Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-107-718/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
1-107-718/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18008-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
I. G.
Nukentėjusysis
E. J., B. J.
Advokatai
Raimondas Kivylius
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-107-718/2017Proceso Nr. 1-01-1-18008-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant Irmai Kalniuvienei, Aurelijai Narmontienei, Lijanai Ereminaitei-Krivdai, Vaivai Virkutytei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Nijolei Žemaitytei,

kaltinamajam I. G., kaltinamojo gynėjui advokatui Vidmantui Žylei,nukentėjusiesiems E. J., B. J., jų atstovui advokatui Raimondui Kivyliui,

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajam specialistui Airidui Vitkevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007-11-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. l d., 187 str. l d. laisvės apribojimu 8 mėn. įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ir mokslu bei mokytis arba dirbti;

2) 2008-01-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai susiję su darbu ir mokslu bei pradėti mokytis arba dirbti. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d. 4 d., 9 d., subendrinus su 2007-11-27 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė- laisvės apribojimas l m., įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, išskyrus atvejus, kai susiję su darbu ir mokslu bei pradėti mokytis arba dirbti. 2008-04-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu -45 paroms, areštą atliko 2008-07-11;

3) 2008-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. l d. laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas l m., skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą;

4) 2009-01-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 189 str. l d. laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 75 str. l d. 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. 2009-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi 2008-11-07 ir 2009-01-29 nuosprendžiais paskirtos bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. l d. 4 d. 9 d. subendrintos, nustatant galutinę 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 75 str. l d. 2 d. 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be nuteistojo prižiūrą vykdančios institucijos leidimo;

5) 2009-05-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. l d. 302 str. l d. 3 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis LR BK 63 str. l d. 4 d. 9 d. bausmė subendrinta su bausme, paskirta 2009-01-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė- 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2009-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d. 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su neatlikta bausme, paskirta 2009-05-18 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. 2010-03-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi 2009-11-20 nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams;

7) 2010-03-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str.1 d., 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4d. bausmę subendrinus su 2009-11-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė- 5 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. 2013-06-13 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos 2008-11-07 ir 2010-03-19 nuosprendžiais, ir paskirta 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko 2014-11-18;

8) 2016-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 1 d. pritaikius BK 64¹ str., 30 parų areštu, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. (I. G.) viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:

I. G. (I. G.), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015 m. kovo 28 m. apie 21.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, prikibo prie einančio E. J., kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą, suėmęs už striukės pargriovė jį ant žemės bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, dešinę ranką ir kitas kūno vietas. Po to nukentėjusiajam atsikėlus ir pradėjus bėgti, I. G. jį pasivijo prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir spyrė nukentėjusiajam į kojas, dėl ko jis pagriuvo ir I. G., kartu su prie gulinčio nukentėjusiojo pribėgusiais 2-3 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis E. J. į galvą ir įvairias kūno vietas, padarant nukentėjusiajam galvos dešinio smilkinio srities sumušimą, dešinio alkūnkaulio kūno viršutinio trečdalio skersinį lūžį, abiejų kelių sąnarių sumušimą bei kairio kelio sąnario odos nubrozdinimą ir tokias veiksmais I. G. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo E. J..

Kaltinamasis I. G. kaltu nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną, tai yra 2015-03-28, susitiko su pažįstamu, kurio vardas T., jo pavardės bei gyvenamosios vietos adreso nežino. Nusipirko alaus. Su T. susipažino 2013 m. Pravieniškių pataisos namuose atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Nusprendė nuvažiuoti į stadioną, esantį prie (duomenys neskelbtini), pažaisti futbolą. Kamuolį turėjo T. Prieš vykstant į stadioną prie jų prisijungė dar du T. draugai. Sutemus, apie 22.00 val., nusprendė važiuoti namo. Einant iš stadiono link (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų tako, prie jo su T. bei T. draugų priėjo grupė jaunuolių, kiek jų buvo tiksliai neprisimena, gal daugiau negu penki. Kalbėdami su jaunuoliais pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Pamatę juos jaunuoliai pradėjo bėgti, išsiskirstė į skirtingas puses. Jis, kaltinamasis, nepasišalino, nes nieko nepadarė. Policijos pareigūnai jį, kaltinamąjį, sulaikė. Teigia, kad nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusiojo toje vietoje, kur buvo sulaikytas, nematė. Policijos pareigūnai jį, kaltinamąjį, apžiūrėjo, tačiau jokių sužalojimo žymių neaptiko. Pirmą kartą nukentėjusįjį pamatė tik išlipęs iš policijos tarnybinio automobilio. K. S. nepažįsta. Įvykio dieną vilkėjo pilkas kelnes ir raudonos spalvos striukę. Žaisdamas futbolą striukę nusiėmė, ją pakabino ir tuo metu galimai sutepė.

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2015-03-28 vakare, apie 20.30 val. kartu su mažamete dukra B. J. išėjo pasivaikščioti. Praėjo pro mokyklą, pabuvo prie treniruoklių, po to nuėjo iki pėsčiųjų takelio, esančio tarp (duomenys neskelbtini). Čia leido laiką prie treniruoklių. Eidami link namų pro (duomenys neskelbtini) pamatė piešinį ant sienos. Apžiūrint piešinį pastebėjo vaikiną ir merginą, apie 15 metų amžiaus, kurie išbėgo iš už kampo. Jie prabėgo pro juos, o porelei iš paskos bėgo kaltinamasis I. G. su draugu. Suprato, kad I. G. ir jo draugas vijosi tą mergaitę su berniuku. I. G. bėgo pirmas, o draugas nuo jo buvo atsilikęs apie 5 metrus. Tuomet kaltinamojo draugui kažkas iškrito iš kišenės. Pastarasis sustojo, pasilenkė ir pasiėmė tą iškritusį daiktą, o I. G. toliau nusivijo tuos vaikus. Tuo metu I. G. draugas, pakėlęs savo pamestą daiktą, nusikeikė, ir jo, nukentėjusiojo, paklausė :“ ko čia žiūri, kas yra“. Jis jam atsakė, kad nieko nėra ir liepė eiti savo keliais. Jam iš dešinės pribėgo kaltinamasis I. G., pasakė: „kas yra, ko lendi prie draugo?“, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to kaltinamasis I. G. trenkė jam, nukentėjusiajam, į veidą, sugriebė už gobtuvo, atbulas patraukė, dėl ko jis, E. J., nugriuvo ant žemės. Po to kaltinamasis ir jo draugas pradėjo jį, nukentėjusįjį, spardyti. Jis buvo nusisukęs veidu į žemę, galvą užsidengęs rankomis. Suprato, kad prie jų pribėgo dar kita vaikinų kompanija. Priėjusių vaikinų nematė, nes buvo nusisukęs į žemę ir galvą buvo užsidengęs rankomis. Jį vaikinai spardė, jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių. Kai vaikinai pradėjo tarpusavyje aiškintis, jis pasuko galvą ir pamatė, kad dukra yra pabėgusi toliau. Jis atsikėlė ir nubėgo prie dukters. Liepė dukrai bėgti namo. Jis, nukentėjusysis, bėgo dukrai iš paskos. Prie (duomenys neskelbtini) kaltinamasis I. G. jį pasivijo, spyrė jam į kojas. Nuo smūgio jis krito ant žemės. Tuo metu pribėgo kaltinamojo draugai ir jam gulint ant žemės jį spardė į įvairias kūno vietas: kojas, šonus, galvą. Smūgių buvo labai daug. Nuo smūgių jis, nukentėjusysis, prarado sąmonę. Vienas iš vaikinų, vartodamas necenzūrinius žodžius, liepė jam, E. J., atsistoti, tačiau jis neatsistojo. Tada vaikinas, vilkintis juodos spalvos striukę, suėmė jam už gobtuvo ir kėlė į viršų. Jis, nukentėjusysis, neatsistojo, tada vaikinai nubėgo už mokyklos. Jokių vaikinų, ketinančių suteikti jam pagalbą, nematė. Kai vaikinai nubėgo, jis atsistojo, ir prie jo priėjusio vyro ir moters paprašė iškviesti policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams apibūdino jį užpuolusius jaunuolius ir kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini), kur tebestovėjo vaikinų kompanija. Išlipęs iš policijos tarnybinio automobilio pastebėjo juodą striukę vilkintį vaikiną. Pastebėjęs policijos pareigūnus vaikinas pradėjo bėgti, jį nusivijo policijos pareigūnas. Šis vaikinas pirmas jį, nukentėjusįjį, užpuolė, jis buvo kartu su kaltinamuoju I. G.. Minėto vaikino policijos pareigūnai nepavijo ir nesulaikė. Jo „Farų“ laidos vaizdo įraše nėra. Kaltinamasis I. G. tuo metu buvo pasislėpęs už kito vaikino. Be to, jis, nukentėjusysis, atpažino iš šviesios spalvos striukę vilkintį vaikiną, kuris, jam praradus sąmonę, kėlė jį nuo žemės. J. G. ir šviesią striukę vilkintis vaikinas buvo sulaikyti. Sulaikymo metu kaltinamasis I. G. nieko nesakė. Dėl patirtų sužalojimų jis, nukentėjusysis, buvo nuvežtas į Klaipėdos Universitetinę ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jam lūžo ranka, nustatytas smegenų sukrėtimas, buvo sumušta galva ir kojos. Kaltinamąjį I. G. atpažino kaip jį užpuolusį vaikiną. Įsidėmėjo, kad I. G. vilkėjo raudonos spalvos striukę, be to, įsidėmėjo ir kaltinamojo veidą. Ta vieta, kur pirmą kartą buvo sumuštas, buvo apšviesta, todėl kaltinamąjį gerai matė ir atpažino. I. G. jis matė tris kartus, suklysti negalėjo, jis trenkė jam stovinčiam į veidą, į dešinę pusę, matė, kaip I. G. spyrė per kojas. Įvykį matė ir jo, nukentėjusiojo, dukra, tačiau ji dėl patirto šoko užpuolikų veidų neįsidėmėjo. Iki minėto įvykio kaltinamojo ir kitų jaunuolių nepažinojo, jaunuoliai buvo agresyviai nusiteikę, neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Po patirtų traumų gydėsi ligoninėje, buvo operuota ranka, gydėsi 8 mėnesius, ir dabar ranka sunkiai lankstosi. Po įvykio kaltinamasis jo, nukentėjusiojo, neatsiprašė, ligoninėje nelankė. Viso jį mušė ne mažiau kaip trys vaikinai. Vaikinas juoda striuke pribėgo pirmas, po to I. G., buvo ir trečias vaikinas. Jis atpažino vaikiną, kėlusį jį nuo žemės- K. S., tačiau išaiškėjo, kad jis ne iš tos kampanijos. Ar K. S. smurtavo, negali pasakyti. I. G. ir K. S. sulaikė policija, kiti pabėgo. Galėtų atpažinti vaikiną, vilkėjusį juodos spalvos striukę. Vaikinas buvo tamsių akių, tamsiais trumpai kirptais plaukais. Jis panašus į liudytoją Ž., tik Ž. aukštesnis, todėl jis apsirikęs jį atpažino. Tai galimai yra I. G. draugas T. Stadione niekas nežaidė, jis buvo tuščias. Užpuolimo metu iš jo jokių daiktų pavogta nebuvo, užpuolimo metu jam iškrito telefonas, kurį vėliau surado sutuoktinė.

Nepilnametė nukentėjusioji B. J. parodė, kad įvykio dieną, apie 21.00 val., ėjo su tėvu E. J. pasivaikščioti. Prie (duomenys neskelbtini) pastebėjo būrį jaunuolių, kurie vijosi kitus jaunuolius. Pavyti jų nepavyko, todėl vaikinai sustojo. Vienam vaikinui tuo metu iškrito telefonas, o kitas vaikinas paklausė jos tėčio, kodėl jis „lenda“ prie jo draugo ir tėčiui sudavė smūgį. Ji, nukentėjusioji, su tėvu pradėjo bėgti, tačiau prie (duomenys neskelbtini) vaikinai juos pasivijo, tėvą sugriebė už striukės gobtuvo, parvertė ant žemės, ir pradėjo jį spardyti. Ji, B. J., pasislėpė už medžio, buvo apie 15-20 m atstumu nuo tėvo. Tėvą spardė aštuoni vaikinai. Buvo tamsu, todėl vaikinų veido bruožų neįsidėmėjo. Negali kategoriškai teigti, kad tėvą spardė kaltinamasis I. G.. Matė, kad vienas iš vaikinų, kurie pristojo prie jos tėčio, vilkėjo raudonos spalvos striukę ar megztinį. Eidami pro mokyklą matė, kad stadionas tuo metu buvo tuščias.

Liudytoja E. K. parodė, kad 2016-03-28 apie 22.00 val. kartu su sutuoktiniu ėjo pėsčiųjų taku (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Prie jų pribėgo vyras ir paprašė iškviesti policiją, paaiškino, kad buvo sumuštas, jam sulaužyta ranka. Nukentėjusysis buvo uždusęs, atrodė susijaudinęs. Ji, liudytoja, padavė vyriškiui savo mobilaus ryšio telefoną, iš kurio vyras paskambino policijai. Vyras sakė, kad telefono neturi, sakė, kad lauks policijos pareigūnų. Sumušimo žymių ji, liudytoja, nepastebėjo. Vyriškis neminėjo, kas jį sumušė. Atvykstančių policijos pareigūnų ji, liudytoja, nelaukė. Prie nukentėjusiojo priėjo žmona. Mažos mergaitės kartu nebuvo. Kompanijų jokių nematė, bet prie mokyklos stadiono girdėjo vaikinų juoką, balsus. Eidama pro stadioną vaikinų ten nepastebėjo, niekas stadione nežaidė. Einant namo matė policijos automobilio švyturėlius. Vėliau jai perskambino iš bendrojo pagalbos centro ir klausė, ar atvažiavo policija. Ji atsakė, kad atvažiavo. Jai yra žinoma, kad į įvykio vietą atvyko ne ik policijos pareigūnai, bei ir TV laidos „Farai“ žurnalistai, kurie viską nufilmavo.

Liudytojas E. Ž. parodė, kad 2016-03-28 vakare su draugais, tarp kurių buvo K. S. ir V. B., prie (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems sėdint išgirdo toliau nuo jų sklindantį triukšmą, riksmus ir pamatė grupę jaunuolių, prie kurių buvo atvykę policijos pareigūnai, žurnalistai su vaizdo filmavimo kameromis. Pirmasis prie minėtų vaikinų priėjo K. S., po to priėjo jis, liudytojas, ir V. B.. Kaltinamojo I. G. jis nepažįsta. Tą vakarą pagalbos šauksmų jis negirdėjo. Kas vyko taip pat nematė, nes buvo tamsu. Policijos pareigūnai jo draugą K. S. sulaikė, kadangi nukentėjusysis policijos pareigūnams nurodė, kad K. S. jį sumušė. Apie tai sužinojo iš paties K. S. sekančią dieną, kai jie susitiko. Ką kalbėjo policijos pareigūnai, jis, liudytojas, negirdėjo, nes stengėsi prie jų nesiartinti. Pareigūnai K. S. išvežė į policijos komisariatą. Žinojo, kad K. S. nėra kaltas, nes jokiose muštynėse nedalyvavo. Minėtų jaunuolių kompanijoje jis vaikino su raudonos spalvos striuke nematė, mažametės mergaitės taip pat nepastebėjo. Pro stadioną nėjo ir žaidžiančių futbolą vaikinų nematė. Tą vakarą su jais buvo ir kelios merginos, tačiau jos minėto įvykio metu jau buvo išėjusios. Apie tai, kad nukentėjusysis, buvo sužalotas, sužinojo tik teisiamojo posėdžio metu.

Liudytojas K. S. parodė, kad 2015m. kovo mėn. su draugais E. Ž. ir V. B. prie (duomenys neskelbtini) esančiame parkelyje gėrė alų. Gerdami alų apie 21.00 val.-22.00 val. išgirdo nuo (duomenys neskelbtini) sklindantį triukšmą, lyg kažkas šaukė. Kadangi pasidarė smalsu, nuėjo prie mokyklos pažiūrėti kas vyksta. Jis, liudytojas, buvo neblaivus. Priėjęs arčiau pamatė grupę jaunuolių ir prie jų privažiuojantį policijos pareigūnų automobilį. Iš automobilio išlipo policijos pareigūnas, dar vienas vyriškis su vaizdo filmavimo kamera, jie pradėjo kažką vytis. Netrukus atvažiavo dar vienas policijos automobilis. Po to policijos pareigūnas atvedė prie jo, K. S., nukentėjusįjį ir nukentėjusiojo paklausė: „ar tikrai šitas?“. Nukentėjusysis į jį, liudytoją, pažiūrėjo ir atsakė: „man atrodo šitas“. Policijos pareigūnas jį, liudytoją, įsodino į policijos tarnybinį automobilį ir nuvežė į policijos komisariatą. Jis, liudytojas, nespėjo nieko paaiškinti. Draugai paliko stovėti ir jie sakė policijos pareigūnams, kad sulaikė ne tą asmenį. Policijos įstaigoje parašė paaiškinimą, nurodė, kad nukentėjusiojo nemušė. Nepastebėjo, kad nukentėjusysis būtų sumuštas, jokių sužalojimų nepastebėjo. Kai buvo paleistas iš policijos, jį pasitiko E. Ž. ir V. B.. V. B. papasakojo, kad kažką kažkas sumušė. Jis, liudytojas, tuo metu vilkėjo rudos spalvos striukę, E. Ž. ir V. B. įvykio metu vilkėjo juodos spalvos striukes. Kaltinamojo I. G. nepažįsta, įvykio vietoje jo nematė. Nematė, ar V. B. sulaikė I. G.. Kai jį įsodino į policijos automobilį, mašinoje jau sėdėjo antrankiais surakintas nepažįstamas vaikinas. Kodėl šis vaikinas buvo sulaikytas, jis nežino. Minėtas vaikinas vilkėjo šviesios spalvos striukę. Prie jaunuolių pirmasis buvo priėjęs V. B., o jis, liudytojas, priėjo vėliau, nes buvo nuėjęs už kampo nusišlapinti. Muštynių jis nematė. Įvykio vietoje ryškiais drabužiais vilkinčių asmenų nepastebėjo. Jis, K. S., nukentėjusiojo nekėlė, nepadėjo jam atsikelti. Mažametės mergaitės įvykio vietoje nematė.

Liudytojas V. B., 2016-12-14 apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad įvykio dieną, tai galėjo būti 2015-03-28, leido laiką su draugais K. S. ir E. Ž., prie (duomenys neskelbtini), kartu gėrė alų. Vakare einant taku tarp (duomenys neskelbtini) išgirdo triukšmą, riksmus, girdėjo vyriškus balsus, ir nusprendė, kad reikia pagalbos. Nubėgo pasižiūrėti, kas įvyko. Bėgdami pastebėjo grupę jaunuolių. Vienas vaikinas spardė vyriškį, keli jaunuoliai stovėjo šalia. Vaikinų atpažinti negalėtų, įsidėmėjo tik jų aprangos detales. Juos pastebėję jaunuoliai pradėjo bėgti į skirtingas puses. Pasiliko tik raudona striuke vilkintis jaunuolis, kiti pabėgo. Raudona striuke vilkintį vaikiną, kuris taip pat ketino pabėgti, sulaikė kiti asmenys, taip pat atėję pasižiūrėti kas vyksta. Sulaikė jį, nes jis pasirodė kaip pagrindinis dalyvis. Jeigu norėjo bėgti, reiškia kažką negero padarė. Kažkas sakė:“ kaip jūs galite trise vieną pulti?“. Pirmasis į įvykio vietą atbėgo jis, liudytojas, po kelių sekundžių atbėgo jo draugai. Raudona striuke vilkintį vaikiną išsivežė atvykę policijos pareigūnai. Be to, policijos pareigūnai sulaikė K. S.. Anksčiau kaltinamojo I. G. nepažinojo. Jis, V. B., tik matė, kai nukentėjusįjį spardė tamsia striuke vilkintis vaikinas. Jo sulaikyti nepavyko, jis pabėgo. Buvo toje kampanijoje ir raudona striuke vilkintis vaikinas. Nematė, ar nukentėjusįjį spardė raudona striuke vilkintis vaikinas, bet nukentėjusysis atpažino minėtą vaikiną kaip jį sumušusį asmenį. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinkinės 2-o būrio vado V. S. tarnybinio pranešimo matyti, matyti, kad patruliuojant 2015-03-28, apie 22.00 val., pagal pranešimą dėl vyriškio sumušimo, atvyko prie (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnus pasitiko nukentėjęs asmuo, t. y. E. J., ir netoli nukentėjusiojo E. J. nurodytos įvykio vietos sulaikė K. S. ir I. G., kuriuos nukentėjusysis atpažino kaip jį sumušusius asmenis (1 t., b. l. 17).

Iš 2015-04-27 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir fotolentelių matyti, kad nukentėjusysis E. J. atpažino I. G. kaip 2015-03-28 jį mušusį asmenį, vilkėjusį raudonos spalvos striuke. Vaikiną atpažino iš žvilgsnio ir storų lūpų (1 t., b.l. 34-37).

Iš 2015-05-07 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėtas UAB „Just.TV“ pateiktas TV laidos „Farai“ įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip po įvykio buvo sulaikyti – I. G. ir K. S.. Atvykus pareigūnams stovi 9 vaikinai. Įrašo pabaigoje girdėti nukentėjusiojo paaiškinimai operatoriui, kad jis su dukra ėjo per stadioną link namų ir jaunuoliai iš po kampo prabėgo, jie vijosi irgi tokius 16 metų jaunuolius. Jie prabėgo pro juos, vienam iškrito tai „žažigalkė“ ar kažkas panašaus, ir jie pradėjo :„kur einant, kas čia yra?“, užsikabino patys, jis jiems atsakė, kad eitų geruoju, ir prasidėjo muštynės. Girdima, kaip operatorius klausia nukentėjusiojo „O tai tuos, kurios nurodė, būtent tie jį ir sumušė?“. Nukentėjusysis kiek pagalvojęs atsako, kad reikia dar dukros paklausti, nes jį tiek spardė, kad gal netgi du kartus sąmonę buvo praradęs, bet tas tai tikrai, juoda striuke buvo. Tada operatorius paklausia, ar ir tas su raudona striuke? Nukentėjusysis atsako, kad ir tas su raudona striuke buvo. Įraše užfiksuota, kad I. G. buvo apsivilkęs pilkai raudonos spalvos striukę, kurios abi rankovės, visa galinė dalis ir priekinė dalis iki krūtinės raudonos spalvos, o ties krūtine – pilkos spalvos (1 t., b. l. 50-52).

Iš specialisto išvados Nr. G 959/15 (03) matyti, kad remiantis E. J. medicininių dokumentų duomenimis bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, E. J. nustatyti kūno sužalojimai: galvos dešinio smilkinio srities sumušimas, dešinio alkūnkaulio viršutinio trečdalio skersinis lūžis, abiejų kelių sąnarių sumušimas bei kairio kelio sąnario odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti bukais daiktais ir paviršiais. Galvos sumušimas ir dešino alkūnkaulio lūžis gavosi nuo sumušimo ( suduodant smūgius), galimai spardant. E. J. padarytas dešinio alkūnkaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus (1 t., b.l. 57-58).

Iš 2015-03-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis I. G. pateikė striukę, kuri buvo apžiūrėta. Apžiūrėta striukė raudonos spalvos. Striukės priekinėje dalyje krūtinės srityje yra dvi pilkos spalvos juostos. Striukė užtraukiama pilkos spalvos užtrauktuku. Striukė su paaukštinta apykakle (1 t., b.l. 102, 103-105).

Iš alkotesterio parodymų kvito matyti, kad 2015-03-28, 22.23 val., I. G. nustatytas girtumas -1,72 prom. (1 t., b. l. 108).

Iš 2016-01-07 akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą nukentėjusįjį E. J. ir įtariamąjį I. G., nukentėjusysis patvirtino, kad I. G. sudavė jam kumščiu į dešinį smilkinį, suėmęs už striukės gobtuvo parvertė jį ant žemės ir kartu su nepažįstamu vaikinu jį spardė. Po to, jam bėgant ir jį pasivijus, I. G. spyrė jam per kojas ir jam pargriuvus, su kitais vaikinais jį spardė (2 t., b.l. 33-39).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009). Iš to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei viešąją tvarką ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta viešosios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymą, turto sunaikinimą apima BK 284 straipsnio 1 dalies sudėtis ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal kitus straipsnius. Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius. O tuo atveju, jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013). Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. G. viešoje vietoje, gatvėje, prie (duomenys neskelbtini), stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sudavė kumščiu nukentėjusiajam E. J. į veidą, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, dešinę ranką ir kitas kūno vietas. Nukentėjusiajam atsikėlus ir pradėjus bėgti, kaltinamasis I. G. jį pasivijo, spyrė nukentėjusiajam į kojas, po ko, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis E. J. į galvą ir įvairias kūno vietas. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis patyrė sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatą. Kaltinamasis I. G. kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio dieną su pažįstamu, kurio vardas T., ir keliais T. draugais, stadione, prie (duomenys neskelbtini) mokyklų, žaidė futbolą, pertraukų metu gėrė alų. Sutemus nusprendė važiuoti namo. Einant iš stadiono link (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų tako prie jo, kaltinamojo, T. ir jo draugų, priėjo grupė jaunuolių, prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pamatę policijos pareigūnus, jaunuoliai pradėjo bėgti, išsiskirstė į skirtingas puses. Jis, kaltinamasis, pasiliko stovėti ir buvo sulaikytas. Nukentėjusiojo jis nemušė, E. J. pirmą kartą pamatė išlipęs iš policijos tarnybinio automobilio. Kaltinamojo I. G. parodymai yra nelogiški, neįtikinantys, nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinamasis teigia, kad įvykio metu buvo su asmeniu vardo T., tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nei teismui jokių šio asmens duomenų nenurodė, tik nurodė, kad 2013 m. su T. atlikinėjo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Tačiau iš Pravieniškių pataisos namų gavus duomenis apie tuo metu kalėjusius klaipėdiečius nuteistuosius vardu T., ir kaltinamajam pateikus atpažinimui keturių asmenų, vardu T., nuotraukas, I. G. neatpažino savo pažįstamo T., kartu buvusio 2015-03-28 įvykio vietoje. Kaltinamasis nenurodė nei kur susitiko su T., nei kur pirko alų. Jis nenurodė T. kontaktinių duomenų, nebendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, siekiant nustatyti nusikalstamos veikos bendrininkus. Iš to darytina išvada, kad jis slepia nusikalstamos veikos bendrininkus. Pažymėtina, kad byloje nustatyti pakankamai aiškūs kaltinamojo I. G. veiksmai. Nukentėjusysis E. J. viso proceso metu pakankamai nuosekliai tvirtino, kad jam smūgius sudavė būtent I. G.. Pažymėjo, kad žodinį konfliktą pradėjo su I. G. buvęs vaikinas, kurio policijos pareigūnams sulaikyti nepavyko, tačiau I. G. pirmas trenkė jam, nukentėjusiajam, į veidą, sugriebė už gobtuvo, pargriovė ant žemės, po to su draugu jį spardė. Jis, nukentėjusysis, uždengė galvą rankomis, taip pat norėdamas apsisaugoti nuo smūgių, pajuto, kad prie jų pribėgo dar daugiau asmenų, kurie taip pat jį spardė. Jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių. Kažkuriuo momentu jam pavyko atsikelti, jis su dukra bėgo link namų. Prie (duomenys neskelbtini) kaltinamasis I. G. jį pasivijo, spyrė jam į kojas. Nuo smūgio jis, nukentėjusysis, krito ant žemės. Tuo metu pribėgo kaltinamojo draugai ir jį gulintį ant žemės spardė į įvairias kūno vietas: kojas, šonus, galvą. Smūgių buvo labai daug. Nuo smūgių jis, nukentėjusysis, prarado sąmonę. Vėliau, važiuodamas kartu su policijos pareigūnais, pastebėjo grupę jaunuolių, tarp vaikinų atpažino kaltinamąjį I. G. kaip jį užpuolusį asmenį. Įsidėmėjo, kad I. G. vilkėjo raudonos spalvos striukę, be to, įsidėmėjo ir kaltinamojo veidą. Aplinkybių, dėl kurių nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti I. G., teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenurodo ir pats kaltinamasis. Be to, šiuos nukentėjusiojo parodymus visiškai patvirtina teisme apklaustų liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurioje konstatuoti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Taip pat kaltinamojo kaltę patvirtina parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolai, kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad nukentėjusysis iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė I. G. kaip jį sumušusį asmenį, vėliau jį atpažino iš jam pateiktų fotonuotraukų. UAB „Just.TV“ pateiktame vaido įraše, kuris buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje, taip pat užfiksuota, kaip nukentėjusysis sako, kad jį sumušė raudonos spalvos striukę vilkintis vaikinas, tai yra policijos pareigūnų sulaikytas I. G., bei juodą striukę vilkintis vaikinas, kuris pabėgo. Nukentėjusieji E. J. ir B. J. tvirtino, kad mokyklos stadionas buvo tuščias, jokių stadione futbolą žaidusių asmenų jie nematė. Tas pačias aplinkybes nurodė ir teisme liudytojais apklausti V. B., E. Ž. ir K. S.. Liudytojas V. B. parodė, kad įvykio metu, netoliese, prie (duomenys neskelbtini) ant suoliuko su E. Ž., K. S. ir keliais draugais gėrė alų. Netrukus išgirdo vyro riksmus, todėl nusprendė pasižiūrėti kas vyksta. Atbėgęs į įvykio vietą pamatė grupę jaunuolių. Vienas vaikinas spardė vyriškį, keli jaunuoliai stovėjo šalia. Jų atpažinti negalėtų, įsidėmėjo tik jų aprangos detales. Jį pastebėję jaunuoliai pradėjo bėgti į skirtingas puses ir pabėgo, tik raudona striuke vilkintį vaikiną, kuris taip pat ketino bėgti, sulaikė kiti asmenys, ir perdavė jį atvykusiems policijos pareigūnams. Jis, liudytojas V. B., nematė, ar I. G. spardė nukentėjusįjį, tačiau jis nurodė, kad nukentėjusysis I. G. atpažino kaip jį sumušusį asmenį. Liudytojai E. Ž. ir K. S. į įvykio vietą atėjo vėliau nei V. B., nurodė, kad matė grupę jaunuolių ir šalia jų policijos pareigūnus, nukentėjusysis parodė į K. S. ir policijos pareigūnai jį sulaikė. Teismo nuomone, iš byloje nustatytų aplinkybių, jas sugretinus su nukentėjusiojo, liudytojų ir kaltinamojo parodymais, darytina išvada, jog nusikaltimas padarytas I. G. veikiant kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, I. G. buvo vienas iš asmenų, sudavusių smūgius E. J.. Tai, kad nukentėjusysis E. J. nepamena visų įvykio aplinkybių, kaip vieną jį sumušusių asmenų nurodė K. S., teismo nuomone, galėjo įtakoti didelis stresas, sukeltas užpuolimo metu. Nukentėjusysis E. J. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė I. G. kaip jį užpuolusį asmenį, apibudino įtariamųjų požymius pareiškime policijai ir apklaustas liudytoju. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis, kaip to reikalauja LR BPK 191 str., pirmiau buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo jį užpuolusius asmenis, taip pat jų žymes ir ypatybes. Tokias pat jų žymes ir ypatybes, pagal kurias jis atpažino kaltinamąjį I. G., jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju. Jis nurodė, kad vaikiną raudona striuke atpažįsta, dėl jo yra tikras, jis yra 23-24 metų amžiaus, 1,80 m. ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog I. G. buvo įvykio vietoje ir sumušė E. J., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Akivaizdu, kad kaltinamasis I. G. smurtinius veiksmus prieš E. J. panaudojo viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent : gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Viešoje vietoje panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, kaltinamasis suprato, jog savo įžūliais veiksmais sutrikdys visuomenės rimtį, kad tuo metu aplinkiniai asmenys pasijus nesaugiai, šokiruoti dėl fizinio smurto panaudojimo prieš kitus asmenis. Tačiau, to nepaisydamas, I. G. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko. Kaltinamasis I. G. be jokios aiškios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje sudavė nukentėjusiajam E. J. kumščiu į veidą, pargriovė jį ant žemės bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu sudavė kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 smūgių į galvą, dešinę ranką ir kitas kūno vietas. Po to nukentėjusiajam atsikėlus ir pradėjus bėgti, jis, I. G., nukentėjusįjį pasivijo, spyrė nukentėjusiajam į kojas, o šiam nugriuvus, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių kojomis E. J. į galvą ir įvairias kūno vietas. Toks kaltinamojo elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią žalą, todėl neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį r tvarką. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis iki konflikto būtų pažinojęs I. G., taip pat kad būtų atlikęs kokius nors veiksmus, kuriais kaltinamąjį provokuotų. Kaip matyti iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, E. J. nebuvo konflikto iniciatorius. Kaltinamojo paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jis nukentėjusįjį E. J. sumušė siekdamas priešpastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į jį. Matydami viešoje vietoje mušamą vyrą, aplinkiniai buvo šokiruoti tokio elgesio. Dėl kaltinamojo I. G. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas E. J., bet ir pažeista viešoji tvarka, dėl ko jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ( 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Byloje nustatyta, kad įvykis vyko gatvėje prie mokyklos. Akivaizdu, kad ši vieta yra vieša, nes įvykį matė byloje apklausti liudytojai, nukentėjusiojo dukra, įvykį galėjo matyti kiti žmonės, bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kitų asmenų.

Vadovaujantis specialisto išvada Nr. 959/15 (03) byloje nustatyta, kad dėl paminėtų kaltinamojo I. G. smurtinių veiksmų nukentėjusiajam E. J. padaryti sužalojimai, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo ir jo bendrininkų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų. Kaip jau buvo minėta, nesunkaus sveikatos sutrikdymo BK 284 straipsnio 1 dalis neapima, todėl šie I. G. veiksmai kvalifikuotini atskirai ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Taigi, kaltinamojo I. G. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.

Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis I. G. padarė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarką, ir šių padarinių norėjo.

Kaltinamasis I. G. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau septynis kartus teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Po šių veikų padarymo dar kartą yra nuteistas už nusikaltimą nuosavybei. Kaltinamasis I. G. nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) metalo konstrukcijų surinkėju, šiuo metu nedirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje su šioje byloje neteisiamais asmenimis nelaikomas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi nėra duomenų apie įstatyme nustatytus subjektų bendruosius ir specialiuosius požymius.

Pažymėtina, kad kaltinamajam I. G. anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, todėl siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam I. G. skiriamos LR BK 138 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei įstatymo sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė iki 2016-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kuriuo paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su 2016-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam I. G. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-03-28 22.18 val. iki 2015-03-30 14.40 val. (2 dienos ) ir pagal Europos arešto orderį suėmime Airijoje ir Lietuvoje išbūtas laikas nuo 2017-06-06 iki nuosprendžio paskelbimo (1 t. b.l. 28, 89, 3 t. b.l. 100,146, 147), ir bausmė, atlikta pagal 2016-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam I. G. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 923,35 Eur turtinę žalą (2 t., b.l. 113-119). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad patirtą žalą sudaro nukentėjusiojo E. J. gydymo išlaidos (pagal pridėtą gydymo paslaugų išrašą).

Civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas E. J. dėl kaltinamojo I. G. nusikalstamos veikos buvo nesunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos – 923,35 Eur buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. I. G., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas. Iš kaltinamojo priteisiama 923,35 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktų dokumentų matyti, kad bendra išlaidų, susijusių su I. G. ekstradicija, suma yra 2460,68 Eur (3 t., b.l. 129-143). Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1-5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Kasacinė nutartis 2K-210/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į išdėstytą, šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidos ir jų atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo I. G. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – keturi kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais, esantys byloje vokuose, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

I. G. (I. G.):

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams,

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ( 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir I. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 10 (dešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo I. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. kovo 28 d. 22.18 val. iki 2015 m. kovo 30 d. 14.40 val. (dvi dienas), ir pagal Europos arešto orderį suėmime Airijoje ir Lietuvoje išbūtą laiką nuo 2017 m. birželio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo, ir bausmę, atliktą pagal 2016 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš I. G. 2460,68 Eur ekstradicijos išlaidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo I. G. 923,35 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – keturis kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Teisėja Laimutė Venckuvienė