Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-03-12 · Byla Nr. 1N-33-177/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-12
Bylos Nr.
1N-33-177/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Nuteistasis
S. J.
Byla Nr. 1N-33-177/2015
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.19
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. J. prašymas paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis dvejiems metams.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir nuteistojo skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu S. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68² straipsnio 2 dalimi, S. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės trejus metus eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės trejus metus eiti Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojo pareigas. Šiuo nuosprendžiu iš nuteistojo S. J. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai priteista 31 820 Lt turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartimi nuteistojo S. J. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus apygardos teismas, vykdydamas priimtą nuosprendį, 2013 m. sausio 21 d. rašytiniu įspėjimu įspėjo S. J. sumokėti paskirtą baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2013 m. kovo 16 d., ir nurodė baudos savanoriško nesumokėjimo pasekmes – jos išieškojimą per antstolių kontorą (4 t., 1 b. l.).

Nuteistasis S. J. Vilniaus apygardos teismui 2013 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis dvejiems metams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo S. J. prašymą, 2013 m. birželio 6 d. nutartimi S. J. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą nustatė dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (4 t., 45–46 b. l.). Dėl to 2013 m. rugpjūčio 6 d. vykdomasis raštas dėl baudos išieškojimo grąžintas teismui (4 t., 71 b. l.).

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniu įspėjimu dar kartą įspėjo S. J. sumokėti paskirtą baudą per dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. iki 2015 m. sausio 16 d., ir nurodė baudos savanoriško nesumokėjimo pasekmes – jos išieškojimą per antstolių kontorą (4 t., 74 b. l.).

Nuteistasis S. J. Vilniaus apygardos teismui 2015 m. sausio 20 d. pateikė prašymą paskirtos baudos sumokėjimą dar kartą atidėti dvejiems metams ir išdėstyti, kas mėnesį mokant po 1 083,33 Lt (313,76 eurų).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 9 d. nutartimi nuteistojo S. J. prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartimi nuteistajam S. J. paskirtos baudos sumokėjimo terminas jau buvo nustatytas dveji metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, to paties teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartimi priteistos turtinės žalos atlyginimo sumokėjimo terminas taip pat išdėstytas dvejų metų laikotarpiui, o šis terminas sueina tik 2016 m. vasario 14 d. Dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. J. skunde nurodė, kad neturi galimybės sumokėti 26 000 Lt baudos iš karto. Anksčiau baudos sumokėjimas nebuvo išdėstytas, tik atidėtas dvejiems metams. Ankstesnio prašymo nagrinėjimo metu jis nedirbo, tačiau vėliau įsidarbino, ir tai rodo, jog stengėsi pateisinti jam parodytą teismo pasitikėjimą. Prašė patikėti juo dar kartą ir atidėti baudos sumokėjimą, nes jis neturi jokios galimybės gauti vartojimo paskolą. Jei paskirta bauda bus pakeista kita bausme, jis praras darbą, nebus atlygintas civilinis ieškinys, kurį dabar atlygina.

Nuteistasis prašė vadovautis humaniškumo principu, nes įrodė, kad juo galima pasitikėti.

Be to, skundžiama teismo nutartimi turėjo būti sprendžiamas baudos atidėjimo klausimas, o ne turtinės žalos atlyginimo išdėstymas, nes pastarasis klausimas išspręstas kita teismo nutartimi.

Šalies argumentai

S. J. skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: atidėti jam paskirtos 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudos mokėjimo vykdymą dvejiems metams.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Iš teisiamojo posėdžio protokolo nematyti, kad teismas, S. J. dalyvaujant paskelbęs nuosprendį, šią įstatymo nuostatą išaiškino (3 t., 166 b. l.), tačiau byloje yra jau minėti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. rašytiniai įspėjimai S. J., kuriuose nurodytas baudos sumokėjimo terminas bei nesumokėjimo pasekmės.

Nuteistąjį supratus jau pirmą rašytinį įspėjimą ir jo nesilaikius įrodo 2013 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teisme gautas prašymas paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti dalimis dvejiems metams (4 t., 35 b. l.).

Ir Baudžiamojo proceso kodekse, ir Bausmių vykdymo kodekse numatyta teismo teisė nustatyti kitą terminą, nei du mėnesiai, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda, tačiau tai gali būti daroma priimant nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nuosprendyje nenurodytas kitas, nei įstatyme numatytas, terminas S. J. paskirtai baudai sumokėti, todėl nuteistasis privalėjo ją sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties paskelbimo dieną, t. y. 2013 m. sausio 16 d.

Nuteistajam S. J. nustatytu laiku, t. y. iki 2013 m. kovo 16 d., nesumokėjus baudos, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 26 d. pateikė vykdyti antstolių kontorai vykdomąjį raštą Nr. 1-183/12 priverstiniam baudos išieškojimui (4 t., 33 b. l.).

Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) (Lietuvos Respublikos BVK 24 straipsnio 4 dalis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta: ,,Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti...“

Šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, kad vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir, pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes ir, esant pagrindui, dėl baudos išieškojimo išdėstymo pats kreipsis į teismą.

Nagrinėjamu atveju tokios tvarkos nebuvo laikomasi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, priverstinio baudos išieškojimo metu nuteistasis S. J. kreipėsi tiesiogiai į Vilniaus apygardos teismą, kuris jau minėta 2013 m. birželio 6 d. nutartimi nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą nustatė dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Tokia praktika neatitinka įstatymo reikalavimų, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Niekuo nepagrįstas skundo argumentas, kad anksčiau baudos sumokėjimas nebuvo išdėstytas, tik atidėtas dvejiems metams.

Pats S. J. 2013 m. gegužės 17 d. prašė baudos sumokėjimą išdėstyti (4 t., 35 b. l.), ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartyje neminimas atidėjimas, priešingai, nurodytas sumokėjimo terminas dveji metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bei argumentuota, kodėl baudos sumokėjimas neturi būti išdėstytas.

Įvertinus nuteistojo išsilavinimą, nėra pagrindo abejoti jį supratus, kad bauda turi būti sumokėta per dvejus metus.

Nežiūrint į tai, nuteistasis ir per dvejų metų terminą baudos nesumokėjo. Kitokių duomenų byloje nėra.

2015 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teisme vėl gautas S. J. pareiškimas (4 t., 144 b. l.), prašant baudos sumokėjimą atidėti dvejiems metams ir išdėstyti mokėjimą po 1 083,33 Lt (313,76 eurų).

Negalima neatkreipti dėmesio, kad aukštesniajam teismui skųsdamas teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį S. J. nebeminėjo galimybės kas mėnesį mokėti konkrečią pinigų sumą, bet prašė baudos sumokėjimą atidėti dvejiems metams be jokių įsipareigojimų (4 t., 163 b. l.).

Šios aplinkybės rodo S. J. iki šiol nesuvokus arba nenorint suvokti, kad bauda – tai ne įprastas mokėjimas, bet apkaltinamuoju nuosprendžiu teismo paskirta bausmė, kurios viena iš paskirčių – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tam ji turi būti savalaikiai vykdoma. Ankstesne nutartimi nustatytas dvejų metų baudos sumokėjimo terminas rodo teismą buvus humanišką ir atsižvelgus į nuteistojo padėtį, tačiau jis to neįvertino, net nesistengė bent pradėti atlikinėti bausmę, t. y. mokėti baudą.

Tiesa, iš bylos medžiagos matyti S. J. dėjus pastangas priteisto civilinio ieškinio išieškojimą išdėstyti dvejiems metams, ir teismas sutiko tai padaryti.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad bausmė bei civilinis ieškinys turi skirtingą teisinę prigimtį, tačiau šie abu institutai yra labai svarbūs, ir nuteistasis, turėdamas pareigą atlyginti padarytą žalą bei atlikti bausmę sumokėdamas baudą, privalėjo savo finansinius išteklius paskirstyti taip, kad kiekviena iš šių pareigų būtų vykdoma.

Nepagrįstas skundo argumentas, jog nutartyje teismas sprendė ir turtinės žalos atlyginimo išdėstymo klausimą.

Nuteistasis teisus, kad tai jau išspręsta kita nutartimi, tačiau skundžiamoje nutartyje minimas žalos atlyginimo išdėstymas reiškia teismo žinojimą, jog S. J. žalai Specialiųjų tyrimų tarnybai atlyginti kas mėnesį turi mokėti tik 800 Lt. Kadangi pats nuteistasis teismui pateikė informaciją apie įvairius kreditinius įsipareigojimus, kurių dauguma išdėstyti 15 metų, ir savo pajamas (4 t., 149–160), teismui buvo akivaizdu, kad vadovaujantis teisėje taikomu protingumo kriterijumi visų įsipareigojimų vykdymas gali būti suderintas.

Dėl to atmetami nuteistojo argumentai, jog nors jis dirba, šiuo metu dalimis atlygina jam priteistą turtinę žalą, moka už studijas, negali paimti vartojimo paskolos, todėl neturi jokios galimybės sumokėti paskirtos baudos. Juo labiau kad bylos duomenys rodo jį turint nuosavybės teise ne tik dalį buto, kuris iš tiesų reikalingas jam ir artimiesiems gyventi, bet ir kito turto (4 t., 61 b. l.), kuris gali būti realizuotas, jei gaunamos pajamos bus nepakankamos.

Vilniaus apygardos teismas, netenkindamas nuteistojo S. J. prašymo, nepažeidė galiojančių įstatymų.

Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį.

Teisėja Violeta Ražinskaitė