Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J. S., dalyvaujant pareiškėjams A. P. ir P. N., pareiškėjų atstovui advokatui D. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir P. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Š., sudarytu 1999-02-05 testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) siekė išreikšti savo valią testamentiniams įpėdiniams palikti nuosavybės teise neatkurtą žemės sklypą, iki nacionalizacijos buvusį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k., kuris atstatant nuosavybės teisę buvo atkurtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k., per du etapus, tai yra (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad jie yra testamentiniai Z. Š. įpėdiniai, nes Z. Š. 1999-02-05 sudarytu testamentu jiems paliko visą jai priklausiusį turtą. Z. Š. mirė (duomenys neskelbtini) ir A. P. 2000-05-24 paveldėjimo pagal testamentą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė Z. Š. palikimą, tai yra gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius(duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., 0,2085 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. ir dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. Nurodo, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą jis paveldėjo tik dalį testamente nurodyto žemės sklypo, nes surašant testamentą žemės nuosavybės teisės Z. Š. dar nebuvo atkurtos pilnai. Kita dalis į (duomenys neskelbtini) k. Klaipėdos r., buvusį žemės sklypą buvo atkurta natūra kituose kaimuose per du etapus, todėl jie negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į likusį turtą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. P. palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad Z. Š. testamentu jiems paliko žemę, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, tačiau, kadangi (duomenys neskelbtini) kaime žemė buvo išdalinta trijų hektarų savininkams, todėl dalis žemės sklypo buvo atkurtos kitose vietose. Nurodė, kad kitų įpėdinių Z. Š. neturėjo, be to dalį pagal testamentą palikto turto jis jau paveldėjo, tai yra paveldėjo pastatus ir dalį žemės sklypo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė Z. Š. (b.l. 7), kuri 1999-02-05 testamentu, notarinio registro Nr.(duomenys neskelbtini) jai nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, ir prie tų pastatų, esantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paliko A. P., o jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. (atstatoma nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą, paliko P. A. (7/13 dalis) ir P. N. (5/13 dalis) (b.l. 8). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patvirtina, kad Z. Š. buvo pateikusi prašymą atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., 11,24 ha žemės sklypą, 2,24 ha miško, esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. (b.l. 10,11). Klaipėdos apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką), grąžinant žemę natūra, Klaipėdos rajone buvo atkurtos nuosavybės teisės Z. Š. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, 11,08 ha žemės sklypą, grąžinant jai natūra 8,45 ha žemės ir 3,27 ha miško sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, (duomenys neskelbtini) sen., Klaipėdos r. (b.l. 12,13-14).VĮ Registrų centro pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre bei žemės sklypo planai patvirtina, kad Z. Š. vardu pagal (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruota nuosavybės teisė į 1,3000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.; 8,4500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. bei 3,2700 ha žemės sklypą (miškų ūkio), esantį Perkūnų k., Klaipėdos r. (b.l. 15-23).

Pagal LR CPK 444str. 1d. ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal LR CPK 445str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra, kai nustatomos šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pareiškėjai nurodo, kad juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti siekiant paveldėti žemės sklypus pagal Z. Š. 1999-02-05 sudarytą testamentą, nes juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisinių padarinių, kadangi pareiškėjai negali nustatyti mirusiosios valios ne teismo tvarka ir gauti tą faktą patvirtinančius dokumentus.

Iš pareiškėjų pateiktų prie pareiškimo dokumentų ir jų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjai siekia įrodyti, jog faktiškai mirusioji Z. Š. sudarydama testamentą išreiškė valią, jog testamentiniams įpėdiniams palieka nuosavybės teise neatkurtą žemės sklypą, kuris iki nacionalizacijos buvo(duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. ir kaip nustatyta pagal byloje esančius dokumentus iki nacionalizacijos priklausė P. J..

Teismų praktikoje pripažįstama, kad testamente išreikštos testatoriaus valios turinys turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, bet nagrinėjant tikruosius testatoriaus ketinimus, elgesį iki ir po testamento sudarymo, taip pat vertintinos testamento sudarymo aplinkybės ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės (LR CK 6.193 str.1, 2 d.). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (LR CK 6.193 str. 3 d.). Be to, sprendžiant testatoriaus valios turinio nustatymo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad negalioja testamentas, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas (LR CK 5.16str. 1d. 3p.). Jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens arba daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko (LR CK 5.18 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Pareiškėjai nurodė, jog po Z. Š. mirties, minimas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime buvo atkurtas per du etapus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose, šį faktą jie įrodinėjo Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog nuosavybės teisės atkuriamos pagal Z. Š. prašymą atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko P. J. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., nekilnojamąjį turtą 11,24 ha žemės ir 2,24 mišką. Byloje taip pat nustatyta, jog dalis žemės grąžinant natūra buvo atkurta Z. Š. esant dar gyvai, o kita dalis žemės buvo naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, todėl buvo nuspręsta grąžinti perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės sklypui.

Paveldėjimas reiškia universalų palikėjo teisių ir pareigų perėmimą, taigi palikimo atsiradimo metu perimamas ne tik faktinis palikėjo turtas, bet ir tos turtinės teisės, kurios gali būti perduotos palikėjo nurodytam įpėdiniui. Z. Š. kreipdamasi su prašymu grąžinti nuosavybėn turėtą žemę į P. J. valdytą (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., žemę, įgijo tokią turtinę teisę. Kaip nustatyta bylos duomenimis dalis žemės sklypo Z. Š. buvo atkurta jai esant gyvai, o likusi dalis atkurta jos vardu jau po jos mirties. Pagal tuo metu galiojusio 1997-07-01 Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 1d. 2p. nuosavybės teisės į žemę atkuriamos asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr.3K-7-5/2006).

Vadovaujantis LR CPK 176str. 1d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į pareiškėjų teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad Z.Š. daugiau įpėdinių neturėjo, todėl visą jai priklausantį turtą testamentu ji paliko jiems, į byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, į testamente nurodytą velionės pavedimą, kuriuo ji išreiškė valią, kad jai privatinės nuosavybės teises priklausantį žemės sklypą, esantį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k., (atstatoma nuosavybė į minėtą žemės sklypą) palieka pareiškėjams, pripažįstama, kad yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Pareiškėjų prašomo fakto nustatymas yra susietas su pareiškėjų teise paveldėti žemės sklypus pagal Z.Š. 1999-02-05 sudarytą testamentą.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Iš pareiškėjo A. P. priteisti 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 92str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

pareiškėjų pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. Š., sudarytu 1999-02-05 testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) siekė išreikšti savo valią testamentiniams įpėdiniams palikti nuosavybės teise neatkurtą žemės sklypą, iki nacionalizacijos buvusį Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k., kuris atstatant nuosavybės teisę buvo atkurtas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir P(duomenys neskelbtini) k., per du etapus, tai yra (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Iš pareiškėjo A. P. priteisti 16,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.