- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- 1-728-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14363-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- S. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – romų, turintis pradinį išsilavinimą, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
2) 2014 m. liepos 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 24 parų arešto bausme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 16 parų arešto bausmė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus teismo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir skirta galutinė 70 parų arešto bausmė, 2018 m. lapkričio 20 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lukiškių TI-K atlikus arešto bausmę, turintis neišvykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
S. J. 2020 m. balandžio 12 d., apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,86 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis S. J. teismo posėdžio metu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino pilnai ir gailėjosi. Parodė, kad per Velykas vartojo alkoholį namie su šeima (duomenys neskelbtini)– tėvu, motina ir kaimynais, jo gyvenimo draugei prasidėjo priešlaikinis gimdymas, vėlai vakare buvo išvežta į ligoninę. Dėl šių įvykių jis, t. y. S. J., labai susijaudino ir nusprendė važiuoti pas ją, kad ir būdamas neblaivus. Teisės vairuoti nėra įgijęs. Vairavo giminaičio A. J. automobilį Mazda, pirktą jo žmonos K. S. vardu. Automobilis buvo pasiskolintas, kai jau draugė buvo išvežta į ligoninę, jau buvo išgėręs, bet nesimatė. A. J. už automobilį jau atlygino, t. y. sumokėjo sutartus 200 eurų, pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Su pirma žmona, kuri už narkotikų platinimą yra įkalinimo įstaigoje, turi šešis vaikus, juos augina jis. Šiuo metu gyvena su kita moterimi, su kuria taip pat turi du vaikus, paskutinis gimęs neišnešiotas vaikas dar yra ligoninėje. Gyvena iš gaunamų pašalpų, už jas dirba viešus darbus. Nuosavo gyvenamojo būsto neturi, gyvena nuomojamame. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi dėl tokio elgesio, pasižada ateityje nebenusikalsti. Prašo neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, sutiktų dirbti viešus darbus, nenori, jog vaikai būtų patalpinti vaikų globos namuose.
Teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais (b. l. 74-76).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji turėjo automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ji buvo šio automobilio savininkas pagal dokumentus. Automobilį Mazda 232, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo 2018 m. gruodžio mėn. Automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) šiuo metu nėra jos žinioje, nes jis yra parduotas. Automobilio pirkimo pardavimo sutartį yra išsaugojusi, ją galėtų pateikti elektroniniu paštu. Automobilį pardavė 2020 m. balandžio 8 d. T. D.. Apie transporto pardavimą VĮ Regitrai nepranešė dėl Covid-19 pandemijos. Kas po transporto priemonės pardavimo juo naudojosi, ji nežino. Kada, kas, kaip ir kokiomis aplinkybėmis vairavo automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji nežino. Nepageidauja, kad automobilis būtų grąžintas jai, nes ji jį yra pardavusi (b. l. 43-45, 46-51, kompaktinis diskas su garso įrašu).
Liudytojas T. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra turėjęs automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos. Automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo 2020 m. balandžio mėn., tikslios datos neatsimena. Automobilį pirko iš vyro Pašilėje, prie 5 namo, jei gerai atsimena. Kiek atsimena, automobilis buvo registruotas moters vardu. Moters, kurios vardu buvo registruotas automobilis, vardo ir pavardės jis neatsimena. Vyro vardo ir pavardės, neatsimena taip pat. Tokių dalykų neatsimena, nes jis verčiasi automobilių pirkimu ir pardavimu. 2020 m. balandžio 9 d., 20 val. 40 min. jis minėtą automobilį pardavė K. S.. Pirkėja buvo romų tautybės. Su moterimi buvo ir vyriškis, kiek suprato, galimai moters vyras. Moteris pasirašė dokumentus ir už transporto priemonę sumokėjo. Tarp jo ir šios moters sudarytą pirkimo sutartį jis turi, ją pateikti galės. Jis jokių pretenzijų dėl transporto priemonės, ar tiems asmenims neturi (b. l. 54-56, 57-59, 60-61, kompaktinis diskas su garso įrašu).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate S. J. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 1-3).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. balandžio 12 d., apie 22 val. 10 min. dirbdamas kartu su vyr. patruliu J. P. pagal priemones (duomenys neskelbtini), patikrinimui buvo sustabdę automobilį Mazda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. J.. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus alkotesteriu 22 val. 12 min. jam buvo nustatytas 3,00 promilių girtumas, o 22 val. 31 min. automobilio vairuotojui S. J. nustatytas 2,86 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas jiems paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 12 valandų. Patikrinę duomenų bazėse nustatė, kad S. J. neturi teisės suteikiančios vairuoti tos kategorijos transporto priemones (b. l. 19).
Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra skirtingų lygių sankryža (pakilimas ant kelio A2) prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato. Automobilis Mazda 323 stovi kelkraštyje. Minėtas automobilis iš priekio ir galo yra paženklintas valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Automobilis yra mėlynos spalvos. Jo kėbulas neapgadintas. Automobilio salone porankyje rastas automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio užvedimo spynelėje rastas raktas. Iš įvykio vietos, automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas paimti. Automobilis priverstinai nuvežtas į Ukmergės rajono policijos komisariato automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-6, 7, 8-13, 23).
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvitų, neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad alkoholio kiekio matuokliu S. J. 2020 m. balandžio 12 d. 22 val. 12 min. nustatytas 3,00 promilių neblaivumas, 22 val. 31 min. – 2,86 promilių neblaivumas (b. l. 20, 22).
Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).
Iš duomenų bazių ir registracijos liudijimo nustatyta, kad automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. K. (b. l. 7, 24).
Iš 2020 m. balandžio 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo K. S. (b. l. 59).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio Mazda 323 kaina Lietuvoje be PVM yra 934,00 eurai, su PVM – 1 130,00 eurų (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Apibendrindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. J. teisme duoti parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat kiti baudžiamojoje byloje esantys ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina vienas kitą ir sudaro nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl jų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštus kaltinimus. S. J. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, paaiškino, kad 2020 m. balandžio 12 d., apie 22 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo skolintą automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai antrojo pūtimo metu jam nustatytas 2,86 promilės neblaivumas. Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. G. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, neblaivumo tikrinimo metu nustatytais duomenimis. Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad S. J. 2020 m. balandžio 12 d. 22 val. 12 min. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARCK-0010 patikros Nr. 1218669, nustatytas 3.00 prom. neblaivumas, 22 val. 31 min. nustatytas 2.86 prom. neblaivumas (b. l. 20, 21, 22). S. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis vairavo transporto priemonę, būdamas girtumo būsenos, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytos nusiaklstamos veikos jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę S. J., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kuris kelia grėsmę kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Tiriant S. J. asmenybę nustatyta, kad jis teisiamas trečią kartą (b. l. 104-107), turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 121-122), yra bedarbis (b. l. 119), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 120, 164). Kaltinamojo šeimoje auga aštuoni vaikai (b. l. 157), šeima yra socialiai remtina (b. l. 147, 150-151, 153-154). Iš bylos duomenų nustatyta, kad S. J. atlieka visuomenei naudingą veiklą (b. l. 163). Duomenų apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą nėra. S. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nes vairavo neblaivus, kai jam nustatytas 2,86 promilių neblaivumas – tokios būklės transporto priemonės vairavimas neabejotinai kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas savo būklę, vis tiek sėdo už vairo, toks kaltinamojo elgesys niekaip negali būti pateisintas. Kaltinamojo veiksmai liudija apie jo neatsakingą požiūrį į galiojančius teisės aktus, draudžiančius vairavimą išgėrus bei rodo abejingumą kitų eismo dalyvių saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad nei 2014 m. kovo 5 d. Vilniaus apylinkės teismo skirta laisvės apribojimo bausmė, nei 2014 m. liepos 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo skirta arešto bausmė, atlikta 2018 m. lapkričio 20 d., S. J. teigiamos įtakos nepadarė, jo elgesio ir požiūrio į įstatymų nuostatų laikymąsi nepakeitė, todėl teismas sprendžia, kad S. J. negali būti skirta gynėjos prašoma švelnesnė bausmė nei numatyta sankcijoje, reminatis BK 62 straipsniu, taip pat negali būti skirta prokuroro siūloma švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nes įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ji nebus pakankamai efektyvi ir nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Kaltinamasis prašė neskirti jam realios, kad ir trumpalaikės laisvės atėmimo bausmės, nes rūpinasi mažamečiais vaikais, parodė, jog jis dirba už pašalpą visuomenei naudingus darbus, sutinka juos dirbti, todėl teismo vertinimu, už nusikaltimo padarymą šioje byloje tikslinga S. J. skirti laisvės atėmimo bausmę, nežymiai didesnę nei sankcijoje numatytas jos minimalus dydis.
Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti S. J. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad S. J. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo išsakytą poziciją, jog jis sutiktų dirbti viešus darbus, augina 8 vaikus, registruojasi Užimtumo tarnyboje, siekia įsidarbinti. Teismo vertinimu, S. J. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės galimai turės motyvuojamą poveikį keisti gyvenimo būdą. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė neprieštaraujantis dirbti viešus darbus, ką teismas vertina kaip jo sutikimą juos dirbti. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, S. J. skirtina 60 valandų per 6 mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
S. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. J. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,86 promilių neblaivumas, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisyklių ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant S. J. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
Liudytojas A. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl automobilio, parodė, kad automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirko kartu su gyvenimo drauge K. S., ji pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Teisės vairuoti neturi, perka automobilius perpardavimui. Tikslios dienos, kada paskolino automobilį giminaičiui S. J., nepamena, tuo metu pats buvo neblaivus. S. J. pats pranešė, kad vairavo girtas, buvo policijos sustabdytas, automobilis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, supranta, kad bus konfiskuotas, todėl sakė, kad nori atlyginti žalą, tai yra, perpirkti automobilį. S. J. davė sutartus 200 eurų, sutarties nepasirašinėjo.
S. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis nusikaltimo dieną K. S. priklausančiu automobiliu Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau po nusikaltimo padarymo, remiantis liudytojo A. J. parodymais, automobilį perpirko, byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, automobilio savininkė jo neskundė, automobilis nėra paieškos sistemoje, atsižvelgiant į išdėstytą, automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į K. S. priklausantį automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto (automobilio) konfiskavimo dalyje dienos (b. l. 77-78, 79-80, 81-82, 83).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis (1 vienetas), registracijos liudijimas, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (b. l. 84-85, 86), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone.
Iš 2020 m. balandžio 12 d. nutarimo (b. l. 87-90, 91-92) nustatyta, kad S. J. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Vadovaujantis 2020 m. balandžio 12 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 23), 2020 m. balandžio 14 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyrio raštu (b. l. 28-29), nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos, esančios skirtingų lygių sankryžoje (pakilimas ant kelio (duomenys neskelbtini)) prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato, buvo priverstinai transportuotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kiemą, esantį Vytauto g. 109, Ukmergės m., dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 60,00 eurų išlaidas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamasis S. J. dėl girtumo negalėjo vairuoti bei buvo tikslinga užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo S. J. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 (vieno šimto dvidešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 90 (devyniasdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.
Baumę skirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu S. J. skirti įpareigojimus:
- registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suradus darbą, dirbti;
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, S. J. skirti 60 (šešiasdešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti S. J. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (du) metus ir 6 (šešis) mėnesius. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos 2020 m. balandžio 12 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti automobilį Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2020 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį (1 vienetas), registracijos liudijimas, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuota transporto priemone.
Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 60,00 (šešiasdešimties) eurų išlaidas už priverstinį automobilio Mazda 323, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transportavimą, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš S. J. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191688326, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.