Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-1362-190-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-20
Bylos Nr.
1A-1362-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Sigita Bieliauskienė
Nuteistasis
D. G., Rokiškio rajono apylinkės teismo
Advokatai
Mansuras Muksinovas
NUORAŠASPranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1A-1362/2010

Teisėja Danutė Mickevičienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.19., 3.12.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Viktoro Dovidaičio,sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. G. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimas dėl D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

D. G. nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 178 str. 2 d. bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2001 m. spalio 15 d. nuosprendžiu ir 2003 m. liepos 28 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausmės dalimi bei paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 6 mėnesiams.

D. G. atlieka bausmę Vilniaus 2-iuose pataisos namuose. Bausmės vykdymo pradžia – 2008-12-29, bausmės vykdymo pabaiga – 2012-04-28. 1/2 bausmės atliko 2010-07-28.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi netenkino Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimo dėl D. G. lygtinio paleidimo prieš terminą iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, konstatavo, kad nors D. G. atliko 1/2 paskirtos bausmės, charakterizuojamas patenkinamai, palaiko ryšius su artimaisiais, dirba, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas nurodė, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę, du kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, prieš tai septynis kartus teistas, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nepadarė išvadų, jis paskirtas į lengvąją nuteistųjų grupę tik 2010-07-16, neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė. Be to, kaip pažymėta psichologinės grupės išvadoje, konfliktinėje situacijoje D. G. gali panaudoti fizinę jėgą, nors jis pripažįsta kaltę, tačiau kaltina ir kitus asmenis. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teigia, kad prokurorė, dalyvavusi 2010-11-26 teismo posėdyje, pateikė klaidingus duomenis nurodydama, jog jis charakterizuojamas patenkinamai. Pasak D. G., iš Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimo matyti, jog jis charakterizuojamas teigiamai, dirba, 2010-07-16 paskirtas į lengvąją nuteistųjų grupę, 1/2 bausmės atliko 2010-07-28, neturi galiojančių nuobaudų, kelis kartus skatintas už gerą elgesį bei darbą, pataisos namų administracija tarpininkauja dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, netekindamas teikimo, apsunkino jo teisinę padėtį, kadangi jis galės pakartotinai pateikti prašymą dėl lygtinio paleidimo tik po 6 mėn., o tada jis jau bus atlikęs beveik 3/4 bausmės už padarytą nesunkų nusikaltimą. Nurodo, kad jis atlygino civilinį ieškinį, turi šeimą, gyvenamąją vietą, padarytas nusikaltimas nėra tiek sunkus, jog jis negalėtų gyventi laisvėje. D. G. taip pat nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-11-26 nutartyje nurodytu bausmių bendrinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 d.

Nuteistasis pažymi, kad įstatymas nenumato, jog dėl asmens teistumų negalima taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tvirtina, kad jis du kartus buvo lygtinai paleistas bei abu kartus išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos. D. G. nurodo, kad psichologinės grupės išvadoje nurodyta, jog konfliktinėje situacijoje jis gali panaudoti fizinį smurtą, tačiau dėl to negalima daryti išvados, jog jis elgsis būtent tokiu būdu. Nuteistasis pažymi, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimus, bet priešingai nei konstatuojama psichologinės grupės išvadoje, jis nekaltina ir kitų asmenų. Be to, teigia, kad psichologinės grupės išvada yra netiksli ir klaidinga, todėl ja negalima remtis sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Pasak D. G., pataisos namuose jis nesilaiko kalinių nerašytų taisyklių, laikosi pataisos namuose nustatytos tvarkos. Nuteistasis pažada ateityje daugiau nenusikalsti. D. G. taip pat prašo atkreipti dėmesį į nusikaltimo, už kurį jis nuteistas, pavojingumo laipsnį. Teigia, kad paskirta bausmė už benzininio pjūklo vagystę yra aiškiai per griežta.

Teismo posėdyje D. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. G. skundas atmestinas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 26 d. nutartimi pagrįstai netenkino Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracijos teikimo dėl lygtinio D. G. paleidimo iš pataisos įstaigos. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Šio straipsnio trečioje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Sprendžiant šį klausimą, vertinama nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, elgesys laisvės atėmimo vietoje, socialiniai ryšiai ir kitos svarbios aplinkybės.

Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, kad, nors D. G. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko privalomą bausmės dalį – 1/2, taip pat įsipareigojo doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Nepaisant to, kad D. G. dėl savo elgesio pataisos įstaigoje yra charakterizuojamas teigiamai, dirba, palaiko socialinius ryšius su motina, tris kartus skatintas, padengė Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu priteistas proceso išlaidas, tačiau jis praeityje teistas septynis kartus. Skunde nuteistasis teigia, jog jis du kartus buvo lygtinai paleistas bei abu kartus išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, nepaisant to, kad D. G. abu kartus įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimus, tačiau pasibaigus tiek pirmo, tiek ir antro lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atleistos bausmės dalies laikui, jis vėl nusikalto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nuteistasis teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų. Be to, nors jam skirtos nuobaudos ir negalioja, tačiau apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis nustatyto režimo reikalvimus pažeidė 2 kartus, nes tai pripažintina jo asmenį neigiamai charakterizuojančia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. G. į lengvąją grupę paskirtas neseniai – 2010-07-16.

D. G. skunde teigia, kad psichologinės grupės išvada yra netiksli ir klaidinga, todėl ja negalima remtis sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįsti jos teiginiai, jog konfliktinėje situacijoje jis gali panaudoti fizinį smurtą, o dėl nusikaltimų padarymo jis kaltina ir kitus asmenis. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius nuteistojo teiginius. Be to atkreiptinas dėmesys į tai, jog D. G. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu yra nuteistas už svetimo turto pagrobimą bei nežymų sugyventinės sveikatos sutrikdymą, be to jam buvo paskirta nuobauda už tai, jog jis kitam nuteistajam smogė į veidą (asmens byla, b.l. 36-38), kas rodo jo polinkį smurtauti bei pavojingumą visuomenei.

Nuteistasis nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodytu bausmių bendrinimu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 3 d., tačiau apeliacinė instancija pažymi, jog sprendžiant D. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą, apeliacinės instancijos teismas neturi įstatyminio pagrindo vertinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtų bausmių už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstumą bei bausmių bendrinimo, nes šie klausimai galėjo būti sprendžiami padavus skundą apeliacine tvarka. D. G. prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis jau beveik atliko 2/3 paskirtos bausmės, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad Vilniaus 2-ųjų pataisos namų administracija teismui teikė medžiagą dėl D. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 3 d. 2 p. nurodytais pagrindais, taikomais asmenims, laikomiems pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis, taip pat asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems teismas nustatė atlikti bausmę atvirose kolonijose, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, kaip jau minėta aukščiau, numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nes, sprendžiant šį klausimą, vertinama ne tik atliktosios laisvės atėmimo bausmės dydis, bet ir su nuteistojo asmenybe susijusios aplinkybės. Nuteistojo D. G. skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį nepagrįsta bei skundą tenkinti. Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, kolegijos nuomone, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis D. G. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl, apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo manymu, šiuo metu nuteistojo D. G. dar negalima toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Apylinkės teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją panaikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., nutarė:

Nuteistojo D. G. skundą atmesti.

Nutartis yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Sigita BieliauskienėViktoras DovidaitisNuorašas tikras