Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų gynėjams advokatams: Ignui Meškauskui (kaltinamasis E. S.), Raimundui Gargasui (kaltinamasis G. K.) ir Rimai Šmigelskytei (kaltinamasis R. G.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamieji:

E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, iki sulaikymo nedirbęs, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų: 1) 1975-11-06 Radviliškio rajono teismo pagal BK 148 str. 2 d. – 3 m. l/at.; 2) 1978-05-29 to paties teismo pagal BK 147 str. 2 d. – 4 m. l/at.; 3) 1982-10-25 to paties teismo pagal BK 148 str. 2 d. – 7 m. l/at.; 4) 1992-04-27 to paties teismo pagal BK 225 str. 2 d. ir 147 str. 2 d. – 3 m. 6 mėn. l/at., pripažintas itin pavojingu recidyvistu, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje nuteistas pagal BK 147 str. 2 d. ir panaikintas pripažinimas itin pavojingu recidyvistu; 5) 1992-11-04 to paties teismo pagal BK 148 str. 2 d. – 5 m. 5 mėn. l/at., pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 6) 1996-11-13 to paties teismo pagal BK 281 str. 2 d. – 1 m. l/at., pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 7) 1999-04-27 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 272 str. 3 d. – 7 m. l/at. su ½ turto konfiskavimu; 8) 2000-02-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. bei 278 str. 1 d. – 2 m. l/at. su ½ turto konfiskavimu; 9) 2005-02-14 to paties teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. l/at.; 10) 2009-04-07 to paties teismo pagal BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. - 3 m. 6 mėn. l/at.; 11) 2009-06-08 to paties teismo pagal BK 180 str. 2 d. – 3 m. l/at.; 12) 2009-09-23 to paties teismo pagal BK 180 str. 2 d., BK 63 str. - 4 m. 8 mėn. l/at., bausmę atlikęs 2013-09-27; 13) 2013-11-07 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. l/at. bausmę atliekant pataisos namuose, 2014-11-05 paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikęs bausmę, (2015-04-03 Radviliškio r. apyl. teismo nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2d. pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. 3 mėn. l/at., nuosprendis neįsiteisėjęs), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimu įsibraunant į patalpą ir panaudojant peilį), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimu atvirai pagrobti svetimą turtą) bei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimu žmogui);

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, iki sulaikymo nedirbęs, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 13 kartų: 1) 2002-05-27 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 47¹ str. – 1 m. l/at/, bausmės vykdymą atidedant 2 m.; 2) 2002-07-08 Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 122 str., subendrinus su 2002-05-27 nuosprendžiu – 1 m. 3 mėn. l/at.; 3) 2003-08-22 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. – 6 mėn. viešaisiais darbais; 4) 2004-03-26 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 180 str. 2 d., subendrinus su 2003-08-22 nuosprendžiu – 2 m. 6 mėn. l/at. ir 24 MGL (3000 Lt) bauda, Lietuvos apeliacinio teismo 2004-12-10 nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2004-03-26 nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. l/at. ir 6 mėn. viešieji darbai; 5) 2006-11-10 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. - 1 m. l/at.; 6) 2007-01-24 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., bausmę subendrinant su 2006-11-10 nuosprendžiu - 1 m. 3 mėn. l/at.; 7) 2007-02-06 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., teismui nutartimi nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2006-11-10 ir 2007-01-24 nuosprendžiais, 2007-08-03 Šiaulių apygardos teismui Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-07-10 nutartį subendrinti bausme pakeitus, paskirta bausmė - 2 m 5 mėn. l/at.; 2008-08-25 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo paleistas lygtinai neatlikus 9 mėn. 23 d. l/at.; 8) 2009-04-08 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus su 2007-02-06 nuosprendžiu - 2 m. 6 mėn. l/at.; 9) 2009-04-24 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., subendrinus su 2009-04-24 nuosprendžiu - 5 m. l/at.; 10) 2012-09-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 232 straipsnį, 24 straipsnio 6 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 290 straipsnį, BK 64 str. subendrinus su 2009-04-24 nuosprendžiu – 1 m. 6 mėn. l/at., bausmę atlikęs; 11) 2014-06-02 Radviliškio r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. – 28 parų areštu, į bausmės laiką įskaitant 2 paras sulaikymo; 11) 2014-07-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 64¹ str. - 4 mėnesius viešųjų darbų bausme, į bausmės laiką įskaitant sulaikymo laiką nuo 2014-03-21 iki 2014-03-23;12) 2014-09-09 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 290 str. (2 epizodai), BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., 64¹ str., subendrinus su 2014-07-03 nusprendžiu - 30 parų areštu, bausmės neatlikęs (nuosprendis įsiteisėjo 2014-12-29 Šiaulių apygardos teismui atmetus nuteistojo apeliacinį skundą); 13) 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. – 4 mėn. l/at.; BK 63 str. 9 d. bausmę subendrinti su 2014-09-09 Šiaulių r. apyl. teismo bausme ir paskirti galutinę bausmę – 5 mėn. l/at., į atliktą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal 2014-09-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, tai yra visą bausmę atliktą pagal 2014-07-03 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį bei laikino sulaikymo laiką nuo 2013-12-21 iki 2013-12-22, nuosprendis įsiteisėjęs (2015-08-08); /14) 2015-03-03 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d, 302 str. 1 d., 64¹ str. - 1 m. 4 mėn. l/at., bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015-03-03, nuosprendis neįsiteisėjęs, gautas apeliacinis skundas/; teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimu įsibraunant į patalpą ir panaudojant peilį);

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, iki sulaikymo nedirbęs, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 17 kartų: 1) 1995-06-28 Radviliškio r. apyl. teismo pagal BK 271 str. 3 d.; 2) 1996-05-02 to paties teismo pagal BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 271 str. 4 d., 3 d.; 3) 2001-02-20 Kėdainių r. apyl. teismo pagal BK 271 str. 2 d., 4) 2003-07-23 Panevėžio m. teismo pagal BK 178 str. 2 d.; 5) 2004-10-25 to paties teismo pagal BK 182 str. 3 d., 214 str., 300 str. 1 d.; 6) 2005-09-13 Panevėžio m. teismo pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.; 7) 2005-10-10 Molėtų r. apyl.. teismo pagal BK 178 str. 2 d.; 8) 2006-04-13 Panevėžio m. teismo pagal BK 178 str. 1 d.; 9) 2007-02-23 Ignalinos r. apyl. teismo pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn., bausmes atlikęs; 10) 2009-04-09 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d. - 1 m. l/at.; 11) 2009-05-21 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 20 p. areštu; 12) 2009-06-17 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal BK 214 str.1 d., 215 str. 1 d., 63 str. 1 m. 6 mėn. l/at; 13) 2009-06-17 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – 2 m. l/at., kuris 2009-11-05 Klaipėdos apygardos teismo pakeistas ir paskirta bausmė pagal BK 138 str. 1 d. – 1 m. l/at.; 14) 2009-06-18 Klaipėdos m. apyl. teismo pagal BK 178 str. 1 d. - 2 m. l/at.; 15) 2010-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., subendrinus BK 63 str. 1, 4, 5 d. 2 p. – 5 m. l/at., 2010-09-16 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2010-04-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis dėl R. G. paskirtų bausmių bendrinimo, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 10 mėn. l/at., 2013-02-18 paleistas atlikęs bausmę; 16) 2013-05-09 Kėdainių r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. (2013-03-07 nusikaltimas) – 40 parų areštu; 17) 2013-06-04 Radviliškio r. apyl. teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 m. 5 mėn. l/at., remiantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2013-05-09 Kėdainių r. apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamuoju įsakymu) paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinę bausmę paskirti – 1 m. 6 mėn. l/at., bausmę atliekant pataisos namuose, paleistas 2014-11-25 atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimu įsibraunant į patalpą ir panaudojant peilį),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 8 d. apie 11.40 val., R. G. ir G. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į L. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. G. panaudojus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus V. K. į veidą, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą, sugriebus nukentėjusįjį už peties, pasodinus ant lovos ir pagrasinus sužaloti peiliu, G. K. sugriebus už kojos per langą bandantį pabėgti nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus pabėgti, bendrais veiksmais iš namo pagrobė V. K. priklausantį 381,43 eurų (1317 Lt) bendros vertės turtą: 15,35 Eur (53 Lt) vertės elektrinę keptuvę „Ravanson“, 37,65 Eur (130 Lt) vertės akumuliatorinį suktuvą „Agojama“, 103,97 Eur (359 Lt) vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB3 LITE“, 37,36 Eur (129 Lt) vertės navigaciją „G. N.“, 124,54 Eur (430 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio PAP3400“, 62,56 Eur (216 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia ASHA202“.

2014 m. gruodžio 8 d. apie 08.30 val., E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui priklausančios parduotuvės, esančios Kėdainių r., Dotnuvos sen., Vainotiškių k., Jaunimo g. 7, atvirai pasikėsino pagrobti svetimą - Kėdainių r. vartotojų kooperatyvui priklausantį bendros 16,43 eurų (56,74 Lt) vertės turtą: 2,26 Eur (7,80 Lt) vertės vieną pakelį cigarečių „Philip Moris“, 11,29 Eur (38,97 Lt) vertės vieną 1 l talpos degtinės „Lithuanian auksinė“ butelį, bendros 1,44 Eur (4,98 Lt) vertės du šokoladus „Karūna“, 1,44 Eur (4,99 Lt) vertės vieną pakuotę sausainių „Karališki“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas pardavėjos J. P., kuriai, bandydamas iš parduotuvės išeiti ir J. P. laikant parduotuvės durų rankeną, kumščiu sudavė ne daugiau kaip tris kartus į ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.

Be to, E. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2014 m. gruodžio 8 d. apie 11.40 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su R. G. ir G. K., turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į L. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. G. panaudojus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus V. K. į veidą, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą, sugriebus nukentėjusįjį už peties, pasodinus ant lovos ir pagrasinus sužaloti peiliu, G. K. sugriebus už kojos per langą bandantį pabėgti nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus pabėgti, bendrais veiksmais iš namo pagrobė V. K. priklausantį 381,43 eurų (1317 Lt) bendros vertės turtą: 15,35 eurų (53 Lt) vertės elektrinę keptuvę „Ravanson“, 37,65 eurų (130 Lt) vertės akumuliatorinį suktuvą „Agojama“, 103,97 eurų (359 Lt) vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB3 LITE“, 37,36 eurų (129 Lt) vertės navigaciją „G. N.“, 124,54 (430 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio PAP3400“, 62,56 (216 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia ASHA202“.

Kaltinamasis E. S. kaltu dėl plėšimo neprisipažino, prisipažino kaltu dėl atvirosios vagystės ir fizinio skausmo sukėlimo žmogui. Parodė, kad su draugais R. G. ir G. K., pakviestas R. G., kuris ir vairavo automobilį, 2014-12-08 važiavo į kažkokį kaimą Kėdainių r. pas G. moterį. Važiuojant, galimai apie 08.30 val., jie buvo sustoję prie parduotuvės, kokiame kaime - nežino. Parduotuvėje jis paprašė jam paduoti prekes, kurios nurodytos kaltinime, pinigų toms prekėms apmokėti jis neturėjo, pasiėmęs prekes norėjo iš parduotuvės išeiti, bet buvo sulaikytas pardavėjos, kurios parodymus tvirtina, galėjo suduoti pardavėjai, jai galėjo skaudėti. Turto vertės neginčija. Tuo metu buvo pagėręs. Iš jo kišenės už parduotuvės durų galėjo iškristi peilis, kurį nešiodavosi. Gailisi, savo poelgį vertina blogai. Išėjus iš įkalinimo vietos sunku gyventi, sunku susirasti darbą, padėti nėra kam, nes artimųjų neturi. Paaiškino, jog toliau važiuodami jie buvo sustoję kokiose trijose sodybose. G. ieškojo savo merginos. Atvykus į paskutinę sodybą G. ir K. nuėjo prie namo, beldėsi, išėjo kažkoks vyras. Jis pats prie namo nėjo, buvo netoliese, klausė to vyro, kur yra tualetas ir į tualetą nuėjo, grįžo po kokių 3-4 min. Jam grįžus K. ir G. jau sėdėjo automobilyje ir jie išvažiavo. Buvo gerokai pagėręs, mašinoje jokių maišų nepastebėjo. Tvirtina, kad jis nebuvo name, nebuvo prieangyje, nieko nemušė. Toje vietoje buvo pirmą kartą. Važiuojant buvo sulaikyti.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, jog 2014-12-08 nutarė nuvažiuoti pas buvusią draugę, gyvenančią Kėdainių r., atiduoti jos daiktus. Kartu pasikvietė važiuoti K. ir S.. Pakeliui buvo sustoję ir prie parduotuvės Akademijoje, į kurią buvo nuėjęs S.. Toliau važinėjo nežinodami, kur tiksliai jo buvusi draugė gyvena, manė, kad išsiaiškins paklausdamas žmonių. Buvo užvažiavę į kelias sodybas. Kai atvažiavo į nukentėjusiojo sodybą, S. nuėjo į lauko tualetą. Jis pats nuėjo prie durų ir pabeldė, duris atidarė nukentėjusysis. Jo klausė, kur gyvena mergina, šis pasakė, kad nepažįsta, kad tėvų nėra namie, o jis namuose yra vienas. Užėjo į namo vidų, po kiek laiko atėjo ir K.. Jis pasiūlė nukentėjusiajam savo turėto alaus. Nukentėjęs pasakė, kad tokio negeria. Tada jis įsižeidė ir nukentėjusiajam sudavė delnu. Nukentėjęs pradėjo verkti, nuėjo į kambarį. Jis nukentėjusiojo už peties negriebė, ant lovos nesodino. K. liepė pašaukti nukentėjusįjį, bet atėjęs K. pasakė, kad nukentėjusiojo nebėra. Tvirtina, kad nukentėjusiajam niekuo negrasino, peiliu negrasino. Ar K. buvo nukentėjusįjį sugriebęs už kojos - nematė. Iš namo paėmė navigaciją, planšetę, du telefonus, keptuvę, drėlę. Turto vertės neginčija. Kai paėmė daiktus, nukentėjusiojo jau nebuvo. Daiktus paėmė vienas, atnešė į automobilio saloną, telefoną padėjo ant priekinės panelės, maišiuką padėjo į galą, ten sėdėjo S.. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojau. Kodėl juos apkalba – nežino. Gal jis juos apkalba įtakotas tėvų, gal nori prisiteisti pinigų. Nukentėjusiojo tėvai juos sekė, buvo sulaikyti už poros kilometrų. Mano, kad taip išėjo per kvailumą, nes buvo išgėręs, blaivus nebūtų taip pasielgęs. Kad jis yra pasidarę agresyvus, įtaką padarė įkalinimo įstaiga. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti 500 Lt neturtinę žalą. Daro nusikaltimus, nes taip išmokė gyvenimas, taip gyvenimą ir baigs.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2014-12-08 anksti ryte visi išvažiavo iš Radviliškio, buvo sustoję prie parduotuvės Dotnuvoje. S. į parduotuvę buvo nuėjęs vienas. Nors nelabai ką atsimena, kadangi buvo išgėręs. Atsimena, kad ieškojo merginos, vardu I.. Buvo užsukę į kelias sodybas, vienoje senukai neatidarė durų, sakė, kad I. nepažįsta. Atvažiavus į nukentėjusiojo kiemą, namo durys buvo atidarytos. Pirmasis įėjo R. G.. Jis atėjo po penkių minučių, o S. nuėjo į tualetą. Nukentėjęs buvo su ilgais plaukais. Kai jis įėjo į namą, nukentėjusysis nuėjo į kambarį. Gal ir liepė jam G. pažiūrėti į kambarį, ar yra nukentėjusysis. Kad nukentėjusiajam būtų buvęs suduotas smūgis, nematė, nematė, kad jam būtų buvę grasinta peiliu, grasinimų jis negirdėjo. Gal ir griebė nukentėjusįjį už kojos, tačiau to neprisimena. Pripažįsta, kad galėjo būti taip, kaip pasakoja nukentėjusysis. Nepamena, ar paėmė svetimus daiktus. Pripažįsta, kad pas jį buvo rastas svetimas telefonas, tačiau jis neprisimena, iš kur jį gavo. Kodėl nukentėjęs juos apkalba – nežino, gal nori prisiteisti didesnę žalą. Mano, kad prašoma priteisti žala yra per didelė, daiktai grąžinti. Tačiau sumokės tiek, kiek teismas priteis. Prašo priteisti ne solidariai, bet nustatyti dalis. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs.

Kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir byloje išnagrinėtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2014-12-08 apie 11.30 val., buvo kambaryje, kai išgirdo atvažiuojantį automobilį. Išgirdo beldžiant į duris ar į langą. Kai pravėrė prieangį, pamatė, jog į prieangį buvo įėję trys asmenys. Toliau patikslino, kad kai pradarė duris, matė, kad užeidinėja trečiasis asmuo, kurio matė tik siluetą, koridoriuje buvo tamsu. Vyras, nurodė į G., klausė, kur gyvena O., o kai atsakė, kad tokios nepažįsta, jis jam trenkė kumščiu. Jokio alaus jam gerti nesiūlė. Jis išsigando ir nubėgo į savo kambarį, norėjo šokti per langą. Tas, kuris trenkė, sugriebė jam už peties ir pasodino ant lovos. Į kambarį atėjo kitas – nurodo į K., kuriam pirmasis vyras liepė jį pasaugoti, nes jis eina atsinešti peilį. Išsigando, kad jį gali nužudyti, tikėjo, kad peilį atsineš. Pastebėjo, kad antrasis vyras, nurodė į K., įsidėjo į kišenę ar tai planšetę, ar tai telefoną. Kai tas pirmasis vyras buvo išėjęs, o antrasis vyras nusisuko, jis šoko per langą. Vyras bandė jį sugriebti už kojos, tačiau jis ištrūko ir nubėgo pas kaimynus. Kur buvo trečiasis vyras, jis nežino. Nubėgęs pas kaimyną M. iškvietė policiją. Parbėgęs namo pamatė, kad jie išvažinėja, užsirašė mašinos numerius. Po 5 min. grįžo jo tėvas, kuris viską sužinojęs sėdo į automobilį ir nusivijo. Jis liko namuose. Namuose pasigedo elektrinės keptuvės, dviejų telefonų, grąžto, planšetės ir navigacijos. Kur yra tualetas jo neklausė. Niekas neklausė jo leidimo užeiti į namą. Kai jam sudavė, jis buvo tarpduryje tarp virtuvės ir verandos. Mano, kad verandoje buvo visi trys asmenys. Visi daiktai buvo grąžinti. Anksčiau tų vyrų nebuvo matęs. Dėl suduoto smūgio jam skaudėjo vieną dieną, jis buvo išsigandęs, baimę jautė porą mėnesių, bijojo, kad vėl taip nenutiktų. Jis nesakė, kaltinamiesiems, kad namuose yra vienas. Tuo metu turėjo ilgus plaukus. Civilinį ieškinį prašo tenkinti.

Liudytojas L. K. parodė, kad jis yra nukentėjusiojo V. K. tėvas. 2014-12-08 jis 20-čiai minučių buvo išvykęs. Namie sūnus buvo vienas. Grįžęs rado kieme stovinčius kaimynus ir verkiantį sūnų, kuris klausė ar jis nesutiko automobilio. Sūnus papasakojo, kad apiplėšė, užpuolė. Jis su draugais sėdo persekioti. Automobilio numerį sūnus padiktavo telefonu jau jiems važiuojant. Automobilį prisivijo prie Šėtos. Pranešė policijai. Kaltinamuosius prie Kėdainių sustabdė atvykęs policijos pareigūnas. Sūnus vėliau pasakojo, kad jam buvo suduota į veidą, sakė, kad buvo trise, kad jis traukėsi į kambarį, kad kambaryje jį „užspeitė“ dviese, kur buvo kitas – nežino, kad vienas sakė, jos atsinešime peilį, kad sūnus šoko per langą, buvo išsigandęs, pasakojo, kad jam kažkas griebė už kojos, kad jis nubėgo pas kaimynus. Iš namo buvo paimta navigacija, du telefonai, grąžtas, elektrinė keptuvė ir planšetinis kompiuteris. Jo sūnus verkė, buvo išsigandęs, drebėjo, patyrė stresą. Bijodavo likti vienas, atsivesdavo šunį, kuris namie nakvodavo. Vienas telefonas buvo paimtas iš kaltinamųjų mašinos, jį matė. Kur buvo rastas antras telefonas, nežino. Daiktus grąžino policijos tyrėja.

Liudytoja V. Č. parodė, kad 2014-12-08 matė, kaip pas kaimynus atvažiavo juodos spalvos automobilis, galvojo, kad kaimynas. Vėliau pas juos atbėgo kaimynas V. K., kuris prašė skambinti į policiją. Sakė, kad atvažiavę klausė, kur gyvena O., o kai pasakė, kad nežino, sudavė jam per veidą, sakė, kad į kambarį buvo įėję du ar tai trys asmenys, kad grasino kažkaip peiliu, kad jis pabėgo per langą. V. pats jų telefonu paskambino į policiją. V. tėvas L. K. atvažiavo, kai jie jau buvo atėję pas juos į kiemą. Jis sėdo su jos sugyventiniu ir išvažiavo ieškoti. Kai apsižiūrėjo, pasigedo navigacijos, telefonų, „planšetinės“, keptuvės. Vaikas buvo labai nusiminęs, verkė, jo veidas buvo raudonas.

Liudytojas A. M. parodė, kad K. yra kaimynai. Kaimynus apiplėšė 2014-12-08 apie 12 val. Atbėgęs V. K. prašė paskambinti į policiją. V. pasakojo, kad pradarius duris ieškojo moters ar tai O., kad trenkė jam į veidą, įsivarė į kambarį, apiplėšė, sakė, kad buvo trise, sakė, kad buvo automobilis Audi, juodos spalvos, kad jis pabėgo per langą, sakė, kad paėmė telefonus, nuėjo į virtuvę ieškoti peilių, žadėjo pripjauti. Iškvietė policiją. Vaiko veido viena pusė buvo raudona, jis buvo išsigandęs. Po penkių minučių grįžo V. tėvas – L. K.. Jie greitai įsėdo į automobilį ir vijosi. Automobilį prisivijo prie Šėtos. Paskui važiavo link Kėdainių, kur buvo sustabdyti policijos. Automobilyje buvo trise.

Liudytojas G. P. – policijos pareigūnas, parodė, kad 2014-12-08 buvo įvykis dėl plėšimo. Apie 12-tą val. budėtojas paskambino į jo mobilų telefoną, pasakė, jog jo teritorijoje įvyko plėšimas, sakė, kad nukentėjusiojo tėvas persekioja mėlynos spalvos automobilį „Audi 100“, kuris juda link Kėdainių. Automobilį jis stabdė Koliupės k., ties sankryža. Pradžioje automobilis nestojo, sustojo jam įjungus garsinį signalą už kokių 200 metrų. Sustabdytame automobilyje buvo trys asmenys. Priekyje sėdėjo jaunesni, automobilio gale sėdėjo vyresnis asmuo. Privažiavo ir nukentėjusiojo tėvas. V. G., priekyje važiavusiems uždėjo antrankius. Nesipriešino. Sulaukė pastiprinimo, kaltinamuosius išvežė į komisariatą. Matė ant automobilio panelės telefoną. Vyriausias asmuo sakė, kad jį tik pavežė. Sulaikytieji buvo neblaivūs.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų (1 tomas b. l. 8-14) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, kuriame gyvena V. K.. Norint patekti į namą, pradžioje patenkama į prieangį, iš prieangio per duris į name esančią virtuvę, iš virtuvės į tris kambarius. Viename iš kambarių rastos penkios tuščios kartoninės pakuotės su užrašais: „Nokia Asha 202“, imei kodas (duomenys neskelbtini), ir imei (duomenys neskelbtini), ant antros dėžutės užrašas „P. M. Phone PAP 3400 DUO“, imei kodas (duomenys neskelbtini) ir imei (duomenys neskelbtini), ant trečios užrašas „Samsung Galaxy Tab“ Nr. RF2F60V346P, ant ketvirtos dėžutės užrašas „G. N.“ 40543, ant penktos dėžutės užrašas „Ravanson Gofrownica“ GR 7010.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 tomas b. l. 15-33) matyti, kad 2014-12-08 Kėdainių rajone Kolupės kaimo teritorijoje, kelyje Aristava-Kėdainiai- Cinkiškiai 4 kilometre, sustabdytas automobilis „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinėje dėtuvėje rastas ir paimtas telefonas „Nokia Asha“, kurio imei kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jo viduje rasta „Labas“ kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio durelių kairės pusės daiktinėje rasta ir paimta: virtuvinis peilis, vienas GPS imtuvas, Nr. (duomenys neskelbtini), įrenginys „Samsung“, ant galinės sėdynės esančiame maišelyje „Maxima“ rasta elektrinė keptuvė „Ravanson“, mėlynos spalvos akumuliatorinis atsuktuvas „Agojama“ su akumuliatoriaus pakrovėju, E. S., G. K. ir R. G. išduoti procesiniai dokumentai.

Iš asmens kratos protokolo (2 tomas b. l. 90) matyti, kad BPK 140 str. tvarka sulaikant G. K., pas jį rastas ir paimtas mobilaus ryšio telefonas „Prestigio“

Daiktų pateikimo metu (1 tomas b. l. 81) nukentėjusysis V. K. policijos pareigūnams pateikė elektrinės keptuvės, navigacijos, planšetinio kompiuterio, telefono „Prestigio“, telefono „Nokia“, akumuliatorinio gręžtuvo dėžutes su šių įrenginių duomenimis, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir atitikus duomenims daiktai su dėžutėmis pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiam (1 tomas b. l. 87).

Daiktų apžiūros metu konstatuota, kad įvykio vietos apžiūros metu iš automobilio „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paimtas telefonas „Nokia Asha 202“, GPS imtuvas, Samsung įrenginys, elektrinės keptuvė, akumuliatorinis atsuktuvas ir asmens kratos metu pas G. K. rastas mobilaus ryšio telefonas „Prestigio“ atitinka nukentėjusiojo V. K. pateiktose dėžutėse esančius numerius, imei kodus, todėl po apžiūros grąžinti nukentėjusiajam (1 tomas b. l. 85-87).

Iš teismo medicinos specialisto išvados (1 tomas b. l. 69) matyti, kad V. K. konstatuotas kairiojo skruosto sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, kuris atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Iš parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų protokolų (b. l. 70-77) matyti, kad nukentėjusysis V. K. atpažino R. G., kuris su dar dviem vyriškiais įsibrovę į namą, nieko nesakęs vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, suėmęs už peties pasodino ant lovos, antram vyriškiui liepė saugoti, kol jis atsineš peilį. Atpažino G. K., kuris kartu su dviem vyriškiai įsibrovė į namą, į kelnių kišenę įsidėjo telefoną, traukė jį už kojos, kai jis lipo per langą. Nukentėjusysis E. S. neatpažino nei iš nuotraukos, nei gyvai (1 tomas, b. l. 78-80).

Iš byloje esančių alkotesterio parodymų (2 tomas b. l. 9) matyti, kad 2014-12-08 12 val. 35 min., patikrinus alkotesteriu R. G. nustatytas 1,16 promilių girtumas, E. S. 1,39 promilių girtumas, G. K. 3,11 promilių girtumas.

Pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą ir fizinio skausmo sukėlimas žmogui

Nukentėjusioji J. P. parodė, kad dirba Vainotiškių parduotuvėje pardavėja. 2014-12-08 apie 08.30 val., į parduotuvę užėjo du asmenys, nurodė į kaltinamuosius E. S. ir G. K.. Jie apsižiūrėjo. G. K. išėjo. Likęs kitas priėjo prie kasos ir ėmė vardinti daiktus. Jam padavė degtinę, cigarečių, jis pasiėmė du „Karūna“ šokoladus, sausainių, susidėjo daiktus. Pasakęs, kad pamiršo piniginę, bandė išeiti. Netikėdama, kad jis grįš ir sumokės, nubėgo paskui, užstojo išėjimą, pareikalavo atiduoti prekes, jie susistumdė. Bendradarbė pagrasino iškviesti apsaugą, įjungė signalizaciją. Tada ji iš vyro atėmė butelį, atsiėmė kitas prekes. Vyro neišleido, ranka laikė duris. Vyras, norėdamas išeiti, pradėjo mušti jai per ranką, galėjo suduoti apie tris kartus, jai dėl smūgių skaudėjo. Kai vyras išbėgo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Norėjo pagrobti tas prekes, kurios nurodytos čekyje. Visos prekės, nurodytos čekyje, buvo grąžintos. Peržiūrėjusios filmuotą medžiagą matė, kad K. iš parduotuvės išsinešė alaus skardinę. Parduotuvėje yra prekės, kurias galima pasiimti pačiam, tačiau kai kurių prekių pats asmuo pasiimti negali. Ranką jai skaudėjo ilgai, jautėsi baisiai, buvo išgąsdinta, kurį laiką bijojo, kai į parduotuvę ateidavo žmonės.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirba pardavėja Vainotiškio kaime. 2014-12-08 apie 08.30 val., dirbant kartu su pardavėja J. P., į parduotuvę atėjo du vyrai, salėje nurodė į E. S. ir G. K.. Ji nebuvo prekybos salėje, kai išgirdo bendradarbę šaukiant „stokit“. Kai ji išėjo į salę, pamatė, kad bendradarbė netoli durų laiko vyrą. Ji įjungė signalizaciją. Bendradarbė iš to vyro ištraukinėjo prekes. Prekes pavyko atsiimti, nes, jos manymu, vyras gal išsigando signalizacijos. Tai buvo vyresnis vyras. Bendradarbei vyrą laikant, jis pradėjo kumščiais smūgiuoti jai į ranką. Smūgiavimas buvo prieš vyrui bandant pabėgti. Stipriai smūgiavo kokius penkis kartus. Bendradarbei šaukė, kad ji tą vyrą paleistų ir ji paleido. Matyt laikė dėl šoko. Kai vyrą paleido, jis pabėgo. Prekės buvo iš vyro paimtos prieš tai. Bendradarbei skaudėjo, skundėsi, kad skauda, ėjo užsiėmusi už rankų. Vėliau koridoriuke jos rado peilį. Vyrai išvažiavo Audi 100 automobiliu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 tomas b. l. 103-107) matyti, kad įvykio vieta yra Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, Vainotiškių kaime, Jaunimo g. 7, Kėdainių rajono kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje. Parduotuvėje ant prekystalio, prie kasos, yra padėtas virtuvinis peilis, prie kasos padėtas pakelis cigarečių „Philip Moris“, 1 litro talpos degtinės butelis, dvi plytelės juodojo ir pieniško šokolado „Karūna“.

Iš parodymo atpažinti asmenis iš fotonuotraukos (1 tomas b. l. 130-136) matyti, kad J. P. atpažino E. S., kuris pasikėsino pagrobti prekes.

Iš daiktų pateikimo protokolo (1 tomas b. l. 136) matyti, kad 2014-12-11 pardavėja J. P. policijos pareigūnams pateikė parduotuvės vaizdo įrašą bei kasos kvitą dėl pasikėsintų pagrobti prekių.

Iš kvito matyti, kad 2014-12-08 08.51 val., parduotuvės, esančios Vainotiškių kaime, Jaunimo g. 7, Kėdainių rajone, buvo perkamos prekės: cigaretės „Philip Moris“ - 7,80 Lt, degtinė - 38,97 Lt, juodasis šokoladas „Karūna“ - 2,49 Lt, pieniškas šokoladas „Karūna“ - 2,49 Lt. Viso už prekes mokėti reikėjo 51,75 Lt, tačiau šios prekės „minusuotos“ (1 tomas b. l. 137).

Iš daiktų apžiūros protokolo (1 tomas, b. l. 138-139) matyti, kad peržiūrėjus pateiktą parduotuvės vaizdo medžiagą matyti, kaip vyriškis, nesusimokėjęs už prekes, eina nuo kasos link išėjimo, pardavėja bėga jam iš paskos ir atsistoja priešais jį prie išėjimo ir neleidžia jam išeiti. Vyriškis pradeda kažką traukti iš rankinės, paduoda pardavėjai ir vėl ketina išeiti iš parduotuvės, tačiau pardavėja jo neleidžia, tada jis dar kažką ištraukia iš rankinės ir paduoda pardavėjai ir vėl ketina išeiti stumdamas pardavėją. Toliau matyti, kaip pardavėja stovi šonu, nugara į kamerą ir kažką laikydama juda pirmyn, po to, prie durų pribėga kita pardavėja ir jos abi grįžta į prekybos salę, o minėtas vyriškis greitu žingsniu išeina iš parduotuvės ir pradeda bėgti. Vėliau matosi, kad pardavėja, kuri neleido vyriškiui išeiti, stovi prie kasos susiėmusi už dešinės rankos.

Iš parodymų atpažinti asmenis iš fotonuotraukų protokolo (1 tomas b. l. 148-150) matyti, kad pardavėja R. M. atpažino E. S., kuris kėsinosi pagrobti prekes, sudavė smūgius jos bendradarbei per ranką.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma nustatyta, kad:

2014 m. gruodžio 8 d. apie 11.40 val., R. G. ir G. K., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į L. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. G. panaudojus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus V. K. į veidą, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą, sugriebus nukentėjusįjį už peties, pasodinus ant lovos ir pagrasinus sužaloti peiliu, G. K. sugriebus už kojos per langą bandantį pabėgti nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus pabėgti, bendrais veiksmais iš namo pagrobė V. K. priklausantį 381,43 eurų (1317 Lt) bendros vertės turtą: 15,35 eurų (53 Lt) vertės elektrinę keptuvę „Ravanson“, 37,65 eurų (130 Lt) vertės akumuliatorinį suktuvą „Agojama“, 103,97 eurų (359 Lt) vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB3 LITE“, 37,36 eurų (129 Lt) vertės navigaciją „G. N.“, 124,54 (430 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio PAP3400“, 62,56 (216 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia ASHA202“.

2014 m. gruodžio 8 d. apie 08.30 val., E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš Kėdainių rajono vartotojų kooperatyvui priklausančios parduotuvės, esančios Kėdainių r., Dotnuvos sen., Vainotiškių k., Jaunimo g. 7, atvirai pasikėsino pagrobti svetimą - Kėdainių r. vartotojų kooperatyvui priklausantį bendros 16,43 eurų (56,74 Lt) vertės turtą: 2,26 Eur (7,80 Lt) vertės vieną pakelį cigarečių „Philip Moris“, 11,29 Eur (38,97 Lt) vertės vieną 1 l talpos degtinės „Lithuanian auksinė“ butelį, bendros 1,44 Eur (4,98 Lt) vertės du šokoladus „Karūna“, 1,44 Eur (4,99 Lt) vertės vieną pakuotę sausainių „Karališki“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes įvykio vietoje buvo sulaikytas pardavėjos J. P., kuriai, bandydamas iš parduotuvės išeiti ir J. P. laikant parduotuvės durų rankeną, kumščiu sudavė ne daugiau kaip tris kartus į ranką, tuo sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą.

Dėl plėšimo įsibraunant į gyvenamąją patalpą.

BK 180 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Kaltinamieji R. G. ir G. K. iš esmės prisipažino padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d.

Kaltinamasis R. G. pripažino, kad būdamas neblaivus be leidimo įėjo į gyvenamąjį namą, kurio durys buvo nerakintos, kurio viduje sutiktam nukentėjusiajam, dėl pastarojo pasakytų įžeidžiančių žodžių, sudavė smūgį ranka į veidą, tačiau nukentėjusiojo už peties negriebė, ant lovos jo nesodino, peiliu negrasino. Nukentėjusiajam pabėgus, iš namo pagrobė visą kaltinime išvardintą turtą, kurio vertės neginčija. Kaltinamasis R. G. tvirtino, kad E. S. nusikaltimo padaryme nedalyvavo, tuo metu buvo nuėjęs į lauko tualetą. G. K., nors kaltu prisipažino visiškai, tačiau įvykių aplinkybių nenurodė motyvuodamas tuo, kad aplinkybių neprisimena dėl tuo metu buvusio jo girtumo.

Kaltinamųjų kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis įrodo šie įrodymai. Nukentėjusysis parodė, kad namuose buvo vienas, kai išgirdo beldimą, atidaręs virtuvės duris, jau įėjusius į patalpą - namo prieangį, pamatė du kaltinamuosius, kuriuos vėliau atpažinimo procesinio veiksmo metu atpažino kaip R. G. ir G. K., iš kurių R. G., paklausęs ar čia gyvena O., kumščiu jam sudavė į veidą, o jam nubėgus į kitą kambarį, abu atėjo paskui, kur R. G. sugriebė jį už peties ir pasodino ant lovos bei G. K. liepė jį saugoti, nes pasakė einantis atsinešti peilio, po ko, jis, išsigandęs, kad jo atžvilgiu bus panaudotas peilis, kad jis gali būti ir nužudytas, pamatęs, jog jį saugojęs G. K. nuo stalo paėmė ir į kišenę įsidėjo jo mobiliojo ryšio telefoną, šoko per langą. Bešokant G. K. buvo sugriebtas už kojos, tačiau sugebėjo išsilaisvinti ir nubėgo šauktis pagalbos pas kaimynus. Nukentėjusysis parodė, jog matė, kad į verandą įeidinėjo ir trečias asmuo, tačiau matė tik to asmens siluetą, negali atpažinti kas toks jis buvo, nes toje patalpoje buvo tamsu, į kambarį, jam esant namuose, trečiasis asmuo atėjęs nebuvo.

Nors R. G. neigė nukentėjusiojo klausęs ar čia gyvena asmuo vardu – O., neigė sudavęs nukentėjusiajam kumščiu (tvirtina sudavęs delnu), neigė sudavęs be priežasties, neigė griebęs nukentėjusiajam už peties ir pasodinęs jį ant lovos bei G. K. liepęs nukentėjusįjį saugoti, neigė sakęs einantis atsinešti peilį, jo kaltė padarius visus šiuos veiksmus įrodyta teismo aprašytais nukentėjusiojo parodymais, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nes nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis būtų siekęs tyčia apkalbėti ir melagingai apkaltinti kaltinamuosius. Tokių pagrindų nenurodė ir kaltinamieji R. G. bei G. K.. Jie su nukentėjusiuoju anksčiau pažįstami nebuvo. R. G. išsakytas motyvas, kad nukentėjusysis yra įtakotas policijos tyrėjų, nori gauti pinigų – akivaizdžiai nelogiškas ir nepagrįstas. Nukentėjusiojo parodymais teismas remiasi, nes be to, kad nukentėjusysis neturi jokio pagrindo apkalbėti kaltinamuosius, jo parodymai iš esmės buvo vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu (I t. b. l. 60-61), tiek ir teisiamojo posėdžio metu, parodymai, teismo įsitikinimu, yra nuoseklūs ir logiški, ko negalima pasakyti vertinant kaltinamojo R. G. parodymus, pvz.: ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G., pirmosios apklausos 2014-12-09 metu tvirtino, kad į namą kartu su K. užėjo paprašyti atsigerti vandens, neigė apskritai sudavęs nukentėjusiajam, tvirtino, kad ant stalo pamatęs planšetinį kompiuterį ėmė juo žaisti, o K. pasakius, kad nukentėjusysis pabėgo, iš namo išėjo pasiėmęs tik planšetinį kompiuterį, daugiau jokių daiktų neėmė (III t. b. l. 58), antros apklausos metu 2015-01-27 pripažino, kad iš namo pagrobė navigaciją ir mobiliuosius telefonus (III t. b. l. 60), trečios apklausos metu 2015-03-16 vėl neigė sudavęs nukentėjusiajam, neigė grobęs mobiliuosius telefonus (III t. b. l. 70). Gi teisiamojo posėdžio metu R. G. prisipažino sudavęs nukentėjusiajam ir pagrobęs visus kaltinime nurodytus daiktus.

Kaltinamojo G. K. teiginys, jog jis neprisimena nusikaltimo padarymo aplinkybių, vertintinas kritiškai, nes iš kaltinamojo pirminių parodymų 2014-12-09, duotų ikiteisminio tyrimo metu (II t. b. l. 97), turinio matyti, jog jis pakankamai aiškiai atsiminė aplinkybes, tai yra, kaip ir su kuo atvyko į sodybą, kaip įėjo į namą, kaip nukentėjusysis lipo per langą, kaip policija jo kišenėje rado nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną, kas atitinka nukentėjusiojo parodymus, tai yra nėra duomenų, kad kaltinamasis visiškai nesiorientavo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Lyginant jo parodymus galima manyti, kad tokią poziciją teismui pateikdamas kaltinamasis siekia sušvelninti arba savo, arba savo bendrininko atsakomybę, arba jaučiasi nepatogiai dėl padaryto nusikaltimo prieš nukentėjusįjį. Bet kuriuo atveju, kaltinamojo kaltę įrodo nukentėjusiojo parodymai, kuriuos teismas jau įvertino kaip patikimus.

Kaltinamųjų kaltę įrodo bei nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir netiesioginių liudytojų parodymai. Vertindamas šių liudytojų parodymus teismas įvertina, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Plėšimo epizode apklaustų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Liudytojai L. K., V. Č., A. M. patvirtino, kad nukentėjusysis – V. K. jiems pasakojo, jog darant nusikaltimą buvo įeita į namą, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis, grasinta panaudoti peilį, kad nukentėjusysis pabėgo per langą.

Kaltinamųjų kaltę padarius plėšimą įrodo ir rašytiniai įrodymai: teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu buvo panaudotas fizinis smurtas; apžiūrėjus patalpą nustatyta, kad į namo vidų patenkama pradžioje įėjus į namo prieangį, namo viduje buvo rastos tuščios pakuotės kaltinime nurodytų pagrobtų daiktų, kurios buvo apžiūrėtos; apžiūrėjus sustabdytą kaltinamojo R. G. vairuotą automobilį buvo rasti visi daiktai, kuriuos iš namo pagrobus nurodė nukentėjusysis ir liudytojai, taip pat buvo rastas ir peilis; asmens kratos metu pas kaltinamąjį G. K. buvo rastas nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefonas; asmens atpažinimo iš fotonuotraukų metu nukentėjusysis V. K. atpažino R. G. ir G. K., kaip asmenis, jo atžvilgiu padariusius nusikaltimą.

Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji be leidimo pateko, tai yra neteisėtai įsibrovė - į gyvenamąją patalpą, kur R. G. nukentėjusiajam uždavė akivaizdžiai išgalvotą klausimą apie „O.“ gyvenamąją vietą, kas leistų manyti, jog buvo ir išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą. Tai, kad R. G. smūgį nukentėjusiajam sudavė kartu esant ir G. K., po ko abu nuėjo į kambarį paskui bėgantį nukentėjusįjį, kur R. G. sugriebęs pasodino nukentėjusįjį ant lovos ir liepė G. K. jį saugoti pasakydamas, kad eina atsinešti peilį, ką nukentėjusysis, atsižvelgiant į asmenų kiekį ir jų veiksmus, pagrįstai suprato kaip grasinimą, pavojingą jo gyvybei ar sveikatai. Po to sekęs G. K. atviras – matant nukentėjusiajam - veiksmas – pagrobiant ir įsikišant į kišenę ant stalo gulėjusį nukentėjusiojo telefoną, bandymas sulaikyti per langą bėgantį nukentėjusįjį bei kito svetimo turto užvaldymas, leidžia teismui teigti, kad R. G. bei G. K. padarė plėšimą ir nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tyčią, nes pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Teismo nuomone, nors byloje ir nėra pakankamai duomenų, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas padaryti plėšimą įsibraunant į patalpą, tačiau atsižvelgiant į kartu buvusių kaltinamųjų veiksmus, kurie įrodo, kad jie pritarė vienas kito veiksmams, kartu buvusių kaltinamųjų aktyvus dalyvavimas, įvardintas kaltinime, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų bendra - vieninga tyčia susiformavo pradėjus daryti nusikaltimą, todėl abu kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, kas turi būti pripažinta ir jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Tai, kad į patalpą buvo patekta per nerakintas duris, įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Veikos kvalifikacijai neturi įtakos ir aplinkybė - kuo nukentėjusiajam buvo suduota – kumščiu ar delnu, nes bet kuriuo atveju tai laikoma fiziniu smurtu. Veikos kvalifikacijai šiuo atveju neturi įtakos ir tai, kuris iš kaltinamųjų fizinį smurtą naudojo, kuris kokį svetimą turtą užvaldė.

Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamieji iš sodybos pasišalino, nuvažiavo pakankamai nemažą atstumą, kol juos pradėjo persekioti nukentėjusiojo tėvas, tai yra vieni važiuodami pakankamą laiką turėjo visas galimybes pagrobtą svetimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, pagal savo valią.

Kadangi svetimas turtas buvo pagrobtas pavartojus fizinį smurtą ir grasinant tokį panaudoti, kas buvo padaryta įsibraunant į patalpą, kaltinamieji R. G. ir G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d.

Dėl E. S. dalyvavimo nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d. padaryme.

E. S. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2014 m. gruodžio 8 d. apie 11.40 val., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su R. G. ir G. K., turėdami vieningą tyčią pagrobti svetimą turtą, pro nerakintas duris įsibrovė į L. K. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame R. G. panaudojus nukentėjusiojo V. K. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavus V. K. į veidą, tuo nežymiai sutrikdant jo sveikatą ir sukeliant fizinį skausmą, sugriebus nukentėjusįjį už peties, pasodinus ant lovos ir pagrasinus sužaloti peiliu, G. K. sugriebus už kojos per langą bandantį pabėgti nukentėjusįjį, tačiau nukentėjusiajam sugebėjus pabėgti, bendrais veiksmais iš namo pagrobė V. K. priklausantį 381,43 eurų (1317 Lt) bendros vertės turtą: 15,35 eurų (53 Lt) vertės elektrinę keptuvę „Ravanson“, 37,65 eurų (130 Lt) vertės akumuliatorinį suktuvą „Agojama“, 103,97 eurų (359 Lt) vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy TAB3 LITE“, 37,36 eurų (129 Lt) vertės navigaciją „G. N.“, 124,54 (430 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Prestigio PAP3400“, 62,56 (216 Lt) vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia ASHA202“.

Iš kaltinimo nėra aišku ir teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kokie E. S. veiksmai teismui leistų jo veiką kvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d.

Aplinkybė, kad kaltinamieji trise atvyko į įvykio sodybą, nukentėjusiojo matytas trečiojo asmens, įėjusio į prieangį – siluetas, pagrobtų daiktų radimas automobilio gale, kur važiuodamas sėdėjo E. S., nukentėjusiojo tvirtinimas, kad jo niekas iš kaltinamųjų apie lauko tualetą neklausė, nepakankamos E. S. pripažinti kaltu padarius sunkų (BK 11 str.) kriminalinį nusikaltimą, šios aplinkybės leidžia tik daryti prielaidą, bet ne kategorišką išvadą, kad kartu su kaltinamaisiais R. G. ir G. K. nusikaltimo padaryme galėjo dalyvauti ir E. S.. Kaltinamasis E. S. nuo pat pirmos apklausos nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jis nedalyvavo darant šį nusikaltimą. Bendrakaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad E. S. kartu su juo ir G. K. name nebuvo, buvo nuėjęs į lauko tualetą. Nukentėjęs nurodė, kad matė tik trečiojo asmens, įėjusio į prieangį, siluetą, trečiojo asmens, atėjusio į namo vidų, iki kol jis iš namo pabėgo, nematė, E. S. ikiteisminio tyrimo metu neatpažino, tvirtino, kad prieangyje „koridoriuje“ buvo tamsu, ką patvirtina ir prie įvykio vietos apžiūros protokolo esanti fotonuotrauka, iš kurios matyti, kad prieangyje langų nėra (1 t., b. l.12), kas teismui leidžia manyti, kad jei nukentėjęs nepamatė ir negalėjo pažinti E. S., tai ir E. S., jei ir buvo įėjęs į namo prieangį, tamsoje galėjo nepamatyti R. G. suduoto smūgio nukentėjusiajam ir dėl tos priežasties suvokti, jog yra pradėtas nusikaltimas, nes apie jokį išankstinį visų trijų kaltinamųjų susitarimą daryti nusikaltimą duomenų nėra, kaip nėra duomenų ir apie tai, kad E. S. ne tik įėjo į namą, bet ir jame liko. Nukentėjęs teismui nurodė, kad trečiasis asmuo į kambarį, jam dar iš namo nepabėgus, užėjęs nebuvo ir byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų tvirtinti, kad E. S. buvo name ir kartu su kaltinamaisiais, matęs ir suvokęs jų veiksmus, pagrobė svetimą turtą, kai nukentėjęs jau buvo iš namo pabėgęs.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, nepakankami pripažinti asmenį kaltu padarius sunkų nusikaltimą, todėl E. S. turi būti išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą ir fizinio skausmo sukėlimas žmogui

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, kuri padaroma veikiant tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę. Vienas iš požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra atviroji vagystė. Atvirosios vagystės esminis požymis yra tai, kad kaltininkai veikia atvirai, viešai, esant daikto savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą ir kaltininkai žino, kad šie asmenys supranta jų veiksmų pobūdį, bet ignoruoja šią aplinkybę. Pasikėsinimas pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, tačiau nebaigiamas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Kaltinamasis E. S. kaltu pasikėsinęs atvirai pagrobti svetimą turtą ir mušęs žmogų – prisipažino visiškai. Prisipažino, kad iš parduotuvės norėjo pagrobti kaltinime nurodytas prekes, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo sulaikytas pardavėjos. Eidamas į parduotuvę turėjo smulkių pinigų, bet jų nebūtų užtekę jo pasirinktoms prekėms apmokėti. Toje parduotuvėje kasos aparatas buvo ne prie durų, o ant prekystalio. Parodė, kad buvo neblaivus, parduotuvėje pasiėmė kaltinime nurodytas prekes, kurių įvertinimo neginčija, o kai pardavėja neleido iš parduotuvės išeiti, sudavė jai smūgius per ranką, galėjo suduoti kaltinime nurodytą smūgių kiekį, suvokia, kad jo smurtas galėjo sukelti fizinį skausmą. Prie parduotuvės galėjo pamesti savo peilį. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų nusikaltęs.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios J. P., liudytojos R. M. parodymais, kad kaltinamasis norėjo išeiti su kaltinime nurodytomis prekėmis nesumokėjęs, kad kasos aparatas parduotuvėje yra ant prekystalio, o išėjimas iš parduotuvės laisvas, kad suveikus įjungtai signalizacijai ir kaltinamajam išsigandus, J. P. pavyko iš kaltinamojo prekes ištraukti, tačiau nenorint jo išleisti, kaltinamasis ranka smūgiavo J. P. per ranką, kurią nukentėjusiajai skaudėjo. Nukentėjusioji ir liudytoja nusikalstamą veiką padariusį E. S. atpažino asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukos procesinio veiksmo metu. E. S. kaltę įrodo kasos kvitas, iš kurio matyti kokios buvo kaltinamojo pasikėsintos pagrobti prekės ir jų vertė. Kaltę įrodo vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kuriame aprašytas kaltinamojo nusikalstamos veikos darymo filmuotas vaizdas.

Nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad kėsindamasis pagrobti svetimą turtą veikia prieš turto savininko valią, suvokė, kad vartodamas fizinį smurtą gali sutrikdyti žmogaus sveikatą ar sukelti jam fizinį skausmą, tai yra numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Atviroji vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tai yra nebuvo pabaigta, nes kaltinamasis buvo sulaikytas ir dar neturėjo realios galimybės naudotis ir disponuoti svetimu turtu. Kaltinamojo smurtavimas prieš nukentėjusiąją – baigtas nusikaltimas, nes atsirado BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Kadangi kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė du nusikaltimus, kuriais buvo pažeisti skirtingi objektai, sukeltos ir pasikėsinta sukelti skirtingas pasekmes, kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje bei BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi be kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad E. S. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą) bei BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas žmogui).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi.

Kaltinamųjų R. G. ir G. K. prisipažinimas nepripažintinas atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes jų parodymų turinys teismui neleidžia daryti išvados, kad jie prisipažino padarę nusikaltimą, taip pat neleidžia daryti išvados, kad jie nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamųjų R. G. ir G. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Kaltinamųjų R. G., G. K., E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir patys kaltinamieji.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad:

1) kaltinamasis E. S. padarė du tyčinius baigtą nesunkų ir apysunkį, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nusikaltimus; teistas 13 kartų, keturioliktas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumai neišnykę, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje neregistruotas.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas tik skiriant jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, nusikalstama veika nuosavybei nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatant mažesnį, nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 61 str.), bausmes tarpusavyje subendrinant visiško sudėjimo būdu, nes teismo manymu, veikas sieja realioji nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi pasibaigus pasikėsinimui atvirai pagrobti svetimą turtą pas kaltinamąjį susiformavo atskira - nauja tyčia smurtauti prieš žmogų (BK 63 str.), bausmės nebendrinant su paskutiniu 2015-04-03 teismo nuosprendžiu, nes jis dar nėra įsiteisėjęs (kas bus padaryta bausmės vykdymo metu), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo 2015-05-27.

2) G. K. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą; teistas 13 kartų, keturioliktas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tame tarpe ir už plėšimus, teistumai neišnykę, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje neregistruotas.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas tik skiriant jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę, nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausme, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką ir pagal 2015-01-14 nuosprendį atliktą bausmės laiką: nuo 2013-12-21 iki 2013-12-22 ir nuo 2014-12-08 iki šio nuosprendžio paskelbimo - 2015-05-27 (BK 63 str. 9 d., 66 str.), bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo 2015-05-27.

3) R. G. padarė vieną sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą; teistas 17 kartų, teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumai neišnykę, iki sulaikymo nedirbo, darbo biržoje neregistruotas.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas tik skiriant jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), bausmės dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, tačiau didesnį, nei skiriamą G. K., kurio veiksmai nusikalstamos veikos darymo metu buvo mažiau intensyvūs, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.), bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo 2015-05-27.

Teismas išaiškina kaltinamiesiems, kad BK 64¹ str., leidžiančio 1/3 paskirtą bausmę mažinti, kaip prašė kaltinamieji, taikyti nėra teisinio pagrindo, kadangi šis straipsnis galėjo būti taikomas tik tokiu atveju, jei baudžiamoji byla būtų buvus išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), nes aiškinantis įvykio aplinkybes, kurių kaltinamieji nepripažino, galimybės atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo nebuvo. Kaltės pripažinimas paminėto straipsnio taikyti teismui galimybės nesuteikia.

Kardomoji priemonė. Visi trys kaltinamieji buvo laikinai sulaikyti 2014-12-08 (BPK 140 str.), 2014-12-10 paskirtos kardomosios priemonės - suėmimai, kurių terminas pratęstas iki 2015-06-08, skaičiuojant nuo 2014-12-08 (II tomas, b. l. 11, 29, 34, 91, 113, 118; III tomas, b. l. 52, 78, 83, 191-196).

Atsižvelgiant į tai, kad visi trys kaltinamieji kaltinami sunkaus nusikaltimo padarymu (E. S. dar kaltinamas ir apysunkio bei nesunkaus nusikaltimų padarymu), turi neišnykusį teistumą, LR nedirbo, darbo biržoje registruoti nebuvo, neturėjo jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, būdami laisvėje, nesaistomi jokiais svarbiais socialiniais ryšiais, nuteisti realia bausme, gali daryti naujus nusikaltimus, bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Remdamasis išdėstytu teismas daro išvadą, kad paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina esant suėmimo sąlygoms ir pagrindams, tai yra švelnesnėmis kardomosio­mis priemonėmis nesant galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, kurias siekiama užtik­rinti kaltinamųjų dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Civilinis ieškinys: Nukentėjusysis V. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 litų (868,86 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (I tomas b. l. 66), kurį prašė priteisti iš kaltinamųjų. Kaltinamieji R. G. ir G. K. su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, prašė žalos dydį mažinti.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos metu jo atžvilgiu tyčia panaudoto fizinio smurto, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą patvirtino sumuštą nukentėjusįjį mačiusių liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjęs, kuris tuo metu buvo dar nepilnametis, be jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, grasinimo, kad jo atžvilgiu gali būti panaudotas peilis, buvo išgąsdintas, patyrė stresą, pergyveno, pakankamai ilgai bijojo, bijojo vienas pasilikti namuose. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta, ko neginčijo ir abu kaltinamieji.

Nors kaltinamieji nuolat atlieka bausmes įkalinimo įstaigose ir jokio turto ar pajamų neturi, tačiau yra darbingi, neįgalumo neturi.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, teismas mano, kad kaltinamieji R. G. ir G. K. nusikaltimo padarymo metu nepilnamečiu buvusiam nukentėjusiajam solidariai turi atlyginti – 800 Eur neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktiniai įrodymai. Peilis, vokas su nuoplova, perduoti saugoti Kėdainių rajono PK (I tomas b. l. 36-37), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Teismo pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 2,90 Eur sumos kiekvienam asmeniui, todėl iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Kaltinamųjų gynybos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad visi kaltinamieji viso ikiteisminio tyrimo ir proceso teisme metu buvo sulaikyti, neturi jokio turto, pajamų, tai yra esant sunkiai jų turtinei padėčiai, valstybei nepriteistinos, nes tai būtų nesuderinama su kaltinamųjų teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, teisę pasikviesti gynėją į baudžiamąjį procesą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą) bei BK 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas žmogui) ir nuteisti:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d. – bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 1 (vienerių) metų ir 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2015-05-27.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-12-08 iki 2015-05-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

E. S., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, išteisinti neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti - 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2015-05-27.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-12-08 iki 2015-05-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje (plėšimas įsibraunant į patalpą) ir nuteisti - 3 metų laisvės atėmimu;

remiantis BK 63 str. 1 d. 3 d., 9 d. – bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo šioje byloje 2015-05-27.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir suėmimo laiką bei pagal 2015-01-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmės laiką: nuo 2013-12-21 iki 2013-12-22 ir nuo 2014-12-08 iki šio nuosprendžio paskelbimo - 2015-05-27.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamųjų R. G. ir G. K. solidariai 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam V. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus: peilį, voką su nuoplova, saugomus Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.