Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2016-06-10 · Byla Nr. ATP-338-380/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-06-10
Bylos Nr.
ATP-338-380/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00929-2016-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
L. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-338-380/2016Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00929-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.2. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2016 m. birželio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 19 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 28 Eur bauda, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, paskirta 35 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 35 Eur bauda. L. M. nubausta už tai, kad ji 2016 m. sausio 19 d., 11.24 val., 2016 m. sausio 20 d., 13.19 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama jai priklausančią transporto priemonę „TOYOTA RAV 4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ją pastatė kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Taip buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, Draudžiamasis ženklas Nr. 332, reikalavimai. Šį nutarimą L. M. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartimi L. M. skundą tenkino iš dalies. Buvo pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 19 d. nutarimas, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (2016 m. sausio 19 d. pažeidimas), pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, L. M. paskirtas įspėjimas, pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį (2016 m. sausio 20 d. pažeidimas), pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskirtas įspėjimas. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos ir L. M. paskirta galutinė nuobauda – įspėjimas.

Šalies argumentai

L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 19 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Teigia, kad automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje buvo pasistačiusi toje kelio pusėje, kur kelio ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ nebuvo, šio kelio ženklo ji negalėjo matyti ir jo laikytis, nes apie tokio ženklo buvimą jai nebuvo žinoma. Automobilių stovėjimo aikštelė turi du įvažiavimus – išvažiavimus. Vienas įvažiavimas – išvažiavimas (toliau – pirmas įvažiavimas) yra iš karto už (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pastato, o kitas (toliau – antras įvažiavimas) – yra toliau už jo važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvės link. Į darbą iki 2016 m. sausio mėnesio važiuodavo visuomeniniu transportu, tik nuo 2016 m. sausio mėnesio važiuoja automobiliu, kurį statydavo ir stato aikštelėje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Tik sausio 19, 20 ir 21 dienomis, kai lauke buvo labai šalta, į darbą ėjo sirgdama, atsiradus peršalimo simptomams, bijojo sušalti, todėl nusprendė automobilį statyti arčiau, t. y. netoli pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo per pirmąjį įvažiavimą, pravažiavo aikštelę ir neradusi laisvos vietos, pasistatė automobilį kelio antrojo išvažiavimo link, dešiniame kelkraštyje. Taip neturėjo galimybės matyti prie antrojo įvažiavimo stovinčio ženklo „Sustoti draudžiama“. Tuo metu buvo įrengtas tik šis vienas minimoje kelio dalyje stovėjimą draudžiantis ženklas, kuris iš esmės negalėjo tinkamai atlikti reikiamų reguliacinių funkcijų. Pagal Lietuvos standartizacijos departamento 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu patvirtinto Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelių ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 2.1. punktą, kelio ženklai turi būti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie būtų gerai matomi eismo dalyviams. Standarto 2.2 punktas nustato, kad ženklai ir šviesoforai turi būti įrengiami taip, kad jie būtų geriausiai matomi tiems arba matomi tik tiems eismo dalyviams, kuriems jie yra skirti. Apeliantės teigimu, šie reikalavimai nebuvo įgyvendinti ir pastatyto kelio ženklo negalėjo matyti eismo dalyviai, kuriems jis skirtas. Tai patvirtina ir tai, jog 2015 m. lapkričio 25 d. buvo suderinta ženklų schema, pagal kurią pažeidimo vietoje buvo numatyta dar vieną ženklą įrengti prie įvažiavimo į aikštelę, o aikštelės kelkraštyje įrengti dar du ženklus. Apeliantės manymu, tokios schemos buvimas patvirtinta, kad jau tuo metu buvo nuspręsta, kad toje vietoje nepakanka vieno ženklo, kad visiems būtų aišku, jog toje vietoje sustoti draudžiama. Tačiau numatyti ženklai laiku nebuvo įrengti, nebuvo iš karto imtasi jokių papildomų apsaugos priemonių, tik 2016 m. vasario pradžioje buvo ištiesta įspėjamoji STOP juosta ir pastatyti įspėjamieji kelio ženklai – nukreipiamoji gairė, tik 2016 m. vasario 18 ar 19 dienomis, pagal rudenį suderintą schemą, buvo pastatyti net du kelio ženklai Nr. 332 „Sustoti draudžiama“. Jeigu kelio ženklai būtų įrengti taip, kaip buvo nustatyta dar lapkričio mėnesį, tai būtų juos aiškiai ir laiku pamačiusi, ir nebūtų stačiusi toje vietoje automobilio. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nesiaiškino pažeidimo padarymo priežasčių. Nesutinka su teismo prielaida, kad ji turėjo ir galėjo pamatyti priešais stovintį kelio ženklą ar bent jo kontūrus. Tvirtina, kad šio ženklo ji nepravažiavo, o toliau stovėjusio ženklo negalėjo pamatyti dėl oro sąlygų, t. y. buvo tamsu, snigo. Priimdamas sprendimą teismas pažymėjo, kad apie kelio ženklų pastatymą ir stovėjimo tvarką Kauno gatvėje visi (duomenys neskelbtini) policijos komisariato darbuotojai, taip pat ir apeliantė, buvo informuoti elektroniniu laišku. Elektroninis laiškas buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 11 d., jame buvo akcentuojama nestatyti automobilių pėsčiųjų perėjose, ant nukreipiamųjų salelių bei ten, kur stovi draudžiami ženklai. Jokio įspėjimo apie automobilių statymo problemas ir tai draudžiančius ženklus aikštelėse prie pastato nebuvo. Teigia, kad priimti sprendimai buvo grindžiami prielaidomis, KET bendro pobūdžio nustatytais įpareigojimais, byloje nėra jokių neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę. Neįrodyta, kad turėjo ir galėjo pamatyti važiuojantiems priešinga kryptimi nei buvo jos važiavimo kryptis skirtą kelio ženklą, o duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir asmeniui skirti administracinę nuobaudą.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo L. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį. Teigia, kad L. M. pastatė automobilį kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo sustojusi draudžiamojoje vietoje, tačiau nurodė, kad tai padarė nežinodama. Vairuotojas turi būti atidus, stebėti kelio ženklus, ypač jei jis vairuoja jam nepažįstamoje vietoje, būdamas pareigingu vairuotoju ir elgdamasis rūpestingai turi išlipti iš automobilio ir pasižiūrėti ar palikdamas automobilį stovėti, nepažeidžia KET, ar jo automobilis netrukdys eismui.

Apeliacinis skundas tenkintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus negali sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad L. M. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 19 d. nutarimu L. M. nubausta pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad pastatė jai priklausančią transporto priemonę kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, Draudžiamasis ženklas Nr. 332, reikalavimus. Apeliantė nesutinka su jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų padarymu. Teigia, kad byloje esančių duomenų nepakanka išvadai, jog L. M. turėjo ir galėjo pamatyti kelio ženklą „Sustoti draudžiama“.

Šalies argumentai

L. M. teigė, kad ji į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo iš kitos aikštelės pusės ir todėl negalėjo pamatyti kelio ženklo, kuris stovėjo prie antrojo įvažiavimo, nes jo nepravažiavo. Iš L. M. pateiktos jos važiavimo krypties schemos matyti, kad apeliantė į automobilių stovėjimo aikštelę įvažiavo pro pirmąjį įvažiavimą, esantį už policijos pastato, važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). Kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ stovi prie antrojo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, t. y. jis matomas tik įvažiuojantiems pro šį įvažiavimą. L. M., įvažiavusi pro pirmąjį įvažiavimą, automobilį pasistatė neprivažiavus kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, už kurio pažeidimą jai skirta nuobauda. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, apeliantės automobilis, kartu su kitais automobiliais, stovėjo toliau nuo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog L. M. į automobilių stovėjimo aikštelę galėjo įvažiuoti pro įvažiavimą, esantį už policijos pastato, nepravažiavusi kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, be to automobilį pasistatė toliau nuo šio ženklo, todėl galėjo nepamatyti kelio ženklo.

Tai, kad kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ nėra matomas visiems eismo dalyviams, pasistatantiems automobilius šio kelio ženklo galiojimo zonoje, patvirtina ir tai, kad vėliau buvo ištiesta įspėjamoji STOP juosta, pastatyti įspėjamieji kelio ženklai – nukreipiamoji gairė, pastatyti dar du kelio ženklai „Sustoti draudžiama“ ženklai. Šiuo atveju, galima sutikti su apeliantės argumentais, jog pastatytas vienas kelio ženklas toje zonoje neužtikrino tinkamo reguliavimo ir neatitiko Lietuvos standartizacijos departamento 1995-12-29 įsakymu patvirtinto Lietuvos standarto LST 1405:1995 „Kelių ženklų ir šviesoforų naudojimas“ 2.1., 2.2 punktų reikalavimų, kuriuose numatyta, kad kelio ženklai turi būti įrengiami taip ir tokiose vietose, kad jie būtų gerai matomi eismo dalyviams, kad juos būtų kuo patogiau pažiūrėti bei kad jie geriausiai būtų matomi tiems eismo dalyviams, kuriems yra skirti. Įvertinus tai, nėra pagrindo teigti, kad kelio ženklas, už kurio reikalavimų nesilaikymą L. M. skirta nuobauda, buvo matomas visiems, kuriems jis skirtas ir L. M. turėjo jį pamatyti.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo išvados turi būti pagrįstos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog L. M. negalėjo matyti, kad automobilį pastatė draudžiamoje vietoje. Nors eismo dalyvis privalo įsitikinti, kad jo automobilis netrukdys eismui, kad nėra automobilį statyti draudžiančių ženklų,

Tačiau tai nereiškia, kad vairuotoja turėjo eiti prie antrojo įvažiavimo į automobilių aikštelę pradžios ir ieškoti ar ten nestovi kelio ženklai draudžiantys statyti automobilį. Kelio ženklas nuo pastatyto automobilio buvo pakankamai toli, todėl tamsiu paros metu vairuotoja galėjo jo nepamatyti. Tačiau esminis argumentas, kuris leidžia daryti išvadą, jog L. M. nematė kelio ženklo ir nebuvo jos tyčios pastatyti automobilį draudžiamoje vietoje, yra tai, kad ji į pažeidimo vietą atvažiavo iš kitos pusės, kurioje nebuvo jokių ženklų draudžiančių statyti automobilį pažeidimo vietoje. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl L. M. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė klaidingą išvadą, dėl L. M. kaltės pažeidus Kelių eismo taisyklių 8 punkto, Draudžiamasis ženklas Nr. 332, reikalavimus ir atitinkamai ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 19 d. nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant L. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016 m. vasario 19 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. M. dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė