Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. Ž. pripažintas kaltu ie nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (D. L. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (L. N. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (A. G. automobilio vagystė) laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. birželio 18 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti L. Ž., A. M., K. B., tačiau jų atžvilgiu priimtas nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

E. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su L. Ž., tarp 2008-10-20 4.30 val. ir 2008-10-23 10.00 val., iš Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje esančių garažų masyvų nesaugomos aikštelės pagrobė svetimą, D. L. priklausantį, automobilį „VW Jetta“, v. n. (duomenys neskelbtini)

Be to E. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su L. Ž., A. M. ir K. B., 2008-10-24 apie 1.00 val. iš Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) namo nesaugomos aikštelės pagrobė svetimą, L. N. priklausantį, automobilį „VW Golf“, v. n. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais.

Be to, E. Ž. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su L. Ž., 2008-10-30 apie 23.05 val. iš Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini) namo nesaugomos aikštelės pagrobė svetimą, A. G. priklausantį, automobilį „VW Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini)

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo E. Ž. gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai E. Ž. pripažino kaltu pagrobus tris svetimus automobilius ir teisingai kiekvieną padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Apeliantas neginčija nei padarytų nusikaltimų fakto, nei jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos ir tik nesutinka su paskirta bausme.

Skirdamas bausmes nuteistajam E. Ž., pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir stadiją (padarė 3 apysunkius tyčinius baigtus nusikaltimus), į apelianto asmenybę (nors skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas neteistas, tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei), į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veikas padarė bendrininkų grupėje. Apylinkės teismas už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui paskyrė bausmes, mažesnes už BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Nėra pagrindo teigti, kaip savo skunde nurodo apeliantas, kad apylinkės teismas neįvertino jo amžiaus, šeimyninės padėties, darbo santykių, teistumų ir kt. jo asmenį apibūdinančių aplinkybių, nes jos yra įvardintos įžanginėje ir aprašomojoje skundžiamo nuosprendžio dalyse. Taigi, iš esmės, apylinkės teismas atsižvelgė į visas apelianto skunde įvardintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl pagrindo dar kartą vertinti tas pačias aplinkybes, kurias teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas, ir tais pačiais pagrindais švelninti bausmę, kaip prašo nuteistasis.

Iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. Ž. atžvilgiu buvo priimti dar du apkaltinamieji nuosprendžiai. E. Ž. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už dar vieną automobilio vagystę pagal BK 178 str. 2 d. areštu 50 parų (t. 3, b. l. 36-43), o sunkų tyčinį nusikaltimą – kvalifikuotą plėšimą pagal BK 180 str. 2 d., už kurį buvo nuteistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, apeliantas padarė 2009 m. kovo 2 d. – jau po to, kai įtarimai jam buvo pareikšti šioje baudžiamojoje byloje dėl automobilio „VW Passat“ vagystės ir jis savo kaltę dėl to pripažino (t. 2, b. l. 166; 167-168). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar būdamas nepilnamečiu E. Ž. pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus – 2005 m. gegužės 17 d. ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas jam susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 2, b. l. 153; t. 3, 36-43), darė administracinės teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 152).

Be abejonės, nuteistojo skunde deklaruojamas noras greičiau susirasti darbą, atlyginti padarytas žalas, padėti motinai ūkininkauti, apibūdina jį teigiamai, tačiau dėl ankščiau aptartų aplinkybių tai nemenina E. Ž. kaltės ir jo asmens pavojingumo.

Kolegija sutinka su tuo, kad kaltininko amžius yra reikšminga bausmės skyrimui aplinkybė. Visgi, E. Ž. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas pilnametis (18 metų) ir, kolegijos nuomone, taikyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų (BK XI skyrius) nebuvo pagrindo. Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad ne E. Ž. amžius lemia jo nusikalstamą elgesį – jis pats, aiškiai suvokdamas savo veikos pavojingumą, renkasi elgesio variantą.

Pažymėtina, kad bausmės esmę sudaro nubaudimas, kuris negali būti suvokiamas atskirai nuo kitų bausmės tikslų ir turi būti traktuojamas kaip priemonė kitiems tikslams pasiekti. Nuteistojo elgesys visuomenėje ir gyvenimo būdas byloja apie jo susiformavusį aiškiai klaidingą įspūdį dėl nebaudžiamumo už daromas nusikalstamas veikas. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad paskirtų laisvės atėmimo bausmių sumažinimas E. Ž. toliau formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d, pasiekti nepavyktų.

Kaip jau buvo minėta, E. Ž., būdamas įtariamuoju šioje baudžiamojoje byloje, savo nusikalstamo elgesio nenutraukė – vėl pažeidė baudžiamąjį įstatymą (BK 180 str. 2 d.) ir už tai Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 18 d. nuosprendžiu skyrė subendrintą realią 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su skundžiamu nuosprendžiu paskirtomis ir subendrintomis bausmėmis – prie griežčiausios bausmės pridedant tik 8 mėnesius naujai paskirtos subendrintos bausmės. Tokiu būdu, E. Ž. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra nustatyta ne vien už Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu inkriminuotus nusikaltimus – tai galutinė subendrinta bausmė pagal tris teismų nuosprendžius.

Tokiu būdu kolegija, įvertinusi visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas baudžiamosios atsakomybės klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. Ž. paskyrė realias laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jų mažinti apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. Ž. apeliacinį skundą atmesti.