Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Editai Ročytei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių vaiko teisų apsaugos skyriaus Mažeikių savivaldybėje atstovėms Viktorijai Pagojienei ir Marytei Girdeninei,

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2019 m. lapkričio 20 d., apie 20.20 val., gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), 5-e aukšte, patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (neblaivumą nusistatyti atsisakė), šaukdamas ir keikdamas, sugriebė ranka mažamečiui sūnui A. M., gimusiam 2008 m., už kaklo, jį suspaudė ir laikydamas suspaudęs A. M. už kaklo, pakėlė jį į viršų, dėl ko nukentėjusysis A. M. net atsisėdo ant greta buvusios palangės, ir taip jam sukėlė fizinį skausmą; po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, grasino nužudyti mažametį sūnų A. M., gimusį 2008 m., bei laikydamas ranka suspaudęs sūnaus A. M. kaklą, grasino jį nužudyti sakydamas „išmesiu pro langą“, o A. M. sakant, jog apie tai praneš mamai R. M., dar pagrasino, sakydamas „ aš judu su mama abu užmušiu“, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. M. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tuo sukėlė fizinį skausmą mažamečiui ir grasino jį nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje, A. M. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs, parėjęs namo, rado prirūkytas patalpas, supyko ant sūnaus A. M., kuris iš jo buvo pavogęs 20 Eur ir cigaretes, kurias išdalijo draugams, todėl barė sūnų ir sugriebė jam už krūtinės, nors galėjo ir už kaklo, dėl girtumo gerai nepamena, barė, kad nerūkytų ir nevogtų, grasino išmesti per langą. Sūnus išsigando, verkė. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto veikos, su sūnumi ir jo mama, t. y. buvusia sutuoktine susitaikė, susitarė, jog iki š. m. liepos 1 d. atlygins 500 Eur neturtinę žalą. Padarė išvadas, todėl prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą nutraukti.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Minėti asmenys pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusysis A. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad tėtis, būdamas girtas, jį iškeikė, todėl jis išėjo pas mamą į darbą. Mama jam liepė eiti pas ką nors pabūti, tačiau manydamas, kad tėvas bus apsiraminęs, parėjo namo. Priekaištaudamas, kad pasiskundė mamai, tėtis pradėjo jį smaugti, sakydamas, kad išmes per langą. Jam labai skaudėjo, jautė baimę, tėtis sakė, kad užmuš abu su mama. Jai jis stovėjo prie palangės, tėvas paėmė už kaklo ir pakėlė, jis net atsisėdo ant palangės. Juto skausmą, liūdesį, baimę. Nori gyventi su mama, nenori, kad tėtis gyventų. Galvoja, kad kažką panašaus jis vėl gali daryti. Tėtis jam skambino, klausė, ar gali jam atleisti, tačiau jis atsakė, kad ne ir padėjo ragelį. Jautėsi baisiai jautėsi ir nelaimingas (1 t., b. l. 60-64).

Liudytoja ir įstatyminė atstovė R. M. tyrimo metu parodė, kad tą vakarą pas ją į darbovietę, į parduotuvę (duomenys neskelbtini), atbėgo sūnus A. M., gimęs 2008 m., ir pasakė, kad jo tėvas A. M. namuose yra neblaivus ir jį keikia. Ji sūnui pasakė eiti pas draugus iki jis baigs darbą. Grįžusi namo, rado policijos pareigūnus, sūnų ir buvusį sutuoktinį. Sūnus pasakė, kad tėvas jam grasino, naudojo psichologinį smurtą, grasino išmesti per langą. Sūnus labai išsigando, tėvas yra anksčiau smurtavęs tiek prieš ją, tiek prieš sūnų. Mano, kad buvusio vyro grasinimai buvo realūs, nes jis būdamas neblaivus yra labai agresyvus ir neprognozuojamas. Po skyrybų 2015 m. sūnus A. M. pradėjo jos neklausyti, neiti į mokyklą, nebuvo kaip sūnų kontroliuoti, todėl sutarė, kad buvęs vyras gyvens su jais kartu. Sūnus sakė, kad tėvas visą dieną gėrė. Ji apsisprendė, kad buvusio vyro kartu gyventi nepriims, jai vaiko sveikata yra brangesnė. Buvęs vyras po paleidimo iš areštinės jai ir vaikui skambino, rašė žinutes, jis vaiko atsiprašė, ji į jo skambučius neatsiliepia. Į namus nebuvo atėjęs, tik telefonu ieško ryšių. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai yra išaiškinta, ją suprato, dėl civilinio ieškinio pareiškimo pasitars su sūnumi. (1 t., b. l. 69, 70, 71, 72). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamajam atleido, jis sumokėjo 100 Eur žalai atlyginti, dar 400 Eur įsipareigojo sumokėti iki liepos 1 d., todėl prašė bylą nutraukti, nes susitaikė.

Liudytoja V. M. parodė, kad tame socialiniame bute apie dešimt metų gyvena trijų asmenų šeima, tėvas, mama ir vaikas. Ji jų nepažįsta, tik žino iš matymo nes gyvena toje pat laiptinėje, jie gyvena penktame aukšte. 2019 m. lapkričio 20 d. grįžusi namo, jau laiptinėje išgirdo triukšmą, girdėjosi vaiko cypimas, o tuo metu vyriškas balsas šaukė ant jo. Ji nusprendė, kad vaikas yra mušamas, todėl paskambino pagalbos telefonu 112. Tai buvo ne pirmas kartas, kai ji girdėjo triukšmą tame bute, klykiantį vaiką ir ant jo šaukiantį tėvą. Po dviejų dienų nuo įvykio ji laiptinėje sutiko tą vaiką, matė, kad jis išsigandęs, susigūžęs, jį užkalbinus pradėjo virpėti apatinė lūpa, tokį išsigandusį jį matė pirmą kartą. Vaikas jai sakė, kad tėvas vienas namuose prisigėrė ir pradėjo ant jo šaukti, jį tampė ir norėjo išmesti per langą (1 t., b. l. 74-75).

Liudytojas D. V. parodė, kad tą vakarą su vyriausiąja patrule A. G. pagal informacinį pranešimą atvyko į butą, kuriame galimai mušamas vaikas. Namuose buvo tėvas su vaiku, mama parėjo iš darbo vėliau, kol laukė vaiko teisių specialistės. Tėvas buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Pasiūlius nusistatyti girtumą, jis kategoriškai atsisakė, motyvuodamas, tuo, kad yra savo namuose. Jis su vaiku nebendravo, vaikas nebuvo nusiverkęs ir neverkė, kol laukė vaiko teisių specialistės žaidė telefonu (1 t., b. l. 77-78)

Informaciniame ROIK 0119000626826 pranešime užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 20 d., 20.21 val., V. M. pranešė, jog girdi, kaip neblaivus kaimynas muša savo 10-11 m. vaiką, vaikas klykia (1 t., b. l. 18-20)

2019 m. lapkričio 20 d. R. M. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 20 d., apie 19 val., pas ją į darbovietę atbėgęs sūnus A. M., gimęs 2008 m., pasakė, kad jo tėvas A. M. namuose yra neblaivus ir jį keikia. Grįžusi namo, rado policijos pareigūnus, sūnus pasakė, kad tėvas prieš jį naudojo psichologinį smurtą, sakydamas „aš tave išmesiu pro langą“. Sūnus nurodė, kad tėvo labai išsigando, nes jis yra ir anksčiau prieš sūnų ir ją smurtavęs (1 t., b. l. 1-4).

2019 m. lapkričio 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, kad vietos apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) buto patalpos, esančios daugiabučio namo penktame aukšte. Bute nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų neužfiksuota (1 t., b. l. 21-28).

Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, patikrinimo Nr. 7954, 2018 m. lapkričio 21 d., 21.21 val., R. M. neblaivumo nenustatyta (1 t., b. l. 79).

Laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad kaltinamasis A. M. 2018 m. lapkričio 21 d., 21.35 val., buvo laikinai sulaikytas (1 t., b. l. 115). Nutarimu paleistas į laisvę 2018 m. lapkričio 22 d., 13.23 val. (1 t., b. l. 116).

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. M. ir jo motinos R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais, nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie mažamečio nukentėjusiojo ir jo motinos arčiau kaip 100 m atstumu (1 t., b. l. 122-124).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį,

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta visiškai. Jo kaltę patvirtina paties parodymai teisiamojo posėdžio metu, nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojos V. M. parodymai, bylos rašytinė medžiaga, kurie teismui nekelia abejonių ir leidžia daryti išvadą, kad mažamečio sūnaus atžvilgiu kaltinamasis naudojo fizinį smurtą. Veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai, nes, suimdamas ranka nukentėjusiajam už kaklo ir jį spausdamas, t. y. smaugdamas bei pakeldamas, dėl ko šis atsisėdo ant palangės, kaltinamasis smurtavo prieš mažametį, taip nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Išnagrinėjus bylos aplinkybes, išanalizavus įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad grasinimas nužudyti buvo realus ir nukentėjusysis, kuris yra mažametis, būdamas vienas, tik su girtu tėvu, t. y. kaltinamuoju, jo keikiamas, girdėdamas grasinimus nužudyti jį ir motiną, o taip pat smaugiamas bei pakeltas ant palangės, galėjo manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas. Kaip nustatyta, kaltinamasis ranka suspaudė nukentėjusiojo kaklą ir jį pakėlė, be to, ir anksčiau tiek prieš vaiką, tiek prieš jo motiną buvo smurtavęs, todėl neabejotinai, mažametis, jautėsi nesaugiai ir galėjo suvokti, kad gali būti nužudytas. Vertinti, kad kaltinamojo žodžiai buvo tik neblaivaus žmogaus išvedžiojimai, nieko bendra neturintys su realiu asmens įbauginimu, nėra pagrindo, nes nukentėjusysis turėjo realų pagrindą išsigąsti ir manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje įrodo nukentėjusiojo parodymai, policijos pareigūnų užfiksuoti įrodymai, liudytojos V. M. parodymai. Grasinimai buvo efektyvūs ir paveikė nukentėjusiojo psichinę būseną, nukentėjusysis net po poros dienų buvo išsigandęs, tai patvirtino liudytojos V. M. parodymai, jog po poros dienų jį pakalbinus, vaikas buvo įbaugintas, virpėjo jo apatinė lūpa, išgirdus vien klausimą apie praėjusį smurto atvejį. Akivaizdu, kad vaikas patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, kas patvirtina grasinimo realumą. Teismas pripažįsta, kad grasindamas, kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties baimės jausmą, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintinas girtumas, kuris įtakojo nusikalstamų veikų padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymo atžvilgiu atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika padaryta mažamečiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 punktas),

Kaltinamasis pateikė susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, kad jis susitaikė su mažamečiu nukentėjusiuoju ir jo įstatymine atstove, kaltinamasis jų atsiprašė, o šie jam atleido ir jokių pretenzijų neturi, prašė bylą nutraukti, patvirtinti jų susitarimą dėl neturtinė žalos atlyginimo (2 t., b. l. 45).

Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis neteistas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiojo įstatyminės atstovės ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis A. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, idealiosios sutapties būdu padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, koreguoti kaltinamojo smurtinį elgesį bei jį auklėti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sūnų, tikslu keisti jo smurtinį elgesį, kaltinamajam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), o taip pat įpareigoti gydytis priklausomybę nuo alkoholio, jam sutinkant.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktinis diskas su mažamečio nukentėjusiojo A. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją įrašu, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).

Patvirtintina 2020 m. vasario 21 d. Susitarime dėl susitaikymo numatytas žalos nukentėjusiajam atlyginimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju, atstovaujamu įstatyminės atstovės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigoti įvykdyti per 3 (tris) mėnesius.

Paskirti įpareigojimą – kaltinamojo sutikimu įpareigoti jį gydytis priklausomybę nuo alkoholio.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktinį diską su mažamečio nukentėjusiojo A. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją įrašu, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. M. ir jo motinos R. M., gyv. (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais, nesilankyti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie mažamečio nukentėjusiojo ir jo motinos arčiau kaip 100 m atstumu palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Patvirtinti 2020 m. vasario 21 d. Susitarime dėl susitaikymo 1.2. punkte susitartą neturtinės žalos atlyginimo tvarką:

„...Šio susitarimo pasirašymo metu atlyginta 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinė žala. Likusią 400 Eur (keturių šimtų eurų) žalą po 100 Eur (vieną šimtą eurų) įsipareigoja atlyginti kas mėnesį iki 2020 m. liepos 1 d.“.

Išaiškinti kaltinamajam, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.