Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-431-634/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
1S-431-634/2018
Teisminio proceso Nr.
1-13-3-00023-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
R. L.
Advokatai
Raimundas Jurka
Baudžiamoji byla Nr. 1S-431-634/2018Teisminio proceso Nr. 1-13-3-00023-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.19.; 2.6.2
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutarties, kuria nuspręsta pripažinti Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį Lietuvos Respublikoje ir jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu R. L. pripažintas kaltu pagal 1861 m. įstatymo dėl nusikaltimų prieš asmenį 18 skyrių už tai, kad jis 2014 m. birželio 27 d. neteisėtai ir tyčia sužeidė T. W., siekdamas sunkiai sutrikdyti sveikatą. Nuosprendžiu jam skirta 56 mėnesių (4 metų 8 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 24 d. ir yra vykdomas. Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 25 d.Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartimi nuspręsta Lietuvos Respublikoje pripažinti Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. R. L. šiuo nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 skyrių paskirta bausmė – 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimas, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) ir palikta paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 8 mėnesiams, šią bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Nuteistojo R. L. gynėjas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį ir Lietuvos Respublikoje nepripažinti Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžio pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 skyrių paskirtos bausmės – 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo.R. L. gynėjas sprendžia, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo iš Jungtinės Karalystės gautuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis: 2016 m. balandžio 6 d. R. L. raštu (b. l. 9, 51) išreiškė nuomonę, kad nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena jo faktinė šeima (dukra ir jos motina); taip pat kad pagal Jungtinės Karalystės pateiktą liudijimą R. L. gali būti paleistas 270 dienų iki jo faktiško paleidimo dienos ir deportuotas (b. l. 43). Iš su skundu pridedamo 2016 m. sausio 6 d. Paleidimo iš kalėjimo datų pranešimo lapelio taip pat matyti, kad nuteistojo sąlyginio išleidimo data, jeigu jis bausmę atliktų Jungtinėje Karalystėje, yra 2018 m. sausio 24 d. Tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, šių duomenų nevertino ir nesiėmė papildomų veiksmų kreiptis arba į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, arba į kompetentingą Jungtinės Karalystės instituciją, siekdamas išsiaiškinti, ar minėta nuteistojo lygtinio paleidimo data yra laikoma palankesne teisine sąlyga lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamaisiais įstatymais. Tokiu atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad sprendžiant, ar sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, su kita Europos Sąjungos valstybe nare gali būti konsultuojamasi šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Tai turėjo daryti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Alytaus rajono apylinkės teismo prašymu. Šie duomenys rodo, kad žemesnysis teismas gana formaliai sprendė sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo klausimą, nevertino Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, sudarančios pagrindą atsisakyti pripažinti minėtą sprendimą, kadangi toks pripažinimas reikštų nuteistojo R. L. pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą – nuteistojo teisė būti kartu su savo šeima, mažamečiu vaiku, Jungtinėje Karalystėje atliekant bausmę.Gynėjo nuomone, šiuo atveju buvo pažeista ir nuteistojo teisė į gynybą. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad prieš rengdamas teismo posėdį dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Alytaus rajono apylinkės teismas raštu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo R. L. paskyrimo (b. l. 63). Tačiau, vis dėl to, teismo posėdžio metu gynėjas nedalyvavo, o dalyvavo tik atvykęs prokuroras (b. l. 66). Ir nors Įstatyme nurodoma, kad teismui sprendžiant dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir jos suderinimo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nei gynėjas, nei prokuroras nėra šaukiami, tačiau jie gali pateikti atsiliepimus dėl sprendžiamo klausimo, tačiau nuteistojo gynėjas nepateikė jokio atsiliepimo dėl svarstomo klausimo esmės ir pan. Tokia situacija iliustruoja, kad žemesnysis teismas ignoravo nuteistojo R. L. teisę būti išklausytam per paskirtą gynėją. Teismas išklausė tik prokuroro nuomonės dėl sprendimo pripažinimo, tačiau dėl gynėjo nedalyvavimo net nekėlė jokių klausimų. Tuo pačiu ši situacija ir nulėmė tai, kad nuteistasis R. L., dar būdamas Jungtinės Karalystės pataisos įstaigoje, niekaip nebuvo informuotas apie skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini).Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo R. L. gynėjo advokato Raimundo Jurkos skundas tenkinamas iš dalies.Iš nuteistojo R. L. gynėjo advokato R. Jurkos skundo matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį jis skundžia dviem aspektais – dėl procesinių pažeidimų, padarytų priimant šią nutartį, ir dėl to, kad sprendimu pripažinti ir vykdyti Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį Lietuvos Respublikoje buvo nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir laisvės (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas).Įstatymo 3 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagrindus ir sąlygas, 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis R. L. yra Lietuvos Respublikos pilietis, jo deklaruota gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, be to, Jungtinės Karalystės Vidaus reikalų ministerija 2012 m. liepos 20 d. yra priėmusi sprendimą dėl R. L. deportacijos iš Jungtinės Karalystės, taip pat nėra nustatyta Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių būtų galima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, Alytaus rajono apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nusprendė pripažinti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės R. L. ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.Apygardos teismo vertinimu, gynėjo skundo argumentai, kad Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeidžia pagrindines R. L. žmogaus teises ir (ar) laisves, nes nuteistasis nesutinka būti perduotas į Lietuvos Respubliką, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena jo faktinė šeima, taip pat atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje jis turėtų teisę anksčiau būti paleistas lygtinai, yra nepagrįsti. Šiuo atveju, nustačius Įstatymo 3 straipsnio sąlygų visumą, tai, kad R. L. nesutinka su laisvės atėmimo bausmės vykdymu Lietuvos Respublikoje ar tai, kad jo šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje, pagal šios Įstatymo nuostatas nesudaro pagrindo atsisakyti pripažinti ir vykdyti užsienio valstybės nuosprendį. Iš Jungtinės Karalystės pateikto liudijimo matyti, kad nuteistasis pagal išduodančios valstybės teisę turi teisę būti paleistas lygtinai, atlikęs pusę bausmės. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, R. L., kuris yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, gali būti paleistas lygtinai atlikęs tokią pačią bausmės dalį, tai yra pusę paskirtos bausmės. Tai, kad Jungtinės Karalystės pateiktame liudijime papildomai nurodyta, jog nuteistasis taip pat turi teisę būti paleistas 270 dienų iki jo faktiško paleidimo dienos ir iš karto deportuotas iš Jungtinės Karalystės, nereiškia, kad nuteistajam Jungtinėje Karalystėje yra sudarytos palankesnės lygtinio paleidimo sąlygos. Šiame kontekste apygardos teismas nesutinka ir su kitais gynėjo skundo argumentais, kad šiuo atveju teismas privalėjo konsultuotis su Jungtinės Karalystės kompetentingomis institucijomis dėl to, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvos Respublikoje sudarytų palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio nuostatas minėtos konsultacijos dėl sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti Lietuvos Respublikai, kai asmuo perduodamas, nustačius Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, nėra privalomos, todėl, priešingai nei nurodo gynėjas, tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nesikreipė dėl minėtų konsultacijų, nereiškia, kad klausimas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo buvo priimtas formaliai.Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad gynėjui nebuvo tinkamai pranešta apie klausimo dėl Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje nagrinėjimo laiką apylinkės teisme. Tačiau vien tai nesudaro besąlyginio pagrindo pripažinti, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad Jungtinės Karalystės Valstybinės nusikaltusių asmenų priežiūros tarnybos prašymą dėl šios šalies teismo nuosprendžiu R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje apylinkės teismas nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Nuteistasis tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje Jungtinėje Karalystėje. Siekiant užtikrinti tinkamą nuteistojo teisių ir interesų gynimą, Alytaus rajono apylinkės teismas pripažino gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam. Tačiau byloje nėra duomenų, ar nuteistajam R. L. buvo paskirtas gynėjas ir ar jam buvo pranešta apie klausimo dėl Jungtinės Karalystės priimto teismo sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo nagrinėjimą, šį klausimą teismas išsprendė žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvaujant prokurorui. Apygardos teismas sprendžia, kad nustatyti procesiniai pažeidimai yra pašalinti nuteistajam pasinaudojus teise į apeliaciją ir savo prieštaravimus bei poziciją jo gynėjui išdėsčius skunde aukštesniajam teismui. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokiu būdu nuteistajam tiek teisė į gynybą, tiek į teisingą teismą proceso metu yra užtikrinta.Tačiau apygardos teismas nustatė, kad apylinkės teismas, suderinęs Jungtinės Karalystės nuosprendžiu R. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę su BK numatyta bausme, netinkamai nustatė BK nurodytą nusikalstamą veiką, kuri labiausiai atitiktų veiką, už kurią jis nuteistas Jungtinėje Karalystėje.Kaip minėta, R. L. Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal 1861 m. įstatymo dėl nusikaltimų prieš asmenį 18 skyrių už tai, kad jis 2015 m. birželio 27 d. neteisėtai ir tyčia sužeidė T. W., siekdamas sunkiai sutrikdyti sveikatą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad 1861 m. įstatymo dėl nusikaltimų prieš asmenį 18 skyrius „Šaudymas arba bandymas šaudyti, arba tyčinis sužalojimas siekiant sunkiai sutrikdyti sveikatą“ numato, kad asmuo pripažįstamas padariusiu nusikaltimą, jei jis neteisėtai ir piktybiškai, naudodamas bet kokias priemones, žeidžia arba sunkiai sutrikdo kito asmens sveikatą <...> tyčia, <...> siekdamas sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą <...>. Iš Jungtinės Karalystės pateikto liudijimo matyti, kad buvo nustatytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės: R. L. kartu su kitu asmeniu priėjęs prie T. W. pasiūlė šiam atsigerti alkoholinio gėrimo „(duomenys neskelbtini)“, šis atsisakė, nes ant konteinerio buvo padėta jo alaus skardinė. Kartu su R. L. buvęs vyras norėjo paimti jo alaus skardinę ir T. W. pasakė jam „atsipisti“, tuo metu R. L. priėjęs trenkė T. W. į veidą. Po to R. L. jam dar vieną kartą trenkė į veidą. T. W. pasakė R. L. palikti jį ramybėje ir nurodė jam išeiti, tuomet R. L. sudaužė rankoje laikytą viskio butelį ir sudaužytu buteliu sužalojo T. W. kaklą, tai yra tyčia sunkiai sužalojo T. W. sveikatą.Lietuvos Respublikoje atsakomybė už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą numatyta BK 135 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už sveikatos sutrikdymą be kvalifikuojančių aplinkybių (už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų), o 2 dalyje numatyta atsakomybė už sveikatos sutrikdymą, kai nustatomos šioje dalyje nurodytos veiką kvalifikuojančios aplinkybės (už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad R. L. padaryta veika (tyčinis T. W. sunkus sveikatos sutrikdymas) atitinka BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą veiką (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tačiau šio savo sprendimo niekaip nemotyvavo.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-120-628/2018, 2K-166/2013, 2K-475/2012, 2K-454/2011 ir kt.).Iš aptartų nusikalstamos veikos aplinkybių matyti, kad R. L. veiksmų sužalojant nukentėjusįjį motyvas buvo asmeninės paskatos (tarpusavio konfliktas su nukentėjusiuoju), todėl šiuo atveju kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos, nenustatytas. Apygardos teismo vertinimu, R. L. padaryta nusikalstama veika – tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, atitinka veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartis keičiama – R. L. Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 skyriuje, paskirta bausmė – 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas, suderinama su BK nuostatomis, jo Jungtinėje Karalystėje padarytą nusikalstamą veiką prilyginant nusikalstamai veikai, numatytai BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paliekant tą pačią bausmę – 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį:

R. L. Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 skyrių paskirtą bausmę – 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimą, suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalimi ir palikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams ir 8 mėnesiams.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis