- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-13
- Bylos Nr.
- e2-1545-232/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01170-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- BUAB „Railurema“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant BUAB „Railurema“ bankroto administratoriaus UAB „Konsultacijų srautas“ atstovui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Railurema“ ieškinį atsakovui A. P. dėl įmonei ir kreditoriams padarytos žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas BUAB „Railurema“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas) priteisti 228 687,77 Eur neteisėtais veiksmais UAB „Railurema“ ir jos kreditoriams padarytos žalos bei 5 procentus procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 05 10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2901-640/2019 iškėlė bankroto bylą UAB „Railurema“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“. Vilniaus apygardos teismas 2019 07 11 nutartimi patvirtino BUAB „Railurema“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Bendra BUAB „Railurema“ kreditorių finansinių reikalavimų suma – 22 449,25 Eur.
3. Pažymėjo, kad BUAB „Railurema“ vienintelis akcininkas ir buvęs direktorius A. P. nevykdo 2019 05 10 teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą.
4. Paaiškino, kad UAB „Railurema“ direktoriumi nuo 2010 03 09 iki 2019 05 30 buvo A. P., kuris nuo 2010 03 18 buvo ir bendrovės akcininku. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2015 01 01 iki 2015 03 01 ieškovas atsakovui išmokėjo 142 332,68 Eur dydžio avansus, todėl 2015 03 31 atsakovas ieškovui buvo skolingas 142 332,68 Eur. Nuo 2015 03 01 buvo atliekami mokėjimai į atsakovo bei su bendrove nesusijusių asmenų sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant – „ūkinėms išlaidoms“, „grynųjų išmokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“. Atsakovui buvo pervesta 18 821 Eur suma, K. P. – 1 910 Eur, L. P. – 11 884 Eur, L. G. – 7 180 Eur, V. R. – 2 100 Eur, A. A. – 1 150 Eur, P. Š. – 190 Eur, I. P. – 3 210 Eur, V. B. – 3 650 Eur, T. D. – 200 Eur, M. Š. – 2 460 Eur, G. P. – 4 850 Eur, A. I. – 100 Eur, L. C. – 100 Eur. Iš viso nepagrįstai ir neteisėtai buvo pervesta 57 805,00 Eur suma.
5. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 03 01 iki 2018 09 28 iš atsakovo valdytos banko kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ir neteisėtai buvo išimta 24 650,09 Eur grynųjų pinigų suma, iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), 2017 06 07 ir 2017 06 08 nepagrįstai ir neteisėtai buvo išimta 3 900 Eur grynųjų pinigų suma. Teigė, kad atsakovo neteisėtais veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 228 687,77 Eur turtinė žala.
Atsiliepimas
6. Atsakovas A. P. atsiliepimu prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, kad reiškiamo reikalavimo dydis (viso 228 687,77 Eur) viršija ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą (viso 22 449,25 Eur). Paaiškino, kad žalos dydis negali viršyti ieškovo bankroto byloje patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų bei patvirtintų administravimo išlaidų sumos. Ieškovo reiškiami reikalavimai dalyje dėl sumos, viršijančios patvirtintus ieškovo kreditorių kreditorinius reikalavimus, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.
8. Teigė, kad reiškiamo reikalavimo dalykas ir pagrindas nėra aiškiai suformuluotas, t. y. nėra aišku, kokiu būdu atlikti mokėjimai ir operacijos galėjo pažeisti ieškovo kreditorių interesus, dėl kokių priežasčių atlikti mokėjimai laikytini ieškovo bei ieškovo kreditorių patirta žala, ir kokiu pagrindu ji turėtų būti priteisiama iš atsakovo.
9. Nurodė, kad ieškovas prašo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, kurios nedetalizuoja ir privalomų sąlygų jai kilti neįrodinėja. Vien aplinkybė, kad atsakovui 2015 m. buvo pervesti avansiniai mokėjimai, atsakovui ir kitiems asmenims 2015 – 2017 m. buvo atlikti pavedimai išmokant ieškovo darbuotojų (direktoriaus ir A. P.) darbo užmokesčius, skiriant grynųjų lėšų ūkinėms išlaidoms, nesudaro pagrindo traktuoti šių mokėjimų sumos kaip atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovui bei ieškovo kreditoriams padarytos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Ginčas byloje yra kilęs dėl bankrutavusios įmonės vienintelio akcininko ir buvusio vadovo civilinės atsakomybės pastarajam neįvykdžius ĮBĮ nustatytos pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, turtą ir balansą sudarytą bankroto bylos iškėlimo dienai.
11. Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, ginčo dėl kurių tarp šalių nėra. 2019 05 10 nutartimi Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Railurema“ iškėlimo, UAB „Railurema“ iškėlė bankroto bylą. Minėtoje nutartyje, remdamasis viešų registrų duomenimis, teismas konstatavo, jog UAB „Railurema“ registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, nuo 2014 m. nevykdė pareigos teikti viešam registrui finansinės atskaitomybės duomenis. Pagal 2019-02-14 duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas. Kreditoriui VMMI išieškojimą dėl mokestinės nepriemokos pateikus vykdyti antstolei A. S., išieškoti pavyko tik 2 969,44 Eur. Bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“, įpareigojo atsakovą, kuris buvo bendrovės vadovu ir yra vienintelis BUAB „Railurena“ akcininkas, per 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Atsakovas teismo įpareigojimo nevykdė dėl ko jam buvo skirta 200 Eur bauda.
12. 2019 09 16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi BUAB „Railurena“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
13. 2019 07 11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditorių sąrašas į kurį įtraukti du kreditoriai VMI su 22 188,73 Eur kreditoriniu reikalavimu ir VSDFV Vilniaus skyrius su 260,52 Eur reikalavimu, visą bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą sudaro 22 449,25 Eur.
14. Ieškovas su ieškiniu yra pateikęs VSDFV Vilniaus skyriaus 2019 06 06 atsakymą į užklausimą, kuriame nurodyta, jog apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre turimais duomenimis, UAB „Railurema“ bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2010-03-09 iki 2019-05-30 buvo A. P., kuris nuo 2010-03-18 yra ir bendrovės akcininku. VMI duomenimis bendrovės vyr. finansininke laikotarpiu nuo 2003-04-14 iki 2013-11-05 buvo I. B., laikotarpiu nuo 2013-11-06 UAB „ACL“. VMI duomenimis UAB „Railurema“ turi veikiančias atsiskaitomąsias sąskaitas kredito įstaigose: nuo 2003-03-24 Nr. (duomenys neskelbtini) esančią AB SEB banke, nuo 2017-06-06 (duomenys neskelbtini) esančią banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale ir nuo 2017-06-06 (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę esančią banke AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Rašte VSDFV Vilniaus skyrius taip pat informavo administratorių, jog nuo 2017-03-01 UAB „Railurema“ neteikė duomenų apie apdraustuosius, todėl VSDF Vilniaus skyrius priėmė sprendimus dėl apdraustųjų A. P. (bendrovės vadovo) ir A. P. valstybinio socialinio draudimo pabaigos nuo 2017-03-01, skyriaus iniciatyva.
15. Nagrinėjant šią bylą VSDFV Vilniaus skyrius papildomai pateikė duomenis apie apdraustuosius UAB „Railurema“ darbuotojus už laikotarpį nuo 2010 03 09 iki 2019 05 30, iš kurių matyti, kad minėtu laikotarpiu nuo 2010 03 09 iki 2010 10 29 bendrovėje dirbo vienas atsakovas, laikotarpiu nuo 2013 11 07 iki 2017 03 01 du darbuotojai atsakovas A. P. ir A. P..
16. 2019 07 10 UAB „ACL“, vykdžiusi bendrovės buhalterinę apskaitą, dokumentų perdavimo - priėmimo aktu perdavė bankroto administratoriui tris segtuvus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų: I segtuvą su pirminiais apskaitos dokumentais už 2013 m. 11 mėn. – 2014 m. 12 mėn. laikotarpį (541 lapai); II segtuvą su pirminiais 2015, 2016 metų dokumentais, du žiniaraščius už 2016 m. ir 2017m. 01mėn. viso (330 lapų); III segtuvą su dokumentais už 2008 – 2015 metus su ataskaitomis, pirminiais dokumentais už 2010 metus su papildomai įsegtomis detalizacijomis didžiąją knygą už 2013 m. 11-12 mėn. 2014 01 - 12 mėn. 2015 11 – 03 mėn.
17. Ieškovas nurodė, kad didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2015.01.01 iki 2015.03.31 nurodyta, jog bendrovės apskaitoje užfiksuotos įvairios gautinos sumos 142 332,68 eurų dydžio, tai yra kad bendrovė išmokėjo avansus šiai sumai. 2019-07-10 atspausdintame BUAB „Railurema“ avansų apyvartos pagal klientus žiniaraštyje už laikotarpį nuo 2015.01.01 iki 2015.03.31 ir didžiosios knygos sąskaitos 2561 apyvartos žiniaraštyje „avansai“ už laikotarpį nuo 2015.01.01 iki 2015.03.31 užfiksuota, kad avansai buvo išduodami BUAB “Railurema” direktoriui ir akcininkui A. P. bei, kad 2015-03-31 dienai A. P. buvo skolingas bendrovei 142 332,68 eurų.
18. Bankroto administratorius į bylą yra pateikęs išrašus iš dar vienos, VMI nežinomos, UAB „Railurema“ sąskaitos AB SEB banke - (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog po 2015-03-31, kai pagal UAB „Railurema“ buhalterinę apskaitą vedusios UAB ACL, bankroto administratoriui perduotus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nebebuvo fiksuojami apskaitos duomenys, buvo atlikta labai daug mokėjimų į UAB „Railurema“ direktoriaus A. P. bei su bendrove nesusijusių asmenų sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms išlaidoms“, „grynųjų išmokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“.
19. A. P. iš minėtos sąskaitos į jo sąskaitą (duomenys neskelbtini), ūkinėms išlaidoms: 2015 04 mėn. per kelis kartus pervesta - 7 931 Eur; 2015 05 mėn. - 3 810 Eur. grynaisiais pinigais A. P. išmokėta: 2015 12 mėn. – 2 000 Eur; 2016 03 mėn. - 2 680 Eur; 2016 11 mėn. - 400 Eur; 2017 02 mėn. – 2000 Eur.
20. Iš tos pačios sąskaitos į K. P. sąskaitą SEB banke (duomenys neskelbtini), pervesta A. P. darbo užmokesčio: 2015 06 mėn. per du kartus - 830 Eur; 2016 11 mėn.- 800 Eur; 2016 12 mėn. -170 Eur; 2017 02 mėn. - 110 Eur pervesta ūkinėms išlaidoms.
21. Iš tos pačios sąskaitos SEB banke į L. P. sąskaitą buvo pervedamos sumos įvardijamos kaip A. P. darbo užmokestis 2015 06 mėn. per trylika mokėjimų pervesta 1 535 Eur; 2015 07 mėn. per šešis mokėjimus pervesta 1 100 Eur; 2015 08 mėn. per trylika mokėjimų pervesta 2 170 Eur; 2015 09 mėn. per vienuolika mokėjimų pervesta 2 524 Eur; 2015 10 mėn. per penkis mokėjimus pervesta 1 670 Eur ; 2015 11 mėn. per aštuonis mokėjimus pervesta 2 035 Eur; 2015 12 mėn. per keturis mokėjimus pervesta 850 Eur.
22. Iš tos pačios sąskaitos į T. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2016 12 mėn. pervesta 200 Eur A. P. darbo užmokesčio.
23. Iš tos pačios sąskaitos į V. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervestas A. P. darbo užmokestis: 2015 06 mėn. - 50 Eur; 2015 11 mėn. per du kartus – 1750 Eur; 2015 12 mėn. per tris kartus - 1 000 Eur; 2016 04 mėn. - 200 Eur ; 2017 02 mėn. – 150 Eur. Taip pat 2016 12 mėn. pervesta 500 Eur ūkinėms išlaidoms.
24. Iš tos pačios sąskaitos į A. I. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 2015 06 15 - 100 Eur A. P. darbo užmokesčio.
25. Iš tos pačios sąskaitos į L. C. sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 2015 05 mėn. 100 Eur A. P. darbo užmokesčio.
26. Iš tos pačios sąskaitos į A. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 07 mėn. pervesta 600 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2017 02 mėn. per du kartus pervesta 550 Eur ūkinėms išaidoms.
27. Iš tos pačios sąskaitos į I. P. sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2015 06 mėn. per tris kartus pervesta 800 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2016 12 mėn. per du kartus pervesta 1 250 Eur ūkinėms išlaidoms; 2017 02 mėn. per du kartus pervesta 400 Eur ūkinėms išlaidoms. Taip pat 2015 06 mėn. iš minėtos sąskaitos pervesta Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacijai „LAKMA“ 10 Eur.
28. Iš tos pačios sąskaitos į M. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2015, 2015 05 mėn. per du artus pervesta 200 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2015 06 mėn. pervesta 160 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2015 07 mėn. per tris kartus pervesta 450 Eur A. P. darbo užmokesčio ir 150 Eur ūkinėms išlaidoms; 2015 08 mėn. per tris kartus pervesta 650 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2015 10 mėn. pervesta 70 Eur A. P. darbo užmokesčio; 2016 03 mėn. pervesta 300 A. P. darbo užmokesčio; 2017 02 mėn. pervesta 480 Eur A. P. darbo užmokesčio.
29. Analogiška tvarka, iš tos pačios sąskaitos, laikotarpiu nuo 2015 mėn. 04 mėn. iki 2017 02 mėn. buvo pervedamas į kitų trečiųjų asmenų: G. P., L. G. ir V. R. sąskaitas kito darbuotojo A. P. darbo užmokestis.
30. Iš SEB banko iniciatyva 2018 09 28 uždarytos ir atsakovo, kaip BUAB „Railurema“ direktoriaus, valdytos banko kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo nustatyta, kad po 2015 03 31, kai kaip matyti iš administratoriui perduotų dokumentuotų dokumentų bendrovės buhalteriniai duomenys nebebuvo fiksuojami, įvairiuose Lietuvos ir kitų šalių bankomatuose nuo 2015 03 31 iki 2018 09 28 buvo išgryninta pinigų suma lygi 24 650,09 Eur.
31. Pagal VMI į bylą pateiktus duomenis apie mokestinės nepriemokos susidarymą ir jos atsiradimo laikotarpius:
33. 1) 2015-06-02 nepriemoka už 2014-01-01 – 2014-12-31 laikotarpį – 7 712,00 Eur nepriemokos;
34. 2) 2016-06-02 nepriemoka už 2015-01-01 – 2015-12-31 laikotarpį – 10 426 Eur nepriemokos, 2 206,65 Eur delspinigių;
35. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka atitinkamai susidarė:
36. 3) 2015-01-27 nepriemoka už 2014-12-01 – 2014-12-31 laikotarpį – 290,43 Eur nepriemokos, 63 Eur delspinigių;
37. 4) 2015-02-26 nepriemoka už 2015-01-01 – 2015-01-31 laikotarpį – 319 Eur nepriemokos, 63 Eur delspinigių;
38. 5) 2015-03-26 nepriemoka už 2015-02-01 – 2015-02-28 laikotarpį – 587 Eur nepriemokos;
39. 6) 2015-04-28 nepriemoka už 2015-03-01 – 2015-03-31 laikotarpį – 522 Eur nepriemokos;
Iš viso:19 856,43 Eur nepriemokos ir 2 332,65 Eur delspinigių
40. VMI viršininkas 2017-04-04 priėmė sprendimą išieškoti 19.035,07 Eur, 2017-12-05 - sprendimą išieškoti 12.735,53 Eur mokestinę nepriemoką iš UAB „Railurema“ turto, 2017-05-26 ir 2018-01-15 sprendimai perduoti antstolių rūmams vykdyti priverstine tvarka.
41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vadovo teisinio statuso prigimtis yra dualistinė, kadangi ABĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, o pagal ABĮ 37 straipsnio 4 dalį toks yra įmonės darbuotojas, nes su juo sudaroma darbo sutartis. Kadangi praktikoje dažni materialinės ir civilinės vadovo atsakomybės konkurencijos atvejai, reikšmingas kasacinėje jurisprudencijoje nurodomas šių atsakomybės rūšių atribojimas: materialinės atsakomybės pagal darbo teisę esmė – darbuotojo atsakomybės ribojimas darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 254, 255 straipsniai), o civilinė atsakomybė grindžiama visiško žalos atlyginimo principu (CK 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 11 20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).
42. Tai, kad vadovą ir bendrovę sieja civiliniai teisiniai santykiai, reiškia, jog bendrovės vadovo civilinė atsakomybė bendrovei neribojama materialinės atsakomybės taisyklėmis, jei jis padaro žalą vykdydamas valdymo funkciją, t. y. pažeisdamas jam, kaip valdymo organui, civiliniuose įstatymuose nustatytas pareigas.
43. Kiekvienu konkrečiu atveju bendrovės vadovui taikytinos atsakomybės rūšis nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, pavyzdžiui, laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, neužtikrina bendrovės turto apskaitos, priima rizikingą verslo sprendimą, neištiria reikšmingos informacijos ir pan., jis pažeidžia jam, kaip valdymo organui, o ne darbuotojui nustatytą pareigą, todėl jam taikoma civilinė atsakomybė.
44. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys) ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą.
45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 05 25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).
46. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų kreditoriams, išaiškinta, kad bendrovės vadovas privalo derinti visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus ir siekti jų pusiausvyros. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 03 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
47. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Taigi bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti valdymo organų nariams civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jų civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad valdymo organų narys atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
48. Kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 11 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).
49. Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Vienokios pareigos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos vienasmeniam, kitokios – kolegialiems valdymo organams, tačiau visiems taikomas reikalavimas vykdyti fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis).
Dėl neteisėtų atsakovo kaip bendrovės vadovo veiksmų, pažeidžiant fiduciarines bendrovės vadovo pareigas
50. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad veikimo bendrovės interesais pareigos turinys priklauso nuo finansinės bendrovės padėties: įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai.
51. Fiduciarinės bendrovės valdymo organų šiuo atveju atsakovo, kaip vienasmenio vadovo pareigos, kurių jis privalėjo laikytis visą buvimo ieškovo vadovu laikotarpį, numatyti bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tame tarpe numatytos pareigos sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir parengti bendrovės metinį pranešimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
52. Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo kad atsakovas ne tik nevykdė imperatyvių įstatymuose nustatytų pareigų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus, parengti metinius balansus ir kt. bet ir tuo, jog bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys nebuvo fiksuojami nuo pat 2015 03 31, kai buvo fiksuota atsakovo skola bendrovei siekianti 142 332,68 eurų. Pagal jau minėtus byloje pateiktus duomenis įsiskolinimas VMI 2015 12 31 sudarė19 856,43 Eur nepriemokos ir 2 332,65 Eur delspinigių. Tačiau ieškovas nedėjo pastangų ir vengė atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi bankroto byloje VMI, nors į jo sąskaitą iš bendrovės sąskaitos ir toliau buvo pervedinėjamos įvairios sumos ūkinėms išlaidoms, buvo išgryninami pinigai, tretiesiems asmenims į jų sąskaitas pervedamos pinigų sumos nurodant, jog tai ieškovo darbo užmokestis.
53. Ieškovo neteisėti veiksmai taip pat pasireiškė, pareigos perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą, kurią numatė ir bankroto bylos iškėlimo metu aktualios ĮBĮ nuostatos (10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas) nevykdymu. Tokia pareiga atsakovui kilo ir pagal 2019 06 21 Vilniaus apygardos teismo 2019 06 21 ir 2019 05 10 nutartis bankroto byloje.
54. Kasacinio teismo praktikoje yra pasakyta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Ši bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta ABĮ numatant kad: bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas), tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir tarpinio pranešimo parengimą; sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 4 punktas).
Dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos fakto ir dydžio
55. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai. Šiuo atveju VMI ir VSDFV nesumokėtos mokesčių suma laikytina žala padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu).
56. Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir fakto įrodinėjimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 03 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Šiuo atveju žalos dydį sudaro bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaranti 22 449,25 Eur. bei bankroto administravimo išlaidos, kurios pagal į bylą pateiktą 2019 08 29 BUAB „Railurena“ kreditorių susirinkimo kreditorių susirinkimo, kuriame šios išlaidos kreditorių nutarimu buvo patvirtintos, sudaro 15 175 Eur. Visa žala 37 624,25 Eur.
Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos
57. CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas.
58. Nustatant priežastinį ryšį aktualūs bendrieji kasacinio teismo išaiškinimai civilinės atsakomybės taikymo bylose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 03 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015). Šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su administravimo išlaidomis, kurios bankroto byloje bus dengiamos iš išieškotos žalos sumos, o jų nepriteisus iš atsakovo, nukentėtų kreditorių interesai, žala jiems nebūtų pilnai atlyginta.
Dėl atsakovo kaltės
59. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Šiuo atveju atsakovo kaltė akivaizdi ir jos prezumpcijos atsakovas nepaneigė.
60. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant aukščiau aptartą nustatytą žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) BUAB „Railurena“, įmonės kodas 126180784, naudai 37 624,25 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus 25 euro centus) žalos atlyginimo.
Sprendimas 30 d. laikotarpiu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.