- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-29
- Bylos Nr.
- 2S-411-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- kreditoriaus „Swedbank“
- Kreditorius
- „Swedbank“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S – 411 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo – kreditoriaus „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 20/108//10 pagal pareiškėjo – kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš J. S. priklausančio įkeisto turto nutraukus paskolos sutartį prieš terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo – kreditoriaus „Swedbank“, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui. Nustatė, kad hipotekos lakštu Nr. 04120080003463, įregistruotu 2008-07-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, J. S., užtikrindama, 2007-08-28 kredito sutarties Nr. 07-093444-FA įvykdymą, kreditoriui „Swedbank“, AB įkeitė nekilnojamą daiktą – žemės sklypo priklausinį gyvenamąjį namą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį, (duomenys neskelbtini). Be to, hipotekos lakštu Nr. 04120070004092, įregistruotu 2007-09-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, J. S., užtikrindama, 2007-08-28 kredito sutarties Nr. 07-093444-FA įvykdymą, kreditoriui „Swedbank“, AB įkeitė nekilnojamuosius daiktus – žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), sodo namelį (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (šulinį) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančius, SB „Šarmutas“, Panevėžio m.
Konstatavo, kad nustatyti pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo trūkumai. O būtent – pareiškėjas pateikė įrodymus, kad skolininkas nėra informuotas apie galimą paskolos sutarties nutraukimą, t. y. jam neįteiktas pranešimas apie galimą kredito sutarties nutraukimą. Teismo nuomone, pranešimas kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą yra būtina tokio sutarties nutraukimo sąlyga, nes vienašalis sutarties nutraukimas yra valinis šalies veiksmas (CK 6.217 str., 6.218 str.), kurį kita šalis gali ginčyti. Tuo atveju, kai kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą nepranešama, sutartis negali būti laikoma vienašališkai nutraukta. Pažymėjo, kad CPK 117 str., 130 str. numatyti galimi dokumentų įteikimo būdai. Iš papildomai pateikto kreditoriaus „Swedbank“, AB skolininkei išsiųsto 2010-03-19 rašto Nr. SR-12331 matyti, kad jis išsiųstas adresu SB „Šlamutis“. Nepateikti įrodymai, kad šis dokumentas pasiekė adresatą. Be to, byloje nėra duomenų, kad skolininkė gyventų šiuo adresu, kad ji šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą, kreditorius nebandė pranešimo įteikti per antstolį. Taip pat nėra konstatuota, kad skolininkė adresu, kurį ji nurodė kreditoriui, negyvena. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad, nenutraukus paskolos sutarties įstatymo nustatyta tvarka, yra negalimas priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto pradėjimas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. kovo 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto teigimu, kadangi „Swedbank“, AB ir J. S. yra Kreditavimo sutarties šalys, tai įstatymo ir Kreditavimo sutartyje nustatytos galimybės vienašališkai nutraukti sutartį gali ir turi būti realizuojamos CK 6.217 str., 6.218 str. ir Kreditavimo sutarties sąlygų nustatyta tvarka. Civilinio proceso taisyklės yra skirtos civilinei bylai inicijuoti ir kitiems civilinės bylos procesiniams veiksmams atlikti, todėl sprendžiant vienašališko sutarties nutraukimo klausimą CPK reikalavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo negali būti taikomi. Be to, kreditorius „Swedbank“, AB 2010-02-23 pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo Nr. SR-8233 ir 2010-03-22 pareiškime dėl trūkumų šalinimo Nr. SR-12943 Hipotekos skyriui pateikė įrodymus apie tai, kad skolininkei J. S. jos nurodytu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), Panevėžys, 2010-01-11 išsiuntė pretenziją Nr. SR-1302, kuria pakartotinai informavo skolininkę apie kreditavimo sutarties pažeidimą, pradelstų įsipareigojimų dydį bei nustatė papildomą terminą sutarties reikalavimams įvykdyti. Skolininkei buvo ir yra žinoma apie pagal Kreditavimo sutartį privalomų įmokų dydį bei mokėjimo terminus, todėl jos neveikimas, vengimas bendradarbiauti su Kreditoriumi yra imperatyvių įstatymo reikalavimų prievolių šalims pažeidimas. Taigi, negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Jei asmuo pareigos nevykdė, kreditorius turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK2. 17 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas nuo to momento, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 str.). Kadangi „Swedbank“, AB skolininkei jos nurodytu, deklaruotu gyvenamosios vietos ir paskutiniu kreditoriui žinomu adresu paštu išsiųsti pranešimai laikomi įteiktais po 5 dienų nuo jų pateikimo paštui dienos, iš kreditoriaus pateiktų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad Kreditavimo sutartis nuo 2010-01-28 nutraukta įstatymo ir sutarties nustatyta tvarka.
Nurodo, kad kreditorius 2010-03-19 raštu Nr. SR-12331 siekė papildomai informuoti skolininkę apie tai, kad Kreditavimo sutartis nutraukta nuo 2010-01-28. Aplinkybė, kad šis pranešimas buvo išsiųstas klaidingai nurodytu skolininkės adresu, neturi juridinės reikšmės 2010-01-28 atliktam vienašališkam Kreditavimo sutarties nutraukimui. Teisiniai santykiai dėl turto hipotekos ir/ar įkeitimo yra specifinė teisinių santykių sritis, kuri nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.), todėl remiantis CPK 443 str. 7d. bylos dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai, ar bylos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką. „Swedbank“, AB hipotekos skyriui pateikė įrodymus, kad skolininkė tinkamai nevykdė hipoteka įkeistu turtu užtikrintos Kreditavimo sutarties. Dėl šio esminio sutarties pažeidimo nustatyta tvarka ir pagrindais kreditorius vienašališkai sutartį nutraukė. Todėl ginčai dėl to hipotekos skyriuje negalimi.
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str.3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai ( CPK 320 str.1 d., 338 str ). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.2 d.).
Kreditorius Swedbank, AB skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 20/108//10, kuria pareiškėjo, kreditoriaus Swedbank, AB pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (b.l.50-51). Kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto teismas grąžino, nes kreditorius neinformavo skolininkės J. S. apie kreditavimo sutarties nutraukimą, t.y. skolininkei neįteiktas pranešimas apie kreditavimo sutarties nutraukimą, nes vienašalis sutarties nutraukimas yra valinis šalies veiksmas, (CK 6.217 str., 6.218 str.) kurį kita šalis gali ginčyti. Teismas sprendė, kad nepranešus kitai šaliai apie numatomą vienašalį sutarties nutraukimą, sutartis vienašališkai negali būti nutraukiama.
Šalies argumentai
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Swedbank, AB 2010-03-01 Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš J. S. priklausančio įkeisto turto, nutraukus paskolos sutartį prieš terminą (b.l.44,45). Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, reglamentuoja CPK 558 straipsnis, o teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą reglamentuoja CPK 560 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad Hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą Civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir tvarka, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas prieš terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu apsaugoto kreditoriaus reikalavimo, kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą ta pačia tvarka kaip ir suėjus skolos grąžinimo terminui.
„Swedbank“, AB ir J. S. sieja prievoliniai teisiniai santykiai, atsiradę 2007-08-28 sudarytos Kredito sutarties Nr.07-093477-FA ( su pakeitimais ir papildymais) pagrindu. Kreditavimo sutartimi CK 6.217 str.5 d., 6.218 str.1 d. nustatyta tvarka sutarties šalys aptarė esminius Kreditavimo sutarties pažeidimo atvejus, susitarė dėl teisių vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį bei nustatė šių teisių įgyvendinimo tvarką. Kreditorius Swedbank, AB skolininkei nevykdant įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį, skolininkę J. S., jos nurodytu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) informavo apie Kreditavimo sutarties pažeidimą, pradelstų įsipareigojimų dydį, nustatė papildomą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti ( b.l. 37, 44, 64-90 ). Per kreditoriaus papildomai nustatytą terminą Kreditavimo sutarties pažeidimo nepašalinus, kreditorius Swedbank, AB Kreditavimo sutartį 2010-01-28 nutraukė, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 11.2 p.,15.2 p., 10.5 p. nuostatomis, sutarties šalims turinčioms įstatymo galią (CK 6.189 str.1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad LR Civilinio proceso taisyklės yra skirtos civilinei bylai inicijuoti, ir kitiems civilinės bylos procesiniams veiksmams atlikti, todėl sprendžiant vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo klausimą Civilinio proceso kodekso reikalavimai dėl procesinių dokumentų įteikimo hipotekos teisėjo negali būti taikomi. Pagrįstas apelianto argumentas, kad ginčai Hipotekos skyriuje dėl vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo negalimi. Pagal CPK 560 str. hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti hipoteka ar įkeitimu apsaugotą reikalavimą patenkinti prieš terminą. Hipotekos kreditorius pats nustato negrąžintos skolos dydį, o hipotekos teisėjui nei teisė, nei pareiga tikrinti Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrįstumo, nei hipotekos kreditoriaus nurodytos negrąžintos skolos dydžio pagrįstumo įstatyme nėra nustatyta, nes hipotekos teisėjas nesprendžia šių tarp skolininko ir kreditoriaus kylančių ginčų. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Skundai bylose dėl hipotekos teisinių santykių galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-03-29 nutartyje išvada apie Kreditavimo sutarties nenutraukimą ir dėl to negalėjimą pradėti priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto yra padaryta pažeidžiant procesinės teisės normas, dėl kurių pažeidimo neteisingai buvo išspręsta byla (CPK 560 str. 1, 2 d., 329 str.1 d., 326 str.4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.