- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-1130-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00802-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- S. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2989-805/2019 pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. N. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko S. S. 12 700,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 22 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 71,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas. 2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo įsakymu pareiškimas pilnai tenkintas. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi skolininkui S. S. atnaujintas terminas pateikti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo ir priimti skolininko S. S. prieštaravimai, kreditorius D. N. informuotas apie teisę pareikšti ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. 2019 m. kovo 13 d. teisme gautas ieškovo D. N. ieškinys. 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi ieškovui nustatytas 14 dienų terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tenkinus ieškovo prašymą, teismo nustatytas procesinis terminas ieškinio trūkumams pašalinti pratęstas iki 2019 m. balandžio 3 d. imtinai. Per pratęstą terminą – 2019 m. balandžio 3 d. 22:49:30 val. – gautas ieškovo patikslintas ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi ieškovo D. N. ieškinį atsakovui S. S. dėl skolos priteisimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Taip pat skundžiama nutartimi panaikino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6857-805/2018 ir kreditoriaus D. N. pareiškimą skolininkui S. S. dėl skolos priteisimo teismo įsakymu nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti kreditoriui.
3. Teismas nurodė, kad ieškovas šalindamas teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus pateikė patikslintą ieškinį, kuris neatitiko CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškinio turinio reikalavimų: kreditorius aiškiai nenurodė ieškinio pagrindo – faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą; pateikė neišverstus į valstybinę kalbą įrodymus; nepateikė patikslintame ieškinyje nurodyto garso įrašo. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju ieškinio dalykas ir pagrindas, pratęsus trūkumų šalinimui skirtą terminą, nebuvo tinkamai suformuluoti, dėl ko, teismo manymu, nėra aiškūs. Ieškinio dalyke prašoma priteisti skolos suma, ją matematiškai skaičiuojant su ieškinyje nurodoma suma (12000 JAV dolerių (32001,60 Lt) + 2852,40 Eur), skiriasi, o gauto sumų skirtumo kreditorius nedetalizuoja. Teismas pažymėjo, jog CPK 113 straipsnio 3 dalyje imperatyviai reglamentuoja, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, tuo tarpu, kreditoriaus atstovė nurodė, jog prie procesinio dokumento pateikiama traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis yra neverčiama, kadangi, pasak jos, joje yra tik nurodoma suma, vardai ir pavardės bei traktoriaus pavadinimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovo D. N. atstovė adv. G. S. prašo panaikinti 2019 m. balandžio 5 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiama nutartis prieštarauja teisinės valstybės principui, nes teismo nutartimi paneigta ieškovo teisė pasinaudoti tokiu jo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimo būdu.
1.2. Ieškovo atstovė nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog nėra aiškus ieškinio dalykas ir pagrindas. Nurodė, jog patikslinto ieškinio 4 puslapyje 1 pastraipos 7 eilutėje yra aiškiai nurodyta, kad „<...> su S. S. žinia į autobuso remontą įdėjau 2.150,- litų (iš kurių 600,- Lt daviau S. S., kad nupirktų detalių, o už kitus detales pirkau aš pats).“. Trūkstama 2 150,00 litų suma, kuri yra nurodyta patikslinto ieškinio 4 puslapyje ir yra, anot teismo, gautas sumos skirtumas 2 150,00 litai (ekvivalentu eurais yra 622,68 Eur), todėl teikiant pareiškimą dėl skolos išieškojimo pagal teismo įsakymą buvo skaičiuojamos šios negrąžintos piniginių lėšų sumos 12 000 JAV dolerių (ekvivalentas litais 32 001,60 Lt) šiuo metu ekvivalentas eurais 9 268,30 EUR + 2 150,00 litai (už duotus pinigus detalėm) šiuo metu ekivalentas eurais 622,68 Eur + 2850,40 Eur (patikslintame ieškinyje detalizuota negrąžinta suma) viso lygu 12 743,38 Eur suma. Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo ir teikiant patikslintą ieškinį reikalaujama yra 12 699,48 Eur suma (patikslintame ieškinyje), 12 700,00 Eur (teismo įsakyme) buvo apvalinama, nes ~150 litų (iš duotų detalėm 2 150,00 litų sumos S. S. važinėjo ir išprašęs buvo iš D. N., kaip kuro padengimo išlaidas, kurias S. S. patyrė važiuodamas pirkti detales, todėl susidaro 150,- litų sumos (ekvivalentas eurais 43,90 Eur) skirtumas. Dėl 150,00 litų sumos skirtumo D. N. norėjo paaiškinti teismo posėdyje, todėl nepagalvojo, kad tai yra būtina įrašyti į patikslintą ieškinį, todėl šio sakino dėl 150,00 litų, ekvivalento eurais 43,90 Eur, patikslintame ieškinyje nepaaiškino. Visi ieškinio trūkumai, kurie buvo nurodyti teismo nutartyje, buvo ištaisyti, t. y. nurodyta, kokiomis konkrečiomis sumomis, kokiomis aplinkybėmis, kokia valiuta buvo paskolinti prašomi priteisti pinigai.
1.3. Pirmosios instancijos teismo konstatuotų įrodymų (skundžiamoje nutartyje minimas nepateiktas garso įrašas), (ne)buvimas ir / ar jų (ne)pakankamumas turi įtakos sprendžiant ieškinio (ne)tenkinimo klausimą, bet negali būti kliūtis ieškovui kreiptis į teismą. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą dalį garso įrašų, nurodė, kad kiti garso įrašai šiuo metu yra atkuriami.
1.4. Ieškovas sutinka su teismo nutarties argumentu, kad CPK 113 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į bylą teikiami dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, tačiau pažymėjo, kad teismai ne kartą yra suformavę praktiką, kad kai yra pateikiamos tik sąskaitos, kuriose yra sumos ir vardai pavardės, jeigu priešinga šalis patvirtina, koks tai dokumentas, jis gali būti neišverstas. Todėl, siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų, sąskaitos vertimas nebuvo pateiktas. Jeigu parengiamojo teismo posėdžio metu S. S. būtų ginčijęs pateiktą sąskaitą, ieškovas tokią sąskaitą būtų išvertęs į lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad privalo būti išverstas dokumentas, kartu su atskiruoju skundu ieškovas pateikė sąskaitos vertimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas S. S. prašo ieškovo D. N. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas, ieškovui pateikus patikslintą ieškinį, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinio trūkumai nėra pašalinti, ieškovas tiksliai nesuformulavo savo reikalavimo bei nenurodė reikalavimo faktinio pagrindo. Lyginant pirmosios instancijos teismo nurodytų šalinti trūkumų pobūdį (ieškinio dalykas bei pagrindas tinkamai nesuformuluoti) su CPK 115 straipsnio 4 dalyje išvardintų tam tikrų trūkumų (neesminių netikslumų) pobūdžiu, negalima būtų pripažinti, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti trūkumai savo pobūdžiu galėtų būti vertinami tik kaip neesminiai. Pažymėjo, kad jam, kaip atsakovui, visiškai neaiškūs yra ieškovo D. N. reiškiami reikalavimai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas reikalauja ne įrodyti 12699,48 Eur sumos reikalavimo pagrįstumą, o nurodyti ieškinyje aplinkybes, lėmusias skolos atsiradimą, įrodymus, iš ko susideda 12699,48 Eur skola ir kokie įrodymai ją patvirtina, kas visiškai atitinka CPK 137 straipsnio 1 dalies 2, 3 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas D. N. nepatiekė teismui garso įrašo, kuriuo ieškovas įrodinės skolos faktą. Procesinių dokumentų pateikimo valstybine kalba reikalavimai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti.
2.3. Apeliantas tik su atskiruoju skundu pateikė garso įrašą. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį garso įrašas gali būti įrodinėjimo priemonė, jeigu jis padarytas nepažeidžiant įstatymų. Šis ieškovo garso įrašas nelaikytinas tinkamu ir leistinu, kadangi padarytas be atsakovo leidimo, atsakovas nebuvo įspėtas, kad pokalbis su ieškovo atstove yra įrašinėjamas. Be to, iš jo turinio nėra galimybės nustatyti, apie kokias konkrečiai skolas yra kalbama. Pažymėjo, kad šiame garso įraše buvo kalbama apie visai kitus piniginius reikalus, kurie vėliau buvo išspręsti teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-5892-939/2018.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 439 straipsnio 6 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Nustatyta, kad civilinis procesas byloje pradėtas ieškovo D. N. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui S. S. pagrindu. Skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, teismas kreditorių informavo apie teisę pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį.
9. Ieškovas D. N. pateikė ieškinį atsakovui S. S., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12 700,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. byla, b. l. 98–102). 2019 m. kovo 15 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi ieškovui nustatytas 14 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo turtinę padėtį, kad būtų galima spręsti prašymą atidėti ieškovui dalies žyminio mokesčio sumokėjimą (el. byla, b. l. 114–116). Nutartyje konstatuota, kad: teismui pateiktame ieškinyje nurodyta, kad D. N. per keletą kartų S. S. paskolino 12 700,00 Eur sumą, kurią šis yra įsipareigojęs grąžinti dalimis; ieškinyje D. N. nenurodo, kada tiksliai paskolino pinigus S. S., kokias konkrečias sumas, kokiomis aplinkybėmis bei kokiam terminui, nenurodo, kokia valiuta buvo paskolinti prašomi priteisti pinigai, nepaaiškina, kokiu būdu, iki kada skolininkas įsipareigojo grąžinti pasiskolintus pinigus; ieškinyje taip pat nurodyta, kad kita dalis piniginių lėšų buvo skolinta 2010 metais spalio mėnesį, tačiau šios aplinkybės taip pat nekonkretizuotos. Tenkinus ieškovės atstovės prašymą (el. byla, b. l. 121–122), ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pratęstas iki 2019 m. balandžio 3 d. imtinai (el. byla, b. l. 124).
10. 2019 m. balandžio 3 d. ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 12699,48 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. byla, b. l. 125–131). Skundžiama 2019 m. balandžio 5 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nutarta ieškovo D. N. patikslintą ieškinį laikyti nepaduotu, panaikinti civilinėje byloje priimtą teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą skolininkui dėl teismo įsakymo išdavimo laikyti nepaduotu (el. byla, b. l. 137–139). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad patikslintas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, keliamų procesinio dokumentų turiniui: kreditorius aiškiai nenurodė ieškinio pagrindo – faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką; pateikė neišverstus į valstybinę kalbą įrodymus bei nepridėjo nurodomo garso įrašo. Konstatavo, jog, šiuo atveju, ieškinio dalykas ir pagrindas, pratęsus trūkumams šalinti skirtą terminą, nebuvo tinkamai suformuluotas, dėl ko nėra aiški ieškinio dalyke prašoma priteisti skolos suma, ją matematiškai skaičiuojant su ieškinyje nurodoma suma (12000 JAV dolerių (32001,60 Lt) + 2852,40 Eur), skiriasi, gauto sumų skirtumo kreditorius nedetalizuoja.
11. CPK 439 straipsnio 6 dalis numato jog, jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Aptariamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo patikslintas ieškinys neatitinka ieškinio turinio reikalavimų, kadangi jame nėra tinkamai suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas, nepateiktas patikslintame ieškinyje minimas garso įrašas, be to, į bylą pateiktas į valstybinę lietuvių kalbą neišverstas ieškinio priedas.
Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko nurodymo 2019 m. balandžio 3 d. patikslintame ieškinyje
12. Šalindamas ieškinio trūkumus, patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė šias faktines aplinkybes, susijusias su piniginių lėšų skolinimo aplinkybėmis:
7.1. ieškovas atsakovui 2008 m. lapkričio 15 d. paskolino 12 000,00 JAV dolerių, kas sudarė 32 001,60 Lt sumą, jos ekvivalentas eurais – 9268,30 Eur;
7.2. ieškovo teigimu, iš šių paskolintų piniginių lėšų atsakovo nupirkto autobuso remontui ieškovas skyrė dar 2150,00 Lt, šios sumos ekvivalentas eurais – 622,68 Eur;
7.3. 2010 m. spalio 10 d. ar 9 d. ieškovas atsakovui paskolino 43 345,00 Lt, šiuos pinigus šalys susitarė konvertuoti į eurus (500,00 Eur) ir Jungtinės Karalystės piniginį vienetą – svarus sterlingų (10 477,00 GBP); atsakovui iš šių pinigų nupirkus automobilį, likusios nepanaudotos ir ieškovui negrąžintos piniginės lėšos sudaro 2518,40 Eur;
7.4. ieškovas per atsakovo sutuoktinę atsakovui perdavė 12800,00 Lt sumą, atsakovo sutuoktinė šias lėšas atsakovui persiuntė 2010 m. spalio 18–19 dienomis, atsakovas iš šių lėšų ketino Švedijoje pirkti „miško ištraukėją pakrovėją su kėlimo mechanizmu“, ieškovas nurodė, kad traktorius kainavo 25 000,00 SEK (Švedijos kronų), iš šios skolintos sumos likusi nepanaudota ir ieškovui negrąžintų paskolintų piniginių lėšų suma sudaro 334,00 Eur.
13. Įvertinus ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, nustatyta, kad ieškovo prašoma priteisti 12699,48 Eur negrąžintos paskolos suma susidaro iš šių sumų: 9268,30 Eur + 622,68 Eur + 2518,40 Eur + 334,00 Eur. Matematiškai suskaičiavus aptartas sumas, jų suma sudaro 12 743,38 Eur, t. y. didesnė suma, nei ieškinio reikalavimu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines patikslinto ieškinio aplinkybes, jog ieškovo prašomą priteisti 12699,48 Eur paskolintų piniginių lėšų sumą sudaro tik 12000 JAV dolerių (32001,60 Lt) sumos ir 2852,40 Eur sumos paskolintos lėšos. Atskirajame skunde ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas patikslintame ieškinyje neaptarė aplinkybių, susijusių su 150,00 litų (43,90 Eur) sumos kuro išlaidoms padengti panaudojimu ir šios sumos, kaip sąnaudų perkant automobilius, nepriteisimo iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas atsakovui ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis yra pagrįstas iš esmės. Aplinkybė, jog nurodant faktinį reikalavimo pagrindą iš viso buvo nurodyta didesnė paskolintų ir negrąžintų piniginių lėšų suma (iš viso 12 743,38 Eur) nei ieškinio materialiuoju reikalavimu, t. y. ieškinio dalyku, prašoma priteisti 12 699,48 Eur suma, nėra pakankama daryti išvadą, kad ieškovo reikalavimas nebuvo aiškiai ir iš esmės pagrįstas ir dėl to ieškovo patikslintas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų. Įvertinus atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su 43,90 Eur sumos panaudojimu kuro išlaidoms padengti ir dėl to jų neįtraukus į prašomą priteisti pinginių lėšų sumą, konstatuotina, kad ieškovo nurodytas faktinis patikslintas ieškinio pagrindas visiškai atitinka patikslinto ieškinio reikalavimą (12 743,38 Eur – 43,90 Eur = 12699,48 Eur), todėl galima daryti išvadą, jog bylos nagrinėjimo ribos aptariamu atveju yra aiškios.
Dėl kitų patikslinto ieškinio trūkumų
14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kartu su ieškiniu į bylą nepateiktas ieškovo paminėtas garso įrašas, kuriuo ieškovas ketina įrodinėti piniginių lėšų paskolinimo faktą, bei kartu su ieškiniu pateikti į valstybinę lietuvių kalbą neišverstas ieškinio priedas.
15. CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ieškinyje turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų.
16. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kokiomis priemonėmis įrodinės atsakovui pareikštų reikalavimų pagrįstumą, tačiau kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nepateikė ieškovo nurodyto garso įrašo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptariamu atveju aptariamas ieškinio trūkumas nesudarė kliūčių tolesnei proceso eigai, kaip ir ta aplinkybė, jog kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateiktas 2010 m. spalio 19 d. sąskaita, neišversta į valstybinę lietuvių kalbą. Teismas turi teisę pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu patikslinti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad proceso šalis nusprendusi pasirinktus įrodymus į bylą teikti vėlesnėse proceso stadijose, o ne kartu su teismui teikiamu šalies procesiniu dokumentu, privalo įvertinti tai, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 1 dalis). Aptariamų ieškovo pasirinktų įrodinėjimo priemonių pateikimas į bylą ieškovo pasirinkta forma ir metu gali būti pagrindu, išnagrinėjus bylą iš esmės, ieškinį atmesti, bet negali būti vertinama kaip procesinė kliūtis bylai išnagrinėti.
17. Teismas nepagrįstu pripažįsta ieškovo atstovės atskirojo skundo argumentą, jog sąskaitos, kuriose yra sumos ir vardai pavardės, teismui gali būti pateiktos neišverstos (2018 m. spalio 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018), tačiau atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas iki skundžiamos nutarties priėmimo nenurodė ieškovui pašalinti patikslinto ieškinio trūkumo – pateikti 2010 m. spalio 19 d. sąskaitos vertimą į lietuvių kalbą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad nepateiktas aptariamo patikslinto ieškinio priedo vertimas į lietuvių kalbą yra vienas iš pagrindų ieškovo ieškinį laikyti nepaduotu, netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 115 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
18. Įvertinus anksčiau nurodytas bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, spręstina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo patikslintas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad procesas civilinėje byloje buvo pradėtas ieškovo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrindu ir byloje priimto teismo įsakymo panaikinimo klausimas yra sprendžiamas, išsprendus byloje pateikto ieškinio priėmimo klausimą, taip pat į tą aplinkybę, jog su atskiruoju skundu yra pateiktas 2010 m. spalio 19 d. sąskaitos vertimas į lietuvių kalbą bei dalis garso įrašų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškovo D. N. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.