Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, išsituokęs, dirbantis UAB „I“, statybininkas, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-08-10 pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2014 m. gruodžio 20 d., apie 20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, B. R. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje dėl pykčio tyčia dūrė peiliu gulinčiam lovoje B. T. į kaklą, kairį skruostą, apatinę lūpą, krūtinę, dešinį dilbį, sprandą, nugarą, kairį žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautines durtines žaizdas kairiame skruoste, apatinėje lūpoje, kaklo srityje, krūtinės ląstos srityje, sprando srityje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, o po to, tuoj pat, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, atsinešęs antrą peilį bei pagrasinęs „nupjauti galvą“ artėjo link gulinčio B. T. ir tokiais veiksmais pasikėsino nužudyti B. T., tačiau nusikalstamos veikos G. R. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes šalia nukentėjusiojo buvusi B. R. aktyviais veiksmais pasipriešino jo daromai nusikalstamai veikai ir atėmė peilius.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 20 d. nuo pat ryto kartu su buvusia žmona B. R. bei jos sugyventiniu B. T. vartojo alkoholinius gėrimus. Jų išgėrė daug, buvo girtas. Begeriant ir sėdint prie stalo jokių ginčų nebuvo. Dėl ko kilo ir kaip vyko konfliktas neprisimena. Atsimena tik tai, kad atsibudo būdamas areštinėje. Galvoje jautė guzą, buvo praskelta lūpa. Tai buvo švieži sužalojimai, nes iki konflikto su B. T. jų nebuvo. Teigia, kad jam smurtinis elgesys nėra būdingas, tačiau pripažįsta, kad visus B. T. nustatytus sužalojimus padarė jis. Iki šio konflikto jokių ketinimų sužaloti ar nužudyti B. T. neturėjo ir mano, kad jį sužalojo tik dėl girtumo. Gailisi tai padaręs, nukentėjusiojo atsiprašė. Paaiškinti savo išsakytą ketinimą B. T. „nupjauti galvą“ negali. Nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta, tačiau mano, kad jis turėtų būti mažinamas pusiau. Ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo ligoninėje pripažįsta pilnai.

Nukentėjusysis B. T. parodė, kad su B. R. gyvena apie du – tris metus jai priklausančiame name. Kartu su jais, tame pačiame kambaryje, tik atitvertoje jo dalyje, gyvena ir buvęs B. R. vyras G. R., kuris neturėjo kur gyventi ir B. R. jį priėmė. Gyvenant kartu su G. R. nekonfliktavo, nors būdamas girtas šis kartais jam pagrasindavo, abu apsižodžiuodavo. 2014-12-20 visi trys išgėrinėjo, žaidė kortomis. Vakare jis (B. T.) atsigulė miegoti, o B. R., kuri gėrė mažiausiai, su G. R. dar liko. Iki tol jokio konflikto tarp jų nebuvo. Kas įvyko po to ir kaip jis buvo sužalotas neprisimena, nes jau miegojo. G. R. jis niekaip neprovokavo. Prisimena, kad jau būdamas užpultas lyg ir bandė prispausti bei laikyti G. R.. Iki tol jis sužalotas nebuvo, tad visus jam nustatytus sužalojimus galėjo padaryti tik G. R..

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis įvykio vietoje pademonstravo, kur prieš savo sužalojimą gulėjo jis bei B. R., taip pat G. R., parodė, kur po patirtų dūrių jis sukniubo, kaip paėmęs kitą peilį prie jo vėl artinosi G. R. ir kaip abu besigrumdami nukrito ant lovos (t. 1 b. l. 53-57).

Liudytoja B. R. parodė, kad iki įvykio ji apie metus laiko gyveno su savo draugu B. T. bei buvusiu vyru G. R. jai priklausančiame name, tiksliau – viename kambaryje, pertvertame sekcija. Toks gyvenimo būdas konfliktinių situacijų nekėlė, bent ji to nematė. Įvykio dieną, tai yra 2014-11-20, po pietų G. R. su B. T. pradėjo girtauti. Ji išgėrė tik vieną stiklinę alaus. G. R. atrodė girtesnis už B. T..

Begeriant kivirčų nebuvo. Baigus vartoti svaigalus ji su B. T. atsigulė ir dar žiūrėjo televizorių, o G. R. nuėjo į savo pusę. Netrukus prie jų lovos priėjo G. R. ir pasakęs „kas tu per vienas ir kas tu tokia čia“, viena ranka prispaudęs B. T. kita ranka joje turėtu nedideliu peiliu, kuriuo buityje naudojosi B. T., pradėjo jį badyti į ranką, krūtinę, kaklą. Ji pastebėjo bent penkis dūrius. Dėl kokios priežasties G. R. pradėjo badyti peiliu B. T. ji nesuprato, kadangi iki tol jokių ginčų nebuvo, o ir atsigulę su B. T. jokio preteksto G. R. nepasitenkinimui nesuteikė. Badydamas B. T. G. R. nieko nekalbėjo. B. T. bandė keltis iš lovos, tačiau nugriuvo greta jos. Jam iš kaklo smarkiai bėgo kraujas. G. R. toliau bandant pulti link T. ir jį žaloti, ji, bandydama apginti B. T., kuris nuo R. nesigynė ir jam nieko nedarė, nuo sekcijos pagriebė iš butelio padarytą vazą ir ja vieną kartą sudavė G. R.. Kur jam pataikė nepastebėjo, tačiau butelis sudužo. Po šio smūgio jai pavyko iš G. R. atimti peilį, tačiau šis nuėjo į virtuvę ir iš jos atsinešė kitą, platų, juoda rankena peilį. Eidamas link B. T. jis pasakė, kad „nupjaus galvą“. Pripuolusi prie G. R. ji ištraukė jam iš rankos ir antrą peilį, kurį užmetė už skalbimo mašinos, o išbėgusi į lauką paskambino bendrosios pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei policiją. Bijodama grįžti į vidų policijos pareigūnų laukė lauke. Priėjusi prie lango matė abu, tai yra B. T. ir G. R. gulinčius skersai lovos. Ką policijos pareigūnams kalbėjo G. R. neprisimena. Iki šio įvykio pas B. T. jokių sužalojimų nebuvo.

Iš liudytojos B. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad ji patvirtino savo nurodytas įvykio aplinkybes ir įvykio vietoje parodė, kur prieš konfliktą gulėjo ji bei B. T., kaip G. R. prisiartino prie B. T. ir jam kelis kartus dūrė peiliu, pademonstravo, kaip pagriebtu buteliu sudavė G. R. bei iš jo rankų ištraukė peilį, kaip G. R. iš virtuvės nešinas peiliu vėl artėjo prie B. T. bei grasino jam nupjauti galvą, o ji atėmė ir šį peilį. Parodė vietas, kur numetė abu peilius (t. 1 b. l. 87-93).

Liudytoja G. A. parodė, kad 2014-12-20 apie 20 val. greitosios medicinos pagalbos tarnyboje buvo gautas pranešimas, kad peiliu subadytas žmogus. Nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), lovoje, kraujo klane, rado gulintį vyrą. Tuo metu ju buvo policijos pareigūnai bei sužaloto žmogaus sugyventinė. Kraujas buvo matomas tik lovoje. Vyriškio kaklo kairėje pusėje matėsi 2 gilios žaizdos ir žaizda kairėje skruosto pusėje. Sužeistasis blaškėsi, nenorėjo važiuoti, sąmonė buvo pritemusi. Apie įvykį jis nieko neišsakė. Ten buvusi moteris apie įvykį nekalbėjo. Grumtynių žymių nebuvo matyti. Kambaryje jautėsi alkoholio kvapas. Ten buvusi moteris prisipažino, kad ir ji buvo išgėrusi, tačiau akivaizdaus girtumo pas ją nesimatė.

Liudytojas D. K. parodė, kad 2014-12-20 apie 20 val. Panevėžio rajono PK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime peiliu sužalotas žmogus. Su pareigūnu V. J. nuvykus į nurodytą įvykio vietą juos sodybos kieme pasitiko moteris. Namo koridoriuje stovėjęs vyriškis (kaltinamasis), jiems net nepateikus jokių klausimų, iškėlęs rankas pasakė, kad tai jis perdūrė. Jis visas buvo kruvinas. Rankose jokio įrankio neturėjo. Vyras atrodė apsvaigęs, tačiau buvo orientuotas, kalbėjo normaliai ir jo (liudytojo) nuomone, suprato, ką kalbėjo ir ką padarė. Įėjęs į kambarį pamatėme lovoje gulintį kruviną vyriškį. Daugiau žmonių įvykio vietoje nebuvo. Koridoriuje sutiktas vyras pasakė, kad jis susinervinęs kelis kartus dūrė vyriškiui dėl to, kad iš kažkur grįžęs rado svetimą vyrą pas žmoną. Vėliau jis pasakė, kad trise gėrė kambaryje. Kad jis su nukentėjusiuoju būtų susipykę ar šis jo atžvilgiu butų pavartojęs smurtą ar kaip nors įžeidęs nekalbėjo. Kambaryje buvusi moteris, kuri buvo išgėrusi, nors akivaizdaus girtumo nebuvo matyti, paprašė minimą vyrą išvežti, nes ji jo bijojo, jis grasino nužudyti.

Liudytojas V. J. parodė, kad nuvykus į įvykio vietą jį su pareigūnu D. K. pasitiko moteris ir nurodė, kad vienas vyras peiliu perdūrė kitą. Jau vėliau važiuodamas iš įvykio vietos išsiaiškino, kad tai G. R. sužalojo B. T.. Įėjęs į kambarį pamatė pusiau gulom į lovą atsirėmusį vyrą. Jis visas buvo kruvinas, ranka laikė susiėmęs už kaklo. Kraujas buvo matomas prie lovos ir joje. Kitose kambario vietose jo nepastebėjo. Grumtynių pėdsakų kambaryje nebuvo. Atvykus greitajai medicinos pagalbai jis juos pasitikusios moters paklausė, kur yra peilis. Ji pasakė, kad peilį kažkur užmetė, tačiau tuomet jo nerado ir išvyko į ligoninę. Dar būnant įvykio vietoje moteris buvo išsigandusi, bijojo nukentėjusįjį sužalojusio vyro, slapstėsi už jo bei D. K. nugarų.

Iš 2014-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima įvykio vieta randasi (duomenys neskelbtini) esančiame gyvenamajame name. Rytinėje jo pusėje esančiame kambaryje, be kita ko, stebima sofa – lova su ant jos esančia patalyne. Joje yra rausvos spalvos drėgnos dėmės, primenančios kraują. Greta šios sofos ant grindų bei sienos stebimos analogiškos dėmės. Ant kambario viduryje esančio medinio staliuko bei prie jo randasi įvairaus dydžio ir formų stiklo šukės. Pietrytinėje kambario dalyje ant grindų stebimas peilis, padengtas rausvos spalvos, kraują primenančiomis dėmėmis. Vakarinėje virtuvės pusėje ant grindų, tarp sienos ir skalbimo mašinos, randasi peilis plastikine rankena, ant kurio geležtės matomos kraują primenančios rausvos dėmės. Abu peiliai paimti (t.1 b. l. 3-12).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis B. T. tarp jam parodytų atpažinti peilių atpažino peilius, pažymėtus Nr. 3 bei Nr. 6, kurie buvo paimti 2014-12-20 įvykio vietos apžiūros metu. B. T. nurodė, kad abu šiuos peilius jis naudojo buityje (t. 1 b. l. 40-42).

2014-12-31 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta: peilis plastikine rankena, kurio bendras ilgis 30 cm, geležties ilgis 20 cm, plotis 3,5 cm, rankenos ilgis 10 cm. Rankena plastmasinė, juodos spalvos, perlinkusi. Ant geležties ir rankenos yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Apžiūrėto antro peilio bendras ilgis 20 cm, geležties ilgis 7,5 cm, plotis 1,5 cm, rankenos ilgis 12,5 cm, rankena netaisyklingos formos su išlenkimais, ant rankenos ir geležties yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, peilis aplipęs plaukais, pūkais (t. 1 b. l. 18-22).

Iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2014-12-20 Centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas dėl kūno sužalojimo (duomenys neskelbtini). Iš pateikto pranešimo garso įrašo matyti, kad į BPC paskambinusi moteris prisistatė B. R. ir pranešė, kad reikalinga pagalba, nes į kaklą perdurtas žmogus, girtas žmogus puldinėja su peiliais, užpuolė epilepsija sergantį invalidą, perdūrė kaklą ir vėl puolė su peiliu. Užpuoliku įvardino G. R.. (t. 1 b. l. 14-17).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 133/15(05)matyti, kad B. T. nustatytos pjautinės durtinės žaizdos: kairiame skruoste (kiauryminė), apatinėje lūpoje, kaklo srityje, krūtinės ląstos srityje, sprando srityje, nugaros kairėje pusėje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti užduotyje nurodyta peilio geležtė ar panašiai. Sužalojimai susiformavo 8 trauminių poveikių pasekoje. Dėl po durtinio pjautinio kairio skruosto sužalojimo išsivysčius potrauminei veidinio nervo neuropatijai, B. T. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (t. 1 b. l. 66-67).

Iš asmens blaivumo testo, atlikto 2014-12-20 21.28 val., matyti, kad G. R. nustatytas 1.91 promilės neblaivumas (t. 1 b. l. 111).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Vertindamas byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamojo G. R. veika yra nusikalstama, kvalifikuota teisingai ir atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d., sudėtį.

Kaltinamasis, nors ir teigia neprisimenantis visų įvykio aplinkybių, vis tik pripažįsta, kad ne kas kitas, o tik jis galėjo sužaloti B. T., nes iki šių veiksmų namuose buvo tik jiedu su B. T. ir B. R., kartu girtavo. Pripažindamas savo veiksmus, tai yra peiliu sužalojęs B. T., kaltinamasis teigia negalėjęs kėsintis nužudyti B. T., nes jau pakankamai ilgą laiką kartu gyveno ir su juo niekada nekonfliktavo. Šį kaltinamojo teiginį teismas vertina tik kaip nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturintį samprotavimą, neneigiantį ir nepaneigiantį G. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Nukentėjusysis B. T. patvirtino, kad su G. R., nepaisant susiklosčiusios subtilios situacijos, kuomet jis, jo buvusi žmona B. R. ir dabartinis jos draugas B. T. iš esmės gyveno viename kambaryje, jį siejo normalūs santykiai ir jokių rimtesnių konfliktų tarp jų nėra buvę. Tiesa, nukentėjusysis pripažino, kad būdamas girtas G. R. jam kartais žodžiais grasindavo, tačiau tai neperaugdavo į smurtinius veiksmus, o būdamas blaivus jis vengdavo bet kokių kivirčų. Jokių ginčų tarp B. T. bei G. R. nebuvo ir įvykio dieną, kuomet jie tryse namuose žaidė kortomis, girtavo. Būtent pastaroji aplinkybė ir lėmė G. R. veiksmus. G. R., kaip pripažino jis pats, visą savaitę iki nusikaltimo dienos girtavo. Tai pakankamai intensyviai darė ir aptariamą dieną. Nors iki išsiskirstant miegoti tarp išgertuvių dalyvių jokių ginčų ar konfliktų nebuvo, tačiau, kaip nuosekliai patvirtino liudytoja B. R., būtent tuomet G. R., laikydamas rankoje peilį, priėjo prie lovoje jau gulėjusių B. T. bei B. R. ir žodžiu išreiškęs nepasitenkinimą jų abiejų atžvilgiu („kas tu per vienas ir kas tu tokia čia“) pradėjo peiliu badyti B. T. į kaklą, krūtinę, ranką. Nors mažiau apsvaigusi B. R. spėjo sugriebtu buteliu – vaza suduoti G. R. į galvą (pakaušį), o pasinaudojusi jo sutrikimu ir atimti bei numesti peilį, taip sutrukdydama G. R. tęsti pavojingą gulinčio ir nesiginančio B. T. žalojimą į gyvybiškai svarbias kūno vietas, tačiau tuoj pat G. R. virtuvėje pasiėmė kitą, dar didesnį peilį ir vėl artėdamas prie susmukusio ir kraujuojančio B. T. pareiškė ketinimą „nupjauti galvą“. Visi šie G. R. veiksmai, tai yra nukentėjusiojo badymas peiliu į kaklą, skruostą, krūtinę, nugarą, o praradus vieną žalojantį įrankį pasiėmimas kito peilio ir grįžimas prie B. T. grasinant jam nupjauti galvą, objektyviai rodo tuo momentu susiformavusį G. R. tikslą nužudyti B. T., tai yra tiesioginės tyčios buvimą. Šio savo sumanymo G. R. nerealizavo ne dėl nuo jo valios priklausančių priežasčių – abu peilius iš jo atėmė ir iš nusikaltimo vietos pašalino aktyviai pasipriešinusi B. R.. Taigi, net ir kaltinamajam sutinkant atlikus nustatytus veiksmus, tačiau negalint paaiškinti tokių veiksmų motyvų – jo teigimu jis neturėjęs jokio išankstinio sumanymo nužudyti B. T., - byloje surinktais įrodymais nustatyti ir objektyviai įvykę G. R. veiksmai leidžia teismui daryti neginčytiną išvadą apie tai, kad kaltinamasis G. R. siekė nužudyti B. T., tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, tai yra aktyviai pasipriešinus B. R. iš jo buvo atimti abu peiliai ir nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1826/14(P-05) nurodyta, kad G. R. nustatyta muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairėje plaštakoje, poodinė kraujosruva veido kairėje, paveikus kietais bukais daiktais (paviršiais) (t. 1 b. l. 123). Ši aplinkybė kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Kaip jau nurodyta, dalis G. R. nustatytų sužalojimų buvo padaryta B. R. sudavus stikliniu indu jam į galvos sritį, dalis – jam kontaktuojant su B. T. ar kitomis, su nusikaltimu nesusijusiomis aplinkybėmis. Jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad minimus sužalojimus ar dalį jų G. R. būtų padaręs B. T. byloje nėra. To netvirtina ir pats kaltinamasis.

Skirdamas bausmes bei parinkdamas jų rūšį ir dydį teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei jos stadiją, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybes. Padarytas tyčinis, labai sunkių kategorijai priskiriamas nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.). G. R. nusikalto jau būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymą ir sutinkamai su BK 27 str. 1 d. yra recidyvistas, ne kartą yra baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešosiose vietose, nedidelį chuliganizmą (t. 1 b. l. 163-166,168-171). Sveikatos sutrikimų, galinčių turėti esminės reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, kaltinamasis neturi. Kaip matyti iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 97 TPK-29/2015 G. R. nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (t. 1 b. l. 181,184). Kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, charakterizuojamas teigiamai (t. 1 b. l. 176-179). G. R., nors ir neprisiminė visų savo atliktų veiksmų, tačiau prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu G. R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, kaip pripažįsta pats kaltinamasis, neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Teismas šią aplinkybę pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir labai sunkių pasekmių nesukėlė, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, savo trukme artima BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimaliai ribai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas B. T. pareiškė 8000 eurų ieškinį neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b. l. 51). Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies – sutinka, kad neturtinę žalą B. T. jis padarė, tačiau mano, jog jos dydis turėtų būti mažinamas.

Civilinis ieškinys tenkinamas. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertinamu atveju nukentėjusysis B. T. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus. Kaip nurodo nukentėjusysis, po patirtų sužalojimų ženkliai pablogėjo jo regėjimas kairiąja akimi, o kaip matyti iš specialisto išvados, jo pasveikimo dėl veidinio nervo pakenkimo prognozė yra abejotina. Visos šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad dėl nusikalstamų G. R. veiksmų B. T. patyrė neturtinę žalą, o prašomos priteisti žalos dydis nėra per didelis ir atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Baudžiamojoje byloje Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 139 eurų 68 centų atlyginimo už nukentėjusiojo B. T. gydymą (t. 1 b. l. 72-73). Šios išlaidos atsirado dėl G. R. neteisėtų veiksmų, todėl jis privalo jas atlyginti Valstybinei ligonių kasai (CK 6.263 str.).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikaltimo įrankiai peiliai, biologiniai pėdsakai bei G. R. ir B. T. drabužiai, saugomi Panevėžio rajono PK saugomų daiktų kameroje (kvitai serija BBB Nr. 0068662 ir Nr.0068691) yra menkaverčiai ir jų savininkams nepageidaujant atsiimti sunaikintini ( BPK 94str. 1 d. 4 p.).

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 24 d. Į bausmės laiką įskaityti G. R. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2014 m. gruodžio 20 d. iki 2015 m. balandžio 23 d.

Priteisti iš G. R. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 139,68 Eur (šimtą trisdešimt devynis eurus 68 centus) už B. T. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Priteisti iš G. R. 8000 (aštuonis tūkstančius) Eur B. T. neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikaltimo įrankiai peiliai, biologiniai pėdsakai bei G. R. ir B. T. drabužiai, saugomi Panevėžio rajono PK saugomų daiktų kameroje (kvitai serija BBB Nr. 0068662 ir Nr.0068691) yra menkaverčiai ir jų savininkams nepageidaujant atsiimti sunaikintini ( BPK 94str. 1 d. 4 p.).

G. R. taikomą kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.