, užkertant automobiliui „Renault“ kelią.
3.3. R. A. nurodo, kad eismo įvykio vietos schemoje automobilių išsidėstymas važiuojamųjų dalių sankirtos atžvilgiu atvaizduotas labai netiksliai. Schemoje automobilis „Renault“ daugiau nei visu savo kėbulo ilgiu jau pravažiavęs kelią kertančią įsivaizduojamą liniją, išvestą lygiagrečiai pagal Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namo rytinės pusės galinę sieną, t. y. vaizduojamas pravažiavusiu Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namą ir įvažiavusiu į važiuojamųjų dalių sankirtą (punktyrinė judėjimo krypties rodyklė), o automobilis „Škoda“ vaizduojamas kaip dar neišvažiavęs iš važiuojamųjų dalių sankirtos (ištisinė judėjimo krypties rodyklė), taip sudarant klaidingą įspūdį, kad automobiliai susidūrė važiuojamųjų dalių sankirtoje, jo (apelianto) vairuojamam automobiliui lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavus kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui „Škoda“.
3.4. Apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų „Vaizdas iš Renault pusės“, „Vaizdas iš šono“ matyti, kad automobilio „Renault“ galiniai ratai iš esmės yra vienoje linijoje su šalia stovinčio automobilio „Volvo XC70“ priekiniais ratais, o automobilio „Renault“ priekinė dalis nėra išsikišusi už automobilio „Volvo XC70“ galinės dalies. Iš policijos pareigūnų vaizdo įrašų „2022_1031_123628_006“, „2022_1031_124129_007“, „2022_1031_124628_008“ matyti, kad automobilio „Volvo XC70“ galinė dalis yra ties Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namo rytinės pusės galine siena ir pro namą einančio šaligatvio pabaiga, t. y. nesiekia važiuojamųjų dalių sankirtos, o automobilio „Renault“ priekinė dalis yra dar toliau nuo važiuojamųjų dalių sankirtos. Pagal vaizdo įrašą „2022_1031_123628_006“ matyti, kad eismo įvykio vietoje automobilis „Škoda“ stovi į vakarus nuo balta linija pažymėtos šešėlio ribos, lygiagrečios bordiūrais apribotos važiuojamosios dalies kraštui, pagal kurį galima spręsti apie transporto priemonių išsidėstymą važiuojamosios dalies atžvilgiu. Apelianto nuomone, šie objektyvūs duomenys patvirtina, kad automobilis „Renault Modus“ priekine dalimi nebuvo pasiekęs pirmiau nurodytos kelią kertančios įsivaizduojamos linijos, nors eismo įvykio vietos schemoje jis atvaizduotas taip, tarsi būtų nuo jos atitolęs net galine dalimi. Daug labiau į rytus eismo įvykio vietos schemoje atvaizduotas ir automobilis „Škoda“, kuris vaizdo medžiagoje užfiksuotas į vakarus nuo šešėlio ribos, o eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas į rytus nuo šešėlio ribos, jeigu ji toje schemoje būtų buvusi pažymėta. Tokiu būdu, abu automobiliai buvo „perkelti“ į važiuojamųjų dalių sankirtą, nors tiesiai važiavęs automobilis „Renault“ nebuvo jos privažiavęs, o automobilis „Škoda“, sukdamas kairėn, jau buvo išvažiavęs iš sankirtos vakarų kryptimi.
3.5. Apeliantas pažymi, kad teismas fotonuotraukų, vaizdo įrašų netyrė, eismo situacijai nepagrįstai taikė KET 155 punktą, spręsdamas, kad jis (R. A.), prieš įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, nebuvo pakankamai atidus ir neįsitikino, kad jam kliūčių iš dešinės pusės nėra, artėdamas prie kelių sankirtos, nepristabdė ir važiavimo greičio nesumažino, neįsitikino, kad įvažiuoti į kelių sankirtą yra saugu. Teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jo (apelianto) vairuojamas automobilis važiavo tiesiai, nekeisdamas krypties, ir, nors artėjo prie sankirtos, į ją neįvažiavo. KET 155 punkte nėra reglamentuojamos prie važiuojamųjų dalių sankirtos tik artėjančio vairuotojo pareigos. Teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad automobiliai susidūrė kaktomuša, automobiliui „Škoda“ automobilio „Renault“ atžvilgiu esant iš priekio, o ne iš dešinės pusės.
3.6. Vertindamas eismo įvykio aplinkybes, teismas neatsižvelgė į tai, kad automobilio „Škoda“ vairuotojas, darydamas posūkį į kairę, turėjo vadovautis šiais KET reikalavimais: KET 99 punktu, nustatančiu, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse; KET 119 punktu, pagal kurį vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; KET 101 punktu, kuriame nustatyta, kad vairuotojas, prieš keisdamas važiavo kryptį, privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 108 punktu, pagal kurį reikia sukti taip, kad, įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje; KET 160 punktu, kuriame įtvirtintas draudimas įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui.
3.7. Pasak apelianto, automobilio „Škoda“ vairuotojas nevykdė nurodytų KET reikalavimų, nes nesilaikė dešinės kelio pusės, į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo ir išvažiavo, atsidurdamas priešpriešinio eismo juostoje, į sankirtą įvažiavo, nepaisydamas to, kad už jos buvo kliūčių – automobilis „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), trukdęs automobiliui „Škoda“ važiuoti jo pasirinkta kryptimi kraštine dešine eismo juosta, be to, link sankirtos vidurine juosta artėjo jo (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) vairuojamas automobilis „Renault“.
3.8. Nei Institucija, nei teismas nevertino, kokią įtaką eismo įvykio kilimui turėjo automobiliai „Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Ford S-Max“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo pastatyti, pažeidžiant KET 150.15 punkto nuostatas. Apeliantas pažymi, kad šie automobiliai kliudė privažiavimą prie sankirtos ir išvažiavimą iš jos, ribojo matomumą iš dešinės ir iš kairės prie sankirtos artėjantiems ir į ją įvažiuoti ketinantiems automobiliams.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, apylinkės teismas nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų R. A. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, bei Kelių eismo taisyklių 9 ir 155 punktų pažeidimams konstatuoti. Administracinio nusižengimo byloje buvo teisingai nustatyta, kad R. A. 2022 m. spalio 31 d. 9.50 val. Naujojoje Akmenėje, Respublikos gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, vairuodamas transporto priemonę „Renault Modus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje zonoje (gyvenamųjų daugiabučių namų teritorijoje), artėdamas link važiuojamųjų dalių sankirtos, laiku nesumažino važiavimo greičio. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
Žemesnės instancijos teismas
5. 2023 m. gegužės 19 d. Šiaulių apygardos teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. A. prašymas užtikrinti vertėjo iš lietuvių kalbos į armėnų kalbą dalyvavimą teismo posėdyje, jei apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
6. R. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, įgaliotos institucijos nutarimą nutraukti šio kodekso 592 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pradėtą administracinio nusižengimo teiseną apskundęs prokuroras gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis).
8. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla ir apeliaciniu skundu, konstatuotina, kad nėra aplinkybių bylą dėl R. A. apeliacinio skundo nagrinėjančiam teismui pripažinti būtinu žodinį nagrinėjimą. Taip pat nėra naujų įrodymų ir nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiai Institucijai ir apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėjusiam apylinkės teismui. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas R. A. neprašo bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėti žodinio proceso tvarka, tiesiog cituoja ANK 651 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl žodinio nagrinėjimo, palikdamas šį klausimą spręsti apygardos teismui. Teisinio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra, todėl byla dėl apeliacinio skundo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
9. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
10. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 155 punkte numatyta, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.
11. Apeliaciniame skunde R. A., nesutikdamas su nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, ginčija Institucijos ir apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jų pagrindu nustatytas bylos aplinkybes bei pateikia savą subjektyvų įrodymų bei eismo įvykio situacijos vertinimą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. A. skundą dėl Institucijos nutarimo, patikrino šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai pasisakė dėl R. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įrodytumo. Išnagrinėjus apeliacine tvarka administracinio nusižengimo bylą ir dar kartą įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustatyta, kad apylinkės teismas, darydamas išvadas dėl R. A. kaltumo, padarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad byloje neteisingai nustatytos apeliantui inkriminuoto ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės ir netinkamai kvalifikuota jo veika.
12. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 punkte nustatyta, kad sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Pagal KET 3.17 punktą važiuojamųjų kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Lygiareikšmių kelių sankryžoje nėra šviesoforų, pirmumo ženklų, specialaus kelio žymėjimo ar kitų ženklų, kurie nurodytų važiavimo pirmenybę tam tikra kryptimi. Lygiareikšmių kelių sankryžoje reikia vadovautis KET 155 punkto reikalavimais – vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi.
13. Byloje teisingai nustatyta, kad eismo įvykis kilo lygiareikšmių kelių sankryžoje. Byloje esantys įrodymai (eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos ir vaizdo įrašai, nukentėjusiojo A. R. paaiškinimai, liudytoju apklausto Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK vyresniojo tyrėjo M. K. parodymai, Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK tyrėjos G. I. tarnybinis pranešimas, byloje užfiksuoti transporto priemonių apgadinimai) patvirtina, kad R. A., vairuodamas automobilį „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas Naujosios Akmenės Respublikos gatve (gyvenamojoje zonoje, daugiabučių namų teritorijoje), artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos, laiku nesumažino važiavimo greičio, nepraleido iš dešinės artėjančio automobilio „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo lygiareikšmiu keliu ir darė posūkio į kairę manevrą, ir su juo susidūrė. Apygardos teismo vertinimu, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad R. A. minėtoje vietoje ir laiku, vairuodamas automobilį, pažeidė KET 9, 155 punktų reikalavimus ir tai buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad eismo įvykio vietos schema sudaryta neteisingai. Pasak apelianto, automobilių susidūrimas, skirtingai, nei pažymėta eismo įvykio vietos schemoje, įvyko ne važiuojamųjų dalių sankirtoje, bet automobiliui „Renault“ dar neprivažiavus sankirtos ir į ją neįvažiavus, o automobiliui „Škoda“ jau išvažiavus iš sankirtos ir toliau važiuojant priešpriešine kryptimi, užkertant automobiliui „Renault“ kelią.
15. Apelianto teiginiai dėl, jo manymu, neteisingai sudarytos eismo įvykio vietos schemos atmestini. Iš 2022 m. spalio 31 d. eismo įvykio vietos schemos matyti, kad eismo įvykis įvyko 2022 m. spalio 31 d. 9.50 val. Naujoje Akmenėje, gatvių sankirtoje ties Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namu. Apylinkės teismo posėdyje apklaustas į eismo įvykio vietą atvykęs ir eismo įvykio vietos schemą sudaręs pareigūnas M. K. patvirtino, kad automobiliai susidūrė sankirtoje, automobiliui „Škoda“ atliekant posūkio manevrą į kairę. M. K. nurodė, jog automobilis „Škoda“ važiavo iš Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir suko į kairę, o „Renault“ automobilis važiavo Respublikos gatve tiesiai, automobiliai susidūrė sankirtoje, ties Respublikos gatvės namu Nr. (duomenys neskelbtini). Ten buvo gyvenamoji zona, daugiabučių namų teritorija, lygiareikšmiai keliai, kelio danga vienoda, ženklų nėra, todėl reikia vadovautis dešinės rankos taisykle. Aptariamu atveju automobilio „Renault“ vairuotojas turėjo sustoti ir praleisti besisukantį į kairę pusę automobilį „Škoda“. Pasak pareigūno, tai, kad automobiliai susidūrė sankirtoje, užfiksuota tiek eismo įvykio vietoje ranka braižytoje schemoje (juodraštyje) (apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo eismo įvykio vietos schemos juodraštyje pasirašė, jokių pastabų nereiškė), tiek kompiuteriu sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje, kuri atitinka detalius matavimus, atliktus įvykio vietoje. Liudytojo M. K. teigimu, smulkios detalės abiejose schemose (ranka braižytoje ir kompiuteriu sudarytoje), galbūt, ir skiriasi, bet jos nekeičia esmės, bendro vaizdo – pagal realią situaciją, realias aplinkybes, automobilių išsidėstymą, jų apgadinimus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir nukentėjusiojo vairuojami automobiliai susidūrė sankirtoje.
16. Apygardos teismas, ištyręs (peržiūrėjęs) byloje esančius vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, sugretinęs šių įrodymų turinį su liudytojo M. K. parodymais ir byloje esančia eismo įvykio vietos schema (ir juodraščiu), byloje užfiksuotais eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių apgadinimais (automobilio „Renault Modus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas; automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai – priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės priešrūkinis žibintas), Telšių apskrities VPK Akmenės rajono PK tyrėjos G. I. tarnybiniu pranešimu (jame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog R. A., vairuodamas automobilį „Renault Modus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namu, gyvenamojoje zonoje, lygiareikšmių kelių sankryžoje, nepraleido iš dešinės artėjančio automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. R., ir dėl to automobiliai susidūrė), pripažįsta, kad tiek Institucija, nustatydama eismo įvykio faktines aplinkybes, tiek apylinkės teismas, tikrindamas Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pagrįstai rėmėsi byloje esančia eismo įvykio vietos schema, kaip vienu iš įrodymų, patvirtinančių R. A. kaltę dėl jam inkriminuotų KET pažeidimų, lėmusių eismo įvykį.
17. Nukentėjusysis A. R. administracinio nusižengimo tyrimo metu (A. R. 2022 m. spalio 31 d. rašytinis paaiškinimas), nagrinėjant bylą Institucijoje, taip pat apylinkės teisme nuosekliai ir vienodai aiškino eismo įvykio aplinkybes, t. y. nurodė, kad automobiliu „Škoda“ išvažiavo iš Respublikos g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir lygiareikšmių kelių sankryžoje sukosi į kairę; pamatęs atvažiuojantį automobilį „Renault“, sustojo, nes norėjo prasilenkti, bet į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė „Renault“ automobilis, kuris nespėjo sustoti; eismo įvykis įvyko lygiareikšmių kelių sankryžoje. Apylinkės teismas nukentėjusiojo parodymus lygino su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad byloje nenustatytas KET reikalavimus pažeidžiantis A. R. elgesys. Nors apeliaciniame skunde R. A. nurodo, kad nukentėjusysis pažeidė KET 99, 101, 108, 119 ir 160 punktus, apygardos teismas atmeta šiuos apelianto teiginius, nes jų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. A. R., automobiliu „Škoda“ sukdamas į kairę, turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad jam iš kairės judantys automobiliai jį praleis, todėl kaltinti jį pažeidus apelianto nurodomus KET reikalavimus nėra jokio pagrindo. Būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga nagrinėjamu atveju buvo R. A. padaryti KET 9 ir 155 punktų pažeidimai, nes apeliantas, prieš įvažiuodamas į sankirtą, laiku nesumažino važiavimo greičio ir nedavė kelio iš dešinės artėjančiam nukentėjusiojo automobiliui bei su juo susidūrė. Apeliaciniame skunde R. A. nurodo, jog KET 155 punkte nėra reglamentuojamos prie važiuojamųjų dalių sankirtos artėjančio vairuotojo pareigos. Tačiau apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad vairuotojo pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių (KET 9 punktas) reiškia, jog vairuotojas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į eismo sąlygas bei eismo situaciją, privalo įvertinti ir imtis tokių atsargumo priemonių, kokios tuo atveju yra būtinos eismo saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju apeliantas, turėdamas bendrąją pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, prieš įvažiuodamas į sankryžą (sankirtą), nebuvo pakankamai atidus, neįsitikino, kad įvažiuoti į sankryžą (sankirtą) yra saugu, lygiareikšmių kelių sankryžoje privalėdamas duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, šios pareigos nesilaikė, nepraleido A. R. vairuojamo automobilio ir su juo susidūrė. Apylinkės teismas, įvertinęs R. A. 2022 m. spalio 31 d., 2022 m. lapkričio 7 d. rašytinius paaiškinimus dėl eismo įvykio, 2022 m. lapkričio 8 d. parodymus, taip pat jo nurodytas aplinkybes apylinkės teisme, pagrįstai sprendė, kad R. A. buvo įsitikinęs, jog važiuoja pagrindiniu keliu, todėl prieš kelių susikirtimą automobilio greičio nesumažino ir nepristabdė, manydamas, kad šoniniu keliu atvažiuojantys automobiliai privalo jį praleisti. Pritartina apylinkės teismui, kad šios aplinkybės kartu su kitais pirmiau aptartais bylos įrodymais irgi patvirtina, jog būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pažeisdamas KET reikalavimus, nedavė kelio jam iš dešinės pusės atvažiuojančiam nukentėjusiojo automobiliui.
18. Iš byloje esančių fotonuotraukų ir vaizdo įrašų matyti, kad Respublikos gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), šalia lygiareikšmių kelių sankryžos, prie šaligatvio, stovėjo automobilis „Volvo“. Apelianto teigimu, šis automobilis užstojo jam matomumą. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad tai laikytina aplinkybe, šalinančia R. A. atsakomybę. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, vadovaudamasis KET 9 punkte numatyta bendrąja eismo dalyvio (vairuotojo) pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, taip pat KET 155 punktu, prieš įvažiuodamas į sankryžą (sankirtą), privalėjo mažinti važiavimo greitį ir sustoti toje vietoje, kurioje matomumas būtų geras, kad matytų iš dešinės artėjančias priemones. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, pritartina apylinkės teismui, kad R. A. neįvertino, kokiu keliu jis važiuoja ir kokia yra transporto priemonių važiavimo pirmenybė, artėdamas prie sankirtos (lygiareikšmių kelių sankryžos) su iš dešinės pusės esančiu keliu, neturėdamas važiavimo pirmenybės, neįsitikino, kad iš dešinės nėra transporto priemonių ir, nemažindamas greičio, tęsė judėjimą toliau ir dėl to transporto priemonės susidūrė. Tokiais veiksmais R. A. pažeidė KET 9 ir 155 punktų reikalavimus. Apygardos teismas pažymi, kad apeliantas veikė neatsargia kaltės forma – KET reikalavimus pažeidė dėl nerūpestingumo, nes nenumatė, kad dėl jo padarytų KET pažeidimų gali įvykti eismo įvykis, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. R. A. veiksmuose yra visi ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, todėl konstatuotina, kad jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, jo veika kvalifikuota tinkamai, o už padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį jam pagrįstai skirta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta 10 Eur bauda.
19. Atsižvelgus į išdėstytą, daroma išvada, jog Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2023 m. balandžio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir R. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.