- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-15
- Bylos Nr.
- 2-30-772/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I., I. M.
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjai T. P. ir jos atstovui adv. R. Raliui, neatvykus suinteresuotam asmeniui I. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. M.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po velionės motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, tai yra jai priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi šią daikto dalį valdyti. Nurodė, kad pareiškėja dar iki motinos mirties apsigyveno šiame bute, nors jame ir nedeklaravo gyvenamosios vietos. Šiame bute ji liko gyventi ir po motinos mirties. Nuo apsigyvenimo tėvų bute momento pareiškėja moka mokesčius, naudojasi buto priklausiniu - rūsiu, naudoja namų apyvokos daiktus, baldus ir rūpinasi buto priežiūrą bei eksploatacija. Teigė, kad turto palikėja su buvusiu sutuoktiniu I. M. pagal 1993-12-11 mainų sutartį įsigijo po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teigė, kad šis butas, laikytinas suinteresuoto asmens I. M. ir velionės motinos J. M. bendrąją dalinę asmenine nuosavybę (CK 3.89 str. 1d.7 p.). Nurodė, kad butas po mainų sutarties sudarymo viešame registre butas irgi yra įregistruotas abiejų tėvų vardu, o šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjos tėvas, kuriam kaip jau minėta priklauso 1/2 dalis šio nekilnojamojo daikto. Kadangi pareiškėja po motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarinę kontorą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Atskirai nurodė, kad suinteresuotas asmuo tėvas pateikdamas teismui pareiškimą į bylą yra pripažinęs, kad jis velionės žmonos palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. M. pateikė teismui pareiškimą dėl pareiškėjos prašymo, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai ir prašė teismo jį tenkinti. Taip pat teigė, kad pareiškėja po velionės sutuoktinės J. M. mirties viena priėmė motinos palikimą, jį tvarkydama, prižiūrėdama ir išlaikydama, o jis į jį nepretenduoja. Be to bylą prašė teismo nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimų, matyti, kad pareiškėja T. P. yra turto palikėjos J. M. dukra (b.l. 2-3), o jos motina ir suinteresuotas asmuo I. M. buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutrūko mirus palikėjai (b.l. 11-12). Iš teismui pateikto mirties liudijimo nuorašo (b.l.9) matyti, kad J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 2). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filialo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniu rūsiu yra bendroji dalinė asmeninė suinteresuoto asmens I. M. ir velionės J. M. nuosavybė, tai yra jiems priklauso po 1/2 dalį buto (b.l.6). Po motinos mirties tik viena pareiškėja priėmė jos palikimo, tai yra turto dalį, faktiškai pradėjusi ją valdyti, tai yra liko gyventi bute, moka mokesčius už butą, jį prižiūri ir rūpinasi juo kaip savo turtu (b.l. 9-13). Kadangi suinteresuotas asmuo I. M. dėl to prieštaravimo nepareiškė, laikytina, kad į atsiradusį palikimą jis nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėja T. P. priėmė motinos J. M. vardu atsiradusį visą palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atskirai pažymėtina, kad Civilinio kodekso 5. 50 str. 3 d. nuostata nustato, jog įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turi pareikšti per tris mėnesius, paduodami pareiškimą atsiradimo vietos notarų biurui. Kadangi po velionės motinos J. M. mirties pareiškėja T. P. ir suinteresuotas asmuo I. M. į vietos notarų biurą nesikreipė, todėl laikytina, kad ir terminą kreiptis į vietos notarą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Trijų mėnesių terminas (CK 5.50 str. 3d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali atnaujinti (prailginti), kai jis paleistas dėl svarbių priežasčių. Kita šio termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5. 57 str.), nes atnaujinus šį terminą jo laikas yra skaičiuojamas iš pradžių. Tuo pačiu remiantis aukščiau paminėtu pareiškėjai T. P. prailgintinas praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarą (CK 5.50 str. 3d., 5.57 str.), jos mirusios velionės motinos J. M. palikimui priimti. Termino prailginimas reikalingas pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Esant šiems įrodymams, ir nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėja T. P. po motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini), būdama teisėta atsiradusio palikimo įpėdine (CK 5.13str.), priėmė palikėjos palikimą, tai yra 1/2 dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai ją valdyti, kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str., LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 5 p.). Dėl šio palikimo vietos notarų biure paveldėjimo bylą irgi nėra užvesta (b.l.7).
Rezoliucinė dalis
n usprendžia:
Pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. P. (a/k (duomenys neskelbtini) po velionės motinos J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikėjos palikimą, tai yra 1/2 dalį buto su rūsiu, esančią (duomenys neskelbtini), pradėdama ją faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas T. P. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionės motinos J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) vardu atsiradusį palikimą.
Atnaujinti pareiškėjams T. P. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į vietos notarų biurą, atsiradusiam palikimui po velionės motinos J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.