- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-24
- Bylos Nr.
- 2A-718-345/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pirm.), Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- D. B., I. B.
- Atsakovas
- I. B., D. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Stasys Sanda
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovei D. B., institucijai teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo, dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. B. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu I. B. dėl sutuoktinio kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokoje turėtą B. pavardę; nustatyti nepilnamečio sūnaus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 500 Lt per mėnesį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki sūnaus pilnametystės nekilnojamuoju turtu, priteisiant sūnui ½ dalį atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Spręsti klausimo dėl tarpusavio išlaikymo, santuokos metu įgyto bendro sutuoktinių turto – automobilio H. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklo SUZUKI RF 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nereikalavo.
Nurodė, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio, fizinio ir psichologinio smurto, piktnaudžiavimo alkoholiu tarpusavio santykiai tapo neįmanomi. Išgėręs būna agresyvus, smurtauja tiek ieškovės, tiek nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, sūnus tėvo bijo. Atsakovas nuo 2007 m. lapkričio mėnesio niekur nedirba, prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Kadangi atsakovas vienoje darbovietėje ilgiau nei tris mėnesius neišdirba, ieškovės nuomone atsakovas nesugebės teikti išlaikymo vaikui periodinėmis išmokomis, todėl vaikui išlaikymą prašo priteisti atsakovui priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškovės ir atsakovo gyvenimas tame pačiame bute neįmanomas. Atsakovo tėvai turi 3 kambarių butą, kuriame gyvena dviese, todėl atsakovas turėtų kur gyventi. Atsakovas šeimai priklausiusius automobilius pardavė, pinigus panaudojo savo reikmėms. Santuokos metu atsakovo įsigytą motociklą vertina 8 000 Lt.
Atsakovas I. B. priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su sūnumi R. B. tvarką - kas šeštadienį ir sekmadienį nuo 20 valandos, darbo dienomis nuo 17 val. iki 20 val., kasmetinių atostogų metu – 14 kalendorinių dienų, atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę bei gydytojų rekomendacijas dėl namų režimo ir priežiūros taikymo. Taip pat prašė vaiko išlaikymui priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nesutiko dėl išlaikymo priteisimo nekilnojamuoju turtu. Atsakovas turi darbą, todėl turi galimybę teikti vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė nenusileidžia konfliktinėse situacijose, nesutarė su anyta, su vyru, ne visada atliko sutuoktinės pareigas. Ieškovė atsakovui trukdo bendrauti su vaiku. Atsakovas sutiko nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina. Nesutinka, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė yra 60 000 Lt, mano, kad butas yra vertas 30 000 - 40 000 Lt, tačiau turto vertinimo atlikti nepageidavo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su atsakovo pareikštais reikalavimais, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nesutiko. Nurodė, kad atsakovas vengia bendrauti su vaiku, be to, pagal prašomą nustatyti bendravimo su vaiku tvraką, ieškovei lieka laikas bendrauti su vaiku tik darbo metu. Nesutiko, jog vaikui išlaikymas būtų priteistas periodinėmis išmokomis, nes atsakovas nesugebės teikti realaus išlaikymo.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, kad vaikas išreiškė valią gyventi su motina. Vaikas negauna išlaikymo iš tėvo, kenčia nuolatinę įtampą, o tai kenkia vaiko vystymuisi, socialinei ir psichinei raidai. Ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą turtu atitinka vaiko poreikius ir interesus. Vaikas pats nebendrauja su tėvu, nes jis nuolatos girtas, todėl nėra tikslinga nustatyti 14 metų vaiko bendravimo tvarką su tėvu. Prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009 m. vasario 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Santuoką sudarytą tarp I. B. ir D. B. nutraukė dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokoje turėtas pavardes. Nustatė vaiko R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. B., jos gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo sūnaus R. B. naudai išlaikymą turtu - ½ dalimi I. B. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-05-06), iki vaiko pilnametystės, paskiriant vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę D. B.. Santuokoje įgytą 8 000 Lt vertės motociklą Suzuki RF 500, valst. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 1 046 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir 180 Lt valstybės žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo I. B. valstybės naudai 180 Lt žyminio mokesčio. Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė. Konstatavo, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio, girtavimo. Pripažino, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtina 1 000 Lt suma, todėl iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė po 500 Lt per mėnesį. Kadangi atsakovas nuolatos keičia darbovietes, vengia teikti išlaikymą sūnui, išlaikymą priteisė 30 000 Lt vertės, ½ buto dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-05-06), iki vaiko pilnametystės, paskiriant vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę D. B.. Kadangi sūnus su tėvu nebendrauja, sūnui yra 14 metų, konstatavo, kad nėra tikslinga nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Kadangi šalys nurodė, kad santuokos metu įgyti automobiliai parduoti, teismas šį turtą paliko nepadalintą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas I. B. prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą dalyje, dėl priteisto sūnaus išlaikymo turtu, panaikinti, ir priteisti vaiko išlaikymui po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jo pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, taip pat prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą sūnui nekilnojamuoju turtu, nes atsakovas dirbo, turėjo pastovias pajamas ir vaikui išlaikyti galėjo mokėti periodines išmokas. Teismas neteisingai nurodė, kad buto (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) vertė yra 30 000 Lt, kai ieškovė įvertino šį butą 60 000 Lt suma. Pažymi, kad VĮ Registro centro duomenimis šio buto vertė yra 50 293 Lt. Teismas nenurodė kokią sumą priteisia iš atsakovo sūnaus išlaikymui, todėl atsakovas neturi duomenų, kokią sumą atsakovas turi mokėti. Teismas neįvertino, jog santuoka nutrūko, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymi, kad ieškovė inicijavo skyrybas, nevykdė sutuoktinės pareigų, turėjo gerbėją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas tik apeliacinės instancijos teisme pateikė pažymą apie 2008 m. lapkričio – 2009 m. vasario mėnesiais gautą darbo užmokestį. Kadangi atsakovas nuo ryto iki vakaro būna namuose, važinėja motociklu arba girtauja, daro prielaidą, jog atsakovo vardu dirbo kiti asmenys. Apeliacinės instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti įrodymus, kuriuos atsakovas galėjo pateikti pirmos instancijos teisme. Nurodo, kad sūnaus išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomos, atsakovas geruoju vengs mokėti išlaikymą. Ieškovei ir atsakovui priklausantis butas yra bendrabučio tipo name ir yra sunkiai dalijamas. O atsižvelgiant į atsakovo elgesį, po ištuokos viename bute šalys negalėtų kartu gyventi. Prašo priteistą sūnui išlaikymą turtu palikti nepakeistą. Kadangi atsakovo kaltė įrodyta, nėra pagrindo keisti sprendimo dalį kuria pripažinta, jog santuoka iširo, dėl sutuoktinio kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, priteisti išlaikymą sūnui po 500 Lt per mėnesį nekilnojamuoju turtu nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bei vaiko išlaikymui priteisti po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo priteista vaiko išlaikymui 500 Lt suma nekilnojamuoju turtu bei, kad santuoka nutrūko, dėl atsakovo kaltės.
LR CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. LR CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo, dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 str., privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. LR CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais atsakovo kaltė, dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija.
Ieškovė prašydama nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės nurodė, jog atsakovas namuose kelia konfliktus, naudoja fizinį ir psichologinį smurtą ieškovės ir sūnaus atžvilgiu, neskiria lėšų šeimai išlaikyti, dažnai būna neblaivus. Nurodytas aplinkybes grindžia Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvada Nr. G5197/05(01) (16 b.l.), Vilniaus miesto VPK 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Verkių policijos nuovados raštu (17 b.l.), 2005-08-30 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (18 b.l.).
MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus išvadoje Nr. G5197/05(01) konstatuota, jog ieškovė kreipėsi į Teismo medicinos institutą siekiant nustatyti sužalojimus, dėl 2005-08-28 smurto namuose. Apžiūros metu nustatytos kairio žasto, dešinio žasto, dešinės alkūnės, kairio dilbio dešinės šlaunies, kairės blauzdos melsvai poodinės kraujosruvos. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Vilniaus m. VPK 1 PK VP Verkių policijos nuovados rašte nurodyta, kad I. B. 2005-08-28 nustatytas 3,01 promilių girtumo laipsnis. Atsakovas pripažino, jog apsipyko su sutuoktine, ir trenkė jai per veidą. Įrodymų, patvirtinančių ieškovės netinkamą elgesį šeimos narių atžvilgiu LR CK 3.60 str. prasme, byloje nepateikta. Taigi, pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas girtauja ir smurtauja, t.y., žiauriai elgiasi su šeimos nariais, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 2,3 d.), todėl nėra pagrindo naikinti šios teismo sprendimo dalies ir pripažinti, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Vadovaujantis LR CK 3.192 str. 1 d. tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t.y., kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, kultūriniams renginiams, metų šventėms, atostogoms ir kitiems poreikiams. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt. Taigi, norint patenkinti minimalius vaiko poreikius, iš atsakovo turi būti priteista ne mažesnė kaip 400 Lt suma. Nagrinėjamu atveju išlaikymas priteisiamas paaugliui, kuriam šiai dienai yra suėję 15 metų. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis ir forma negali būti ribojami vien tik vaiko minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu, ir visais atvejais vaikui turi būti užtikrinamos sąlygos fiziškai, ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus ir įgyti naujus. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog išlaikymas yra priteisiamas 15 metų paaugliui, atsižvelgiant į amžių, išlaikymo išlaidos tik didės, todėl kolegija pripažįsta, jog nėra pagrindo mažinti iš atsakovo priteistos 500 Lt per mėnesį sumos.
Vadovaujantis LR CK 3.196 str. 1 d. 3 p. teismas gali išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti tam tikru turtu. Iš atsakovo priteistina 28 500 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2008-05-06) iki sūnaus pilnametystės. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo nuo 2007-10-05 iki 2007-12-14, 2008-07-21 iki 2008-10-17, 2008-11-14 iki 2009-02-24 (b.l.58,102), t.y., 2007 m., kuomet atsakovui buvo 32 metai ir atsakovas gyveno santuokoje, augino 10 metų sūnų, per metus viso dirbo tik 3 mėnesius. 2008 m. atsakovas viso dirbo 5 mėnesius, o 2009 m. 2 mėnesius. Atsakovas nuo 2009-03-30 yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovo pajamos yra nepastovios, todėl atsižvelgiant į šiuos rašytinius įrodymus, bei siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko bei ieškovės interesus, nėra pagrindo keisti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis. Be to, išlaikymo priteisimas turtu šiai dienai labiau atitinka ir 15 m. paauglio poreikius bei interesus, nes paauglys iki šiol gyvena su motina viename 9 kv. m. kambaryje, ieškovės, atsakovo ir sūnaus gyvenimas viename bute nėra galimas dėl susiklosčiusių neigiamų sūnaus su tėvu ir ieškovės su atsakovu tarpusavio santykių, ir darytų žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi, socialinei ir psichinei raidai. Esant šioms aplinkybėms teismo sprendimo dalis, kuria išlaikymas vaikui priteistas nekilnojamuoju turtu, paliekama nepakeista.
Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pirmos instancijos teismas butą (duomenys neskelbtini) įvertino tik 30 000 Lt suma. 30 000 Lt suma įvertintas ne visas butas, o tik ½ buto dalis, t.y., tik atsakovui priklausanti buto dalis. Kadangi atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie buto vertę šiai dienai, apeliacinės instancijos vadovaujasi VĮ Registro centro pateikta pažyma, kurioje nurodyta jog ginčo buto vertė yra 50 293 Lt. Taigi ½ atsakovui priklausanti buto dalis yra 25 146,50 Lt vertės. Tuo tarpu iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina 28 500 Lt.
LR CK 3.118 str. nustatyta, kad dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad šalys santuokos metu įsigijo motociklą SUZUKI RF 600, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (8000 Lt), automobilius H. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1000 Lt), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1000 Lt), M. B. 190 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (1000 Lt) ir po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Pirmos instancijos teismas dalindamas sutuoktinių turtą, nepadalijo santuokos metu įgytų automobilių. Nors šalys nurodo, jog visi automobiliai šiai dienai yra jau parduoti, vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, minėti automobiliai registruoti atsakovo vardu, todėl ir šis turtas tarp šalių turi būti padalintas. Atsižvelgiant į tai, kad sūnaus išlaikymas iš atsakovo priteistinas nekilnojamuoju turtu, visi automobiliai priteistini atsakovui. Kadangi liko nepadalinti santuokos metu įgyti automobiliai yra pagrindas pirmos instancijos teismo sprendimą papildyti, priteisiant automobilius H. Q., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir M. B. (duomenys neskelbtini) atsakovui.
Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR CPK 185 str.) konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, jog pirmos instancijos teismas nepadalijo santuokos metu ir atsakovo vardu registruotų automobilių apeliacinės instancijos teismas papildo pirmos instancijos teismo sprendimą priteisiant minėtus automobilius atsakovui.
Atmetus materialinius teisinius reikalavimus, vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 rekomenduojama priteisiant atstovavimo išlaidas atsižvelgti, į bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, sprendžiamų tęsinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byla nėra pripažintina sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalavo ypatingų ir specialių žinių, nebuvo sprendžiami nauji, teisės aiškinimo prasme klausimai, apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos naujos aplinkybės, todėl kolegija daro išvadą, jog ieškovės atstovo darbo sąnaudos apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės, todėl ieškovės atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos nuo 1300 Lt iki 800 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. l d. 3 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą papildyti priteisiant atsakovui I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 1982 m. automobilį HONDA, QUTNTET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Reg. Dok. Nr. (duomenys neskelbtini); 1984 m. automobilį BMW, 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Reg. Dok. Nr. (duomenys neskelbtini); 1984 m. automobilį MERCEDES BENZ, 190, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Reg. Dok. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. vasario 18 d. sprendimą išdėstyti taip:
Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.
Santuoką sudarytą tarp I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. B. (ikisantuokinė pavardė G.), a. k. (duomenys neskelbtini) 1993-08-21 Ignalinos rajono CMS, akto įrašo Nr. 230, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo I. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokoje turėtas pavardes.
Nustatyti vaiko R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini), sūnaus R. B. naudai išlaikymą turtu - !/2 dalimi I. B. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), nuo kreipimosi į teismą dienos (2008-05-06), iki vaiko pilnametystės. Paskirti vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę D. B..
Priteisti atsakovui I. B. motociklą Suzuki RF 500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 8000 Lt vertės.
Priteisti atsakovui I. B., 1982 m. automobilį HONDA, QUINTET, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Reg. Dok. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui I. B. 1984 m. automobilį BMW, 318, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Reg. Dok. (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui I. B. 1984 m. automobilį MERCEDES BENZ, 190, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), Reg. Dok. Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo I. B. ieškovės D. B. naudai 1046 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo I. B. valstybės naudai 180 Lt žyminio mokesčio.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti Vilniaus m. CMS santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, VĮ Registrų centro Vilniaus filialui nuosavybės teisės pasikeitimo faktui įregistruoti ir Vedybų sutarčių registrui turto padalijimo faktui įregistruoti.
Priteisti iš atsakovo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.