Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-840-253/2008

2008 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjai Savinijus Katauskas, Bronius Valius, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei K. M., atsakovui M. S. ir atsakovo atstovui advokatui Vidmantui Žylei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui M. S. dėl išlaikymo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui G. priteisimo. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vaiko išlaikymui reikia minimalaus pragyvenimo lygio, ir atsižvelgęs į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo priteisė 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaiko išlaikymui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės turtinė padėtis geresnė negu jo, ir prašo jam nustatyti 300 Lt kas mėnesį perdiodinėmis išmokomis mokamo išlaikymo dydį.

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Byloje nekilo ginčo, kad vaiko poreikiams reikėtų skirti mažesnę sumą.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jo padėtis nėra geresnė už ieškovės, todėl jam nepagrįstai nustatyta mokėti didesnę vaiko išlaikymo dalį. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta proporcingo tėvų turtinei padėčiai materialinio išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui teikimo taisyklė. Pareiga išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams (CK 3.192 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad jos per mėnesį gaunamas darbo užmokesčio vidurkis yra 623 Lt (b. l. 9). Atsakovas pirmosios instancijos teismui posėdyje duodamas paaiškinimus nurodė, kad jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1 700–2 000 Lt, kitų išlaikytinių jis neturi, bet nepasitiki ieškove, nes ji gali vaiko išlaikymui skirtus pinigus panaudoti savo reikmėms (b.l. 18–19). Apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai taip pat nepatvirtina atsakovo teiginių apie jo turtinę padėtį, priešingai – atsakovas pateikė pažymas iš VSDFV Klaipėdos skyriaus ir UAB (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad atsakovo darbo užmokesčio 2008 m. balandžio–gegužės mėnesiais vidurkis buvo 1 431 Lt 12 ct (b. l. 35). Be to, atsakovas pateikia duomenis, jog jo vardu registruotas automobilis „Audi A6“, už kurį jis teigia kas mėnesį mokantis 800 Lt išperkamosios nuomos mokestį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, byloje nėra duomenų, jog apeliantas turėtų kitų išlaikytinių, kuriuos pagal įstatymą turėtų išlaikyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, ir priteisdamas jam mokėti 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų vaiko išlaikymui, tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir proporcingai paskirstė tėvų pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Valstybės teikiamo išlaikymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas (toliau – Įstatymas). Fondo išmokų mokėjimo pagrindai ir išmokų dydžiai nustatyti Įstatymo 3 straipsnyje, pagal kurį fondo išmokos mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu. Kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, fondas išmoka teismo sprendimu priteistos ir skolininko mokamos sumos skirtumą, bet ne daugiau kaip 1,5 MGL dydžio. Nagrinėjamos bylos atveju, priteisus šalių nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir atsakovui nemokant ar mokant tik dalį priteistos sumos, iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečio sūnaus G. išlaikymui galės būti išmokėta didesnė suma. Tokiu būdu būtų užtikrintos būtinos vaikui vystytis sąlygos, patenkinti būtiniausi, bent minimalūs vaiko poreikiai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.