Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2022-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1577-1007/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-11-04
Bylos Nr.
e1-1577-1007/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35831-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
A. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1577-1007/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35831-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.3; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės Jolantos Steponavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-35831-22 ir baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 38 MGL bauda, paskyrus baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams ir turto – 2000 Eur konfiskavimą; 2020 m. rugsėjo 14 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) vykdymo laikui;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams, subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutine 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, paskyrus įpareigojimus, ir 1937,97 Eur bauda; 2020 m. kovo 19 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, 2022 m. rugsėjo 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. B. 2022 m. rugsėjo 18 d., apie 22.10 val. kelyje (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFL-0102 (patikros sertifikato Nr. 1709963) jam buvo nustatytas 1,62 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo lengvąjį automobilį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems.

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamojo A. B. kaltė įrodoma jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

2.1. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., apie 14.00 val. pas jį į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo draugas K., kurio pavardės jis nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kur konkrečiai, jis taip pat nežino. Su K. jie kieme pabendravo, o apie 16.00 val. jis paprašė jį nuvežti pas jo draugą K., kurio pavardės jis nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, gali tik parodyti. K. jį vežė savo automobiliu „Peugeot 407“, kurio valstybinio numerio jis nurodyti negali, nes nežino. Po to su K. jie nuvažiavo pas kitą jo draugą E. Š., kur tiksliai gyvena gali tik parodyti. Kadangi buvo sekmadienis ir jau po 16.00 val., jie nuvažiavo pas žmogų, kurio duomenų jis nežino, gyvena (duomenys neskelbtini), nuosavame name ir ten nusipirko keturis 1 litro talpos butelius alaus. Kas tiksliai pirko alų, jis neprisimena. Nusipirkę alaus jie nuvažiavo pas jį į garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Garažų bendrijoje, adreso neprisimena. Ten jie tryse gėrė alų. K., palikęs juos garaže, išvažiavo. Jis išgėrė gal 0,5 litro talpos butelį alaus. Geriant alų jam paskambino tėvas S. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė atvažiuoti pas jį į svečius. Kadangi jis buvo su K. ir E., tai šiems pasiūlė važiuoti kartu. Savo automobilio jis neturi, tačiau garaže buvo pastatytas „Volvo S80“ markės automobilis, kurio valstybinio numerio jis nurodyti negali, nes neprisimena. Minėtą automobilį jam atvarė nepažįstamas vyriškis, kurio duomenų jis nežino, ir paprašė jį sutvarkyti. Kadangi jis turėjo to automobilio raktelius, tai juo ir sugalvojo važiuoti pas tėvą. Kadangi buvo išgėręs tik 0,5 litro talpos butelį alaus, todėl drąsiai sėdo už vairo ir važiavo, nes nesijautė girtas, jautėsi gerai. Važiuodamas pas tėvą jis jau nebegėrė, o K. su E. važiuodami gėrė alų. Pas tėvą alkoholinių gėrimų jie nesivežė, nes tėvas jų turėjo. Pas tėvą alaus jis išgėrė nemažai, tačiau, kiek tiksliai, jis neprisimena. Tiek važiuojant pas tėvą, tiek važiuojant atgal namo K. sėdėjo priekinėje automobilio dalyje keleivio sėdynėje, o E. – ant galinės automobilio sėdynės. Pakeliui į namus, jie ir toliau gėrė alų. Kad K. pakeliui į namus būtų užmigęs, tokio momento jis neprisimena. Važiuojant vienu metu jo vairuojamą automobilį aplenkė kažkoks automobilis, tačiau, koks, jis neįsidėmėjo, o pavažiavus apie kilometrą, priekyje pastebėjo stovintį policijos pareigūnų automobilį su įgungtais švyturėliais. Ar galėjo jo automobilį aplenkti policijos pareigūnų automobilis, jis negali pasakyti. Pamatęs jį išsigando, nes pas tėvą vartojo alkoholį, tačiau, kiek tiksliai jo išgėrė, jis nepasakys, nes neprisimena, bet gal apie du litrus alaus. Kai jo vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti, jis labai išsigando, bandė užtraukti rankinį, ar užgesino automobilio variklį net neprisimena, tačiau perlipo ant automobilio galinės sėdynės, o kodėl taip pasielgė, net pats paaiškinti negali. Tik jam perlipus ant automobilio galinės sėdynės, jo vairuotas automobilis atsitrenkė į policijos pareigūnų automobilį. Tada prie jų priėjo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė. Iš karto jis neprisipažino vairavęs automobilį, nes labai išsigando ir bijojo. Jis net neturi vairuotojo pažymėjimo, kurio nėra turėjęs, todėl neturi teisės vairuoti. Esant galimybei norėtų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

2.2. Liudytojas L. B. parodė, kad jis turi automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Kadangi jo automobiliui reikėjo šiokio tokio remonto, t. y. reikėjo pakeisti diskus, tepalus, kaladėles, tai jis maždaug prieš mėnesį laiko, tačiau, kada tiksliai, jis neprisimena, paprašė savo draugo D. Z. automobilį nuvaryti į garažą pas jo pažįstamą A. B., kad šis jį sutvarkytų. Kur tiksliai yra A. B. garažas, jis gali tik parodyti, bet adreso tiksliai pasakyti negali, nes nežino. Jis D. Z. vis klausė, kada sutvarkys jo automobilį ir kada jį galės pasiimti, tačiau šis vis sakydavo, kad A. B. turi daug darbo ir dar nespėjo sutvarkyti jo automobilio, o po to sakė, kad A. B. apskritai nekelia jam ragelio. 2022 m. rugsėjo 26 d. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnė ir pranešė, kad jo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis ir automobilis yra nuvarytas į saugojimo aikštelę. Jis labai nustebo, nes automobilį A. B. davė suremontuoti, o ne važinėtis. A. B. savavališkai pasiėmė jo automobilį. Jokio prašymo juo pasinaudoti iš A. B. nesulaukė. Šis automobilis yra jo vardu, jį norėtų pasiimti, nes reikalingas naudoti kasdien, todėl prašo grąžinti jam automobilį. Kad A. B. važinėjosi jo automobiliu, net nežinojo.

2.3. Liudytojas E. Š. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., apie 20.00 val. pas jį į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo buvęs bendradarbis K. P. su pažįstamu A., kurio pavardės jis nežino. Kur tiksliai gyvena K. ir A., jis taip pat nežino. Jie atvažiavo automobiliu „Volvo“, kurio markės, bei valstybinio numerio, kam priklauso minėtas automobilis, jis nežino. Automobilį vairavo A., todėl jis manė, kad minėtas automobilis ir priklauso A. Ar A. ir K. buvo išgėrę jis nežino, tačiau pats buvo išgėręs alaus. Iki šio įvykio jis savaitę laiko diena iš dienos vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra gėrė alų. Kai šie pas jį atvažiavo, visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tačiau pas ką ten tiksliai nuvažiavo, jis nežino. Ten lyg tai A., nes buvo išlipęs iš automobilio, nupirko 5 ar 6 vieno litro talpos butelius alaus. Tada jie nuvažiavo pas A. į garažą, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, tačiau, kur konkrečiai, jis gali tik parodyti. Ten jie visi gėrė alų. Po to A. pasiūlė važiuoti pas jo tėvą, nes norėjo pasisveikinti su savo tėvu. A. pasakė, kad pabus truputį ir grįš, todėl jie visi nuvažiavo pas A. tėvą, kurio vardo bei pavardės jis nežino, o kur jis gyvena net neatsimintų, nes buvo tamsu, jie važiavo kažkokiais laukais. Žino, kad važiavo link Kuršėnų pusės. Kai nuvažiavo pas A. tėvą, visi vartojo alkoholinius gėrimus, vėl gėrė alų. A. taip pat kartu su jais gėrė alų. Kiek tiksliai laiko pabuvo pas A. tėvą, jis nepasakys, bet gal kokį pusę valandos. Važiuojant atgal, automobilį vėl vairavo A.. K. sėdėjo priekinėje automobilio dalyje, keleivio sėdynėje, o jis – ant galinės automobilio sėdynės. Tiek nuvažiuojant iki A. tėvo, tiek ir atgal, jie su K. automobilyje gėrė alų. A. važiuodamas negėrė. Apie 22.00 val., sėdėdamas automobilio gale, jis pamatė švyturėlius, o po to A. vairuojamas automobilis staiga sustojo, ir pas jį ant galinės sėdynės iš priekio peršoko ir atsisėdo A.. Tuo metu K., sėdėdamas priekinėje automobilio sėdynėje, miegojo, tačiau, ar tikrai miegojo, to tvirtinti jis negali, nors, kai jo kažko paklausė, šis nieko neatsakė, o sėdėjo panarinęs galvą, lygtai ją pasidėjęs ant peties, todėl ir nusprendė, kad miegojo. Kai A. atsisėdo pas jį, ar šis ką jam sakė, ar ne, dabar jis jau neprisimena, nes buvo nemažai išgėręs, todėl ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Jis pamina tik tiek, kad A. perlipus pas jį ant galinės sėdynės, iš karto prie jų automobilio priėjo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė. Kad važiuodamas A. būtų atsitrenkęs į kokį automobilį, jis to nepajuto ir nepastebėjo, nes buvo nemažai išgėręs. A. su K. pas jį atvažiavo dviese. Jokio trečio draugo su jais nebuvo. Vaikino, kurio vardas būtų K., jis iš viso nepažįsta. Tą dieną jie visą laiką važinėjo vienu automobiliu, tai yra tuo, kurį sustabdė policijos pareigūnai. Jokiu kitu automobiliu tą dieną jie nevažinėjo. Jis įvykio metu buvo nemažai išgėręs, todėl gali būti, kad kai kurių įvykio aplinkybių gerai neprisimena arba gali painioti.

2.4. Liudytojas K. P. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., apie 16.00 val. pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo jo pažįstamas A., kurio pavardės jis nežino, o kur gyvena, tiksliai nežino. Jis atvažiavo automobiliu „Volvo“, kurio markės bei valstybinio numerio jis nežino. Ar minėtas automobilis priklausė A., ar ne, jis nežino. Kai A. atvažiavo pas jį, ar šis buvo blaivus, ar ne, jis nesuprato. Jis pats buvo išgėręs, nes namuose vienas pats gėrė alų. Su A. jie nuvažiavo pas kitą jų pažįstamą E. Š., gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto numerio nurodyti negali, nes nežino. Po to visi nuvažiavo pas žmogų, kurio duomenų jis nežino, gyvenantį (duomenys neskelbtini), nuosavame name, ir ten nusipirko keturis 1 litro talpos butelius alaus. Alų nupirko A.. Nusipirkę alaus jie nuvažiavo pas A. į garažą, kur visi trys gėrė alų. Baigiant gerti alų, A. jiems pasiūlė važiuoti pas jo tėvą, kurio jis nepažįsta, kurio duomenų jis nežino. A. tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau, kur konkrečiai, jis gali tik parodyti. Nuvažiavę pas A. tėvą, dar visi gėrė alų. Kiek tiksliai buvo valandų, jis nežino, nes buvo nemažai išgėręs, todėl mažai ką prisimena. Pakeliui į namus iš A. tėvo, jis miegojo. Tiek nuvažiuodamas pas A. tėvą, tiek parvažiuodamas jis sėdėjo automobilio priekinėje dalyje, keleivio vietoje. E. sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, o A. vairavo automobilį. Važiuodami pas A. tėvą, jiedu su E. automobilyje taip pat gėrė alų. Ar alų gėrė ir A., jis negali pasakyti, nes neprisimena. Iš kur jie gavo alaus, jis tiksliai nepasakys, bet lygtai, buvo automobilyje. Pas A. tėvą alaus nesivežė, nes jo tėvas turėjo alaus, kur jie išgėrė penkis, o gal šešis butelius alaus. Parvažiuodamas jis miegojo, todėl nelabai gali pasakyti, kas tiksliai įvyko. Jis pabudo nuo to, kai A. lipo iš priekinės automobilio dalies ant galinės sėdynės. Priekyje automobilio jis pamatė policijos pareigūnų automobilį. Kai A. lipo iš priekio į automobilio galą, šio vairuojamas automobilis dar judėjo. Kadangi automobilis judėjo, jis norėjo užtraukti rankinį, tačiau jo nerado, ir automobilis atsitrenkė į policijos automobilį. Tada prie jų automobilio priėjo policijos pareigūnai ir juos visus sulaikė. Automobilį, tiek nuvažiuojant pas A. tėvą, tiek ir grįžtant iš jo, vairavo A., būdamas neblaivus, nes gėrė alų tiek prieš išvažiuodamas, tiek ir būdamas pas savo tėvą. Kiek tiksliai alaus išgėrė A., jis nežino. A. pas jį atvažiavo vienas automobiliu „Volvo“, kuriuo jie ir važiavo pas jo tėvą. Vaikino vardu K. jis nepažįsta. Be to, jis įvykio metu buvo nemažai išgėręs, tai įvykio aplinkybių gerai net neprisimena.

2.5. Liudytojas Aidas Dmitrijevas parodė, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., patruliuojant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyriaus specialiste Deimante Tolušaite, tarnybiniu automobiliu S1829, valstybinis Nr. KNB 029, nustatytame maršrute „Šiaulių rajonas“, apie 22 val. 10 min. važiuojant link Šiaulių (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo, kaip antrąja eismo juosta važiavęs automobilis „Volvo S 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai viršijo važiavimo greitį. Važiuodami pirmąja eismo juosta, apvažiavo minėtą automobilį ir pastebėjo, jog automobilio šoniniai langai yra aprasoję, todėl kilo įtarimas, ar vairuotojas yra blaivus. Pavažiavus tarnybiniu automobiliu „Opel Insignia“, valstybinis Nr. KNB029, saugiu atstumu už „Volvo S80“ automobilio, sustojo pirmoje eismo juostoje ir, įjungęs tarnybinio automobilio specialiuosius šviesos (raudonos ir mėlynos) spalvos švyturėlius, jis vienas išlipo iš transporto priemonės ir pradėjo eiti link „Volvo“ automobilio, kuris, pamatęs juos, sulėtino važiavimo greitį, tačiau vis tiek važiavo link jų. Pastebėjo, jog vairuotojo vietoje niekas nesėdėjo, todėl spėjo pasitraukti į šoną, o automobilis pravažiavo ir atsitrenkė į jų tarnybinio automobilio „Opel Insignia“ galą. Automobilio „Volvo S80“ priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo, kiek jis prisimena K. P., kurio neblaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, tačiau, kiek minėtas pilietis pripūtė, jis neprisimena. Tai surašyta jo tarnybiniame pranešime. Automobilio gale, kairėje pusėje sėdėjo A. B., kurio neblaivumo nustatymo duomenų jis neprisimena. Visa tai taip pat surašyta jo tarnybiniame pranešime. Automobilio gale, dešinėje pusėje, sėdėjo E. Š., kurio neblaivumo nustatymo duomenų jis neprisimena. Jie surašyti jo tarnybiniame pranešime. Paklausti, kuris vairavo automobilį „Volvo S80“, asmenys nurodė nieko nežinantys. Vėliau, aiškinantis aplinkybes, K. P. papasakojo, jog alkoholį vartojo už (duomenys neskelbtini), pas A. B. giminaitį, tačiau, pas ką vartojo alkoholį, neminėjo. Po išgertuvių visi susėdo į „Volvo S80“ automobilį, kurį vairavo A. B.. Pamatęs policijos ekipažą, A. B. perlipo iš automobilio priekio į automobilio galą ir atsisėdo kairėje keleivio sėdynėje. Apžiūrint automobilį priekinėje automobilio dalyje, prie magnetofono buvo rastas A. B. telefonas. Į įvykio vietą pagalbon buvo iškviesti S 1142 ir S1708 ekipažai, kuriems perduotas įvykio forminimas. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Kadangi nebuvo aišku, kas vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , todėl visi minėti asmenys buvo pristatyti į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas.

2.6. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialisto Aido Dimitrijevo 2022 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 18 d. patruliuojant su specialiste Deimante Tolušaite, apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Volvo 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo akivaizdžiai viršydamas greitį. Apvažiuodamas automobilį pirmąja eismo juosta, jis pastebėjo, kad automobilio „Volvo“ šoniniai langai yra aprasoję, todėl kilo įtarimas, ar vairuotojas yra blaivus. Pavažiavęs saugiu atstumu už „Volvo“ automobilio, jis sustojo pirmoje eismo juostoje ir, įjungęs tarnybinio automobilio švyturėlius, išlipo iš automobilio bei pradėjo eiti link „Volvo“ automobilio, kurio vairuotojas, pamatęs juos, sulėtino greitį, tačiau vis tiek važiavo link jų. Jis pastebėjo, kad vairuotojo vietoje niekas nesėdi. Spėjo pasitraukti į šoną, kai automobilis „Volvo“ pavažiavo ir atsitrenkė į jų tarnybinio automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. KNB029, galą. Automobilio „Volvo“ priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo K. P., kuriam alkoholio matuokliu 22.28 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas, o 2.48 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas. Galinėje sėdynėje, kairėje pusėje, sėdėjo A. B., kuriam alkoholio matuokliu 22.32 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas, o 22.52 val. nustatytas 1,62 promilių girtumas. Galinėje sėdynėje, dešinėje pusėje, sėdėjo E. Š., kuriam alkoholio matuokliu 22.38 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 22.58 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas. Paklausti, kas vairavo automobilį, jie atsakė, kad nieko nežino. Vėliau, aiškinantis aplinkybes, K. P. papasakojo, kad alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini), pas A. B. giminaitį, o po išgertuvių jie sėdo į „Volvo“ automobilį, kurį vairavo A. B., o pamatęs policijos ekipažą, šis perlipo į galinę kairės pusės sėdynę. Apžiūrint automobilį, priekinėje dalyje, prie magnetofono buvo rastas A. B. telefonas. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o visi asmenys pristatyti į Šiaulių apskrities VPK. Įvykio vietoje filmuota tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašymo įranga bei policijos pareigūnų kūno kameromis. Tarnybiniam automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis. Asmenys buvo sulaikyti 22.28 val. Paprašius Šiaulių apskrities VPK budėtojo peržiūrėti tarnybinio automobilio, valstybinis Nr. KNB029, vaizdo įrašą, budėtojas nurodė, jog automobilį „Volvo“ vairavusio asmens kamerų pagalba nematyti. Kadangi nebuvo aišku, kas vairavo automobilį, niekas neprisipažino jį vairavęs, visi asmenys buvo pristatyti į Šiaulių apskrities VPK.

2.7. Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus specialistės Deimantės Tolušaitės 2022 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 18 d., patruliuojant su specialistu Aidu Dimitrijevu, apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo antrąja eismo juosta važiuojantį automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo akivaizdžiai viršydamas greitį. Važiuodami pirmąja eismo juosta, jie apvažiavo minėtą automobilį ir pastebėjo, kad automobilio šoniniai langai yra aprasoję, todėl kilo įtarimas, ar vairuotojas yra blaivas. Pavažiavus saugiu atstumu už „Volvo“ automobilio ir sustojus pirmoje eismo juostoje bei įjungus švyturėlius, o Aidui Dimitrijevui išlipus iš automobilio ir pradėjus eiti link automobilio „Volvo“, kurio vairuotojas, pamatęs juos, sulėtino greitį, tačiau vis tiek važiavo link jų, ji pajuto smūgį. Automobilis „Volvo“ atsitrenkė į tarnybinio automobilio „Opel Insignia“, valstybinis Nr. KNB029, galą. Išlipusi iš automobilio pastebėjo, jog priekinėje keleivio sėdynėje, kaip vėliau paaiškėjo, sėdėjo K. P., kuriam alkoholio matuokliu 22.28 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas, o 2.48 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas. Galinėje sėdynėje, kairėje pusėje, sėdėjo A. B., kuriam alkoholio matuokliu 22.32 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas, o 22.52 val. nustatytas 1,62 promilių girtumas. Galinėje sėdynėje, dešinėje pusėje, sėdėjo E. Š., kuriam alkoholio matuokliu 22.38 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 22.58 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas. Paklausus asmenų, kuris vairavo automobilį, šie nurodė, kad nieko nežino. Vėliau aiškinantis aplinkybes, K. P. papasakojo, kad jie alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini), pas A. B. giminaitį. Po išgertuvių jie visi susėdo į automobilį „Volvo“, kurį vairavo A. B.. Pamatęs policijos ekipažą, A. B. perlipo į galinę, kairės pusės, keleivio sėdynę. Apžiūrint automobilį, priekinėje dalyje, prie magnetofono buvo rastas A. B. telefonas. Automobilis buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, o visi asmenys pristatyti į Šiaulių apskrities VPK. Įvykio vietoje filmuota tarnybinio automobilio vaizdo ir garso įrašymo įranga bei policijos pareigūnų kūno kameromis. Tarnybiniame automobiliui buvo apgadintas galinis bamperis. Asmenys buvo sulaikyti 22.28 val. Paprašius budėtojo peržiūrėti tarnybinio automobilio vaizdo įrašą, budėtojas nurodė, kad asmens, vairavusio automobilį „Volvo“, per kameras nesimato. Kadangi nebuvo aišku, kas vairavo automobilį „Volvo“, kadangi niekas neprisipažino, todėl visi asmenys buvo pristatyti į Šiaulių apskrities VPK.

2.8. 2022 m. rugsėjo 18 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, jog K. P. 22.28 val. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog K. P. eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Alkoholio kiekio matuokliu K. P. pirmojo patikrinimo metu 22.28 val. nustatytas 2,19 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu 22.48 val. jam nustatytas 2,05 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais K. P. pasirašytinai sutiko.

2.9. 2022 m. rugsėjo 18 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, jog A. B. 22.32 val. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, A. B. eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Alkoholio matuokliu A. B. pirmojo patikrinimo metu 22.32 val. nustatytas 1,72 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu 22.52 val. jam nustatytas 1,62 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais A. B. pasirašytinai sutiko.

3.0. 2022 m. rugsėjo 18 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, jog E. Š. 22.38 val. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, E. Š. eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Jis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Alkoholio matuokliu E. Š. pirmojo patikrinimo metu 22.38 val. nustatytas 2,03 promilių girtumas, o antrojo patikrinimo metu 22.58 val. jam nustatytas 1,94 promilių girtumas. Su tikrinimo rezultatais E. Š. pasirašytinai sutiko.

3.1. 2022 m. rugsėjo 18 d. transporto priemonės aprašu užfiksuota, jog patikrinus automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninę būklę, nustatyta, kad automobilio kėbulas yra subraižytas, turi smulkių įlenkimų.

3.2. 2022 m. rugsėjo 19 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, jog automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , nuo 2022 m. kovo 17 d. priklauso L. B..

3.3. 2022 m. rugsėjo mėnesio pažyma dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatyta, kad automobilio „Volvo S80“, kurio variklio darbinis tūris yra 2435 cm³, o variklio galia – 125 kW (170 AG), pagaminto 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1366,70 eurų, o su PVM – 1730,00 Eur.

3.4. 2022 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, kur kelyje (duomenys neskelbtini) matomas stovintis automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Matomas apgadintas automobilio priekinis bamperis, o kėbulas nubraižytas. Ant priekinės automobilio sėdynės matomas padėtas vairuotojo pažymėjimas, priklausantis K. P., kuris paimamas. Automobilio daiktadėžėje yra įdėtas automobilio registracijos liudijimas, kuris yra paimamas. Iš užvedimo spynelės paimamas užvedimo raktelis ir dar vienas raktas su signalizacijos pulteliu. Automobilyje tyrimui reikšmingų daiktų nėra. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Pramonės g. 2C, Šiauliai.

3.5. 2022 m. rugsėjo 29 d. pakvitavimu K. P. buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotas 2014 m. vasario 5 d. VĮ „Regitra“.

3.6. 2022 m. spalio 18 d. pakvitavimu L. B. buvo grąžintas automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, užvedimo raktelis su dar vienu rakteliu ir signalizacijos pulteliu.

3.7. 2022 m. spalio 24 d. elektroniniu laišku, gautu iš VRM ITT pagalbos užfiksuota, kad Body kamerų Nr. BOF1EC60926E ir Nr. BOF1E0609B5E vaizdo įrašų nuo 2022 m. rugsėjo 18 d., 22:27:00 val. iki 2022 m. rugsėjo 18 d. 23:27:00 val. nėra.

4. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo A. B. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, tinkamai kvalifikuotos.

5. Kaltinamasis A. B. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos gailėjosi. Jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys byloje esantys įrodymai: liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų, kitų objektų apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas ir kiti (2.2.–3.7. punktai).

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6.1. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

6.2. A. B. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

6.3. Prokurorė prašo procesą baudžiamojoje byloje užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 1629,61 Eur bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 30 parų areštą ir 1629,61 Eur baudą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą A. B. atidėti 6 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojus tęsti darbą; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taikyti BK 67 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1, 7 punktus, 68 straipsnį, 72 straipsnį, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 metams; turto konfiskavimą – konfiskuoti automobilio „Volvo S80“ vertę – 1730 Eur.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.

7.1. A. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Nusikalto anksčiau du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams 6 mėnesiam, neužilgo po to, kai 2022 m. rugsėjo 13 d. pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, neįvykdęs viso bausmės – nesumokėjęs baudos. Iš LITEKO duomenų matyti, jog Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ne kartą buvo nagrinėti teikimai prašant panaikinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą A. B.. Kaltinamasis administracine tvarka baustas ne kartą už įvairius KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų; dirba – nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. vykdo individualią veiklą. Duomenų apie asmens psichikos sveikatos sutrikimus ar registraciją psichikos sveikatos centro įskaitoje, byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

7.2. Įvertinęs bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą, BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, tačiau jo terminą nustačius didesnį nei prašo prokurorė – maksimalų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

7.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. B. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. 22.28 val. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. 13.43 val. (viena para) ir laikytina kaltinamąjį atlikus dalį bausmės – vieną arešto parą.

7.4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridėjus visą neatliktos bausmės dalį, ir A. B. skirtina galutinė bausmė – 90 parų areštas ir 1627,91 Eur bauda.

7.5. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalis nuostatomis, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

7.6. Nors A. B. nusikalto trečią kartą, administracine tvarka baustas ne kartą, tačiau duomenų apie asmens atžvilgiu pradėtus kitus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, kaltinamasis dirba – vykdo individualią veiklą, kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, arešto bausmės vykdymą atidėjus 6 mėnesiams, paskyrus intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus.

7.7. Pažymėtina, jog kaltinamasis intensyvios priežiūros metu privalės laikytis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsnyje numatytų draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

8. Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujantis BK 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

8.1. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nors nagrinėjamu atveju A. B. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas šios specialiosios teisės, nes ši jam buvo atimta, tačiau tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, asmeniui siekiant įgyti teisę vairuoti transporto priemonę, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Kadangi A. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, nors ši ir buvo atimta, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas.

8.2. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad A. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas šios specialios teisės, nes Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu ši jam buvo atimta 2 metams, bei Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu – 4 metams už padarytas panašias nusikalstamas veikas, tačiau ir vėl sėdo už automobilio vairo neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis – 1,62 promilės neblaivumas, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei jo paties sveikatai ar net gyvybei, už analogiškus veiksmus jam taikyta ir administracinį atsakomybė. Įvertinus šias aplinkybes A. B. nustatytinas maksimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas – 5 metai, kuris skaičiuotinas nuo šios specialiosios teisės sustabdymo, paskyrus kardomąją priemonę, dienos – 2022 m. rugsėjo 19 d. Teismo vertinimu, skirti trumpesnį šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo.

8.3. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis); kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu yra nustatytos atitinkamos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, tai yra kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8.4. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonė – automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. B.. Apklaustas kaip liudytojas L. B. nurodė, savo automobilį A. B. palikęs paremontuoti, o ne pasivažinėti ir nežinojęs, kad šis neblaivus sės jį vairuoti. Nesant byloje neginčytinų duomenų, patvirtinančių L. B. nusikalstamos veikos padarymo metu žinojus A. B. jo automobilį vairavus neblaiviu, nėra ir teisinio pagrindo konfiskuoti šį turtą iš teisėto jo savininko. Tokiu atveju iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į VšĮ „Emprekis“ nurodytą automobilio „Volvo S80“, vidutinę rinkos kainą su PVM – 1730 Eur, kaltinamajam skirtina aptarta baudžiamojo poveikio priemonė, iš jo išieškant automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma – 1730 Eur. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. B. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

5. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinos.

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. spalio 5 d. nutarimu A. B. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas piniginėms lėšoms, esančioms A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, 73000, paliktinas iki teismo baudžiamojo įsakymo dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

7. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas K. P. pagal 2022 m. rugsėjo 29 d. pakvitavimą, paliktinas jo nuosavybei.

– automobilis „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, užvedimo raktelis su dar vienu rakteliu ir signalizacijos pulteliu, 2022 m. spalio 18 d. pakvitavimu grąžinti L. B., paliktini jo nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę A. B. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 18 d. 22.28 val. iki 2022 m. rugsėjo 19 d. 13.43 val. ir laikyti jį atlikus dalį bausmės – vieną arešto parą.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu pridėjus visą neatliktos bausmės dalį, ir skirti A. B. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą ir 1627,91 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų dvidešimt septynių eurų 91 euro cento) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiko kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, jog A. B. privalo būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., nustačius pareigas: tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti A. B., jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 27 straipsniu, intensyvios priežiūros metu jis privalo laikytis draudimų: 1) nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą; 2) intensyvios priežiūros metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškoti automobilio „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma – 1730 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. spalio 5 d. nutarimu A. B. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 25 d. iki 2023 m. balandžio 25 d. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms A. B. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą 2022 m. rugsėjo 29 d. pakvitavimu K. P., palikti jo nuosavybei.

– automobilį „Volvo S80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, užvedimo raktelį su dar vienu rakteliu ir signalizacijos pulteliu, 2022 m. spalio 18 d. pakvitavimu grąžintus L. B., palikti jo nuosavybei.

Išaiškinti A. B., kad likusią baudą – 1627,91 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt septynis eurus 91 euro centą) jis privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą būtina pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Daiva Domeikienė