Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (2 veikos), subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmę atliko 2020 m. vasario 19 d.), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2020 m. birželio 17 d., savo kaltės nepripažino, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. kovo 10 d., savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 16 d., ryte, tikslaus laiko neatsimena, išgėrė nemažai alkoholinių gėrimų ir jautėsi stipriai apsvaigęs. Kiek tiksliai išgėrė, negali nurodyti, tačiau gėrė degtinę. Kiek pamena, norėjo dar išgerti ir pasakė apie tai B.. B. pradėjo jam priekaištauti dėl netinkamo jo elgesio, dėl jo girtavimo. Jam nepatiko, kad ji jam nurodinėja ką daryti. Jis pradėjo atsikalbinėti, vartojo necenzūrinius žodžius, keikė ją, buvo žodinis konfliktas. Vienu momentu jis išėjo į lauką ir buvo ten. B. pasiliko namuose. Po kurio laiko grįžęs namo nerado B. namuose. Pradėjo visur jos ieškoti ir suprato, kad ji greičiausiai nuėjo pas savo seserį A., kuri gyvena netoliese, (duomenys neskelbtini). Jis nubėgo pas A. ir pamatė verandoje sėdinčią B.. A. irgi sėdėjo verandoje ir rūkė. Jis pagalvojo, kad ji atėjo skųstis seseriai dėl jo. Pasakė B., kad ji eitų namo, ji jam kažką pasakė. Tada jis supyko ir priėjęs prie B. koja tris kartus spyrė jai į koją. Tiksliai nepamena į kurią koją būtent, galimai, kad į kairę. Po to griebė B. už plaukų ir tempė, B. šaukė. Jos sesuo A. irgi sušaukė. Kai A. sušaukė, jis B. paleido ir išėjo iš A. namo verandos. Pirmos apklausos metu neigė savo kaltę, nes labai bijojo būti patalpintas į pataisos namus. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė B. fizinį skausmą ir dėl to labai gailisi. Praėjus kuriam laikui po įvykio paprašė B. atleidimo ir ji jam atleido, jie susitaikė. Pažada daugiau taip nesielgti (priedo b. l. 74-77).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

Nukentėjusiosios B. R. parodymai, užfiksuoti 2020 m. birželio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, jog 2020 m. birželio 16 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su V. A., kuris jai padeda buityje, būdamas neblaivus pradėjo konfliktuoti, iš jos reikalauti pinigų alkoholiui. Jai atsakius, kad neturi pinigų, jis pradėjo agresyviai elgtis, grasinti susidorojimu. Konflikto metu V. A. priėjęs prie jos mažiausiai tris kartus spyrė jai į kairės kojos blauzdą, dėl ko ji iš karto pajuto fizinį skausmą, tada rankomis sugriebė jai už plaukų mažiausiai du kartus ir pradėjo tampyti per kambarį. Smurtas pasireiškia ne pirmą kartą. Anksčiau dėl V. A. buvo kviesta policija, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Nurodyta, jog civilinio ieškinio atsisako (priedo b. l. 1-8).

Nukentėjusiosios B. R. parodymai, duoti papildomos apklausos metu 2020 m. spalio 22 d., jog po žodinio konflikto namuose (duomenys neskelbtini), ji nuėjo pas seserį A. G., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini). V. A. atsekė jai iš paskos. Sesers name, kambaryje, V. A. tris kartus spyrė koja jai į kairės kojos blauzdą, ji pajuto fizinį skausmą. Tada jis sugriebė ranka jai už plaukų bei tempė už jų. Ji jautė fizinį skausmą. Tai matė jos sesuo A.. Išsilaisvinusi nuo V. A. ji (B. R.) iškvietė policiją (priedo b. l. 27).

Nukentėjusiosios B. R. parodymai, duoti papildomos apklausos metu 2021 m. kovo 10 d., jog su V. A. ji neveda jokio bendro ūkio ir jie nebendrauja artimai, nėra šeima. Jis jai ne šeimos narys ir ne artimas giminaitis. V. A. ateina pas ją ir padeda jai atlikti įvairius sodo darbus. Kartais, dirbdamas iki vėlumos, V. A. pasilieka nakvoti pas ją namie. Dėl 2020 m. birželio 16 d. įvykio patikslina, kad iš pradžių tarp jų su V. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis ją pravardžiavo įvairiais žodžiais. Jis taip šneka, kai būna neblaivus, o tą dieną jis buvo gerokai išgėręs alkoholinių gėrimų. Be to, jis norėjo dar išgerti ir, kiek pamena, konfliktas įvyko būtent dėl gėrimo. Po konflikto, praėjus kuriam laikui, ji nuėjo pas savo seserį, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo tuo metu buvo namo verandoje. Ji atsisėdo ir kaip tik tuo metu į verandą užėjo V. A.. Jis priėjo prie jos ir koja tris kartus spyrė jai į kairę koją, pataikydamas į blauzdą. Ji pajuto fizinį skausmą. Po to V. A. griebė jai už plaukų ir pradėjo tampyti. Nuo jo veiksmų pajuto fizinį skausmą, nuo skausmo pradėjo rėkti. Kiek pamena, jos sesuo A. jį išvarė iš savo namų. Po įvykio į medicinos įstaigas nesikreipė, pas teismo specialistus dėl kūno apžiūros nevyko. Atleido V. A., neturi jokių pretenzijų, civilinio ieškinio nereikš. Įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą (priedo b. l. 29-32).

Liudytojos A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. liepos 23 d., jog 2020 m. birželio 16 d., apie 13 val., pas ją į namą (duomenys neskelbtini), atėjo sesuo B. R., kuri atsisėdo verandoje ant fotelio, jai iš paskos atbėgo V. A., ji (liudytoja) tuo metu verandoje rūkė. V. A. gyvena pas jos seserį apie 7 metus, padeda jai ūkyje Atėjęs V. A. keikėsi ir koja spardė į B. koją, tačiau į kurią, neatsimena, kiek kartų spyrė tiksliai nežino, gal 3-4 kartus. Ji (A. G.) buvo šoke, negalėjo patikėti, kad galima mušti kitą žmogų. Taip pat V. A. sugriebė B. už plaukų ir tempė už jų. Kai V. seserį spardė ir tempė už plaukų, B. šaukė, kad jai skauda. Kažkuriuo momentu ji išvarė V. iš namų. Kaip ir kas vyko toliau, ji tiksliai neatsimena (priedo b. l. 37-38).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. birželio 16 d., 13.28 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš 30 minučių pranešėją sumušė pažįstamas asmuo. Policija jau buvo atvykusi, išprašė jį iš namų, tačiau pareigūnams išvažiavus jis sugrįžo ir ją sumušė (priedo b. l. 33).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. V. 2020 m. birželio 17 d. ir 2020 m. liepos 20 d. tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, jog 2020 m. birželio 17 d., apie 10.36 val., susisiekus telefonu su nukentėjusiąja B. R., pastaroji paaiškino, kad V. A. spyrė koja į jos kairę blauzdą 3 kartus ir suėmęs ranka už plaukų tempė už jų. Įvykis buvo pas seserį A. G. name, esančiame (duomenys neskelbtini). Susisiekus su B. R. 2020 m. liepos 20 d., pastaroji nurodė, kad į Valstybinę teismo medicinos tarnybą dėl kūno apžiūros nesikreipė ir nesikreips, V. A. atleido, civilinio ieškinio nereikš (priedo b. l. 25, 34).

Vaizdo ir garso įrašas „2020_0616_141336_010“ bei jo 2020 m. rugsėjo 28 d. apžiūros protokolas su vertimu į lietuvių kalbą, padarytas policijos pareigūnų „Body“ kamera. Įraše pareigūnai įvykio vietoje bendrauja su B. R., kuri paaiškina, kad V. A. daužė jai per kojas. Toliau pareigūnai užeina į kambarį, kur sėdi V. A.. Pokalbio metu V. A. nesupranta, dėl ko atvyko policijos pareigūnai, neigia savo kaltę. B. R. praneša, kad ji buvo pas seserį ir kad jis spardė jai kojas. Ji pakelia kairę kelnių klešnę, apnuogina blauzdą. Policijos pareigūnas mato guzą. V. A. prašo B. R. atleidimo (priedo b. l. 40-41, 44-46).

Alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, kad V. A. 2020 m. birželio 16 d., 15.45 val., nustatytas 2,11 promilių girtumas (priedo b. l. 54).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,11 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, tyčia spyrė koja tris kartus B. R. į kairės kojos blauzdą, po to ranka suėmęs jai už plaukų ją tempė, t. y. kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto B. R. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais įrodymais: nukentėjusiosios parodymais, užfiksuotais 2020 m. birželio 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nukentėjusiosios parodymais papildomų apklausų metu, liudytojos A. G. parodymais, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, tyrėjos R. V. tarnybiniais pranešimais, apžiūros protokolo duomenimis, alkotesterio rodmenų kvitu. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taip pat teismas konstatuoja, jog apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši išvada daroma atsižvelgus į nustatytą pakankamai stiprų apsvaigimą nuo alkoholio (2,11 promilės girtumo) ir menkavertę smurto naudojimo priežastį (pamanė, kad nukentėjusioji kažką pasakė liudytojai apie jį).

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. A. savo tyčiniais veiksmais B. R. sukėlė fizinį skausmą, todėl V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. A. sutiko, taip pat sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (priedo b. l. 126-129). Nukentėjusioji B. R. buvo informuota apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, prieštaravimų nepareiškė (priedo b. l. 131).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61, 63 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nedirbantis (priedo b. l. 132), registruotas Užimtumo tarnyboje (priedo b. l. 133), anksčiau teistas vieną kartą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (priedo b. l. 79-91), iki šio nusikaltimo padarymo per paskutinius penkis metus buvo penkis kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir garbės ir orumo pažeminimą, dalis baudų sumokėta (priedo b. l. 92-94). V. A. viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (priedo b. l. 99), į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (priedo b. l. 101), tačiau buvo gydytas (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 107). 2021 m. sausio 28 d.‑vasario 25 d. Teismo psichiatrijos, Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-21/2021 duomenimis, V. A. įvykio metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam konstatuojamas (duomenys neskelbtini) netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. A. konstatuojama – (duomenys neskelbtini), netrukdo jam suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Dėl savo psichikos būklės V. A. galėjo ir šiuo metu gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio įvykio metu galėjo sąlygoti nepilną įvykio detalių suvokimą ir įsiminimą, todėl jo parodymai apie tai gali stokoti tikslumo, išsamumo ir vertintini kritiškai. V. A. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis gali stoti prieš teismą. V. A. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (nėra pagrindo) (priedo b. l. 121-125).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. A. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą vieną iš švelniausių bausmių – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnio nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi aktuali straipsnio redakcija), kurio terminas nustatytinas artimas šios bausmės vidurkiui – 1 metams, įpareigojant V. A. per šį laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį. Atsižvelgiant į nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą (smurtas nebuvo intensyvus) ir pasekmes (sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji jam atleido), teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano, kad būtent tokia bausmė bus teisinga ir proporcinga siekiamiems tikslams, nusikalstamos veikos pavojingumui bei V. A. asmenybei.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. birželio 16 d., 14.20 val. iki 2020 m. birželio 17 d., 13.34 val. (viena diena) (priedo b. l. 51-52, 66). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 67-68), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (prisegtas prie priedo bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi (nusikaltimo padarymo metu galiojusi aktuali straipsnio redakcija), įpareigoti V. A. per laisvės apribojimo laikotarpį pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi (nusikaltimo padarymo metu galiojusi aktuali straipsnio redakcija), įpareigoti V. A. laisvės apribojimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždrausti visą bausmės laikotarpį vartoti alkoholį.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. A. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 16 d., 14.20 val. iki 2020 m. birželio 17 d., 13.34 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Voką, kuriame yra kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.