Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems L. D., E. D., E. I.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Svetlanai Čumačenko, Sigitai Padrėzienei

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, mokosi Kauno Milikonių vidurinėje mokykloje, (duomenys neskelbtini), neteistas:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, mokosi Kauno Jaunimo mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, 2009-04-16 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str. pagrindais.

Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 178 str.2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. U. 2011-09-25 apie 19.35 val., prie Baltijos g. 66 namo, Kaune, būdamas nepilnametis, atvirai pagrobė svetimą turtą, t.y. iš E. I. rankų pagrobė dviratį „SCOTT SCALE 60“ 1500 litų vertės, priklausantį E. D., tuo padarydamas E. D. 1500 litų turtinę žalą

Šioje G. U. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

A. P. būdamas nepilnametis, 2011-09-25 apie 19.40 val., netoliese prie Baltijos g. 66 namo, Kaune, esančios transformatorinės, paprašęs leisti paskambinti E. I. mobiliojo ryšio telefonu „ Nokia 5230“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o šiam jį davus, su telefonu pabėgo, t.y. atvirai pagrobė svetimą turtą – E. I. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „ Nokia 5230“ 300 litų vertės, su jame buvusia SIM kortele Pildyk“ 1 lito vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. I. 301 litų turtinę žalą.

Šioje A. P. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d.

Kaltinamasis G. U. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad atvažiavo E. su A. Jis paprašė E. duoti pavažiuoti su dviračiu, E. pats davė dviratį, jokių pagrobimų nebuvo, pasivažinėjo. Pasivažinėjo ir kai atvažiavo jo jau nebuvo. Padėjo dviratį pas A. E. mokėsi kartu vienoje mokykloje, pažįstami, sveikinasi ir viskas. Tada su dviračiu atvažiavo A. su E. Paprašė pavažiuoti su dviračiu ir jam paskolino jį. Prieš atvažiuojant E. buvo be dviračio, A. buvo su jo dviračiu. Anksčiau jis niekada nebuvo iš E. skolinęsis dviračio. Neturėjo jokių E. telefono numerių, kad jam paskambinti. D. jam skambino, sakė, kad atvežti dviratį, prie policijos komisariato, sakė, kad kreipsis į policiją jeigu negrąžins. Grąžinti iškart negalėjo, nes A. nebuvo namie, o pas jį buvo palikęs dviratį. Susitiko prie darželio, netoli stadiono, ten netoli yra Ąžuolo mokykla. Ten jis buvo su draugais. Paprašė duoti pavažiuoti su dviračiu vietoj, davė, pavažinėjo, grįžo, bet E. jau nebuvo. Su E. nesitarė kurioj vietoj grąžins dviratį. Grįžo su dviračiu atgal gal po 20-30min. Draugai, kurie tada su manimi buvo matė šitą įvykį. Galima iškviesti tuos draugus, kad juos apklausti. Neatsimena ar kai grįžo su dviračiu tie mano draugai dar buvo toje vietoje. Jis nuvažiavo su Liutauro dviračiu, o su jo dviračiu važiavo draugas. Jo gyvenamosios vietos nežino. Sakė tyrėjai, kad buvo toks žmogus, bet ji netikėjo. Tada jo dviratis buvo pas A., kai paėmė dviratį iš E. Dėl to kaip viskas įvyko kaltu prisipažįsta ir kaip pirmą kartą prašo atleisti.

Kaltinamasis A. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad E. paprašė paskolinti telefoną paskambinti ir jis davė. E. jį pažinojo, paturėjo telefoną kiek laiko ir grąžino E. Telefoną buvo pasiskolinęs ilgesniam laikui, nes žinojo, kad dar reikės paskambinti. Telefoną aš pasiėmė su E. leidimu, jo neatėmė, telefoną paskolino, kai paprašė paskambinti. Nesusitarė kuriam tiksliai laikui paskolina, grąžino jį gal už valandos, gal greičiau, neatsimena. Paskambino M. E. draugui ir jam atidavė tą telefoną. Tada norėjo skambinti draugui, dabar neatsimena kuriam, daug kam reikėjo paskambinti. Nuo žmogaus, kuris paskolino telefoną nuėjau, nes reikėjo nueiti, jam sakė, kad reikės nueiti, kad grąžins, gal jis ne taip suprato. E. lyg tais skambino, prašė grąžinti telefoną, nesakė lyg, kad kreipsis į policiją. Jam taip ar taip būtų grąžinęs tą telefoną, ar jis būtų skambinęs ar ne. Reikėjo to telefono, nes tada savo sąskaitoj neturėjo pinigų. Telefoną grąžino tą pačią dieną. Telefoną atrodo grąžino su SIM kortele, negali tiksliai pasakyti, bet kortelė turėjo būti. Jam niekas neskambino, neprašė grąžinti dviračio. Dviratį padėjo pas jį namuose bute. Jisai ten išbuvo gal dieną, apie parą laiko. Telefoną gražino tą pačią dieną. Dar spėjo parašyti žinutę draugui ir padavė tą telefoną, o jis padavė E. E. turėjo sulaukti, kol grįš su dviračiu, dar buvo pasilikęs draugas, o kur jie visi išėjo jis nežino. Su telefonu nuėjo, nes jam reikėjo, leido tą telefoną paturėti, jo nepaėmiau savavališkai. Paprašė paturėti tą telefoną, davė. Su E. dviračiais jis važiavo, gal liudytojas susimaišė, jau tiek laiko praėjo.

Liudytojas L. D. apklaustas posėdžio metu parodė, kad su E. buvo kieme, jisai paprašė jam duoti pavažiuoti su dviračiu iki namų. Davė dviratį ir jisai išvažiavo. Paskui paskambino ir pasakė, kad dingo dviratis. Pasakė, kad G. atsisėdo ir nuvažiavo, paėmė iš jo tą dviratį. Su E. paskui susitiko prie darželio, buvo praėjęs gal pusvalandis nuo to laiko kai nuvažiavo, o jis atėjo prie to darželio. Prie darželio buvo tik E., daugiau nieko nebuvo, nepamena. Dviratį grąžino praėjus porai dienų. Dviratį grąžino G. Jam paskambino telefonu ir susitiko, iš kur gavo telefono numerį nepamena. Skambino kelis kartus ir tapačią dieną ir kitą dieną. Dviratį grąžino kitą, ar dar kitą dieną, jau buvo kreipęsis į policiją ir apie tai G. pasakė. Neklausė kodėl iškart negrąžino dviračio. G. sakė, kad neėmė to dviračio, o kai paskambino jau kitą dieną tai sakė, kad atiduos. E. sakė, kad be dviračio dar telefonas dingo. Sakė, kad telefoną paėmė A. Kokiom aplinkybėm jį paėmė nepamena. Adomas telefoną grąžino tą pačią dieną, po kelių valandų. E. yra draugas, anksčiau jam nėra davęs dviračio. U. dviračio taip pat nėra skolinęs, bet jį pažinojo. Nepamena kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. G. pradžioj buvo sakęs, kad to dviračio neturėjo ir negrąžins. Pradžioj sakė, kad neėmė dviračio. Dviračio ieškojo gal valandą.

Liudytoja E. D. apklausta posėdžio metu parodė, kad buvo vakaras, parėjo apie 8-9 val. vaikas L. ir pasakė, kad dviračio nėra, kad jisai dingęs,. Ji pasakė, kad jei jis pavogtas tai nejuokinga, važiuojam į policiją. L. sakė ne dar pabandys surasti, turi į stadioną atvežti, bet jo per valandą niekas negrąžino. Vežė į policiją ir E., nes iš jo buvo paimtas telefonas. Jau važiuojant iki policijos, davė savo telefoną, E. iš jo skambino ir buvo pastovi šneka apie telefono ir dviračio grąžinimą. Vaikinai sakydavo, kad nieko neėmė nieko nežinau, ko čia kabinėjatės. Dar kabinete pas inspektorę telefonu lyg ir pasakė, kad paėmė ir grąžins dviratį ir telefoną, sutarė, kad valandą lauksim, nuėjo į stadioną, laukė, bet negrąžino dviračio, o telefonas per tą laiką buvo grąžintas. Parašė pareiškimą, kad dviratis yra pavogtas. Dviratis buvo atiduotas kitos dienos vakare. Tada nuvažiavo ir parašė, kad atidavė dviratį. Buvo skambinta ir G. ir A., kad jie grąžintų ir dviratį ir telefoną. Jei daiktai būtų paskolinti, tai nebūtų važiavę į policiją. G. nepažinojo, pirmą kartą jį pamatė teisme. Jis nebuvo sūnaus draugas, sūnaus draugus artimiausius pažįsta. Paties įvykio nematė.

Liudytojas E. I. posėdžio metu apklaustas parodė, kad susitiko su L., už pusvalandžio paprašė jo dviračio iki namų pavažiuoti, sutiko važiuodamas A. A. paprašė, kad jį palydėtų iki jo draugo ir kartu grįšime pas L. Nuvažiavo iki G., jisai paprašė paskolinti dviratį, jis nedavė, tačiau jis atsisėdo ir nuvažiavo su juo nors nedavė. Nuėjo su Adomu prie elektrinės tada, A. už kelių minučių paprašė paskolinti telefoną, kad paskambinti, davė telefoną. A. nuėjo toliau, šalia vaikščiojo, už 5 min. nuėjo už transformatorinės ir A. ten jau nebuvo. Iš kito draugo paprašė paskambinti L., papasakojo jam kas įvyko, tada susitiko ir kartu nuėjo jų ieškoti. A. buvo paskambinta dėl telefono grąžinimo, sakė tuoj ateis, atneš, bet taip ir neatėjo. A. taip pat buvo su dviračiu, kartu su juo važiavo. Tas dviratis kiek jis žino, buvo G. Kai A. nuėjo pasikalbėti telefonu, jis liko su jų vienu draugu. Tas draugas paskui nuėjo namo. Su tuo vaikinu nieko nekalbėjo, nes jo nepažįsta. A. sakė, kad trumpam nuvažiuojam iki draugų ir kartu grįšim prie L. Kai iki jų nuvažiavo, tada G. paprašė dviračio. A. sako nebijok gi nepavogs aš va irgi duodu savo dviratį kitam draugui, bet tas dviratis buvo G. L. skambino A. paklausti kur dviratis, kur telefonas, jis sakė, kad nieko nežino apie dviratį, nežino nei G. numerio, o dėl telefono tai sakė, kad jį grąžins, atneš. Telefoną n grąžino dar nesikreipus į policiją, jis paskambino jo klasiokui ir jie susitarė, kad jam atneš telefoną. Kai prašė paskolinti telefoną, tai sakė, kad paskambins draugui, jisai paklausė ar gali paeiti į šalį, tai kurį laiką jį dar matė, o paskui A. nieko nesakęs dingo. Su A. ir G. nėra draugai. Kai G. nuvažiavo, jo nebandė vytis, galvojo, kad jisai grąžins dviratį. Telefonas buvo grąžintas be SIM kortelės, neprašė jos grąžinti. Kai L. skambino A. dėl dviračio, tai jis tuo pačiu kalbėjo ir apie dviratį ir telefoną, sakė, kad kreipsis į policiją. A. galėjo suprasti, kad bus kreiptasi į policiją. A. sakė, kad jam reikia paskambinti draugui. Jisai vaikščiojo šalia transformatorinės, paskui už jos užėjo, o kai ten nuėjo jo jau nebuvo. A. sakė, kad skolinasi telefoną paskambinti. Jis suprato, kad vienam skambučiui. Anksčiau irgi yra davęs jam telefoną, bet jis būdavo grąžintas. Kai atvažiavo su A., ten buvo jo draugai, G. su kažkuo su dviračiais išvažiavo, A. liko. A. buvo susitaręs, kad grįš į tą vietą iš kurios išvažiavo, bet dingo.

Liudytojas M. C. apklaustas posėdžio metu parodė, kad žino visus esančius salėje. Žino dėl ko vyksta byla. Buvo apklaustas policijoje, neprisimena jau ką ten kalbėjo, senai viskas buvo. Jam E. pasakė, kad G. pavogė dviratį ir, kad kažkos G. draugas pavogė telefoną. Dar vakare visi vaikščiojo ieškojo vaikinų, tai yra G. ir dviračio bet nieko nerado. Tą pačią dieną vakare, kažkas paskambino ir pasakė , kad reikia susitikti grąžins telefoną. Susitiko su iš matymo pažįstamu vaikinu jis padavė telefoną ir pasakė, perduok E. Telefone SIM kortelės nebuvo. Tada jis parašė Liutaurui žinutę ir pasakė, kad jam atnešė E. telefoną. Žinojo, kad Liutauras ir E. tuo metu važiavo į policiją. Taip jam buvo papasakotas, tiek jis pasakė ir policijoje, pats nieko nematė. Tik vaikščiojo kartu , ieškojo dviračio, bet nematė paties fakto kaip jisai prapuolė. Telefoną jam padavė A. A. jį gal ir žinojo iš matymo. Kas davė jo numerį A. nesiaiškino. Nepasidomėjo A. kur dviratis.

Liudytojas D. apklaustas posėdžio metu parodė, kad girdėjo, kad viskas buvo rugsėjo mėnesį, atsimena, kad G. buvo sakęs, kad pažįstamas buvo davęs pavažinėti su dviračiu, kad jisai ilgiau su juo užsibuvo ir tada kreipėsi savininkas į policiją. G. toks pats kaip ir daugelis vaikų, mokosi, sportuoja. Žino jo draugą Aą. Daugiau jokių bylų jam nėra.

Liudytojas L. L. apklaustas posėdžio metu parodė, kad pažįsta G. ir A., jie draugai. Žino, kad sutiko vaikščiojančius L. ir E. ir paprašė duoti pavažiuoti su dviračiu. Jis buvo su dviračiu. su G. ėjo. G. juos susitikęs paprašė dviračio, sako gerai imkit, paskui po pusvalandžio grįžo jų jau nebuvo. Su juo ir G. dar buvo A. ir dar toks A. Kai jis su G. nuvažiavo su dviračiu, A. liko su A. Dviračio paprašė prie darželio. Tada jis buvo su G. dviračiu. A. ir A. buvo be dviračių. Nepamena kaip atrodė dviratis su kuriuo atvažiavo kitas vaikinas. Abu vaikinus susitiko prie darželio, paprašėm dviračio pavažiuoti, jie buvo su vienu dviračiu. Davė tą dviratį, pasakė, kad grįšim, bet kai grįžo jų jau nebuvo. Susitarė, kad grįšim į tą vietą kur laukė, grįžo gal po pusvalandžio, bet nerado, tada pas Adomą nuvažiavo padėti dviratį ir išsiskirstė. A. jau buvo namie. A. neklausė kur vaikinai nuėjo. Iš pradžių ėjom trise jis, A. ir G., sutiko juos, paprašė dviračio, davė. Su dviračiais važinėjo po Šilainius. Nežino kas pažinojo nukentėjusius, jis jų nepažinojo. Nukentėjusių jaunuolių nežino nei vardų nei pavardžių, tik yra matęs. Dviratį jų prašė primą kartą. Gal G. ar A. juos pažinojo. Dviračio grąžinti žmogui iš kurio paėmė nevežė, nes nežinojo kur jisai gyvena. Jam reikėjo skubėti namo.

Liudytojas A. M. posėdžio metu apklaustas parodė, kad iš salėje esančių pažįsta G. U., A, L. Žino, kad viskas dėl dviračio. Paprašė U. pavažiuoti su dviračiu E., pasivėžino, po kokių 15 min grąžino tą dviratį L. E. važiavo su dviračiu ir jį sutiko. U. tada taip pat važiavo su dviračiu. Sutiko U., važiavo E. su dviračiu, U. pamatė, kad neblogas dviratis, nematęs dar tokio, tai paprašė duoti pavažiuoti, paskui pasirodė, kad tas dviratis buvo L, tai jam ir grąžino tą pačią dieną. Kol važinėjosi, jis buvau šalia E. Kai L. grąžino dviratį, tai jis nuėjo namo. E. visada buvo prie jo, dar atėjo A. A pasibaigė sąskaita, žino, kad paprašė duoti parašyti žinutę, jis nuėjo namo, o jie pasiliko su A. Jis matė kaip atidavė dviratį L. L. paskambino, kad grąžinti dviratį ir grąžino tą dviratį, pas L. namo parvežė G. dviratį. Jis buvo grąžintas gal už 40 min. jis per tą laiką visada buvo prie E. Paskui atėjo ir A. prie jo ir E., jis paprašė duoti parašyti žinutę, jam davė, A. su kažkuo susirašinėjo. Apie telefono grąžinimą nieko nežino. E. pats padavė telefoną.

Liudytoja L. A. posėdžio metu apklaustas parodė, kad iš salėje esančių pažįsta G. U. ir A. P., jie byloje buvo įtariamieji dėl dviračio ir telefono vagystės. Kiek prisimena pagal bylos duomenis dviratis dvi dienas prabuvo pas draugą bute ir paskui buvo prie „Rimi“ parduotuvės grąžintas, o telefonas buvo grąžintas tik tada kai buvo kreiptasi į policiją. Atlikus supažindinimą, U. pasakė laiptais lipant, kad turi du liudytojus, tada pasakė, kad rašytų prašymą, bet atsisakė. Išleidžiant iš komisariato patalpų G. U. jis tada pasakė, kad turi du liudytojus, tada ji pasakė prokurorui parašyti prašymą, pasakyti jų vardus pavardes, bet jis sakė, kad atsives juos į teismą Apie tai telefonu net buvo informavus prokurorą. U. į apklausas atvykdavo su tėvu. Susipažįstant su byla tėvas nedalyvavo. Tada jisai pasakė, kad turi du liudytojus, bet jų neįvardino.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų ir išsamių liudytojų parodymų kaltė įrodyta ir kita baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.

Protokolu- pareiškimu ( t. 1, b.l. 3) nustatyta, kad 2011-09-25 E. D. kreipėsi į policiją, kad buvo pavogtas dviratis.

Apžiūros protokolu (1 t. b.l. 4-8) nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta vieta Baltijos g. 66, Kaune.

Apžiūros protokolu (1 t.b.l. 16-18) nustatyta, kad buvo apžiūrėtas dviratis „ Scott Scale 60“, kuri pateikė nukentėjusioji E. D..

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis G. U. tyčia, savanaudiškais tikslais, paprašydamas pavažinėti su dviračių, o nukentėjusiajam E. I. neleidus vis tiek dviratį paėmė ir nuvažiavo. Tai dalinai patvirtina savo apklausoje pats kaltinamasis, liudytojai bei įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. Nors kaltinamasis G. U. savo kalte pripažįsta dalinai ir aiškina aplinkybes siekiant save pateisinti, tačiau iš nukentėjusiųjų bei liudytojo M. C. parodymų matyti, kad jis po pusvalandžio neatvažiavo, be to jie dviračio ieškojo ir nerado. Kai matyti ir tai, kad net kaip pats sakosi paėmė dviratį tik pasivažinėti, tačiau jo pasivažinėjęs negrąžino, kaip vengė grąžinti ir nukentėjusiajam paskambinus. Dviratį grąžino tik kai jau žinojo, jog apie įvykį pranešta policijai. Kaltinamasis A. P. savo kaltės nepripažino, paaiškindamas, kad telefoną davė pats nukentėjusysis E. I., tai patvirtina ir nukentėjusysis, tačiau kaltinamasis A. P. paėmęs telefoną pradingo, net nepasakydamas kada jį grąžins ir ar iš vis grąžins. Kaltinamųjų parodymų, kad jie nepadarė inkriminuojamų veikų, nepatvirtina ir liudytojai, kurie tik patvirtino, kad tiek G. U. paėmė iš E. I. dviratį, tiek A. P. paėmė mobilaus ryšio telefoną, nepasakydami kada grąžins. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nukentėjusieji ir kaltinamieji nebuvo draugai, tik pažįstami iš matymo, be to nukentėjusysis E. I. ne leido kaltinamajam G. U. paimti dviračio, tačiau jis juo išvažiavo, į nevienkartinius telefoninius nukentėjusiųjų reikalavimus tuoj pat grąžinti dviratį jis nereagavo ir dviratį grąžino tik po dviejų dienų. A. P. telefoną grąžino taip pat tik praėjus kuriam laikui ir sužinojus, kad nukentėjusieji ieško dviračio, kuris buvo paliktas pas jį ir telefono. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaltinamųjų G. U. ir A. P. padarytos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Teismas G. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino visiškai kaltu ir gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. U. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, pripažįsta padaręs nusikaltimą, kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu. Kaltinamasis nusikaltimą padarė neteistas, charakterizuojama patenkinamai, į asmenybę, gyvenimo sąlygas bei kitas aplinkybes, nurodytas LR BK 54 str., 91 str., įvertino savo elgesį, suprato savo tokio elgesio pasekmes, dėl to labai gailisi. Kaltinamasis savo kaltę dėl įvykio ieė susidariusių aplinkybių įvertino baigus nagrinėti bylą, todėl teismas jo prisipažinimą pripažįsta lengvinančia aplinkybe, pavogtas turtas dviratis grąžintas. BK 93 str. yra numatytas nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Teismas daro išvada, kad yra visi BK XI skyriaus 93 str. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai bei mano, kad ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, skiriant auklėjamojo poveikio priemones ( BK 82).

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. P. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu. Kaltinamasis nusikaltimą padarė neteistas, charakterizuojamas patenkinamai, buvo įrašytas į policiją dominančių vaikų informacinę kortelę. Anksčiau 2009-04-16 teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. pagrindais, dėl nusikaltimo nuosavybei ( LR BK 178 str. 2 d. ). Kaltinamasis duodamas parodymus nebuvo nuoširdus, kaip asmuo supratęs savo poelgį ir padaręs iš to išvadas. Todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant A. P. sankcijoje numatytą bausmę laisvės apribojimą. Skiriant bausme nepilnamečiui teismas vadovaujasi BK 91 str. ypatumais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,

nusprendžia:

G. U. pagal BK 178 str. 2 d., vad. BK 93 str. pagrindais nuo baudž. atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Skirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą, elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. 3 ( trims) mėnesiams.

A. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslus; neatlygintinai išdirbti 20 valandų per 2 (du) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nenusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno miesto apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.