- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-539-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42844-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Eglė Surgailienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- A. G. M., R. M., K. K.
- Atsakovas
- UAB „Start Vilnius“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, A. Z.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Surgailienės ir Andriaus Veriko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. G. M., R. M., K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. G. M., R. M., K. K. ieškinį atsakovui UAB „Start Vilnius“ dėl konkurso dalies pripažinimo negaliojančia ir konkurso rezultatų iš dalies pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir A. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. G. M., R. M., K. K. pareiškė ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“, kuriuo prašo teismą pripažinti 2014 m. gruodžio 11 d. įvykusį viešąjį konkursą dalyje dėl 9 punkto ūkio pastatai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, inventorinime plane pažymėtų indeksais 23I1ž ir 24I1ž, pardavimo neteisėtu, panaikinti 2014 m. gruodžio 11 d. įvykusio viešo konkurso rezultatus dalyje dėl 9 punkto ūkio pastatų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, inventoriniame plane pažymėtų indeksais 23I1ž ir 24I1ž pardavimo. Nurodo, kad ir be atskiro draudimo yra draudžiama pardavinėti nekilnojamuosius daiktus, kurių nėra, ypač valstybės saugomoje kultūros vertybių apsaugos zonoje. Tokių statinių savininkams įstatymas numato pareigą panaikinti įrašus nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys nėra atnaujinti nuo 1980 metų, apie neegzistuojančius statinius. Ieškovai yra butų name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai. Todėl ieškinyje nurodytų neegzistuojančių pastatų pardavimas konkurse, ieškovų nuomone, pažeidžia ne tik ieškovų, bet ir visos visuomenės, t. y. viešąjį interesą. Remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka visi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sklypo naudotojai ir esamų pastatų savininkai turi teisę į atitinkamai proporcingą dalį sklypo nuomos ar įsigijimo. Atsiradus neegzistuojančių pastatų savininkams ir neegzistuojantiems statiniams tariamai užimantiems tam tikrą plotą, nustatytos teisingos ir sąžiningos dalys bus akivaizdžiai pažeistos. Ieškovai nurodo, kad pareikštu ieškiniu jie siekia apginti savo kaip nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teises į statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat galimybę šiais statiniais tinkamai naudotis bei juos valdyti. Ieškovai pažymi, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas saistomas faktiniu ieškinio pagrindu, o normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio pagrindą, turi parinkti ir pritaikyti teismas. Ieškovai nurodo, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Start Vilnius“, remdamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-3155 patvirtintais nuostatais savo internetiniame puslapyje http://startvilnius.lt/lt/skelbimai/parduodamas-turtas paskelbė viešą konkursą, įvyksiantį 2014 m. gruodžio 11 d., tame tarpe ir dėl pastatų, pažymėtų plane indeksais 23I1ž ir 24I1ž, pardavimo. Minėti pastatai faktiškai neegzistuoja, ką ieškovai grindžia antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Teritorija plane, kur pažymėti tariamai egzistuojantys statiniai, yra priešais įėjimą į ieškovų butus, kurie kiekvienas turi atskirą įėjimą. Šioje vietoje yra aikštelė, auga medžiai, tačiau nieko panašaus nei į statinius, nei į jų bet kokias liekanas, nėra. Ieškovų nuomone, skelbiamas konkursas dalyje dėl minėtų pastatų pardavimo yra apsimestinis, siekiant suteikti įsigyjančiam asmeniui teisę įgyti teisę kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (įsigijimo), kaip aiškiai ir apibrėžta Nuostatų bendrojoje dalyje esančioje pastaboje. Viena iš būtinųjų esminių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo sąlygų yra sutarties dalyko egzistavimas. Nesant sutarties dalyku esančių statinių, negali būti sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis dėl šio daikto pardavimo, kaip ir negali būti skelbiamas konkursas jam parduoti. Ieškovai prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra kultūros paveldo objektas, o kiemas yra istorinės kelių šimtų metų senumo kapinės.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“ Nr. 1-1978, ūkio pastatus, inventoriniame plane pažymėtus indeksais 23I1ž ir 24I1ž, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, perdavė atsakovės nuosavybėn. Prieš perduodant aukščiau nurodytą turtą atsakovei, jis buvo įvertintas nepriklausomų turto vertintojų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 30-3155 patvirtino Nekilnojamojo turto pardavimo viešo konkurso būdu nuostatus, kuriais nustatė perduoto atsakovui turto pardavimo tvarką. Vadovaujantis minėtais nuostatais, buvo skelbiami turto pardavimo vieši konkursai. Ginčo pastatai buvo parduoti 2015 m. gruodžio 11 d. įvykusio viešo konkurso metu. Atsakovei perduoti ginčo pastatai tikrai egzistavo. Tai įrodo ieškovų pateikto 2014 m. gruodžio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai: nuotraukos ir statinių išdėstymo planas. Statinių išdėstymo plane matyti, kad ginčo pastatai yra į pietus nuo pastato, plane pažymėto indeksu 22I1ž. Iš antstolės D. P. pateiktų 3, 4 ir 9 nuotraukų matyti, kad į pietus nuo pastato, pažymėto plane indeksu 22I1ž, stovi ūkio pastatai. Atsakovai mano, kad tai ir yra ginčo pastatai. Nors pagal statinių išdėstymo planą jie turėtų būti nesujungti su į šiaurę nuo jų esančiu pastatu, tačiau šiose nuotraukose matomi pastatai buvo vertinti nepriklausomų turto vertintojų ir perduoti atsakovei. Taip pat neatmestina prielaida, kad ginčo pastatai galėjo stovėti 2014 m. gruodžio 1 d. uždarosios akcinės bendrovės „KM Centras“ parengtame statinių išdėstymo plane nurodytoje vietoje, priešais rekonstruojamą pastatą, pažymėtą plane indeksu 30I1p, tačiau vykdant rekonstrukcijos darbus, jie galėjo būti nugriauti. Šią prielaidą sustiprina antstolės D. P. pateiktos 4, 5 ir 6 nuotraukos, iš kurių matyti, kad vietos į rytus nuo pastato, pažymėto plane indeksu 30I1p, paviršius skiriasi nuo aplink esančio žemės paviršiaus. Matosi, kad toje vietoje galimai yra stovėję pastatai. Atsakovas pažymi, kad priešingai, nei teigia ieškovai, atsakovė nėra atlikusi jokių veiksmų dėl valstybinės žemės sklypo įsigijimo ar nuomos, ir apie tai aiškiai deklaravo galimiems ginčo pastatų pirkėjams. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas laiko, kad konkursas yra teisėtas ir jo rezultatai galiojantys.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ieškinio nepripažino. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai neįrodė, jog ginčijamas konkursas ir jo rezultatai pažeidžia ieškovų teises. Nėra aišku, kokią įtaką konkurso pripažinimas neteisėtu turės ieškovams. Trečiasis asmuo pažymi, kad iki konkurso ginčo pastatai priklausė kitam asmeniui – atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“, todėl net ir tenkinus ieškinį ir pripažinus konkursą neteisėtu bei jo rezultatus negaliojančiais, ginčo pastatai liks buvusiam savininkui uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“, t. y. perleidus ginčo statinius pasikeistų tik jų savininkas, o kaip tokiu būdu būtų apgintos ieškovų teisės ir interesai, nėra aišku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Trečiasis asmuo laiko, kad ieškinio patenkinimas jokios tiesioginės įtakos ieškovų teisėms ir pareigoms neturės.
Trečiasis asmuo A. Z. ieškinio nepripažino. Nurodė, kad 2014 m. gruodžio 11 d. pridavė visus reikalingus dokumentus dėl dalyvavimo viešajame konkurse, kuris įvyko 2014 m. gruodžio 11 d. 15 val., ir šį konkursą laimėjo. 2015 m. vasario 3 d. gavo kvietimą iš atsakovo atvykti 2015 m. vasario 9 d. į Vilniaus rajono 6-ąjį notarų biurą pasirašyti šių objektų pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau kvietime buvo nurodyti tik trys ūkinių pastatų unikalūs numeriai, todėl trečiasis asmuo kreipėsi į atsakovą su prašymu atidėti pirkimą – pardavimą, kol nebus sutvarkyti visi reikalingi dokumentai dėl penkių laimėtų objektų. Trečiasis asmuo nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, nes įvykdė visas atsakovo viešojo konkurso sąlygas. Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad pastatai, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini)yra nusidėvėję, tačiau pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą šie objektai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra inventorizuoti pagal užstatomą plotą, taip pat jie yra nurodyti plane.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovų A. G. M., R. M., K. K. valstybei priteista 10,26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš kiekvieno po 3,42 Eur.
Teismas nurodė, kad ieškovų nurodyti ginčo ūkiniai pastatai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip faktiškai egzistuojantys savarankiški nekilnojamojo turto vienetai, taip pat šių duomenų tikrumą bei fizinį minėtų pastatų egzistavimą patvirtina Turto vertinimo ataskaitos medžiagoje esančios minėtų ūkio pastatų nuotraukos, kuriose užfiksuoti minėti ūkiniai pastatai tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Ieškovai viešojo nekilnojamojo turto registro duomenų apie minėtų pastatų įregistravimą neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo pastatų nugriovimo pagal statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Ieškovų pateiktame antstolės D. P. 2014 m. gruodžio 9 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b.l. 4-11) nenurodytos antstolės apžiūrėtos vietos, kurioje turėtų būtų ginčo ūkiniai pastatai, koordinatės; antstolės apžiūrėta teritorija, kurioje turėtų būti ginčo pastatai, neidentifikuota. Ieškovų pateikta sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užstatymo pažyma (b.l. 34-60) taip pat neįrodo, jog ginčo pastatų nėra ir nebuvo konkurso paskelbimo ir jo vykdymo metu, nes minėtoje pažymoje yra pateikti duomenys tik apie sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, užstatymą iki 1948 metų, o Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog ginčo statinių statybos pabaigos metai yra 1955 m. Taigi, minėtų rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog ginčo ūkiniai pastatai faktiškai egzistavo tiek jų perdavimo atsakovo nuosavybėn, tiek ir viešo konkurso šiems pastatams įsigyti paskelbimo bei vykdymo metu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; vadovaujantis CPK 300 str. paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių apie tai pranešti prokurorui.
Nurodė, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias CPK normas, nes nenagrinėjo įrodymų kaip viseto, dėl kiekvieno įrodymo pasisakydamas atskirai, tačiau nesiedamas jų tarpusavyje. Teismas neteisingai vertino esamas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Vienai iš ieškovių K. K. nebuvo įteiktas šaukimas atvykti į teismo posėdį ir byla išnagrinėta jai nedalyvaujant, todėl tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovai neįrodė, kad ginčo statiniai faktiškais neegzistuoja, o kitų priežasčių dėl kurių turėtų būti naikinami viešojo konkurso rezultatai, nenurodė.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo dėl jo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai neapklausė liudytojų, neišsiaiškino svarbių bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.
Šioje byloje vienas iš svarbiausių argumentų, kuriuo ieškovai grindė savo poziciją buvo tas, kad ginčo pastatai apskritai neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši aplinkybė pirmosios instancijos teisme nebuvo išsiaiškinta tinkamai. Ieškovai teismo prašė apklausti liudytojus, tačiau jie teismo posėdžio metu apklausti nebuvo.
Kaip minėta, ieškovai nurodo, jog ginčo pastatai apskritai neegzistuoja ir kaip įrodymą pateikia 2014 m. gruodžio 9 d. antstolės D. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Atsakovas ir tretieji asmenys teigia priešingai – kad ginčo pastatai egzistuoja ir savo teiginius grindžia 2014 m. rugpjūčio 18 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir joje esančiomis nuotraukomis, iš kurių, kaip teigiama, matyti, jog ginčo pastatai egzistuoja. Taigi, vieni bylos įrodymai prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Taigi, esant tokioms aplinkybėms teismas turėjo imtis priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, tačiau to nepadarė, o prioritetą suteikė tik vienam iš tų įrodymų.
Nors ieškovai teigė, kad realybėje ginčo statinių nėra, todėl VĮ „Registrų centro“ duomenys apie tuos statinius yra neteisingi, tačiau pirmosios instancijos teismas vis tiek rėmėsi tais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant tokiai situacijai VĮ „Registrų centras“ turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu ir turėjo būti išklausyta jo nuomonė šiuo klausimu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei K. K. nebuvo įteikti jai siųsti procesiniai dokumentai, viešo paskelbimo būdu procesiniai dokumentai šiai ieškovei taip pat nebuvo įteikti. Taigi, teismas nusprendęs nagrinėti bylą šiai ieškovei nedalyvaujant, pažeidė šios ieškovės procesines teises.
Nors atsakovas ir tretieji asmenys teigia, jog ši byla nėra susijusi su viešuoju interesu, apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Ginčo pastatai yra Vilniaus senamiesčio teritorijoje, t.y. saugomojoje teritorijoje. Todėl bet kokie su pastatais ar žeme susiję veiksmai, turi poveikį ne tik konkrečių ten gyvenančių asmenų teisėms ir interesams, bet visos visuomenės interesams apskritai. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis ir ar teisėtai atsakovui UAB „Start Vilnius“ trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė perleido ginčo statinius.
Apeliantai teigia, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka, nes yra dirbusi Vilniaus miesto savivaldybėje. Su šiuo argumentu nesutiktina. Pirma – šiomis aplinkybėmis ieškovai nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra – nuo teisėjos L. V. darbo Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos (2002 m.) praėjo nemažai laiko, todėl laikytina, kad tai nebeturi esminės įtakos jos priimamiems teismo sprendimams.
Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, tačiau byloje nepakanka įrodymų, kad byla būtų išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Kaip minėta, būtent pirmosios instancijos teismas turėtų apklausti tam tikrus asmenis, išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes apskritai ir imtis visų priemonių, kad šalys būtų tinkamai informuotos apie teismo posėdžius. Dėl išvardintų priežasčių skundžiamas sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nors ieškovai prašo informuoti prokurorus dėl galimai atliktos nusikalstamos veikos, tačiau neišsiaiškinus visų bylos aplinkybių, neįmanoma konstatuoti ar buvo atlikta veika, galimai turinti nusikaltimo požymių. Todėl šis klausimas, kaip ir kiti klausimai, bus sprendžiamas bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.