Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam T. J., jo gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, nukentėjusiajam F. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skunde ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. nurodo, kad nesutinka su jam paskirta nuobauda už tai, kad 2012-08-16 apie 11 val. jo grandine pririštos karvės pasileido ir aplaužė F. V. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pasodintas keturias kalnines pušeles. Nurodo, kad toje vietoje yra 5 ha jam priklausančios žemės ir ten ganosi jo karvės, tačiau šios nėra palaidos. Gal brolio karvės buvo pasileidusios, bet tikrai ne jo. Arti yra upė, todėl galėjo ir bebrai pušeles aplaužyti, laukiniai žvėrys, nes šios nėra aptvertos. Nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose esantis vaizdas pažįstamas. Nežino kieno karvė yra fotonuotraukoje, bet tai tikrai ne jo. Toje pačioje bandoje ganosi jos, brolio ir tėvo karvės. Bandoje ganosi 11 karvių. Iš jų 7 yra jo, 3 – brolio karvės. Karvės vienodų spalvų. Nuotraukoje besigananti karvė yra kaimyno pievoje, bet ta karvė tikrai ne jo. Karvės numerio tai nematyti. Gal ir galėjo karvė pasileisti, nes šalia yra kitų ūkininkų laukų, tai galėjo išsigąsti ir pabėgti. Paskui gal kas pririšo, tačiau jis asmeniškai niekada nerado palaidų gyvulių (b.l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Protokolą surašiusios institucija prašo nubaustojo T. J. skundo netenkinti, kadangi šio kaltę dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodo liudytojos E. J. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame yra užfiksuotos nulaužtos nukentėjusiajam priklausančios kalninės pušelės, taip pat šalia jų esančios karvių išmatos. Bylos duomenimis netoli F. V. sodybos tik T. J. gano savo karves, todėl ištyrus esamus įrodymus buvo pakankamas pagrindas pripažinti T. J. kaltu dėl šio pažeidimo padarymo (b.l. 56-57).

Nukentėjęs F. V. paaiškino, kad pušeles įsigijo prieš 2 metus iš Raudondvario girininkijos. Mokėjo po 30 Lt už vieną pušelę. Neprigijo dvi pušelės. 3 ar 4 pušelės buvo išlaužtos, todėl jos iškastos. Pušelės yra pasodintos jam priklausančioje pievoje, 20 metrų atstumu iki kito kaimyno žemės. Buvo aplaužytos 3-4 pušelės. Pateiktoje nuotraukoje Nr. 1 už pušų link kelio jam priklauso 20 metrų pločio žemės. Iki kelio nuo pušų yra apie 100 metrų. Nuotraukoje Nr. 1 matoma karvė jo žemėje. Nuotrauka Nr. 2 yra padaryta iš kitos pusės. Tiksliai nežino, ar T. J. karvės apgadino pušaites. Šį mato pirmą kartą. Aplinkui sodybą yra sėjami laukai ir ganosi tik ta viena gyvulių banda. Aplinkui kitų gyvulių nėra. Pats gyvulių neturi. Mano, kad pušelės yra aplaužytos šalia jo pievos besiganančioje bandoje pasileidusių karvių (b.l. 63).

Liudytoja R. G. parodė, kad dirba Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK operatyvaus valdymo poskyrio viršininke. Ji apžiūrėjo įvykio vietą. Nukentėjęs žmogus parodė pušelių eilę. Apžiūrėjus pušeles buvo matyti visiškai sulaužytų, aplaužytų, nudžiūvusių pušelių. Kitos pušelės. Aplink – už pušelių ir prieš jas žolė buvo nupjauta. Aplinkui matėsi karvių išmatos, įspaudai, buvo matyti, kad važiuota traktoriaus. Matėsi, kad pro karklus buvo nuvažiuota link sodybos. Už pušelių ir aplink buvo nupjauta žolė ir visame tame plote buvo išmatų. Manytų, kad traktorius yra per aukštas, kad nulaužytų pušeles. Negali pasakyti kategoriškai, bet gyvuliui praėjus su grandine pušelės galėjo būti nulaužtos (b.l. 70-71).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str. 1 d.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos, skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. J. Institucijos apkaltintas tuo, kad 2012-08-16 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam F. V. priklausančioje pievoje, jam priklausantys galvijai aplaužė keturias kalnines pušeles, taip T. J. neužtikrino, kad jo gyvūnai negadintų kitų asmenų turto. T. J. tokiais veiksmais pažeidė Šakių rajono savivaldybės tarybos 2008-03-27 sprendimu Nr. T-90 patvirtintų „Gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 23, 36.14. punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 110 str. 5 d. (b.l. 30).

Institucija 2012-09-14 nutarimu T. J. skyrė administracinę nuobaudą – 500 Lt baudą (b.l. 29). Pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgė į T. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi, nors bylos duomenimis tas nebuvo nustatyta (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). T. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriant nuobaudą, Institucijos nenustatyta.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 ir 286 str. reikalavimus, juos surašę pareigūnai tokią teisę turėjo, tačiau iš byloje surinktų įrodymų - administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, paaiškinimų, protokolo – pareiškimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, foto nuotraukų bei kitų įrodymų - pagrįstos išvados, kad T. J. yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, daryti negalima.

LR ATPK 248 str. numatyta, kad vieni iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjant šią bylą šio įstatymo reikalavimo institucijų nebuvo laikomasi. Akcentuotina, kad įrodymų vertinimo principai įtvirtinti LR ATPK 257 str., kuriame numatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Be to, analogiška nuostata įtvirtinta ir LR ABTĮ 57 str. 6 d.. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. LR ATPK 284 str. 1 d. nustatytas imperatyvas bylą nagrinėjančiai Institucijai išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, jei taip išspręsti jo atlyginimo klausimą, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: remiantis protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas

Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, kad nukentėjusiojo pievoje tikrai vaikšto ne jam priklausantys galvijai – tai patvirtina F. V. pateiktos foto nuotraukos, kad šalimais yra T. J. priklausanti žemė ir joje ganosi 11 galvijų banda, kad prie nukentėjusiojo kalninių pušelių yra karvių išmatų, todėl tikėtina, kad pušelės buvo apgadintos pasileidusių ir į nukentėjusiojo pievą atėjusių galvijų. Tačiau, analizuojant nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo nustatymo aplinkybes pažymėtina, kad T. J. paaiškino, jog tik 7 galvijai iš visos bandos priklauso jam, o likę jo tėvui ir broliui, kad niekada jam asmeniškai priklausantys galvijai nebuvo pasileidę. Taigi, jokių faktinių duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų (ar paneigtų) Institucijos nutarime nurodytas aplinkybes, t. y. kad galvijai – būtent T. J. priklausantys naminiai gyvūnai aplaužė nukentėjusiojo kalnines pušeles, nėra nustatyta, kadangi nėra aiškintasi ar tikrai šalia nukentėjusiojo pievos besigananti gyvulių banda priklauso tik T. J., neišreikalauti laikomų galvijų pasai, kas patvirtintų jų laikytoją, taip pat protokole nėra nurodyta nukentėjusiajam padaryta turtinė žala, o nutarime nėra išspręstas žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimas.

Bylos tyrimo metu T. J. nurodė, kad nežino kas galėjo aplaužyti F. V. priklausančias kalnines pušeles, taip pat pažymėjo, kad tai negalėjo būti jam priklausančios karvės, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas T. J. padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, taip pat nuoširdžiai gailis ir į ją atsižvelgti skiriant nuobaudą.

Atkreiptinas institucijos dėmesys į tai, kad galimai vienas iš galvijų bandos savininkų visgi nepakankamai užtikrina, kad galvijai nesilankytų kito asmens privačioje teritorijoje ir ten nedarytų žalos, kadangi tą aplinkybę patvirtina jau po įvykio darytos ir nukentėjusiojo F. V. byloje pateiktos foto nuotraukos. T. J. kategoriškai neigia, kad tai jam priklausantis galvijas. Dėl nepakankamos nuotraukos kokybės galvijo numerio įžiūrėti neina, tačiau pagal galvijo spalvas, jų išsidėstymą kailyje yra galimybė nustatyti ar minėtas galvijas priklauso T. J..

Teigtina, kad prielaidomis nustatant asmens kaltę teismas nesiremia, o šiuo atveju teismas neturi galimybės pats surinkti papildomus ar (ir) kitus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl ginčijamas nutarimas naikintinas, o byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucijos 2012-09-14 nutarimas nepagrįstas faktiniais duomenimis ir neteisėtas, todėl naikintinas, o byla grąžintina tirti iš naujo institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, nurodant, kad administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-1964234-12 reikalinga atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 4 p., 4 d. – 6 d., teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato įgalioto pareigūno 2012-09-14 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 91N-1964234-12 panaikinti ir T. J. administracinę bylą grąžinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatui, nurodant atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą.

Institucijai pateikti skaitmeninę laikmeną su foto nuotraukomis.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui. apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.