Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei J. Ž.

kaltinamajam R. K.

nukentėjusiajai A. K.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklr. gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotojas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2017-02-02 apie 8.30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia griebė savo žmonai A. K. už kairės rankos ir tempė ją į lauką, dėl ko A. K. dešinės kojos pirštais atsitrenkė į lauko durų slenkstį ir nukrito. Tokiu būdu nukentėjusiajai buvo padarytas dešinės pėdos 1-o piršto tolimojo pirštakaulio pamato lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešinės pėdos 1-o piršto tolimo pirštakaulio pamato lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarė R. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Baudžiamoji byla nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 str.)

Kaltinamasis R. K. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltas prisipažino visiškai ir parodė, kad konfliktai ir nesutarimai namuose vyksta jau seniai. Šiuo metu vyksta skyrybų procesas ir žmona nori skirtis, nes turi kitą vyriškį. Jis kartu su savo žmona ir dviem dukromis gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Namas, kuriame gyveno nuosavybės teise priklauso jiems abiems su žmona. 2017-02-02 ryte tarp jo ir jo žmonos kilo žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad šiuo metu tarp jo ir žmonos vyksta skyrybų procesas ir jis pas ją paklausė kada jos advokatė pradės tvarkyti reikalus. Ji pradėjo jam sakyti, kad viskas bus sutvarkyta ir turtas bus padalintas. Tuomet jie su žmona susibarė. Jis nesusivaldė stvėrė ją už kairės rankos ir traukė ją link lauko durų. Ji jam priešinosi. Tuomet, kai jis ją tempė ji kažkaip nukrito ant žemės ir susimušė dešinės kojos didelį pirštą. Kai vyko konfliktas namuose jie buvo tik dviese, todėl šio įvykio daugiau niekas nematė. Jis labai gailisi, kad nesusivaldė ir taip pasielgė su savo žmona.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-02-02 apie 8.30 val. sugrįžo namo, ir jos vyras būdamas neblaivus namuose, virtuvėje pradėjo priekabiauti, kelti konfliktines situacijas, po to koridoriuje norėdamas išmesti iš namų, sugriebė ją stipriai už kairės rankos ir vilko lauk, nuo jo stūmimo ji nukrito ant grindų ir susimušė dešinės kojos didelį pirštą. Nuo jo smurto ant rankos liko mėlynės, skauda kojos pirštą. R. K., gim. (duomenys neskelbtini), fizinį ir psichologinį smurtą naudoja jau ne pirmą kartą. Dėl jo veiksmų policija buvo kviesta nekartą, bet jam atleisdavo, galvojo, kad žmogus supras ir pasikeis. Kadangi vyras nesikeičia, o tik dar labiau darosi agresyvesnis, tai jau daro ne pirmą kartą, todėl prašo imtis atitinkamų priemonių vyro atžvilgiu. Šiandien vyras sukėlė fizinį skausmą, dėl sužalojimų kreipsis į medikus. Anksčiau vyro smurtą nekartą matė nepilnametė dukra U. K., gim. 2002 m. (b.l. 4)

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad tarp jos ir vyro R. K. vyksta skyrybų procesai. Gyvena kartu nuosavame name, augina dvi mergaites, iš kurių yra viena suaugusi, o kitai 14 metų. Šiuo metu jos vyrui R. K., uždrausta lankytis jų bendruose namuose ir bendrauti su ja. 2017-02-02 apie 8.30 val., jai grįžus į namus, jos vyras buvo neblaivus namuose, prie jos pradėjo priekabiauti, kelti konfliktines situacijas. Jiems atsidūrus koridoriuje, norėjo ją išstumti iš namų, buvo sugriebęs už rankinės, bet ji jam jos neatidavė. Tuomet jis suėmęs ją už kairės rankos vilko į lauką, nuo to, kad jis ją stūmė, ji nukrito ant grindų ir susimušė dešinės kojos didelį pirštą, kadangi tuomet jos dešinės kojos pėdos pirštai atsitrenkė į durų slenkstį, kuris yra metalinis. Nuo jo smurto jai ant rankos liko mėlynės, dėl kojos piršto kreipėsi į Elektrėnų ligoninę, tuo metu jai pradėjo tinti ir dešinė ranka, o kairė ranka jai apibrozdinta. Ligoninėje jai buvo nustatytas dešinės kojos didžiojo piršto lūžimas, taip pat įtariamas rankos dešinio stipinkaulio lūžimas. Ji gydėsi, jos dešinė koja buvo gipse, nuo dešinės rankos tik šiandien nuėmė įtvarą. Gydysis dar apie 2-3 savaites. Labai bijo savo vyro R. K., nors ir žino, kad jis negali prie jos artintis, tačiau galvoja, kad išgėręs jis gali ateiti, nes tuomet būna nevaldomas. Jis yra agresyvus ir kerštaujantis, ne pirmą kartą sumuša ją, dėl smurto šis ikiteisminis tyrimas yra pirmas, tačiau kvietė policiją ne vieną kartą jo atžvilgiu. Bet visą laiką jo gailėjo ir pareiškimų nerašė. R. K. atiminėdavo jos asmens dokumentus, kad ji niekur nedingtų iš namų, taip pat yra nuėmęs jos automobilio ratus, gal , kad nesiskųstų policijai ir panašiai. Prašo nubausti jį įstatymų numatyta tvarka. Šiuo metu ji yra nedarbingume, dėl to, kad vyras ją sumušė, be jokios priežasties. Nori pareikšti 1000 eurų neturtinei žalai ir prašo pripažinti ją civiline ieškove šiai sumai. Apie 2 mėnesius išbuvo nedarbingume. R. K. ji neatleidžia ir yra informuota, kad byla bus perduota į teismą kaltinamuoju aktu. ( b.l. 23, 28, 33)

2017-03-29 Vilniaus teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad A. K. nustatytas 1-o piršto tolimojo pirštakaulio pamato lūžis, padarytas kietu buku daiktu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017-02-02) Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinės pėdos 1-o piršto tolimojo pirštakaulio pamato lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Medicinos dokumentuose nurodytos kairio dilbio sumušimo ir dešinio riešo raiščių patempimo diagnozės sužalojimais nevertinamos, kadangi nepagrįstos objektyviais duomenimis. (b.l. 49)

2017-02-02 apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra geltonų plytų namas, kurio kiemas aptvertas tvora. Patekus į namo pirmąjį aukštą, daiktai savo vietose. Apžiūrint A. K. ranką ant kairės rankos yra matomos dvi kraujosrūvos, apžiūrint dešinės kojos pėdą ir pirštus, sužalojimų nematyti. ( b.l .4)

Nukentėjusiajai A. K. 2017-02-02 10 val. nustatytas 0,00 promilių girtumas (b.l. 7)

Kaltinamajam R. K. 2017-02-02 10.14 val. nustatytas 0,35 prom. girtumas (b.l. 8

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.). LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iš jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Taigi, byloje surinktais įrodymais t.y paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tiek nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada bei kitais byloje turimais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. K. nesunkiai sužalojo šeimos narį, o būtent: 2017-02-02 apie 8.30 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu, tyčia griebė savo žmonai A. K. už kairės rankos ir tempė ją į lauką, dėl ko A. K. dešinės kojos pirštais atsitrenkė į lauko durų slenkstį ir nukrito. Tokiu būdu nukentėjusiajai buvo padarytas dešinės pėdos 1-o piršto tolimojo pirštakaulio pamato lūžis, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešinės pėdos 1-o piršto tolimo pirštakaulio pamato lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, t.y. padarė R. K. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo R. K. asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamajam R. K. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 3 d. 3 p., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.), nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia. R. K. ankščiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitą neįrašytas, yra dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančia apinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, o sunkinančia atsakomybę aplinkybę laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Visa tai leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant R. K. BK 138 str. 2d. 3 p. , sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 46,70 eur žalos atlyginimo, kuris yra atlygintas ir nukentėjusios A. K. civilinis ieškinys dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytais civilinio ieškinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusios civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusioji turi teisę reikalauti jai atlyginti neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau išdėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 500 Eur. Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai yra pakankama kompensacija už patirtus išgyvenimus, stresą ir kitas neigiamas pasekmes.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdalių ir galutinę bausmę R. K. paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą R. K. atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant nuteistąjį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendis įsiteisės R. K. palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis LR BK 65 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-02 iki 2017-02-03.

Priteisti iš R. K. nukentėjusios A. K. naudai 500 Eur. neturtinės žalos.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.