- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-273-511-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- Ž. R.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Evaldo Vanago ir Algirdo Gapučio
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ž. R. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendžio, kuriuo Ž. R. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., paskirta bausmė bendrinta su neatliktos bausmės dydžiu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė dešimčiai mėnesių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. R. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2008 m. spalio mėn. 09 d., apie 19.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, vieną kartą kumščiu smogė nepilnamečiui G. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), į veidą, o šiam išbėgus į kiemą, prisivijęs, dar kartą kumščiu smogė jam į veidą, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam G. A. poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, nosies sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliantas skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-02-26 nuosprendį ir vadovaudamasis BPK 311 str., 312 str., 313 str., 326 str. faktiškai prašo nuosprendį pakeisti – pašalinti iš kaltinimo vieno smūgio sudavimą G. A. namo kieme ir skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmė terminą.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad nuosprendyje išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, todėl teismas padarė neteisingą išvadą ir paskyrė per griežtą bausmę.
Nurodo, kad jis yra nuteistas už dviejų smūgių nukentėjusiajam sudavimą: vieno smūgio sudavimą namo viduje ir vieno smūgio sudavimą namo kieme. Nuosprendyje neteisingai konstatuojama, kad jis prisipažino sudavęs du smūgius. Pripažįsta, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam namo virtuvėje. Nurodo, kad jokių įrodymų, kad jis nukentėjusiajam sudavė antrą smūgį namo kieme, byloje nėra, todėl jis už šią veiką yra nuteistas nepagrįstai ir dėl to paskirta per griežta bausmė.
Teismas, skirdamas bausmę, neatkreipė dėmesio į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl netinkamo paties nukentėjusiojo elgesio. Nurodo, kad jis, apeliantas, šiuo metu dirba ir atlyginimas yra jo pragyvenimo šaltinis. Jeigu jis bus pasiųstas į laisvės atėmimo vietą - praras darbą, pragyvenimo šaltinį.
Teismo posėdyje gynėjas ir nuteistasis prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuosprendyje iš tiesų klaidingai nurodyta, jog Ž. R. kaltu prisipažino visiškai, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog kaltu prisipažino dalinai – dėl vieno nukentėjusiajam suduoto smūgio. Tačiau teismas teisingai nustatė Ž. R. padarytą veiką ir nuosprendyje ją aprašė tinkamai. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog Ž. R. visoje kaltinimo apimtyje kaltu pripažintas pagrįstai.
Nuteistojo teiginiai, kad jis G. A. sudavė tik vieną smūgį, paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
Nukentėjusysis G. A. parodė, kad 2008-10-09 d., apie 19.40 val., nuėjo pas savo draugą A. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Kai įėjo į namo vidų, paliko praviras duris. Namo virtuvėje buvo jam pažįstamas Ž. R., kuris gėrė alų. Ž. R., priėjęs prie jo, paklausė, kodėl jis neuždarė durų ir smogė vieną kartą rankos kumščiu į kairę veido pusę. Tuomet jis išbėgo į namo kiemą, tačiau paslydęs parkrito. Prisivijęs Ž. R. dar kartą rankos kumščiu smogė į nosį.
Apklausiamas 2008-10-09 ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo G. A. parodė, jog dėl to, kad nukentėjusysis iki galo neuždarė namo durų, namo viduje nuteistasis jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, smogė kumščiu į veidą. Nukentėjusiajam išbėgus į lauką, paslydus ir parkritus ant žvyro krūvos, nuteistasis jį pasivijo, ir sudavė vieną smūgį į nosį ( b.l. 18). Analogoškai nukentėjusysis parodė apklausiamas 2008-10-20 ( b.l. 19).
Iš nukentėjusiojo motinos A. A. parodymų bei jos paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu, jog tuoj po įvykio grįžęs namo sūnus jai sakęs, kad nuteistasis jam sudavė du smūgius ( b.l. 13) ir tai rodo, kad šią aplinkybę nukentėjusysis vienodai aiškino nuo pat pradžių.
Kad iš paskos nukentėjusiojo išėjo į kiemą, neneigia ir pats nuteistasis.
Nors nei vienas iš liudytojų parodė nematę, kas vyko kieme, tačiau nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad nuteistasis, būdamas agresyviai nusiteikęs ir išsivijęs nukentėjusįjį į kiemą, ten jam sudavė dar vieną smūgį. Teismo medicinios spacialisto išvada šiems nukentėjusiojo parodymams neprieštarauja: specialistas V.Barauskas nurodė, jog objektyviai yra užsifiksavę vieno smūgio požymiai, nors jų galėjo būti suduota ir daugiau ( b.l. 23-24).
Nuteistojo teiginiai, kad jis nusikalto dėl netinkamo paties nukentėjusiojo elgesio nepagrįsti. Tą paneigia nukentėjusiojo G. A., liudytojų D.M. ir K. K. parodymai, jog Ž. R. smogė nukentėjusiajam tik dėl to, jog šis įėjęs į namą ne iki galo uždarė namo duris.
Skirdamas už šią veiką Ž. R. bausmę, teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atisižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias ir kitas aplinkybes.
Ž. R., esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui už tyčinius nusikaltimus, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas. Tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). BK 140 str. 1d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki 1 metų bausmė. Atsižvelgęs į teismo nustatytas atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei, kad veika sunkesnių paskemių nesukėlė, teismas Ž. R. paskyrė bausmė ties sankcijos vidurkiu. Tokia bausmė nėra pergriežta. Švelninti bausmę dėl to, jog Ž. R. įsidarbino ir dirba nėra pagrindo. Jis teistas tris kartus, nusikalto lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos praėjus tik šešioms dienoms, tai rodo neišnykusį nuteistojo polinkį nusikalsti. Be to, jis neatlikęs 4 mėnesių ir 24 dienų bausmės ir ją turės atlikti realiai, todėl darbiniai santykiai nutrūks dėl paties nuteistojo nusikalstamo elgesio lygtinio paleidimo metu.
Įvertinus visumą padarytą veiką bei nuteistojo Ž. R. asmenybę apibūdinančių aplinkybių, švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo Ž. R. apeliacinį skundą atmesti.