Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovui A. S. už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro invest group“, ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovui A. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui A. S. adresuoti ieškinys ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2020 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per atsakovo šeimos narį – žmoną I. S. (e. b. 1 t., b. l. 11). Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo. Per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankamai laiko jam pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad 2018 m. lapkričio 2 d. atsakovas ir ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 250 Eur vartojimo kreditą. Pagal Sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 40,43 Eur iki 2019 m. sausio 31 d. Atsakovui A. S. suteikto kredito suma 2018 m. lapkričio 2 d. buvo pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą. Atsakovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus ir pradelsus kredito mokėjimus Sutartis buvo nutraukta. Šiai dienai atsakovas yra negrąžinęs 171,39 Eur kredito sumos ir 22,02 Eur kredito mokesčio, t. y. atsakovo atžvilgiu susidaręs 193,41 Eur įsiskolinimas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovas vartojimo kreditą pagal Sutartį būtų grąžinęs ieškovei, todėl pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 171,39 Eur negrąžintą kreditą, 22,02 Eur kredito mokestį, 7,93 Eur delspinigių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kredito mokestį sutartyje nustatytais terminais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Nesant duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs vartojimo kreditą ir sumokėjęs kredito mokestį, atsakovas laikytinas pažeidusiu prievolę, todėl ieškinys dalyje dėl 171,39 Eur negrąžinto kredito ir 22,02 Eur negrąžinto kredito mokesčio tenkintinas visiškai (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

Tarp šalių sudarytos Sutarties specialiosiose ir bendrosiose sąlygose numatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito mokėjimo terminą kredito gavėjas moka 0,05 proc. delspinigių nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktu šalys numatė, jog delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos yra skaičiuojami ne ilgiau kaip už bendrą 180 dienų laikotarpį.

Ieškovė prašo priteisti 7,93 Eur delspinigius už 97 dienų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. birželio 17 d., nuo negrąžintos skolos sumos (193,41 Eur). Toks delspinigių dydis neprieštarauja Sutarties sąlygoms bei imperatyvioms VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, todėl ieškovės reikalavimas dėl 7,93 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 28,72 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. birželio 17 d., remiantis vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatyta 74,97 procentų dydžio metinių palūkanų norma, kai byloje yra nustatyta, kad Sutartis buvo vienašališkai nutraukta, o Sutarties galiojimo terminas buvo 2019 m. sausio 31 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškinta, jog kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, todėl šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 28,72 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. birželio 17 d., t. y. po Sutarties pasibaigimo dienos, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų, kasacinio teismo formuojamos praktikos bei prieštarauja sutarčių pasibaigimo principams, todėl atmestinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato atsakovo pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovės nuostoliais. Esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2020 m. birželio 26 d., iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo.

Ieškinį tenkinus iš dalies, nustatytina, jog ieškovės ieškinys patenkintas 87 proc., todėl iš atsakovo ieškovei atitinkamai priteistina 13,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos 5 Eur sumos, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos ir nepriteistinos. Kitų bylinėjimosi išlaidų byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų keturiasdešimt vieno cento (193,41 Eur) įsiskolinimą, septynis eurus devyniasdešimt tris centus (7,93 Eur) delspinigių, penkių procentų (5 proc.) metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2020 m. birželio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, trylika eurų penkis centus (13,05 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro invest group“, juridinio asmens kodas 302453988, buveinės adresas Kaune, Savanorių pr. 187, naudai.

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Atsakovas priimto sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusius Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.