Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo D. V. skundas ir panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-07-11 ir prokuroro 2014-06-17 nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro V.Jurevičiaus 2014-06-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00318-13 buvo nutrauktas, M. B. veiksmuose nenustačius nusikalstamų veikų požymių.

Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2014-07-11 nutarimu D. V. skundas dėl 2014-06-17 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 53-1-00318-13 panaikinimo buvo atmestas.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nutartimi pareiškėjo D. V. skundas patenkintas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-07-11 ir prokuroro 2014-06-17 nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinti.

Prokuroro skunde teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog prasidėjus konfliktui tarp žemės savininko ir jos naudotojo M. B. ginčo sklypas nebebuvo dirbamas ir deklaruojamas. Pagal NMA dokumentus nustatyta, kad M. B. A. A. V. sklypo dalį deklaravo 2009-2012 m., o išmokas gavo už 2009-2011 m. 2012 m. deklaracija NMA buvo pateikta 2012-06-12 (2 t., b.l. 57), t.y. dar neprasidėjus konfliktui, o išmoka už 2012 m. nebebuvo išmokėta, nes NMA gavusi D. V. skundą išmokos mokėjimą sustabdė (2 t., b.l. 64). 2013 m. pateiktoje M. B. deklaracijoje A. A. V. priklausantis žemės sklypo dalis nebebuvo deklaruota. 2013 m. deklaruojamo sklypo, į kurį ankstesniais metais buvo įtraukta ir ginčytino žemės sklypo dalis, dydis buvo sumažintas 2,99 ha, iki 10 ha (1 t, b.l. 30; 2 t., b.l. 96). 2009-2012 m. deklaruojamas šio sklypo dydis buvo nuo 12,96 iki 13,00 ha (1 t., b.l. 30, 148, 2 t., b.l. 3, 29, 58). Tuo tarpu, kaip matyti iš 2012-09-17 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), M. B. dirbo ir deklaravo apie 2,4 ha iš 3,83 ha A. A. V. priklausančio sklypo (1 t., b.l. 119-122). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, kad po 2012 m. kilusio konflikto M. B. apsunkino žemės savininko A. A. V. disponavimo daiktu teises ir padarė kokią nors žalą. Dėl tos pačios priežasties nebuvo tiriamos ir sklypo nuomos sutarties su P. M. nutraukimo priežastys.

Skunde teigiama, jog nustatyta, kad M. B. svetimą žemės sklypą dirbo neturėdamas tam teisės (t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą), tačiau jį kaip realiai dirbamą deklaravo teisėtai, todėl turtinė teisė gauti išmokas jam nebuvo svetima. Tokiu būdu, M. B. nenaudojant apgaulės, o turtinei teisei nesant svetimai, jo veiksmuose nėra būtinų sukčiavimo nusikaltimo sudėties elementų. Dėl tos pačios priežasties M. B. gautos išmokos teikiant paraiškas negali būti vertinamos kaip žemės sklypo savininkams padaryta žala. Nesant žalos jo veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas.

Skunde nurodoma, jog papildomų tyrimo veiksmų atlikimas tikslingas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad jų metu bus gauta duomenų apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Šio tyrimo metu buvo surinkti ir įvertinti visi galimi duomenys, kurie yra svarbūs įvykio aplinkybėms nustatyti ir proceso sprendimui priimti, todėl tęsti tyrimą, nesant pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys, netikslinga.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti šios aplinkybės.

M. B. nuomojo ir dirbo valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Į dalį M. B. nuomotos valstybinės žemės 2008-02-25 buvo atkurtos nuosavybės teisės R. S. K.. Pagal 2009-01-05 pirkimo-pardavimo sutartį šį 3,83 ha sklypą iš R. S. K. nuosavybės teisėmis įgijo A. A. V.. Nors žemės sklypas buvo privatizuotas, šį sklypą toliau dirbo M. B., šį sklypą deklaruodavo paramai už žemės ūkio naudmenis gauti ir gaudavo tiesiogines išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Jokių sutarčių dėl žemės nuomos ar panaudos su naujaisiais žemės savininkais M. B. sudaręs nebuvo. Taip pat nustatyta, jog M. B. naudojantis šiuo sklypu, buvo sunaikinti jo riboženkliai. Bylos duomenys patvirtina, jog A. A. V. įgaliotas atstovas D. V. dėl neteisėto naudojimosi jo tėvo A. A. V. žeme M. B. 2012-09-28 pareiškė raštišką pretenziją, pareikalaudamas, kad M. B. atlygintų žalą už naudojimąsi sklypu bei su tuo susijusias išmokas ir išlaidas – iš viso 39 625 Lt. Byloje esantis pranešimas patvirtina, jog D. V. 2012-08-20 raštu kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl to, kad M. B. be teisinio pagrindo savavališkai vykdo žemės ūkio veiklą A. A. V. žemės sklype ir galimai neteisėtai deklaruoja svetimas žemės ūkio naudmenas tiesioginėms paramos išmokoms gauti. 2012-08-20 D. V. kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės prokuratūrą, kad M. B. atžvilgiu būtų pradėtas tyrimas dėl neteisėtų riboženklių pašalinimo, bei 2012-08-20 kreipėsi į Nacionalinės žemės ūkio tarnybos Anykščių skyrių dėl savavališko žemės užėmimo. Pagal D. V. pareikštą pretenziją M. B. geruoju žalos atlyginti nesutiko, manydamas, kad tokio dydžio žalos atlyginimo reikalavimas yra nepagrįstas.

Pagal D. V. pareiškimą 2013-08-01 Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 182 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. dėl galimai neteisėtų M. B. veiksmų.

Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro V. Jurevičiaus 2013-11-27 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas M. B. nepadarius veikų, turinčių BK 182 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymių.

Priėmus 2014-01-28 Anykščių rajono apylinkės teismo bei 2014-02-04 Panevėžio apygardos teismo nutartis, ikiteisminis tyrimas byloje atnaujintas.

Atlikus papildomus procesinius veiksmus, Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro V.Jurevičiaus 2014-06-17 nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas, M. B. veiksmuose nesant nusikalstamų veikų požymių.

Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2014-07-11 nutarimu buvo atmestas D. V. skundas dėl 2014-06-17 prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Skundžiama Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nutartimi pareiškėjo D. V. skundas buvo patenkintas ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2014-07-11 bei prokuroro V. Jurevičiaus 2014-06-17 nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinti.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagrįstai. Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nutartis yra nepagrįsta.

Prokurorų 2014-06-17 ir 2014-07-11 nutarimuose pakankamai išsamiai aptarti byloje surinkti duomenys ir motyvai, pagrindžiantys ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Skundą nagrinėjantis teismas su šiais motyvais iš esmės sutinka ir jų nebekartoja.

Iš bylos matyti, jog po Panevėžio apygardos teismo 2014-02-04 nutarties priėmimo atlikus papildomus tyrimo veiksmus, yra aišku, jog tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris spręstinas civilinio proceso tvarka.

Iš bylos taip pat matyti, jog šalims geranoriškai nesusitarus dėl M. B. savavališkai naudojantis žemės sklypu galimai padarytos žalos jo savininkui, A. A. V. ar jo įgaliotas atstovas dėl ginčo išsprendimo civilinio proceso tvarka į teismą nesikreipė, o pasirinko kitą kelią - įgaliotas atstovas D. V. 2013-06-12 pateikė pareiškimą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui dėl pareiškėjo nuomone M. B. galimai nusikalstamų veiksmų ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šių aplinkybių:

1) pagal BK 294 str. dėl savavaldžiavimo neteisėtai naudojantis svetima žeme ir tuo žemės savininkui padarant žalą,

2) pagal BK 300 str. dėl galimo dokumentų klastojimo pateikiant neteisingus duomenis Nacionalinei mokėjimo agentūrai,

4) dėl galimai kitų nusikalstamų veikų, nes M. B. neatlaisvina savavališkai užimto žemės sklypo.

Įvertinus byloje surinktos medžiagos visumą matyti, jog M. B. veiksmus dėl neteisėto žemės naudojimo, tuo padarant žalą savininkui A. A. V., kvalifikuoti pagal BK 294 str. nėra pagrindo. Šis BK straipsnis taikomas kitais atvejais. BK 294 str. numato atsakomybę tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. M. B., naudodamasis svetimu sklypu ir galimai turėdamas iš to naudos, į šį sklypą neturėjo jokios nei tikros, nei tariamos nerealizuojamos teisės, todėl ši jo veika neturi būtinųjų BK 294 str. numatyto nusikaltimo požymių. Vien žalos padarymo faktas atsakomybės pagal BK 294 str. neužtraukia.

M. B. veiksmai jam deklaruojant A. A. V. sklypo dalį Nacionalinėje mokėjimo agentūroje išmokoms gauti neturi BK 300 str. požymių. BK 300str. numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. M. B., deklaruodamas žemės sklypus, dokumentų nesuklastojo ir suklastotų dokumentų nepateikė. Tiesioginių paramos išmokų teisinis reguliavimas pagal Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisykles nagrinėjamu laikotarpiu buvo nustatytas toks, jog tam, kad gauti išmokas už dirbamą žemę, kai nėra nustatyta tvarka iškelto ginčo, deklaruojant žemės sklypus nuosavybės ar žemės valdymo teises patvirtinančių dokumentų pateikti nereikėjo. M. B. jų nepateikė. Bylos duomenimis, M. B. paskutinį kartą į deklaraciją jo dirbamus A. A. V. žemės plotus įtraukė 2012-06-12, o A. A. V. atstovas D. V. dėl M. B. savavališko žemės ūkio veiklos vykdymo į Nacionalinę mokėjimo agentūrą kreipėsi ir ginčą Nacionalinėje mokėjimo agentūroje iškėlė tik 2012-08-20. Šios aplinkybės pakankamai išsamiai aptartos skundžiamame prokuroro nutarime. Pažymėtina, jog iki ginčo iškėlimo Nacionalinei mokėjimo agentūrai tiesioginėms išmokoms gauti juridiškai reikšmingi faktai buvo ne žemės sklypų valdymo pagrindas, bet deklaruojamas nustatytus kriterijus atitinkančios žemės sklypų plotas ir jų dirbimo faktas. Pažymėtina ir tai, jog atsakomybė už juridiškai nereikšmingų faktų neteisingą nurodymą ir už dokumentų, kuriuose būtų nurodyti tokie faktai, pagal BK 300 str. taip pat nekyla.

BK 182 str. numato atsakomybę už sukčiavimą. Esminis šios veikos požymis yra apgaulės panaudojimas užvaldant svetimą turtą. Byloje nenustatyta, jog dirbdamas svetimą žemę ir gaudamas išmokas M. B. būtų naudojęs apgaulę. Bylos duomenys patvirtina, kad M. B. neslėpė vykdęs žemės ūkio darbus A. A. V. priklausančiame žemės sklype. Kaip minėta, deklaruojant dirbamą žemę Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, nurodyti sklypo savininką nebuvo privaloma. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą paprastai taikoma tuomet, kai kaltininko panaudotas suklaidinimas apsunkina nukentėjusiojo interesus apginti civilinio proceso tvarka. Apsunkinimų A. A. V. ar jo atstovui ginti interesus civilinio proceso tvarka bylos duomenimis nenustatyta. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog po 2012-09-28, kai D. V. pareiškė M. B. raštišką pretenziją ir jiems nesitarus dėl tolesnio žemės sklypo naudojimo sąlygų bei žalos atlyginimo, būtų buvę apsunkintos žemės savininko A. A. V. disponavimo žeme teisės. 2013 m. pateiktoje M. B. deklaracijoje A. A. V. priklausantis žemės sklypo dalis nebebuvo deklaruota. M. B. Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2012 m. deklaraciją pateikė 2012-06-12, t.y. dar prieš tai, kai D. V. jam pareiškė raštišką pretenziją. Nacionalinei mokėjimų agentūrai gavus D. V. 2012-08-20 skundą, dėl 2012 m. išmokų M. B. buvo pritaikytos sankcijos - už A. A. V. priklausančius M. B. naudotus 2,99 ha išmoka neišmokėta bei buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 str. 1 d. už savavališką žemės užėmimą. Jei ankstesnės tiesioginės išmokos M. B. už 2009-2011 m. dirbtą A. A. V. žemę būtų pripažintos nepagrįstomis, jų grąžinimo klausimas spręstinas ne baudžiamosios teisės pagalba, bet civilinio proceso tvarka.

Dėl M. B. neteisėtų veiksmų pažymėtina, jog atsakomybę už savavališką riboženklių sunaikinimą numato BK 298 str., atsakomybę už savavališką žemės užėmimą - ATPK 45 str. 1 d. Tačiau atsakomybė pagal BK 298 str. bei pagal ATPK 45 str. 1 d. kaltininkui nebegali būti taikoma dėl senaties, kas jau yra konstatuota Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-10-09 nutarimu ir Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-10-09 nutartimi.

Nors M. B. dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nėra pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, tačiau tai nereiškia, kad teisėto žemės savininko teisės bei interesai negali būti ginami kitomis teisinėmis priemonėmis. Dėl kaltininko neteisėtų veiksmų žalą patyręs asmuo turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą, reikalaudamas, kad už žalą atsakingas ar asmuo ją atlygintų, grąžintų be teisėto pagrindo įgytą turtą ar pan. Šie klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Kadangi ikiteisminis tyrimas prokuroro 2014-06-17 nutarimu buvo nutrauktas pagrįstai, o Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nutartyje nurodytas būtinumas atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir atlikti papildomus tyrimo veiksmus vertintinas kaip perteklinis ir nepagrįstas, skundžiama teismo nutartis panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p., 2 d. teismas,

NUTARIA:

Panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. V. skundą atmesti ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko 2014-07-11 ir prokuroro V.Jurevičiaus 2014-06-17 nutarimus palikti galioti.

Ši nutartis neskundžiama.