- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 2-2496-853/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- D. B.
dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokatei V. V., nepilnamečiui R. B., išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. B. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama nustatyti nepilnamečio R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo D. B. nepilnamečių sūnų R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 500,00 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, o taip pat vaikams sulaukus pilnametystės, jeigu mokysis aukštojoje mokykloje ar profesinėje mokslo įstaigoje, iki mokymosi programos pabaigos, bet ne ilgiau iki sueis 24 metai, paskirti ją išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2002 m. rugsėjo 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu nutraukiant jos ir atsakovo D. B. santuoką, nepilnamečio sūnaus R. B. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu D. B., o nepilnamečio sūnaus R. B. – su ja. Po santuokos nutraukimo atsakovas kartu su ja bei nepilnamečiais vaikais kartu gyveno jos tėvams priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) sav. Nors bendro ūkio su atsakovu netvarkė, bet kartu augino, rūpinosi, prižiūrėjo ir auklėjo abu sūnus – R. ir R. Išlaikymą vaikams teikė lygiomis dalimis ir ginčo dėl to nebuvo. Ieškovė pažymėjo, kad jau keletą metų atsakovas dirba užsienyje ir tik trumpam sugrįžta į Lietuvą, todėl nebeturi galimybės rūpintis sūnumis, dėl šios priežasties nepilnamečius vaikus ji augina, rūpinasi, auklėja viena. Be to, pastaruoju metu atsakovas nebeteikia nepilnamečiams vaikams išlaikymo, motyvuodamas tuo, kad 2002 m. rugsėjo 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistas nebuvo, tad nei vienam vaikui jis išlaikymo teikti neprivalo. Ieškovė A. B. ieškinyje pažymėjo, kad sūnus R. turi sveikatos problemų, jam reikia nuolat lankytis pas gydytojus, pirkti vaistus, todėl jos materialinė padėtis pastaruoju metu blogėja. Sūnui R. jau yra atliktos net šešios ausies operacijos, nuolat kartojasi ausies uždegimas, sūnus vis silpniau girdi. Atsakovas teigia, kad išsiveš sūnų R. į užsienį nors jokių planų išvykti gyventi, mokytis ar dirbti į užsienį sūnus neturi, kadangi baigė 10 klasių ir planuoja toliau mokytis dar du metus. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės nuomone nepilnamečio sūnaus R. gyvenamoji vieta keistina, ją nustatant su ja. Laibai sunkią materialinę padėtį ieškovė grindžia tuo, jog yra smulki ūkininkė, augina keletą gyvulių, parduoda pieną ir mėsą ir jokio kito darbo neturi, tad papildomų pajamų negauna, o pajamos iš ūkininkavimo sudaro tik 400-500 Lt per mėnesį. Darbo biržoje ji užsiregistruoti negali, nes nuosavybės teise valdo keletą žemės sklypų. Socialinės pašalpos taip pat negauna. Pažymėjo, jog vaikų išlaikymui – maistui, vaistams, vitaminams, kanceliarinėms bei kitoms vaikų lavinimui skirtoms prekėms, aprangai, kurui, gyvenamojo namo, kuriame ji kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena, šildymui ir jo išlaikymui kas mėnesį reikia skirti apie 2000,00 Lt.
Atsakovui D. B. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį bei duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą nepateikė.
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog yra pasikeitusi esminė aplinkybė – atsakovas D. B., su kuriuo buvo nustatyta sūnaus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta, išvyko nuolat gyventi ir dirbti į užsienį, visą sūnaus priežiūrą palikdamas nepilnamečio motinai A. B., faktiškai nusišalindamas nuo tėvo pareigų. Todėl mano, kad nepilnamečio R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos pakeitimas, t.y. nustatymas su jo mama ieškove A. B., neprieštaraus nepilnamečio interesams bei atitiks dabartine faktinę padėti.
Šalies argumentai
Ieškovė A. B. teismo posėdyje savo ieškinį palaikė visiškai ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, jog po santuokos nutraukimo atsakovas kurį laiką skyrė išlaikymą vaikams, tačiau per pastaruosius tris metus išlaikymą skiria nereguliariai, reikia nuolat prašyti. Vaikus išlaikyti padeda jos tėvai ir draugai. Nepilnametis R. nuo pat santuokos nutraukimo gyvena kartu su ja, vaikas turi problemų su ausimis. Vaikams vien maistui kas mėnesį išleidžia po 300 Lt, papildomai perka vaistus, maisto papildus, itin daug pinigų reikia vaikų aprangai, nepilnamečiai vaikai naudojasi internetu, mobiliausiais telefonais, vyksta į ekskursijas, o tai taip pat sudaro nemažą dalį išlaidų, reikalingų jų išlaikymui. Patikslino, kad per mėnesį iš turimo ūkio gauna 500-700 Lt pajamų, tačiau jų nepakanka, todėl mėnesio pabaigoje pinigų skolinasi iš draugų ar giminių.
Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis R. B. nurodė, kad gyvena kartu su mama, seneliais ir broliu. Mama juo rūpinasi, prižiūri, veža pas medikus, palaiko morališkai, jam gerai gyventi su mama. Su tėčiu nebendrauja ir nebenori bendrauti.
Teismo posėdyje dalyvavęs Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. N., išklausęs nepilnamečio vaiko nuomonę, nurodė, jog vaiko gyvenamos vietos pakeitimas yra pagrįstas, kadangi vaikas faktiškai visą laiką gyvena su mama. Vaikas turi specialiuosius poreikius, todėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė V. V., antrindama ieškovei, nurodė, jog nepilnamečio R. B. nustatyta gyvenamoji vieta su tėvu – atsakovu D. B., neatitinka faktinių aplinkybių. Nepilnametis R. gyvena su mama, su tėvu gyventi jis nenori, todėl gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su motina – ieškove A. B.. Nepilnametis R. yra 17 metų amžiaus, turi sveikatos problemų, dėl ko jį kas mėnesį tenka vežti medikų apžiūrai į Kauną, be to, vaikas sportuoja, dėl ko jam reikalingas geresnis maistas. Atsakovas D. B. yra darbingas, todėl privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovės atstovės nuomone reikalaujama išlaikymo suma yra protinga bei pagrįsta, todėl ieškinys turėtų būti tenkintinas.
Atsakovas D. B., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią, tačiau įstatymas daro tam tikrą išimtį – iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad gali būti keičiama sutarties dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams nustatymo, t. y. trunkamieji teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos, kuria šalių sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, pakeitimo, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, nes tai, kad sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, bet vaikas faktiškai gyvena su ja, yra esminė aplinkybė, kuri leido ieškovei prašyti pakeisti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą.
Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), todėl spręsdamas šio pobūdžio ginčą teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus.
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu (14 b. l.) nutraukus šalių santuoką ir patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys ir jų vaikai kurį laiką gyveno kartu su ieškovės tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovės A. B. ir nepilnamečio R. B. parodymais nustatyta, kad atsakovas D. B. jau keletą metų dirba užsienyje, į Lietuvą grįžta trumpam, nepilnamečiu sūnumi nebesirūpina, jį augina ir prižiūri jo motina padedama savo tėvų, giminių bei draugų.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad nepilnametis R. B. teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė norą gyventi su motina, jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove A. B..
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to LR CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų R. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir R. B., (duomenys neskelbtini), tėvai (11, 12 b. l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Šerkšnėnų seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį liudija, kad ieškovės A. B. šeima susideda iš sūnaus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Ieškovė A. B. yra įregistravusi ūkininko ūkį (27 b. l.), jai nuosavybės teise priklauso keletas žemės ūkio, miškų ūkio bei kitos paskirties žemės sklypų, esančių Mažaičių k. ir Žemalės k., Šerkšnėnų sen., Mažeikių r. sav., bei Mitkaičių k., Nevarėnų sen., Telšių r. sav. (16-26 b. l.), o taip pat dvi transporto priemonės (28, 29 b. l.). Teismo posėdžio metu pateikta pažyma apie palūkanų dydį ir vykdymo išlaidas liudija, kad ieškovė A. B. turi įsipareigojimų kreditoriui AB DnB bankui ir antstolei E. M. (56 b. l.). Teismui pateiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų ANG ligų skyriaus medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad nepilnamečiui R. B. dėl lėtinių vidurinių otitų operuotos abi ausys. Vaikas blogai girdi, ypač kaire ausimi (55 b. l.).
Pagal ieškovės pateiktą nepilnamečių vaikų išlaikymui reikalingų lėšų paskaičiavimą nustatyta, kad maistui, vaistams ir vitaminams per mėnesį ieškovė išleidžia 1000 Lt, kanceliarinėms bei kitoms vaikų lavinimui skirtoms prekėms – 200 Lt, aprangai – 400 Lt, kurui – 200 Lt, gyvenamojo namo, kuriame ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena, šildymui ir jo išlaikymui – 100 Lt, vaikų pramogoms, išvykoms į gamtą ir pan. – po 100 Lt.
Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad abu vaikai yra mokyklinio amžiaus, jiems reikalingos įvairios mokymo priemonės, nepilnamečio R. sveikatos būklė nėra gera – operuotos abi ausys, vaikas blogai girdi, ypač kaire ausimi, dėl to ieškovė periodiškai kartą per mėnesį vežą sūnų į Kauno klinikas, kas leidžia konstatuoti, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, įvertinus nepilnamečių vaikų (paauglių) poreikį rūbams bei avalynei, atsižvelgus į vaikų lankomus užsiėmimus – abu vaikai lanko karate būrelius, spręstina, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis – 500,00 Lt kiekvienam vaikui, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovė A. B. lėšas nepilnamečių vaikų išlaikymui prašo priteisti nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, o taip pat vaikams sulaukus pilnametystės, jeigu mokysis aukštojoje mokykloje ar profesinėje mokslo įstaigoje, iki mokymosi programos pabaigos, bet ne ilgiau iki sueis 24 metai, tačiau būtina pastebėti, kad įstatymų leidėjas draudžia priimti sąlyginius sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo (LR CPK 267).
Bylos nagrinėjimo metu aplinkybės, ar vaikai sulaukę 18 m. mokysis mokykloje ar ne, ir bus reikalinga parama ar ne, nėra žinomos, todėl išlaikymas nepilnamečiams R. B. ir R. B. priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Pažymėtina, galėjimas įgyvendinti savo teises teisme (civilinis procesinis veiksnumas) priklauso fiziniams asmenims, kurie yra pasiekę pilnametystę – aštuoniolika metų (LR CPK 38 str. 1 d.). Asmenys, būdami pilnamečiais, besimokančiais vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, iki mokysis, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų, turi teisę patys kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinius dėl išlaikymo priteisimo.
Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (LR CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.
R. B. ir R. B. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė A. B., nes su ja gyvena vaikai (LR CK 3.190 straipsnis).
Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 straipsnis).
Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 straipsnis).
Ieškovė paduodant ieškinį dėl išlaikymo priteisimo įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl, patenkinus ieškinį, žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės pajamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 360,00 Lt (500,00 Lt x 2 x 12 mėn. = 12000 Lt x 3 %) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtos 1500,00 Lt išlaidos advokatei už teisinę konsultaciją, procesinių dokumentų parengimą teismui ir atstovavimą civilinėje byloje (58, 59 b. l.) (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kurios jai priteistinos iš atsakovo. Be to, nagrinėjant bylą, susidarė 29,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai šios išlaidos priteistinos iš atsakovo D. B. (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).
Teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Pakeisti 2002 m. rugsėjo 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl nepilnamečio R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnamečio R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams R. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (penkis šimtus litų) kiekvienam vaikui nuo 2013 m. liepos 22 d. iki jų pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. B. 1500,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei – 360,00 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 29,60 Lt (dvidešimt devynis litus ir 60 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.
R. B. ir R. B. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. B..
Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išaiškinti atsakovui D. B., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.