- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- 2A-561-392/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-16726-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- UAB „Gratum“
- Ieškovas
- UAB „P-Parkas“
- Trečiasis asmuo
- V. Š., D. Š.
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gratum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-955-566/2013 pagal ieškovo UAB „P-Parkas“ ieškinį atsakovui UAB „Gratum“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys V. Š. ir D. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „P-Parkas“ pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gratum“ 765 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2011-10-06 sutartį su UAB „Progresyvios investicijos“ jis teikia atlygintinas automobilių stovėjimo paslaugas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šioje aikštelėje yra įrengtas kelių eismo taisyklių ženklas, žymintis privačią automobilių stovėjimo aikštelę, taip pat stendas su naudojimosi aikštele taisyklėmis, kuriose nurodoma, kad aikštelė yra privati teritorija, už automobilių stovėjimą joje yra mokama. Aikštelėje taip pat yra pastatytas mokėjimo automatas, kuriame nurodytos kainos už automobilių stovėjimo laiką. Taigi, bet kuris asmuo, esantis automobilių stovėjimo aikštelės teritorijoje, yra supažindinamas su automobilių stovėjimo joje sutarties sąlygomis, o palikdamas automobilį aikštelėje, jo naudotojas konkliudentiniais veiksmais sudaro sutartį dėl automobilio atlygintino stovėjimo aikštelėje. Ieškovo teigimu, atsakovas 15 kartų pastatė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, tačiau už suteiktas paslaugas nesumokėjo. Ieškovas kiekvieną kartą išrašydavo atsakovui Kontrolinio patikrinimo mokesčio kvitą, siūlydamas sumokėti minimalų 1 Lt mokestį už automobilio stovėjimą ir 50 Lt kompensaciją už skolos administravimą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Bendra atsakovo skola už 15 kartų suteiktas ir neapmokėtas automobilio stovėjimo paslaugas ir skolų administravimus yra 765 Lt (t. I, b.l. 2-4, 132-134, 199-205).
Atsakovas UAB „Gratum“ su ieškovo UAB „P-Parkas“ patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė teismo ieškinį atmesti, taip pat pakeisti atsakovą UAB „Gratum“ į D. Š. ir/ar V. Š., pripažinti ieškovo UAB „P-Parkas“ Stovėjimo aikštelės taisyklių 9 punkto sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad pagal 2006-10-17 nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „Progresyvios investicijos“ ir UAB „Hansa lizingas“, vieninteliam atsakovo steigėjui ir akcininkui D. Š. buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis žemės sklypo dalimi šalia namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame name D. Š. yra įsigijęs butą bei sumokėjęs savo dalį už žemės sklypą. Taigi, D. Š. ir jo sutuoktinė V. Š., kaip atsakovo vardu registruoto automobilio naudotojai, turėjo teisę nemokamai statyti automobilį šalia nurodyto namo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas sumokėti 15 Lt mokestį už automobilio stovėjimo paslaugas yra nepagrįstas, be to, ieškovas teikė klaidinančią ir melagingą informaciją reikalaudamas atsiskaityti. Kita vertus, tik fizinis asmuo gali būti automobilio valdytojas ir ieškovo teikiamų paslaugų vartotojas, todėl atsakovas UAB „Gratum“ keistinas į D. Š. ir V. Š. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimu sumokėti 750 Lt mokestį už skolos administravimą pagal Stovėjimo aikštelės taisyklių 9 punktą, nustatantį įstatymo draudžiamas baudines netesybas, kurios yra per didelės ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, apimančios įprastas ieškovo veiklos sąnaudas, nepriklausomas nuo ieškovo paslaugų vartotojo įsipareigojimų vykdymo. Nurodytų taisyklių sąlygos nebuvo individualiai aptartos su vartotojais, jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, vartotojo teises ir interesus, todėl pripažintinos negaliojančiomis (t. I, b.l. 90-93, 143-145, 199-205).
Tretieji asmenys V. Š. ir D. Š. su ieškovo UAB „P-Parkas“ patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė teismo jį atmesti, o to nepadarius, pakeisti atsakovą UAB „Gratum“ į V. Š., taip pat pripažinti ieškovo Stovėjimo aikštelės taisyklių 9 punkto sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tretieji asmenys palaikė atsakovo UAB „Gratum“ argumentus, taip pat nurodė, kad ieškovas ne kartą buvo informuotas apie gyventojų, nusipirkusių butus name (duomenys neskelbtini), teisę nemokamai statyti automobilius šalia namo, taip pat kad ieškovas neturi teisės apmokestinti šios žemės sklypo dalies. Tretieji asmenys moka mokesčius už žemės sklypo teritorijos ir automobilių stovėjimo aikštelės tvarkymą bei priežiūrą. Byloje esančios fotonuotraukos byloja apie trumpalaikį automobilio pastatymą net ne aikštelėje, kurioje yra 15 vietų, o žemės sklypo dalyje, skirtoje privažiuoti prie namo, kuriame tretieji asmenys yra įsigiję butą bei sumokėję savo dalį už žemės sklypą. Šis privažiavimas prie namo negali būti ribojamas (t. I, b.l. 183-185, 199-205).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškovo UAB „P-Parkas“ ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Gratum“ 15 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 750 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 765 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-27 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1.572 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. I, b.l. 206-213). Teismas nustatė, kad ieškovas ėmėsi veiksmų paviešinti faktą, jog automobilių stovėjimo aikštelė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), yra mokama. Atsakovas ir tretieji asmenys aplinkybės, jog žinojo ir suprato, kad ši aikštelė yra mokama, neginčijo. Aikštelėje ieškovo įrengti atitinkami ženklai, mokomatas bei paviešintos naudojimosi aikštele taisyklės laikytini viešąja oferta. Atsakovas, pastatydamas automobilį aikštelėje, sutiko su ofertoje pateiktomis sąlygomis ir tokiu būdu akceptavo ofertą, t. y. priėmė pasiūlymą bei sudarė konkliudentiniais veiksmais su ieškovu sutartį dėl automobilio stovėjimo. Taip atsakovui atsirado pareiga sumokėti sutartyje nurodytą mokestį už automobilio stovėjimo paslaugą, o to nepadarius, atsakovas prisiėmė riziką, susijusią su sutartinės atsakomybės taikymu. Teismas, įvertinęs tai, kad trečiasis asmuo D. Š. yra vienintelis UAB „Gratum“ (atsakovo) akcininkas ir vadovas, o trečiasis asmuo V. Š. yra D. Š. sutuoktinė, kuriai įmonė priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat tai, jog atsakovo buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tretiesiems asmenims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute, ir automobilis buvo statomas prie namo, kuriame yra registruota atsakovo buveinė, taigi, iš esmės nesant galimybės atskirti trečiųjų asmenų šeimos ir namų ūkio poreikius nuo verslo poreikių, konstatavo, kad nėra pagrindo sutartį dėl automobilio statymo paslaugų pirkimo pripažinti vartojimo sutartimi ir ginčo šalių santykiams taikyti vartojimo teisinius santykius reglamentuojančius įstatymus. Teismas taip pat nustatė, kad tretieji asmenys Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2006-10-17 įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Tiek sutarties 4.6.1 p., tiek 5.6.1 p. numato neatlygintiną žemės sklypo, ant kurio stovi namas, esantis (duomenys neskelbtini), dalies naudojimą pagal paskirtį, t. y. naudotis žemės sklypu tiek, kiek tai susiję su namo naudojimu pagal paskirtį (turėti galimybę į namą įeiti, naudoti žemės sklypą namo inžineriniams įrenginiams naudoti ir pan.), tačiau sutartis neįtvirtina trečiųjų asmenų teisės taip pat neatlygintinai naudotis esančia prie namo automobilių stovėjimo aikštele, kuri yra atskirai suformuotas nekilnojamojo turto objektas. Tai, kad tretieji asmenys neįgijo daiktinių teisių naudotis neatlygintinai automobilių stovėjimo aikštele, patvirtina ir tai, jog Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi tretieji asmenys, be buto, įsigijo ir garažą, t. y. automobilio statymo vietą. Trečiųjų asmenų teiginys, kad automobilis buvo statomas aikštelėje ne pažymėtose stovėjimo vietose, o prie laiptinės, nepaneigia aplinkybės, jog automobilis buvo statomas mokamos aikštelės teritorijoje ir dėl to atsakovui atsirado pareiga mokėti už paslaugą. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad konkrečiu automobiliu, kuris registruotas juridinio asmens vardu, naudojasi ne abstraktus juridinis asmuo, o konkretus fizinis asmuo, kuris ir turėtų būti prievolės šalimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymai nustato privalomąją naudojamų transporto priemonių teisinę registraciją, tokiais atvejais, kai konkretus automobilio valdytojas ar naudotojas nėra paviešintas viešame registre, pripažintina, kad civilinė atsakomybė už automobilio valdytojo ar naudotojo prisiimtas prievoles naudojant automobilį gali būti taikoma ir automobilio savininkui. Todėl UAB „Gratum“ yra tinkamas atsakovas nagrinėjamoje byloje ir privalo atsakyti už prievoles, atsiradusias tretiesiems asmenims naudojant automobilį. Nustatė, kad atsakovas 15 kartų su ieškovu buvo sudaręs automobilio stovėjimo paslaugos sutartis, tačiau savo įsipareigojimų atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė. Kadangi ieškovas neturi galimybės nustatyti tikslų laiką, kurį kiekvienu nustatytu atveju atsakovas naudojosi paslauga, ieškovas prašo už kiekvieną sutarties sudarymo faktą priteisti iš atsakovo po 1 Lt minimalų mokestį už naudojimąsi paslaugomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nusprendė ieškovui iš atsakovo priteisti 15,00 Lt skolos už suteiktas, bet neapmokėtas paslaugas. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo prašomi priteisti iš atsakovo 50,00 Lt nuostoliai už kiekvieną sutarties pažeidimo atvejį už skolos administravimą yra realiai patirti nuostoliai, o ne netesybos, kurių dydis pagrįstas Grant Thornton 2011 m. atlikta kontrolinio patikrinimo mokesčio dydžio pagrįstumo vertinimo ataskaita. Ši ataskaita byloje nėra nuginčyta, nepasitikėti ja teismas neturėjo pagrindo, todėl nusprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 750,00 Lt (15 x 50,00 Lt) nuostolių, susijusių su skolos administravimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Gratum“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „P-Parkas“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir pateiktą netinkamam atsakovui, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti į bylą naujus rašytinius įrodymus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 1-3). Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas formaliai konstatavo faktą dėl atsakovo vardu registruoto automobilio statymo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nesumokėjimo už tariamai ieškovo suteiktas paslaugas. Atsakovo pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matyti, jog aikštelės dalyje, kurioje buvo statomas automobilis, pagal esamą ženklinimą net teoriškai faktinis mokesčių rinkimas yra nepagrįstas. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovas žinojo, jog dėl automobilių stovėjimo aikštelės apmokestinimo yra kilęs teisinis ginčas. Su ieškovo paslaugų teikimo pagrįstumu ir teisėtumu susijusi kita nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1322-809/2013 pagal Daugiabučių savininkų bendrijos „VIP Šilaičiai“ ieškinį atsakovui UAB „Progresyvios investicijos“, kurioje kaip trečiuoju asmeniu dalyvauja ieškovas. Tuo tarpu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2847-728/2012 ieškovo stovėjimo aikštelių taisyklių 9 punktas, numatantis 50 Lt kontrolinį mokestį, buvo pripažintas nesąžiningu ir negaliojančiu. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jokių realių veiksmų dėl tinkamo atsakovo, t. y. automobilio faktinio valdytojo, ikiteisminėje ginčo stadijoje išsiaiškinimo nesiėmė. Ieškovas tik formaliai pateikė klaidingas pretenzijas VĮ „Regitra“ duomenų bazėje įregistruotam automobilio savininkui, atsakovui UAB „Gratum“, suvokdamas, kad automobilio naudotoju yra ne juridinis asmuo, o konkretus fizinis asmuo. Be to, ieškovas pripažino, kad trečiajam asmeniui V. Š., kaip faktinei automobilio valdytojai, stačiusiai automobilį atitinkamoje aikštelės dalyje, pretenzijų neturi. Tačiau teismas neįvertino šių aplinkybių ir remdamasis tik tuo, kad atsakovo UAB „Gratum“ formalus registracijos adresas sutampa su trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos adresu, nors ieškovas buvo informuotas apie kitą atsakovo veiklos vykdymo faktinį adresą, nepagrįstai konstatavo, kad ginčo šalių santykiams negali būti taikomi vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai ir UAB „Gratum“ yra tinkamas atsakovas. Atsakovo teigimu, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad 2006-10-17 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartyje nėra įtvirtinta trečiųjų asmenų teisė neatlygintinai naudotis automobilių stovėjimo aikštele, esančia namo kieme, juolab, kad vyksta teisminiai ginčai dėl šios aikštelės. UAB „Progresyvios investicijos“ be namo butų savininkų sutikimo, jų neinformavusi žemės sklype savo vardu įregistravo automobilių stovėjimo aikštelę tik 2007-06-19, todėl akivaizdu, jog 2006-10-17 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartyje tokios sąlygos net būti negalėjo. Aikštelė dar iki jos įregistravimo UAB „Progresyvios investicijos“ vardu buvo įrengta kaip dalis preliminarioje/pagrindinėje sutartyje numatytų aplinkos darbų. Tad tiek minėto žemės sklypo, tiek aplinkos darbų kaina buvo įtraukta į turto kainą, kurią sumokėjo tretieji asmenys. 2006-10-17 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgyta trečiųjų asmenų teisė naudotis žemės sklypu, kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nėra nuginčyta.
Ieškovas UAB „P-Parkas“ teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo UAB „Gratum“ apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 34-37). Ieškovas nurodo, kad atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos nuotraukos, kuriose matyti automobilių stovėjimo aikštelės, esančios šalia namo (duomenys neskelbtini), žymėjimas, nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teismui. Jokių priežasčių, kodėl šios nuotraukos, kaip ir kiti su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai, turi būti priimami po bylos išnagrinėjimo, atsakovas nenurodo, todėl šie įrodymai negali būti vertinami sprendžiant dėl teismo sprendimo teisėtumo. Ieškovas administruoja mokamą automobilių stovėjimą nurodytoje aikštelėje pagal 2011-10-06 sutartį su aikštelės savininku UAB „Progresyvios investicijos“. Aikštelė yra apibrėžiama kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas. Aikštelėje esantys ženklai dėl mokamo stovėjimo, naudojimosi paslaugomis taisyklės, parkomate išdėstyta informacija nenurodo, kad nežymėtoje teritorijoje automobilio pastatymas yra nemokamas. Šis žymėjimas neturi teisinės reikšmės atsakovo prievolei sumokėti už suteiktas paslaugas. Atsakovo pridėtas bendrijos „VIP Šilaičiai“ 2012-05-16 raštas, kuriuo remdamasis jis teigia, kad tretieji asmenys D. Š. ir V. Š. įgijo teisę nemokamai naudotis aikštele pagal 2006-10-17 sutartį su UAB „Progresyvios investicijos“, taip pat nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl jokios įtakos šio teismo sprendimo teisėtumui neturi. 2006-10-17 sutartis su UAB „Progresyvios investicijos“ yra sudaryta D. Š., ieškovas šiame sandoryje nedalyvauja, aikštelė nuosavybės teise priklauso UAB „Progresyvios investicijos“, jokių D. Š., V. Š. ar atsakovo UAB „Gratum“ teisių į aikštelę neįregistruota, dėl to ieškovas teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti už naudojimąsi aikštele. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovo prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas atsiranda iš sutarties dėl mokamo naudojimosi aikštele, pats naudojimasis aikštele yra atsakovo prievolės pagrindas. Atsakovas neginčijo, kad statė automobilį aikštelėje. Naudojimosi aikštele sutartis yra sudaroma paprastai nedalyvaujant ieškovo darbuotojams, pažeidimas paprastai yra fiksuojamas nedalyvaujant ir paslaugos gavėjui. Nustatęs nesumokėjimo už automobilio pastatymą aikštelėje faktus, ieškovas kreipdavosi į VĮ „Regitra“, iš kurios sužinodavo, kad automobilio savininku yra atsakovas. Atsakovas ir tretieji asmenys neįregistravo sutarties, kurios pagrindu V. Š. neva įgijo teisę naudotis automobiliu, nepranešė ieškovui apie šios sutarties sudarymą, todėl faktas, kad automobiliu visais atvejais naudojosi tam tikras fizinis asmuo, neeliminuoja atsakovo kaip juridinio asmens prievolių, įgytų per šį fizinį asmenį. Atsakovo registruota buveinė ar kitas faktinės veiklos adresas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes prievolė atsiranda dėl automobilio pastatymo mokamoje aikštelėje. Ieškovas taip pat nurodo, kad teismo prašė priteisti iš atsakovo ne netesybas, o realius ieškovo patirtus nuostolius už konkrečių atsakovo skolų administravimą, todėl ieškovo Stovėjimo aikštelės taisyklių 9 punktas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-11-23 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2847-728/2012 neįtakoja nagrinėjamos bylos. Be to, šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl nesukelia jame nurodytų teisinių pasekmių. Atsakovas išdėstė apeliaciniame skunde visus jo manymu reikšmingus argumentus, neprašo apklausti liudytojų, o šalių dalyvavimas žodiniame teismo posėdyje yra susijęs su papildomomis išlaidomis, todėl ieškovas mano, kad atsakovo prašymas bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje yra nepagrįstas.
Tretieji asmenys V. Š. ir D. Š. teismo prašo patenkinti atsakovo UAB „Gratum“ apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „P-Parkas“ ieškinį atmesti, taip pat į bylą priimti automobilių aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuotraukas bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 25-27). Tretieji asmenys nurodo, kad teismas nevertino to fakto, jog ieškovas, žinodamas, kad dėl aikštelės yra ginčas su jo kliente UAB „Progresyvios investicijos“, savavališkai pradėjo vykdyti ikiteisminį skolų išieškojimą, negana to, melagingų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu, neišsiaiškindamas tikrojo automobilio valdytojo (V. Š.) tapatybės, kuriam pretenzijų neturi, įtraukė atsakovą UAB „Gratum“ į teisminį procesą. Teismas vienašališkai akcentavo tik ieškovo tariamą teisę pagal su UAB „Progresyvios investicijos“ sudarytą sutartį apmokestinti aikštelę, ieškovo naudai interpretuodamas net 2006-10-17 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu tretieji asmenys yra įgiję teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypu, kuriame įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, ir kuri nėra nuginčyta. Teismas net neišsiaiškino, ar pagrįstai ir teisėtai ieškovas savavališkai vykdė automobilių stovėjimo aikštelės apmokestinimo veiklą. Teismas ne tik kad objektyviai nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, tačiau visiškai nebuvo suinteresuotas nustatyti tikrąją, o ne tariamą tiesą šioje byloje bei priimti ne formalų, o teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. V. Š. buvo faktinė automobilio valdytoja pagal teisėtai sudarytą nuomos sutartį su atsakovu UAB „Gratum“. Automobilį laikinai ji statė pravažiuojamoje aikštelės dalyje, kurioje pagal faktinį aikštelės ženklinimą automobilio statymas negalėjo būti apmokestintas, jau nekalbant apie tai, jog tokią teisę jai suteikė 2006-10-17 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartis. Todėl nesuprantama, kodėl V. Š. turi papildomai mokėti atsakovui UAB „Gratum“ dėl neteisėtų ieškovo pareikštų reikalavimų formalaus patenkinimo, kai pats ieškovas pažymėjo, jog jis V. Š. pretenzijų neturi. Net ir pats teismas pripažino, kad tik fizinis asmuo, o ne juridinis subjektas gali būti faktinis transporto priemonės valdytojas, tačiau nepaisant to formaliai atsakovu laikė UAB „Gratum“ bei nepagrįstai patenkino ieškovo ieškinį. Tretieji asmenys palaikė atsakovo prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas nesugebėjo objektyviai įvertinti ginčo šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Atsakovas ir tretieji asmenys kartu su savo procesiniais dokumentais pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, t. y.: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-07-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktus naujus įrodymus, sprendžia, kad nauji įrodymai gali turėti įtakos visų bylai reikšmingų aplinkybių ištyrimui bei teisingo byloje sprendimo priėmimui, naujų įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungtini prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, ginčo šalys turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose.
Dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011-10-06 tarp ieškovo UAB „P-Parkas“ ir UAB „Progresyvios investicijos“ buvo sudaryta Automobilių stovėjimo aikštelės naudojimo ir automobilių stovėjimo tvarkos priežiūros sutartis. Šios sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo organizuoti, vykdyti ir prižiūrėti mokamą automobilių stovėjimo tvarką UAB „Progresyvios investicijos“ priklausančiose 15 automobilių stovėjimo vietų, įrengtų automobilių stovėjimo aikštelėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat prie aikštelės, kuriose įrengtos stovėjimo vietos, savo lėšomis įrengti parkomatą ir naudoti ją kaip mokamą automobilių stovėjimo aikštelę (t. I, b.l. 19-20, 105-108). Šalia nurodytos aikštelės buvo iškabintos ieškovo parengtos Stovėjimo aikštelės taisyklės, reglamentuojančios automobilių statymą aikštelėje, ir įrengtas mokėjimo aparatas, kuriame nurodyti mokesčio tarifai (t. I, b.l. 31-32). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad 2012-05-25, 2012-06-03, 2012-06-15, 2012-06-17, 2012-07-17, 2012-07-20, 2012-08-02, 2012-08-16, 2012-08-25, 2012-08-28, 2012-09-03, 2012-09-05, 2012-09-06, 2012-09-08 ir 2012-09-10 dienomis, iš viso 15 kartų, ieškovas nustatė faktą, kad nurodytoje aikštelėje buvo pastatytas automobilis Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo UAB „Gratum“ vardu, kurio valdytojas nesumokėjo už stovėjimą aikštelėje, todėl tuo pagrindu buvo išrašomi kontrolinio patikrinimo mokesčio kvitai bei raginimai padengti įsiskolinimą (t. I, b.l. 42-81). Kadangi tai nebuvo padaryta, ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo už kiekvieną pažeidimą minimalų 1 Lt mokestį už automobilio stovėjimą ir 50 Lt kompensaciją už skolos administravimą, iš viso 765,00 Lt (15*51 Lt) (t. I, b.l. 132-134). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo ieškinį tenkino (t. I, b.l. 206-213). Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 1-3). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, atsakovo apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo veiksmų atlikimo, o šie įgyja reikalavimo teisę. Taigi, sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Šis sutarties pagrindu esantis šalių susitarimas turi atitikti sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas. Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 straipsniai. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Oferento pasiūlymas sudaryti sutartį turi būti pakankamai apibūdintas ir išreikšti jo įsipareigojimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1-2 dalys). Taigi, kad būtų konstatuota, jog akceptantas priėmė ofertą ir sutartis laikoma sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas jo sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui. Šios sąlygos išimtis nustatyta CK 6.173 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius, tai akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo. Bet kokiu atveju tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, t. y. neturi kilti jokių abejonių dėl akceptanto sutikimo būti saistomam sutarties.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalia aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas organizuoja, vykdo ir prižiūri mokamą automobilių stovėjimo tvarką UAB „Progresyvios investicijos“ priklausančiose 15 automobilių stovėjimo vietų, buvo iškabintos ieškovo parengtos Stovėjimo aikštelės taisyklės, reglamentuojančios automobilių statymą aikštelėje, kurios laikytinos ieškovo teikiamų atlygintinų paslaugų sutarties dalimi (t. I, b.l. 31-32). Šiose taisyklėse nurodyta, kad aikštelė yra privati teritorija (1 punktas) ir kad automobilių stovėjimas šioje aikštelėje yra mokamas (3 punktas). Tačiau tuo pačiu taisyklėse nurodyta, kad automobiliai turi būti statomi vadovaujantis aikštelėje esančiu ženklinimu (4 punktas). Tuo tarpu iš byloje esančių aikštelės nuotraukų aiškiai matyti, kad tik dalis aikštelės teritorijos yra pažymėta kaip mokama teritorija, kita dalis aikštelės pažymėta kaip nemokama ir būtent šioje dalyje nurodytais laikotarpiais buvo statomas atsakovo vardu registruotas automobilis (t. I, b.l. 42-73, 118, t. II, b.l. 8, 28-32). Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nebuvo. Svarbu tai, kad atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, jog atsakovo vardu registruotas automobilis buvo statomas ne automobilių stovėjimo vietose, kurios pažymėtos kaip mokama teritorija aikštelėje, o šalia namo prie šaligatvio, t. y. teritorijoje, kuri pažymėta kaip nemokama kelio ženklu 544 (t. I, b.l. 202-203).
Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas, remdamasis savo paties parengtomis Stovėjimo aikštelės taisyklėmis, neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad atsakovo vardu registruoto automobilio valdytojas, nurodytais laikotarpiais statydamas automobilį aikštelės dalyje, kuri pažymėta kaip nemokama teritorija, išreiškė aiškią ir neabejotiną valią sudaryti su ieškovu atlygintinų paslaugų sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia sutartis, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo sudaryta, todėl atsakovas neturi pareigos vykdyti ieškovo reikalavimą mokėti 1 Lt minimalų mokestį už kiekvieną automobilio stovėjimą nurodytais laikotarpiais, iš viso 15 Lt už 15 kartų. Atsakovas neigia akceptavęs ieškovo pasiūlymą, o ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas priėmė ofertą aiškia ir besąlygiška forma. Ieškovo atsikirtimai, kad aikštelės ženklinimas neturi teisinės reikšmės atsakovo prievolei sumokėti už suteiktas paslaugas, yra nepagrįsti, kadangi prieštarauja paties ieškovo parengtoms Stovėjimo aikštelės taisyklėms, kuriose aiškiai nurodyta, kad automobiliai turi būti statomi vadovaujantis aikštelėje esančiu ženklinimu (4 punktas). Akivaizdu, kad atsakovui priklausantis automobilis stovėjo kelio ženklo 544 „Stovėjimo zonos pabaiga“, pažyminčio vietą nuo kurios negalioja kelio ženklo 541 „Stovėjimo zona“ reikalavimai.
Atitinkamai nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš ieškovo 50 Lt kompensaciją už kiekvienos skolos administravimą, iš viso 750 Lt už 15 kartų. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyta kompensacija, net jei ji būtų priteistina, yra per didelė, neįrodyta ir nesąžininga paslaugos gavėjo atžvilgiu. Ieškovo pateikta Grant Thornton 2011 m. kontrolinio patikrinimo mokesčio dydžio pagrįstumo vertinimo ataskaita (t. I, b.l. 33-40) neįrodo, kad ieškovas patiria ne mažiau kaip 50 Lt nuostolius kiekvieną kartą administruodamas skolas dėl neapmokėto automobilių stovėjimo. Ataskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios su kasdienine ieškovo veikla, tai yra būtinos išlaidos normaliam ieškovo funkcionavimui, nepriklausomai nuo neapmokėto automobilių stovėjimo, tačiau nėra susijusios su ieškovo realiai patirtais nuostoliais. Šias aplinkybes konstatavo ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2012-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2847-728/2012, kuriuo nesivadovauti nėra jokio pagrindo (t. II, b.l. 11-13). Pažymėtina, kad nuostoliai turi būti pagrįsti realumo, būtinumo ir protingumo aspektais, ko šiuo atveju ieškovas nepadarė.
Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė materialinės ir procesinės teisė normų pažeidimus, tai sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti yra naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl kitų ginčo šalių nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos aukščiau nurodytoms teismo išvadoms.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nusprendus panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis patyrė 1.300 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. I, b.l. 193-196), taip pat sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį pateikdamas apeliacinį skundą (t. II, b.l. 4). Taigi, iš viso atsakovui iš ieškovo priteistina 1.372 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Gratum“, į.k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo UAB „P-Parkas“, į.k. (duomenys neskelbtini), 1.372 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.