Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, TS-79-1133/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-11
Bylos Nr.: TS-79-1133/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Nuteistasis: G. V.
Advokatai: Saulius Juzukonis

Kategorijos

2.5.14.2Skundo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nagrinėjimas (BPK 360 str.)

NuorašasTeikimas Nr. TS-79-1133/2023

Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2190, kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. V. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 249 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 1 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendis, ir G. V. išteisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta nauja subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiai ir G. V. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė subendrinta bausmė sušvelninta iki 10 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. birželio 28 d. buvo 1 (vieni) metai 10 (dešimt) mėnesių 26 (dvidešimt šešios) dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiamu Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. RV-25-2190 nutarta netaikyti G. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais bei rekomenduota tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

3.1. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad 2021 m. liepos 23 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 199 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. pripažintas įtariamuoju/kaltinamuoju dėl nusikalstamų veikų, įvykdytų 2013 m. sausio 1 d. Taip pat nurodyta, jog jo asmens byloje yra Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis, kurioje be kita ko nurodyta, jog G. V. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos, padarė šios medžiagos kontrabandą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Procesinis sprendimas šioje byloje nėra priimtas.

3.2. Taip pat nurodyta, jog komisijai 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 58-322 priėmus sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, rekomendavo vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, G. V. 2023 m. vasarį pagal poreikį kreipėsi į psichologą dėl palaikomojo pobūdžio konsultacijų. Nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 31 d. dalyvavo Vilniaus universiteto teisės psichologijos magistro II kurso studenčių vestame 4 psichologinių užsiėmimų cikle. Nuo 2023 m. balandžio 13 d. nuteistojo vykdoma individuali veikla – teikiama automobilių remonto apskaičiavimo paslauga, prilyginta darbinei veiklai. Nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. dalyvavo Nacionalinio instituto socialinės integracijos organizuotoje 10 užsiėmimų programoje „Aš esu pokytis“, grupiniuose psichologo vedamuose „Nerimo valdymo“ užsiėmimuose, kur ugdė emocinį intelektą ir nerimo valdymo įgūdžius.

3.3. Nutarime taip pat nurodyta, jog nuteistasis, įskaitant dabartinį teistumą, teistas 6 kartus. Jam dažniausiai buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tačiau jas atlikęs, jis vėl nusikalsdavo. Dalis ankstesnių ir dabartinis nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje, o pats nuteistasis teigė, jog dabartinis nusikaltimas, tai būdas užsidirbti lengvus pinigus. Taip pat nurodyta, kad nors nuteistojo gyvenimo eigoje stebėtos tam tikros pastangos įsitvirtinti socialiai priimtinais būdais ir priemonėmis, bet jis išliko labiau susikoncentravęs ties savęs realizavimu turėtoje draugų kompanijoje. O pastaruoju metu nuteistasis teigia besistengiantis atsiriboti nuo rizikingų situacijų, taip pat stebimas didesnis jo įsitraukimas į resocializacijos procesą.

3.4. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, o šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės. Tačiau atlikdamas bausmę tiek Marijampolės, tiek Vilniaus kalėjime nedirbo ir nebandė įsidarbinti nurodyta, jog nuo 2022 m. kovo 31 d. jam leista užsiimti individualia veikla, kuri Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu buvo prilyginta darbinei veiklai. Nurodyta, jog pastaraisiais metais G. V. įsitraukia į gerbūvio darbų atlikimą įstaigoje bei stebima, jog jo požiūris į darbą darosi pozityvesnis.

3.5. Nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis geba išskirti tam tikras problemines sritis. Jis ateičiai išsikelia tikslus, kurie susiję su savęs realizavimu darbinėje veikloje, šeimos kūrimu, rūpinimusi savo sveikata. Nors nuteistasis geba identifikuoti tam tikras problemines sritis, bet aktyvesnių veiksmų, kurie jas padėtų išspręsti, nesiimdavo ir nuosekliai buvo linkęs kartoti savo klaidas. Nurodyta, jog nuteistojo įsitikinimu, jis jau yra tam tikru lygiu pakoregavęs savo elgesį ir mąstymą. Esant išoriniam pastiprinimui, jis geba tam tikru lygiu priimti kitų požiūrį, įsijausti į kitų asmenų poziciją, socialines situacijas vertinti ne tik iš savo perspektyvos. Nuteistajam būdingi įsitikinimai, nuostatos, kuriomis jis tvirtai vadovaujasi. Nors nuteistasis nelinkęs pateisinti nusikalstamo elgesio, bet savo veiksmų, kaip itin žalingų nukentėjusiesiems ar visuomenei apskritai, nelinkęs vertinti. Nurodyta, kad nuteistasis išreiškia motyvaciją vykdyti jam keliamus reikalavimus, nors bausmės atlikimo metu buvo baustas keturis kartus, iš kurių paskutinį – 2022 m. balandžio 14 d. už draudžiamų daiktų turėjimą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika yra vidutinė.

3.6. Pateikta vieno komisijos nario atskiroji motyvuotoji nuomonė. Vienas komisijos narys (iš 4 komisijos narių) siūlė taikyti lygtinį paleidimą, nes asmuo keičia savo elgesį tinkama linkme, įsitraukia į resocializacijos procesą, keičiasi jo nuostatos į darbą.

Šalies argumentai

4. Nuteistasis G. V. su gynėju nesutikdami su komisijos nutarimu pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas Komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimą panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodė, jog nesutinka su skundžiamu nutarimu, nes laiko jį nemotyvuotu ir nepagrįstu.

4.1. Pažymėjo, kad nesutinka su komisijos nutarimu, nes nutarimo argumentai yra prieštaringi, dalis jų neatitinka realių faktinių aplinkybių ir asmens byloje esančių duomenų, o dalis argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio.

4.2. Nesutinka su Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo resocializacijos skyriaus 2023 m. birželio 8 d. Socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-1880, kuriuo pagrindu buvo priimtas komisijos nutarimas ir kurioje nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat ir smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė bei nurodyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai.

4.3. Pažymėjo, jog susipažinus su Socialinio tyrimo išvados turiniu akivaizdu, jog dėstomoje dalyje nurodyti motyvai akivaizdžiai prieštarauja išvadoms. Jų nuomone, svarbus momentas tas, jog pačioje socialinio tyrimo išvadoje specialistas nurodo, kada vertinant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pradėtas atlikti 2020 m. balandžio 1 d. ir pakartotinai jis buvo vertinamas 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2022 m. kovo 18 d., 2022 m. gruodžio 6 d. ir 2023 m. birželio 8 d. Taigi G. V. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas atliktas 6 kartus ir pagal laiko tarpą užtrūko 3 metus, o specialistas rašydamas socialinio tyrimo išvadą., jos turinyje nurodo, kokios pažangos pasiekė nuteistasis, nors išvados visur vienodos. Dėl to kyla klausimas, kodėl specialistas rašantis socialinio tyrimo išvadą aprašo kaip nuteistasis daro pažangą atsižvelgiant į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytus reikalavimus ir priemones, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika nesikeičia. Pažymi, jog kitas absurdiškas dalykas, tai kad specialistas rašydamas išvadą nurodo smurtinio elgesio rizikos vidutinį laipsnį ir remiasi 2020 m. balandžio 1 d. atliktu smurto rizikos vertinimu, dėl ko kyla klausimas, kodėl neatliekamas naujas vertinimas ir kodėl 6 kartus rašoma tas pats. Apskritai kyla klausimas kaip ir kokiais kriterijais nustatomas nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis, nes nepakanka apsiriboti nurodant, kokia metodologija taikoma. Todėl, jų nuomone, neatsitiktinai vienas komisijos narys nesutiko su priimtu sprendimu, nes iš esmės nutarimo turinis palankus nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

4.4. Akcentavo, jog nuteistajam buvo suteiktos atostogos ir leista 3 dienas be palydos būti namuose su šeima, o pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį trumpalaikės išvykos į namus suteikiamos, jeigu nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant, todėl kyla akivaizdus prieštaravimas tiek socialinio tyrimo išvadai, tiek komisijos sprendimui, kad G. V. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir nėra pažangos ją mažinti.

4.5. Atkreipė dėmesį, jog komisija pagal BVK 85 straipsnio 5 d. turi motyvuotai pateikti rekomendacijas dėl resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, bet komisija tik lakoniškai ir abstrakčiai nurodė vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Taip pat komisija standartiškai nurodė terminą pakartotiniam svarstymui tik po 6 mėnesių, nors pagal galiojantį BVK pakartotinis svarstymas negalimas vėliau kaip po 6 mėnesių. Taigi, jų nuomone, komisijos nutarimo turinys parodo, jog G. V. asmens byloje esančiais duomenimis yra manipuliuojama taip kaip tinka komisijai, nes sugretinus visus komisijos nutarimus, iš esmės duomenys rodo tik nuteistojo elgesio gėrėjimą ir bausmės tikslų siekimą. Komisijos nutarimo argumentai rodo, jog apskritai nuteistajam nėra galimybės net ateityje taikyti lygtinį paleidimą.

4.6. Taip pat su skundu pateikti papildomi nuteistąjį charakterizuojantys duomenys: 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas dėl nuteistojo paskatinimo, kuriame nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis nepriekaištingai elgiasi bausmės atlikimo metu, taip pat į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nutarta jam skirti paskatinimą; 2018 m. rugpjūčio 6 d. individualus nuteistojo G. V. socialinės reabilitacijos planas Nr. 5/2-153, kuriame nurodyta, jog pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (2020 m. balandžio 1 d.), pagal HCR-20 metodiką taip pat vidutinė (2020 m. balandžio 1 d.). Taip pat matyti, jog nuteistasis 2018 m. spalio 4 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas organizuojamoje, psichologo vedamoje paskaitoje apie tikslus ir jų svarbą žmogaus gyvenime ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas teisininko vedamoje paskaitoje apie antstolių procesinius veiksmus, o 2018 m. gruodžio 31 d. pabaigė „Pilietiškumo ugdymo kelias“ programą ir už aktyvų dalyvavimą paskatintas; Vilniaus pataisos namų individualaus nuteistojo socialinės reabilitacijos planas, iš kurio matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys ir HCR-20 metodikas išlieka vidutinė (2021 m. vasario 1 d.); 2023 m. gegužės 25 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad G. V. dalyvavo nuteistųjų sėkmingų reintegravimosi visuomenėje programoje „Aš esu pokytis“ grupiniuose psichologo vedamuose „Nerimo valdymo“ užsiėmimuose nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. Nurodyta, jog nuteistasis pasižymi pozityvumu, palaiko atvirą kontaktą, jaučiamas noras bendradarbiauti, įsitraukia į diskusijas aktyviai, drąsiai reiškia savo nuomonę. Turi lyderiaujančio asmens savybių, pilnai kritiškas, sąmoningas, jo emocijos labilios; profesinio mokymo diplomas apie įgytą kvalifikaciją; diplomas už dalyvavimą viktorinoje; resocializacijos skyriaus psichologo 2023 m. liepos 12 d. raštas, kuriame nurodyta, kad nuo 2023 m. balandžio nuteistasis tęsia lankymąsi palaikomojo pobūdžio konsultacijose, pagal poreikį. Nurodyta, jog bausmės atlikimo metu Vilniaus kalėjime nuteistasis sėkmingai baigė elgesio pataisos programą „Tik tu ir aš“, taip pat motyvacinę programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“. Taip pat nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo nusikaltimų pobūdį, išskiriamus kriminogeninius veiksnius bei dalyvavimo minėtose programose eigoje padaryta pažanga, todėl manytina, kad nuteistasis sėkmingai valdo problemines sritis, koreguojamas programų eigoje. Taip pat G. V. jau dalyvavo ir pabaigė visas įstaigoje taikomas kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui tinkamas intervencines priemones ir programas.

5. Skundas pateiktas nepažeidžiant BVK 86 straipsnio 1 dalyje numatyto 7 (septynių) darbo dienų termino.

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas netenkinamas

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tada, kai įvertinus visas aplinkybes galima daryti pagrįstą išvadą, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

10. Nuteistasis G. V., kuriam paskirta 10 (dešimties) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė, du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2022 m. sausio 14 d. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (a. b., d. 1, t. II, b. l. 186-198).

11. Nuteistajam nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai – didelis teistumų skaičius, sulaukus pilnametystės; nusikalstamam elgesiui būdingas smurtinių nusikaltimų – instrumentininės agresijos panaudojimo, siekiant asmeninių tikslų, modelis. Finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos; stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika; dinaminiai – lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; motyvacijos realizuoti save nuoseklioje bei tęstinėje darbinėje veikloje stoka; gyvenimo stiliuaus ypatumai, neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio raiškos; artimų santykių palaikymas su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose; impulsyvumas; kontroliuojantis elgesys; savitvardos stoka; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; nepakankamas ankstesnis gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių bei visuomenės moralinių normų; apsauginiai – patvirtino gyvenamąją vietą paleidimo iš pataisos įstaigos atveju; formaliai patvirtino galimos bedarbystės problemos sprendimą; palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais; įsitraukia į resocializacijos procesą bei intervencinių priemonių vykdymą.

12. Nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, svarbu įvertinti ne tik formaliuosius pagrindus, tačiau taip pat privalo būti įvertinti ir materialieji lygtinio paleidimo taikymo kriterijai, t. y. taip pat svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenybę, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialines reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai rodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

13. Taip pat, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nenumatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, dėl to nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

14. Iš skundo turinio matyti, jog nuteistasis iš esmės nesutinka su komisijos nutarime padarytomis išvadomis. Nurodo, jog priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o jo argumentai prieštarauja vieni kitiems, taip pat nutarimo turinis, kuris yra palankus nuteistajam neatitinka komisijos išvados bei pagrindo išvadai, kad pažanga dar neakivaizdi.

Motyvuojamoji dalis

15. Teismas pažymi, kad komisija nutarimu nuteistajam G. V. lygtinio paleidimo netaikė, įvertinusi G. V. elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų vykdymo rezultatus. Nors skunde nurodoma, jog nutarimo argumentai yra prieštaringi, dalis jų neatitinka realių faktinių aplinkybių bei asmens byloje esančių duomenų, dalis argumentų yra deklaratyvaus pobūdžio, tačiau iš esmės skunde nenurodoma ir nedetalizuojama būtent su kokiais argumentais nuteistasis nesutinka, nenurodė, kokie nutarime nurodyti argumentai yra prieštaringi ir apskirtai neatitinkantys realių faktinių aplinkybių. Su tokiais skunde nurodytais argumentais nesutiktina, kadangi įvertinus komisijos priimtą nutarimą, matyti, jog komisija įvertino tiek nuteistojo teigiamus pokyčius ir pasiekimus, tiek nurodė ir išlikusius probleminius aspektus. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis vykdė komisijos rekomendacijas, taip pat nurodė, kokiose programose jis dalyvavo. Komisija įvertino, jog nuteistasis kreipėsi į psichologą. Komisija taip pat įvertino, jog nuteistasis pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuri vėliau buvo prilyginta darbinei veiklai. Komisija taip pat įvertino ir tai, kad nuteistasis šiuo metu jaučiasi pakankamai pasitikintis savo jėgomis ir galintis išspręsti įvairius sunkumus, tai, kad G. V. išsikelia tikslus ateičiai, taip pat tai, jog stebima nuteistojo motyvacija įsitraukti į resocializacijos procesą. Komisija taip pat įvertino ir nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo teistumą. Komisija taip įvertino ir tai, kad anksčiau nuteistajam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jas atlikęs vėl nusikalsdavo, o jo nusikaltimai sunkėjo. Taip pat komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įgijo specialybes, tačiau atlikdamas bausmę tiek Marijampolės, tiek Vilniaus kalėjime nedirbo ir net nebandė įsidarbinti ir tik nuo 2022 m. kovo 31 d. jam leista užsiimti individualia veikla. Taip pat komisija pažymėjo, jog nors nuteistasis geba identifikuoti tam tikras problemines sritis, bet aktyvesnių veiksmų, kurie jas padėtų spręsti, nesiimdavo ir nuosekliai buvo linkęs kartoti panašias klaidas. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė. Taigi, iš esmės skundžiamame nutarime komisija visapusiškai įvertino tiek teigiamus nuteistojo pokyčius, tiek išlikusias problemines aplinkybes. Iš nutarimo matyti, jog komisija objektyviai vertino tiek teigiamas, tiek neigiamas aplinkybes. Todėl nesutiktina su skunde nurodytu argumentu, jog skundžiamo nutarimo turinys neatitinka priimto sprendimo. Komisija rekomendavo nuteistajam vykdyti jo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių mažinimą.

16. Atmestinas ir skundo argumentas, kad tiek komisija, tiek teismas nagrinėdamas skundus dėl komisijos nutarimų iš esmės vadovaujasi vieninteliu dokumentu – Lietuvos kalėjimų tarnybos atitinkamo kalėjimo resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvada. Kaip jau pirmiau minėta, nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, yra vertinamos visos reikšmingos aplinkybės. Taigi, teismas įvertina tiek duomenis apie nuteistojo elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu, jo asmens byloje esančius duomenis, bet ir kitus reikšmingus duomenis, kurie būtini priimant teisingą sprendimą dėl lygtinio paleidimo.

17. Iš skundo matyti, kad iš esmės nuteistasis su gynėju nesutinka su 2023 m. birželio 8 d. socialinio tyrimo išvada Nr. RV-25-1880, nes kyla klausimas, kodėl specialistas rašantis socialinio tyrimo išvadą. Prašo kaip nuteistasis daro pažangą atsižvelgiant į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytus reikalavimu ir priemones, bet jo nusikalstamo elgesio rizika nesikeičia. Jų nuomone, šiai dienai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nes G. V. buvo suteiktos atostogos ir leista tris dienas be palydos būti namuose su šeima, o pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį trumpalaikės išvykos į namus suteikiamos nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant, o tai prieštarauja tiek socialinio tyrimo išvadai, tiek priimtam nutarimui.

18. Pažymėtina, jog komisija įvertinusi nutarime išdėstytas aplinkybes nurodė, jog pastebimi teigiami elgesio pokyčiai, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo to nepakanka. Svarstant nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika, kuri sudarytų pagrindą pagrįstai manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pažanga suprantama, kaip elgesio rizikos veiksnių valdymas, kai tam tikri nuteistojo veiksmai, kurie padeda suvaldyti kriminogeninius veiksnius ir sumažinti jų įtaką. Pažymėtina, jog naudojamos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos (tai gali būti OASys, HCR-20, SVR-20 ir kt) nuteistojo daromos pažangos iš esmės nevertina ir dėl to asmens pažanga gali būti fiksuojama net tada, kai nusikalstamo elgesio rizika nesikeičia. Laisvės atėmimo vietų įstaigų specialistai nustatydami asmens daromą pažangą atsižvelgia į orientacinius kriterijus, o būtent į: individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą (ypač dalyvavimą tikslinėse, į nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos mažinimą orientuotose, intervencinėse programose; asmens elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (pvz. mokymasis, darbas, iniciatyvos ir kt.); stebimus asmens elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taigi, nors nusikalstamo elgesio rizika vertinimų metu nesikeičia, tačiau tai nereiškia, jog nėra stebimi nuteistojo elgesio pakitimai.

19. Nagrinėjamu atveju iš teisme gautos nuteistojo G. V. asmens bylos ir socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1880 matyti, kad nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę jam keturis kartus skirtos nuobaudos: Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimu, nes kratos ir asmeninių daiktų apžiūros metu rastas mobilaus ryšio telefonas; Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. kovo 25 d. nutarimu, nes nereagavo į prižiūrėtojo reikalavimą; Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. liepos 19 d. nutarimu, nes atliekant planinę kratą kameroje, pas G. V. rastas mobilaus ryšio telefonas; Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. balandžio 14 d. nutarimu, nes patikrinus nuteistajam priklausančią žaidimų konsolę, jos viduje rasta įmontuota interneto ryšio antena (a. b., b. d. II, b. t. I, b. l. 108, 153, 193). Taip pat iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, jog laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nuteistasis buvo devynis kartus skatintas: Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d., 2018 m. balandžio 5 d. nutarimais, Kybartų pataisos namų direktoriaus 2018 m. lapkričio 11 d., 2019 m. vasario 13 d. nutarimais, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. birželio 4 d. nutarimu, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. sausio 15 d., 2021 m. birželio 11 d. įsakymais, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. lapkričio 22 d. nutarimu, Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu. Taigi iš išdėstyto matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ir nubaustas, ir skatintas. Matyti, jog paskutinį kartą nubaustas sąlyginai neseniai – 2022 m. balandžio 14 d., taip pat matyti, jog paskatintas paskutinį kartą taip pat neseniai – 2023 m. rugpjūčio 3 d.

20. Iš teismui pateiktų duomenų taip pat matyti, kad G. V. Kybartų pataisos namuose 2018 m. rugpjūčio 6 d. sudarytas pirminis individualus socialinės reabilitacijos planas Nr. 5/2-153, kuris Vilniaus pataisos namuose 2020 m. rugpjūčio mėnesį buvo kreguotas ir papildytas. Remiantis individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių vykdymo analize, nuteistasis: baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; 2018 m. spalio 4 d. dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas organizuotoje, psichologo vedamoje paskaitoje apie tikslus ir jų svarbą žmogaus gyvenime ir Vilniaus arkivyskupijos Caritas organizuotoje, teisininko vedamoje paskaitoje apie antstolių procesinius veiksmus; nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. dalyvavo psichoedukacinėje programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“; 2019 m. gruodžio 12 d. savanoriškai sutiko dalyvauti jam pasiūlytoje intervencinėje priemonėje „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programoje; 2020 m. vasario 18 d. dalyvavo paskaitoje „Streso įveika“; 2020 m. birželio 18 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės taisytojo profesinę kvalifikaciją. Mokėsi siuvėjo profesijos; 2020 m. gruodžio 30 d., 2021 m. kovo 24 d., 2021 m. gruodžio 7 d. dalyvavo tiksliniuose pokalbiuose kriminalinės subkultūros ir teisinio švietimo tematikomis; 2021 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. rugpjūčio 11 d., 2021 m. rugsėjo 29 d., 2021 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. spalio 11 d. dalyvavo tikslinėse socialinės darbuotojos konsultacijose; nuosekliai lankėsi pas įstaigos psichologus dėl emocijų valdymo, impulsyvumo kontrolės; 2021 m. kovo 15 d. baigė dalyvavimą elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“; 2022 m. sausio 25 d. baigė dalyvavimą individualiojoje kognityvinėje – elgesio korekcijos programoje „Tik tu ir aš“; pastaruoju metu stebimas nuteistojo įsitraukimas į gerbūvio darbų atlikimą: 2021 m. birželį klijavo knygas, 2021 m. liepą tvarkė bendro naudojimo patalpas, 2022 m. vasario 19 d., 2022 m. kovo 5 d. tvarkė bendro naudojimo patalpas; nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. dalyvavo 24 akademinių valandų trukmės socialinių įgūdžių lavinimo, kuriant karjeros planus mokymuose; 2023 m. vasarį pagal poreikį kreipėsi ė psichologą dėl palaikomojo pobūdžio konsultacijų; nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. kovo 31 d. dalyvavo Vilniaus universiteto teisės psichologijos magistro II kursų studenčių vestame 4 psichologinių užsiėmimų cikle; nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. gegužės 25 d. dalyvavo Nacionalinio instituto socialinės integracijos organizuotame 10 užsiėmimų programoje „Aš esu pokytis“; taip pat dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse.

21. Taip pat matyti, kad bausmės atlikimo metu tiek Marijampolės, tiek Vilniaus pataisos namuose nedirba ir įsidarbinti nebandė. Tačiau Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2022 m. kovo 31 d. įsakymu nuteistajam leista užsiimti individualia veikla – teikti automobilių remonto apskaičiavimo paslaugas juridiniams asmenims, o nuo 2023 m. balandžio 13 d. ši nuteistojo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis patikino, kad iš šios veiklos gauna pajamas. 2020 m. birželio 18 d. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo avalynės taisytojo specialybę. Taip pat įgijo ventiliavimo, oro kondicionavimo ir šildymo sistemų montuotojo specialybę. Taip pat nuteistasis patvirtino galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Taigi, matyti, jog iš esmės kaltinamasis pakankamai ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau dirbti pradėjo šiek tiek daugiau nei prieš metus. Matyti, kad iki individualios veiklos vykdymo nuteistasis nedirbo ir neieškojo darbo. Taip pat š pateiktų duomenų matyti, jog tik pastaraisiais metais pradėjo įsitraukinėti į gerbūvio darbų atlikimą pataisos įstaigos. Iš dalies tai rodo, jog kaltinamojo požiūris į darbą kinta gerąją linkme, kita vertus, dėl šių nuostatų nuteistojo elgesys pakito sąlyginai neseniai.

22. Taigi, sutiktina su skunde nurodytais teiginiais, kad nuteistojo elgesys taisosi. Taip pat teismas sutiktina su nurodytais teiginiais, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programas. Tačiau teismas, įvertinęs komisijos nutarimo turinį, skundo argumentus, asmens bylos duomenis, pritaria komisijos padarytai išvadai, kad nepaisant to, jog nuteistasis vykdo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateiktas rekomendacijas, tačiau visgi iki šiol išlieka poreikis G. V. išlaikyti nuoseklią teigiamo elgesio dinamiką.

23. Teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistasis G. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, teistas 5 kartus (šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už 6-tą teistumą). Taip pat teistas kartą užsienyje. Šiuo metu nagrinėjama baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų įvykdytų 2013 metais. Laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkių ir apysunkio nusikaltimų padarymą. G. V. 2020 m. balandžio 1 d. atliktas pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal OASys metodiką, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. kuri yra išlikusi iki šiol. Nors nuteistojo elgesys taisosi, tačiau jis taisosi tik pastaruosius metus, taigi, pakankamai neilgą laikotarpį (paskutinė nuobauda skirta 2022 m. balandžio 14 d.).

24. 2022 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo šeimos narių bei artimųjų. Taip pat nurodyta, jog nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į rizikingas situacijas, tęstinių nusikaltimų vykdymu, pozityvaus savęs realizavimo stoka bei artimų santykių palaikymu su asmenimis, realizuojančiais save kriminalinėse veiklose, o tai reiškia, kad gyvenimo stiliaus ir draugų sritis artimai susijusi su nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška. Nuteistasis formaliai patvirtino savo galimybę dirbti lygtinio paleidimo atveju. Išvadoje pažymėta, jog galima teigti, kad nuteistojo instrumentinės agresijos panaudojimo atvejai, savitvardos sunkumai, impulsyvumas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas ir konstruktyvių problemų sprendimo įgūdžių stoka tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu, todėl šie kriminogeniniai poreikiai reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, kurių šiuo metu jis imasi. Taip pat nuteistasis formaliai patvirtino savo gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis šiuo metu sulaukia palaikymo bei pagalbos iš savo šeimos narių ir artimųjų, tačiau vertinant, kad ši aplinkybė egzistavo ir jo nusikalstamų veikų vykdymo metu, teigtina, kad santykiai su artimaisiais laisvėje nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti G. V. nuo nusikaltimų.

25. Teismas, įvertinęs komisijos nutarimą, nuteistojo asmens byloje esančią informaciją, teismui pateiktą skundą bei pataisos procesui reikšmingas aplinkybes, pažymi, kad nors nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgijo profesiją, palaiko glaudžius santykius su šeimos nariais, taip pat stebimos nuteistojo pastangos spręsti galimus integracijos į visuomenę trukdžius laisvėje, bet sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kadangi nuteisto asmens elgesys, jo nuostatos darbo srityje, kriminalinės nuostatos, išlikusios probleminės sritys dėl nuteistojo nuostatų, gyvenimo stiliaus reikalauja tikslesnės intervencijos.

26. Sprendžiant, ar yra pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, svarbus ir visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys, jog lygtinio paleidimo institutą neprivaloma taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. BK nėra numatyta, kad nustatant bausmės dydį turi būti įvertinama ir nuteistojo paleidimo galimybė, suėjus atitinkamam, įstatyme numatytam terminui, nes pagal galiojančius įstatymus, nuteistojo lygtinio paleidimo galimybė vertinama bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį, dedamas pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, galimybę jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kt.

27. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, svarbu įvertinti ar nuteistasis savo veiksmais įrodė, kad ateityje nenusikals. Iš išdėstyto matyti, kad G. V. praeityje jau labai jauno amžiaus susidūrė su teisėsaugos institucijomis, jis teistas 6 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Šios laisvės atlikimo metu jam keturis kartus buvo paskirtos nuobaudos, iš kurių paskutinė šiek tiek daugiau nei prieš metus. Nors nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika išlieka nepakitusi – vidutinė. Iš esmės matyti, kad nuteistasis tik paskutiniu metu pradėjo dėti intensyvias pastangas pasikeisti, tik nuo 2022 m. pradėjo vykdyti individualią veiklą, kuri vėliau buvo prilyginta darbui, o iki tol duomenų, kad ieškotų darbo, sutiktų dirbti – nėra, itin mažai yra prisidėjęs prie gerbūvio kūrimo.

28. Apibendrinus konstatuotina, kad nors ir yra teigiami nuteistojo taisymosi pataisos namuose procesai, tačiau jie yra nepakankami, kad būtų skirtas lygtinis paleidimas, todėl dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų G. V. adaptuotis visuomenėje ir skatintų išimtinai teisėtą jo elgesį. Nuteistasis pataisos namuose privalo ir toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu G. V. paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti ir jis turi toliau atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. V. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. RV-25-2190, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė