Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjai advokatei Giedrei Kazakevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir skirta bausmė – 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 9 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-25 nuosprendį nuo 2007-12- 10 iki 2007-12-13.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str., t.y. už tai, jog jis 2007 m. balandžio 26 d., apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, degalinės „Statoil“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), teritorijoje išvadino keiksmažodžiais ir kitais necenzūriniais orumą ir garbę žeminančiais žodžiais savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno m. VPK VP patrulius D. D. ir S. K., reikalavo jų atsiprašyti už jo sustabdymą ir grasino juos atleisti iš tarnybos, tokiu būdu pažemino ir įžeidė valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007-12-13 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, kadangi netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nurodo, jog nuteistojo veiksmuose nėra LR ATPK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Už analogiškus veiksmus yra numatyta ir administracinė atsakomybė - ATPK 187 straipsnyje. Teismas neanalizavo, ar jo veiksmai, atsižvelgiant į pavojingumo pobūdį yra pakankami pripažinti jį padarius nusikalstamą veiką. Nurodo, jog 2004 m. vasario 5 d. konsultacijoje (Teismų praktika Nr. 20) Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad siekiant atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, reikia vadovautis LR ATPK 9 str. 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Tvirtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje iš esmės nėra pasisakyta dėl tokių reikšmingų veikos vertinamųjų požymių kaip jos pobūdžio, intensyvumo, trukmės, ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai pripažinti, kad nuteistojo veiksmų turinys visiškai atitinka BK 290 str., nurodytos veikos sudėtį. Teigia, jog jo padaryta veika nepasižymėjo kokiomis nors savybėmis, savo pobūdžiu nebuvo pavojingesnė, nėra ir kokių nors ypatingų jo veiksmų, kurie išeitų iš administracinės atsakomybės ribų ir būtų laikomi BK 290 str., numatyto nusikaltimo požymiais. Nuteistasis teigia, jog jam buvo inkriminuotas tik necenzūrinių, žeminančių žmogaus garbę ir orumą, žodžių išsakymas. Nei kaltinamajame akte nei teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta, kokiais būtent necenzūriniais žodžiais buvo įžeisti pareigūnai. Mano, jog tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 27 punktui, kur nurodyta, kad teismas nuosprendyje teismas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes turi išdėstyti tiksliai ir išsamiai. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis policijos pareigūnus išvadino „mentais", tačiau visiškai nepagrindė, kodėl šis žodis yra įžeidžiantis policijos pareigūnus ir žeminantis jų garbę ir orumą. Nukentėjusysis D. D. teismo posėdyje patvirtino, kad šio žodžio nelaiko įžeidimu. Be to, šis žodis pagal lietuvių kalbos leksikos taisykles yra priskiriamas prie žargonų, kurio reikšmė yra „policijos pareigūnas". Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nors teismas nurodė motyvus, dėl kurių paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau skiriamos bausmės dydžio nemotyvavo. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis augina mažametį vaiką, kad jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna tik socialines išmokas, o jis vienintelis, išlaiko šeimą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, nuteistąjį prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis R. B. iš esmės neginčija kaltės klausimo, tai galima spręsti iš jo pasisakymo, teisminio proceso stadijoje, kuomet buvo suteiktas paskutinis žodis. Skunde pasisako dėl atsakomybė pobūdžio bei nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Teismo nustatyta, kad R. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), už kurio padarymą numatytos bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais reikalavimais.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį atsižvelgė ir įvertino visas aplinkybes. R. B., vairuodamas automobilį, šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl buvo stabdomas, o vėliau sulaikytas policijos pareigūnų. Dėl teisėtų pareigūnų veiksmų, R. B. juos įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, o taip pat vartojo įžeidžiamą žargoną, vadindamas juos „ mentais“, „gaidžiais“, „ožiais“ grasinančiame susidoroti kontekste.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks nuteistojo neadekvatus situacijai elgesys nebuvo iššauktas pareigūnų neteisėto stabdymo ar kitokių neteisėtų veiksmų pasekoje, be to, taip pat nėra nustatyta aplinkybių, kad iki sustabdymo nuteistasis buvo ypatingai susijaudinęs ar sudirgęs. Tad R. B. elgesys pareigūnų atžvilgiu nebuvo atsitiktinis. Jis buvo įtakotas tiek girtumo, tiek neapykantos pareigūnams, vykdantiems valstybės tarnautojo funkcijas, sulaikiusiems jį, kaip asmenį, ypatingai grubiai pažeidusį įstatymą. R. B. elgesio piktybiškumas ir priešingo įstatymui elgesio kryptingumas pareigūnų atžvilgiu pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. ir administracinė atsakomybė neapima padarytos veikos požymių.

Kaip matyti iš R. B. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo penkis kartus teistas, daugiausia už nusikaltimus viešėjai tvarkai, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, būdą, į tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog pagal paskutinį jo atžvilgiu 2007-01-25 priimtą nuosprendį dar bausmės neatlikęs, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę - girtumą, tai, kad asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, pirmos instancijos teismas pagrįstai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už BK 290 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių - terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas teisingai nustatė ir atsižvelgė, skirdamas bausmę, į nuteistojo asmenybę, veikos pavojingumą, teistumą, kitas aplinkybes. Paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams lėmė tai, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs visos paskirtosios bausmės pagal Kauno m. apylinkės teismo 2007-01-25 nuosprendį, todėl pagrįstai jam buvo taikytas BK 63 str. 1 d., 9 d., 4 d. Šio dydžio laisvės atėmimo bausmė padės sulaikyti R. B. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

Duomenų, kad nuteistojo sutuoktinė 2008 metais yra vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, nedirba ar gauna socialines išmokas, teismui nepateikta.

Bylos duomenys vieni kitus papildo, įrodymai surinkti ir ištirti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo normų, todėl nuosprendis laikomas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.