Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-240-785/2016;

Teisėja Edita Dambrauskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00662-2015-9;

2016 m. kovo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistojo E. D. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., ir paskirta jam bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1, 2 d., E. D. skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 8 (aštuoni mėnesiai) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi paskirta galutine ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi paskirtą galutinę ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę ir galutine bausme E. D. paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams 24 (dvidešimt keturioms) dienoms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 17 d. apie 17.14 val., įstaigos 1-o sektoriaus 2-o lokalinio sektoriaus teritorijos kieme rado polietileninį paketėlį, pamatė, kad viduje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, taip neteisėtai įgijo ir laikė, vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada Nr. 11-2638(15), 0,2151 g. (25,8 %) psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią 2015 m. gruodžio 17 d. apie 17.15 val. gabeno į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tačiau pamatęs pareigūną, jam matant, numetė pakelį su metamfetaminu ant žemės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). E. D. apeliaciniame skunde nėra ginčijama jo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis nesutinka tik su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti, tačiau įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšį ir dydį, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą pagrindo nėra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d., 2 d.). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi ir bausmės tikslais, jos paskirtimi taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aukščiau paminėtas nuostatas, bausmę individualizavo tinkamai. Skundžiamu nuosprendžiu pirmos instancijos teismas E. D. už nusikaltimą, numatytą BK 259 str. 1 d., skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams. Teismas, vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi paskirta galutine ir neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartimi paskirtą galutinę ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę E. D. paskyrė laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams 24 (dvidešimt keturioms) dienoms.

Nustatydamas bausmės dydį pirmos instancijos teismas įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Taip pat įvertino E. D. charakterizuojančių duomenų visumą. Nustatyta, kad E. D. anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau teigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Pravieniškių pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką buvo baustas šešis kartus drausmine tvarka, šiuo metu turi šešias galiojančias nuobaudas, neskatintas, vieną kartą buvo perkeltas į drausmės grupę, tris kartus patalpintas į baudos izoliatorių, laikosi nuteistųjų subkultūros nuostatų. Individualizuodamas bausmę pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino ir tai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, pirmos instancijos teismas paskyrė teisingą, proporcingą padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, laisvės atėmimo bausmę, kuri, kolegijos vertinimu, nelaikytina aiškiai per griežta. Taip pat teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, teisingai taikė BK 64¹ str. nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes pirmos instancijos teismas įvertino tinkamai, bausmių skyrimą reglamentuojančių nuostatų, numatytų BK 54 str. nepažeidė, atsižvelgė į BK 59, 60, 61 str. nurodytas aplinkybes, BK 41 str. apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, ir už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę, kuri, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui. Keisti skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes ir bausmę švelninti pagrindo nėra.

Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos E. D., išlaidas sudaro 34,74 Eur advokato užmokestis. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo E. D. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.