Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijų amberis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, ieškinį atsakovui E. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje bankrutavusios įmonės kreditorių interesais įmonės bankroto administratorius kelia įmonės vadovo civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovo prievolę atlyginti bendrovei padarytą žalą, kuri, ieškovės teigimu, sudaro kreditorių reikalavimų bendrovės bankroto byloje sumą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Ši pareiga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, sukėlęs įmonei, kartu ir jos kreditoriams žalą, tuo pačiu pažeisdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atsakingas asmuo – įmonės vadovas ir (ar) dalyvis – turi pareigą ją atlyginti.

Nagrinėjamu atveju civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, padarytą įmonei žalą, jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovo kaltę (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246–6.249 straipsniai). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas tenka ieškovei, o atsakovas turi paneigti savo kaltės prezumpciją (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Baltijų amberis“, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Lideres“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 7 d. uždaroji akcinė bendrovė „Baltijų amberis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, ši nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 19 d. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijų amberis“ buvo įsteigta 2015 m. lapkričio 4 d., nuo įmonės įregistravimo metinės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami, ieškovės vadovas nuo 2015 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. vasario 17 d. buvo E. B., nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. E. B. kartu buvo ir šios įmonės akcininkas. Bankroto byloje uždaroji akcinė bendrovė „Baltijų amberis“ neteikė nei atsiliepimo, nei įmonės finansinių dokumentų, todėl Vilniaus apygardos teismas iškeliant bankroto bylą vadovavosi kitomis aplinkybėmis. Teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nustatė, kad bendrovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi bei yra skolinga VMI 2 465,66 Eur, taip pat yra skolinga 1 406,28 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje nėra apdraustųjų asmenų, todėl atsižvelgęs į šias aplinkybes bei įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, valdytų nuosavybės teise kokį nors kitą turtą, turėtų lėšų banko sąskaitoje ar kasoje, sprendė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Baltijų amberis“ nevykdo veiklos.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų taip pat matyti, kad įmonės skolos atsirado 2016 m.:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. DGKS-3315 darbo byloje Nr. APS-36-11463/2016 nusprendė išieškoti iš ieškovės kreditoriui, buvusiam ieškovės darbuotojui V. M. 606,67 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3 016 Eur dienpinigius ir 392,92 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, ginčo laikotarpis – 2016 m. gegužės– birželio mėn., Darbo ginčų komisija 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. DGKS-3857 darbo byloje Nr. APS-36-12597/2016 nusprendė išieškoti iš ieškovės kreditoriui, buvusiam ieškovės darbuotojui A. V. 606,67 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 3 016 Eur dienpinigius ir 971,96 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, ginčo laikotarpis – 2016 m. gegužės–birželio mėn. VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktame kreditoriniame reikalavime nurodoma, kad keliamą 1 417,99 Eur kreditorinį reikalavimą sudaro 1 330,59 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų suma, susidariusi už 2018 m. 2 ketvirtį, ir 87,40 Eur delspinigiai, taip pat informuojama, kad nuo 2017 m. gegužės mėnesio ieškovė neteikė duomenų apie apdraustuosius, o 2017 m. liepos 20 d. sprendimu konstatavus, jog įmonė nevykdo veiklos, VSDFV iniciatyva nuo 2017 m. balandžio 1 d. buvo įrašyta atsakovo socialinio draudimo pabaiga.

Aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad įmonės vadovas ir akcininkas E. B. įmonei turint rimtų finansinių problemų, nevykdant veiklos, esant nemokiai, dar 2016 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), tačiau šios pareigos nevykdė – bankroto bylą inicijavo įmonės kreditorė VMI. Kadangi įmonės dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, nėra galimybės tiksliai nustatyti įmonės nemokumo atsiradimo momento ir priežasties. Nurodytų aplinkybių pagrindu nustatyta, kad atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovė įrodė (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė – atsiliepimo į ieškinį neteikė ir ieškovės reikalavimų neginčijo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Žala bankrutavusiai įmonei nagrinėjamu atveju atsirado dėl to, kad laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, padidėjo jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėjo bendra įmonės turtinė padėtis ir nebeatsiskaitoma su kreditoriais. Bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma lygi 12 384,67 Eur, kuri vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Šią sumą turi atlyginti atsakovas, kadangi tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CPK 178 straipsnis, ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis, CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). Taigi, įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog visos atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos nustatytos, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 12 384,67 Eur žalos atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 384,67 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 279 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą žyminį mokestį sumažinant CPK 80 straipsnio 7 dalies pagrindu).

Teismas šioje byloje patyrė 3,72 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 4 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijų amberis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijų amberis“, (į. k. 304124660) iš atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 12 384,67 Eur (dvylikos tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų ir šešiasdešimt septynių euro centų) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (12 384,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 279 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį, 4 Eur (keturių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.