Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus J. G. ir akcininko A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria teismas pripažino uždarosios akcinės bendrovės ,,Barklita“ bankrotą tyčiniu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2003 m. gegužės 7 d. bendrovės generalinis direktorius G. B. bendrovės vardu su savimi bei kitais dviem bendrovės akcininkais J. G. bei A. K. sudarė sutartį, kuria bendrovei išnuomojo jiems priklausančias patalpas už vieno mėnesio nuomos kainą, kuri 5,49 karto viršijo maksimalią analogiškų patalpų nuomos rinkos kainą.Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi buvo patvirtintas 95 541, 21 Lt dydžio ofšorinės kompanijos „Atlantic Alliance LLC" finansinis žalos atlyginimo reikalavimas. Nustatyta, kad žala buvo padaryta bendrovei vadovaujant G. B. , kuris be krovinio savininkės „Atlantic Alliance" leidimo išsiuntė krovinį, kuris dingo, o ši kompanija atsisakė sumokėti UAB „Barklita" 21 569 Lt skolą už krovinio sandėliavimą, kurią išieškoti iš šios kompanijos nėra galimybių, nes ji turto nei Lietuvoje, nei užsienyje neturi, tuo tarpu bendrovės nuostoliai tik padidėtų patirtomis teismo išlaidomis. Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartimi buvo patvirtintas 68 652.91 Lt dydžio ofšorinės kompanijos „MultiForEx" LLC finansinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo už prekes, kurios buvo saugomos Klaipėdos šaldytuvų terminalo sandėlyje, o 2005 m. spalio 24, 25 d. be kompanijos leidimo buvo išvežtos nežinoma kryptimi. Žala buvo padaryta bendrovei vadovaujant G. B. . Ši kompanija atsisako sumokėti 3 312 Lt skolą už krovinio sandėliavimą. Realiai išieškoti skolą nėra galimybių.Bendrovei vadovaujant G. B. 2005 m. spalio 17 d. ofšorinei kompanijai „Ason Ine" neteisėtai buvo grąžintas krovinys, negavus 113 500 Lt apmokėjimo už suteiktas sandėliavimo paslaugas. Grąžinant krovinį papildomai suteiktos krovinio pakrovimo paslaugos ir kompanijos skola išaugo iki 274 685 Lt. išieškoti skolą iš šios kompanijos negalima. Vienintelis kompanijos turtas buvo krovinys, kurį buvo leista atkrauti.Per 2005 m. be jau paminėtų ofšorinių kompanijų, už suteiktas paslaugas tokiu būdu liko skolingos ir kitos užsienio įmonės, iš viso 109 900, 33 Lt.Nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 27 d. buvo įregistruota UAB „Koralita", kurios 50 procentų akcijų priklausė G. B. , o kitos jo sūnui R. B. , bendrovės direktore buvo G. B. sesuo L. A. . G. B. , pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 9 straipsnį, informaciją apie jo vadovaujamos UAB "Barklita" klientus ir veiklos specifiką panaudojo savo asmeniniams interesams UAB „Koralita" veikloje. Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutarties, sudarytos su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas" nutraukimo aplinkybės parodė, kad UAB „Koralita" su UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas" dar 2006 m. vasario mėnesį nusprendė šaldytuvų nuomą, kurios pagrindu buvo vykdoma UAB „Barklita" veikla, perduoti UAB „Koralita". Šiais veiksmais buvo siekiama išstumti iš rinkos ilgametę partnerę UAB „Barklita" sudarant sąlygas analogiškai veiklai UAB „Koralita". Taip buvo praktiškai paralyžuota UAB „Barklita" veikla, o UAB „Koralita", vos tik pradėjusios veiklą pajamos per 2006 m. pusmetį sudarė 6 723 585 Lt, pelnas 285 536 Lt, turtas nuo 10 000 Lt išaugo iki 2 883 167 Lt, o darbuotojų skaičius nuo 3 darbuotojų išaugo iki 62 darbuotojų UAB „Barklita" patyrė 130 210,34 Lt dydžio nuostolius, nes krovinys JAV kompanijai Jambor LLC buvo išsiųstas negavus UAB „Barklita" raštiško patvirtinimo, jog ji nėra skolinga už suteiktas sandėliavimo paslaugas. Ši kompanija yra likviduota, išsiieškoti šią skolą nėra galimybių. UAB „Barklita" generalinis direktorius J. G. kaip nereikalingą bendrovei turtą pardavė lengvuosius automobilius „Peugot" , AUDI 80, (duomenys neskelbtini) Mersedes Benz E320 už mažesnę kainą, negu balanse atvaizduota šio turto likutinė vertė.Iš viso 2006 m. balandžio – birželio mėnesiais parduodant kompiuterinę ir programinę įrangą ir kitą trumpalaikį turtą mažesne kaina, negu balanse atvaizduota šio turto likutinė vertė, padaryta 165 888,76 Lt žala. Dėl šio fakto atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl turto iššvaistymo, o BUAB ,,Barklita" pripažinta civiliniu ieškovu minėtai sumai.Direktoriaus J. G. 2006 m. vasario 1 d. įsakymu padidintas darbo užmokestis finansų direktoriui A. K. nuo 1 950 Lt iki 9 210,52 Lt per mėnesį, kuris 2006 m. birželio 30 d. įsakymu sumažintas iki 4 200 Lt. Nuo 2006 m. vasario iki spalio mėnesio jam priskaičiuota 61 397,58 Lt atlyginimo, o bendrovė patyrė 43 847,58 Lt papildomų išlaidų. Dėl atlyginimo J. G. padidinimo UAB ,,Barklita" už šį laikotarpį patyrė 20 750, 65 Lt papildomų sąnaudų. Nuo bendros jiems padidintų atlyginimų sumos (64 598,23 Lt), papildomai paskaičiuota 20 012,53 Lt socialinio draudimo įmokų, dar labiau apsunkinta padėtis, 84 610,76 Lt padidėjo nuostoliai.

Teismas nepagrįstai, remdamasis vien prielaidomis, nustatė kad bankroto bylą kėlė ieškovai, nes vienintelis ieškovas buvo A. K. , kuris nebuvo bendrovės valdymo organu. Teismas netyrė ir nenagrinėjo priežasčių, dėl kurių UAB ,,Barklita“ atsiėmė savo ieškinį UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Vien G. B. paaiškinimais grindžiama aplinkybė, jog UAB ,,Barkvita“ yra J. G. įmonė. Nei J. G. , nei jo giminaičiai neturi UAB ,,Barkvita“ akcijų. Nepagrįstas faktas, jog buvo užslėptas UAB ,,Barklita“ turto perdavimas įsteigtai UAB ,,Barkvita“, nes bankroto byloje jis nenustatytas. Liudytojo G. B. paaiškinimai yra neteisėtas įrodymas, nes jis, nebūdamas šalimi bankroto byloje, negali teikti paaiškinimų, o būdamas liudytoju, duoda parodymus. Nepagrįstos teismo išvados dėl kompiuterinės įrangos pardavimo V. V. individualiai įmonei.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino bei pritaikė nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šiais klausimais ir, patenkindamas BUAB ,,Barklita“ bankroto administratoriaus prašymą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 185, 263 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas yra apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto tyčia, o jo požymiais yra aplinkybės, jog įmonė tyčia paslepia, iššvaisto, dovanoja ar sunaikina savo turtą arba vykdo kitus tyčinius veiksmus, dėl kurių yra pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo formuojama teismų praktika šiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-448/2004), teismas nurodė, kad tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai.

Taigi bankrotui pripažinti tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma, kuri rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iššvaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-680/2004 yra konstatuota, jog įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sąmoningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iššvaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas. Įmonės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiškai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, tai yra finansiškai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimu prisiėmimo, siekiama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Remiantis paminėtu galima teigti, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato požymius, kurie leistų spręsti, jog sąmoningais sprendimais buvo perleistas, iššvaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, jog esant ir taip blogai bendrovės ūkinei – finansinei padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kt., bendrovės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Tai yra, kad bendrovės vadovai, būdami pakankamai išsilavinę ir turintys tokios veiklos organizavimo patirtį, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuluotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams.

Iš bylos medžiagos bei skundžiamos nutarties matyti, kad šiuo atveju teismas, įvertinęs įmonės bankroto administratoriaus nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, bei pasinaudojęs nuostata, kad šios kategorijos bylose teismas privalo būti aktyvus – taip pat ir liudytojo G. B. paaiškinimais bei aplinkybėmis, kurios nustatytos Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 4 d. sprendime bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-99-524/2004 (UAB ,,Barklita“, pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas manyti, kad UAB ,,Barklita“ buvo privesta prie bankroto tyčia (CPK 185 str.). Apeliantai atskirajame skunde šiuos teismo veiksmus vertina kaip proceso pažeidimą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos teiginius, nes sutinkamai su ĮBĮ nuostatomis bendrovės savininkai, nagrinėjamu atveju – akcininkai, turintys daugiau kaip 10 procentų akcijų, gali dalyvauti atliekant įvairius bankroto veiksmus įmonės bankroto procese, tačiau jiems nesuteikta sprendimo teisė. Esant tokioms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą iškviesti bendrovės akcininkus liudyti nagrinėjant administratoriaus prašymą ir vertinti tokio liudytojo paaiškinimą kaip CPK 177 straipsnyje numatytą įrodymą visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Kaip žinoma, bankroto procesą reguliuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, ieškininės teisenos tvarka nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne dėl tyčinio bankroto nustatymo, todėl apeliantų argumentai, pagrįsti civiliniame procese galiojančio rungimosi principo pažeidimu (CPK 12 str.), yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl teismo aktyvios pozicijos nagrinėjant įvairius klausimus minimos kategorijos bylose, nes viešas interesas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 33 nuostatos įpareigoja teismą būti aktyviu nagrinėjant šios kategorijos bylas. Taip pat atmetami apeliantų teiginiai dėl atsakovo BUAB „Barklita" administratoriaus teisės paduoti prašymą dėl nustatymo, kad bendrovės bankrotas buvo tyčinis (ĮBĮ 20 str.). Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Barklita" administratorius pagrįstai nurodo, jog nei apeliantų nurodomose ĮBĮ 11 ir 21 straipsnių, nei kitų ĮBĮ straipsnių normose nėra draudimo administratoriui kreiptis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, teismas, nagrinėjamoje byloje turėdamas duomenų, patvirtinančių bendrovės tyčinio bankroto požymius, turi teisę savo iniciatyva kelti klausimą dėl ĮBĮ 20 straipsnio taikymo. Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad tam pritarė ir BUAB ,,Barklita“ kreditoriai 2007 m. rugpjūčio 13 d. susirinkime (t. 3, b. l. 95 – 103), todėl apeliantai nepagrįstai remiasi Lietuvos Apeliacinio teismo 2007 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-74/2007 (UAB ,,Plasgeta“ bankroto byloje Nr. B2-170-159/2006), nes nesutampa šios bei nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės (,,ratio decidendi“).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, apie bendrovės ūkinės – finansinės būklės pablogėjimą 2006 metais, kai per 9 tų metų mėnesius 2 137 997 Lt vertės turtas sumažėjo iki 1 008 006 Lt, o kreditoriniai reikalavimai nuo 1 337 784 Lt tik iki 793 481 Lt, ir konstatavęs aplinkybes, patvirtinančias, kad UAB ,,Barklita“ valdymo organų (administracijos vadovo ar akcininkų susirinkimo) sprendimais kompiuterinė įranga, automobiliai buvo parduoti žymiai mažesne kaina negu balanse nurodyta likutinė vertė; kad žymiai padidinamas bendrovei vadovaujančių bei bendrovėje dirbančių akcininkų darbo užmokestis, bendrovė nuostolingai nuomoja akcininkams priklausančias negyvenamąsias patalpa – už kainą, kuri yra 5, 49 karto didesnė už tuo metu rinkoje buvusias nuomos kainas; kad bendrovės valdymo organų sprendimu atsisakoma nuo ieškinio, pareikšto atsakovams UAB ,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ bei G. B. , kuriuo buvo ginčijamas 2006 m. kovo 11 d. vienašalio sutarties dėl prekių sandėliavimo muitinės priežiūros teritorijoje esančiame sandėlyje nutraukimo teisėtumas (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 19 d. nutartis dėl bylos nutraukimo; civilinė byla Nr.2-2895-563/2006), o 2006 m. spalio 2 d. bendrovės akcininko A. K. ieškininiame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodoma, kad ši sutartis nutraukta piktavališkai susitarus su UAB ,,Barklita“ konkurentais, kad nutraukus šią sutartį, bendrovės veikla iš esmės buvo sustabdyta ir tai privedė prie bankroto, o taip pat kitas aplinkybes – turėjo pagrindo taikyti ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas. Teismas taip pat pagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad šios bendrovės akcijos po lygiai priklauso trims akcininkams: G. B. , J. G. bei A. K. , ir šie asmenys faktiškai valdė įmonę nuo jos įsteigimo momento, kaip administracijos vadovai, o taip pat finansų direktorius, kad būtent akcininkų iniciatyva bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Apeliantai atskirajame skunde pažymi, kad su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą kreipėsi tik vienas iš akcininkų - A. K. . Tačiau bankroto byloje esantį bendrovės vardu paduotą atsiliepimą į pareikštą ieškinį, kuriame nurodyta, kad bendrovė nemoki ir bankroto byla iškeltina, kaip administracijos vadovas pasirašė J. G. (t. 1, b. l. 2 – 4, 25 – 26). Beje, atsiliepime neprieštaraujama, kad šis klausimas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių visuma tik patvirtina teismo išvados pagrįstumą (CPK 185, 263 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Barklita" administratorius, nesutikdamas su teismo argumentais dėl atskirų faktinių aplinkybių įvertinimo, iš esmės sutinka su teismo išvada dėl šios bendrovės bankroto tyčiniu pobūdžio ir prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija laiko, kad BUAB „Barklita" administratorius, atsiliepime į atskirąjį skundą taip teisingai nurodo, jog apeliantų atskirajame skunde nurodytas faktas, kad teismas atmetė administratoriaus pareiškime daug nurodytų faktinių aplinkybių, kurios pareiškėjo įsitikinimu taip pat turėjo įtakos bendrovės nemokumui ir bankrotui, nėra pagrindas naikinti nutartį, nes tai neužkerta kelio reikšti ieškinius, nepriklausomai nuo to, kas bus šių ieškinių atsakovais. BUAB „Barklita" administratorius teisingai nurodo, kad vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsniu, įsiteisėjus minėtai nutarčiai, administratorius privalės patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metus iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, pripažinus bankrotą tyčiniu, ikiteisminio tyrimo institucijos, kurioms teismas adresavo nutarties nuorašą, o taip pat administratorius pareikšdamas ĮBĮ 20 straipsnyje nurodytus ieškinius, nėra ribojami teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, o remiasi ikiteisminio tyrimo metu bei sandorių patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įstatymu. Kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, jog yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai.

Esant paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 185, 329 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.