Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimutės Jokubauskaitės,

2014 m. rugsėjo 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. I. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-65-14 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja M. I., tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 23), į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas dėl šio įstatymo 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama. Pagal advokato pateiktus duomenis apie sugaištą laiką nuo 2014 m. vasario 5 d. teikiant antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai pagal 2014 m. vasario 5 d. sprendimą, apskaičiuota, kad suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punkto nuostatomis, yra 340 Lt (išlaidos už laiką, skirtą bendravimui su pareiškėja ir procesinių dokumentų ruošimu).

Informuoja, kad civilinėje byloje, kurioje buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, pareiškėjai antrinė teisinė pagalba vėl teikiama 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1138-14; teisinę pagalbą teikti paskirta advokatė Marina Saveljeva.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama nedalyvaujant pareiškėjai M. I. ir atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Klaipėdos tarnybos) 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-65-14, kuriuo pareiškėjai M. I. nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-138-14 bei pareiškėja įpareigota apmokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį – 340 Lt panaikinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. sausio 29 d. kreipėsi į Klaipėdos tarnybą (b.l. 31-35), prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl motinos L. S. išlėkdinimo iš pareiškėjai ir S. G. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad motina šiame bute gyvena nuo 2011 metų, tačiau nemoka mokesčių už butą ir yra susidaręs didelis įsiskolinimas, areštuotos pareiškėjos sąskaitos. Nurodė, kad S. G. atlieka bausmę, todėl dėl motinos iškeldinimo kreipiasi ji. Pareiškėja prašė suteikti teisinę pagalbą procesinių dokumentų paruošimui ir atstovavimui teisme.

Klaipėdos tarnyba 2014 m. vasario 5 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-138-14 (b.l. 29-30) suteikė pareiškėjai M. I. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl iškeldinimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas Rolandas Stirbinskas.

2014 m. birželio 6 d. raštu „Dėl antrinės teisinės pagalbos pagal 2014 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-138-4 nutraukimo“ (b.l. 45-46) advokatas Rolandas Stirbinskas pranešė Klaipėdos tarnybai esant pagrindą nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl nebendradarbiavimo su tarnybos paskirtu advokatu. Šiame rašte nurodė, kad pareiškėja, nesuderinusi su advokatu, 2014 m. gegužės 26 d. pateikė teismui ieškinio patikslinimą, kuriame nurodomos naujos aplinkybės, t.y. kad tarp ieškovės M. I. ir atsakovės L. S. (procesinė padėtis civilinėje byloje) buvo sudarytas žodinis sandoris dėl buto nuomos, taip pat pareikšti papildomi reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Advokatas pažymėjo, kad ieškinio patikslinime M. I. nurodo advokatą kaip savo atstovą, tačiau reiškia reikalavimus, nesuderinusi su advokatu ir tuo pačiu prašo jos atstovu pripažinti L. J. Advokatas nurodė, kad M. I. negalėjo reikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo, nes tarnyba dėl tokių reikalavimų reiškimo jai antrinės teisinės pagalbos nesuteikė. Advokato nuomone, paruoštas procesinis dokumentas neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų. Vadovaudamasis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu advokatas prašė pareiškėjai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Klaipėdos tarnyba 2014 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-65-14 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) nutraukė pareiškėjai M. I. antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Klaipėdos tarnybos 2014 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-138-14 bei įpareigojo pareiškėją per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos sumokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, sudarančią 340 Lt, pervedant ją į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (b.l. 53-56). Teisiniu suteiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktas, t.y. paaiškėjus, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu.

Klaipėdos tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėja nevykdo pareigos bendradarbiauti su advokatu, teikiančiu valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir ši aplinkybė yra pagrindas nutraukti teisinės pagalbos teikimą, todėl analizuotini sprendime nurodyti teisiniai pagrindai, kuriais buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Kaip minėta aukščiau, pareiškėjai tokia antrinė teisinė pagalba buvo suteikta civilinėje byloje dėl iškeldinimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, numato, kad ši pagalba teikiama remiantis šiais principais: 1) lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos; 2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo; 3) taikaus ginčų sprendimo prioriteto; 4) draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis.

Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba turi ne tik teises, bet ir pareigas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnis nustato pareigas asmeniui, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba. Viena iš įstatyme nurodytų pareigų – bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (4 straipsnio 1 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nėra sąvokos „nebendradarbiauja“ apibūdinimo. Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilinius, 2000, psl. 78) sąvokos „bendradarbiauti, bendradarbiauja“ reikšmė aiškinama kaip „kartu su kitais dirbti“, todėl minėtos sąvokos antonimas reikštų priešingai, t.y. kartu su kitais nedirbti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nebendradarbiavimas su tarnyba ir jos interesus atstovauti paskirtu advokatu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija dėl nebendradarbiavimo paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, nes pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo tarnybai pranešti apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdus antrine teisine pagalba besinaudojančio asmens nebendradarbiavimas. Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys.

Klaipėdos tarnyba, išnagrinėjusi advokato pranešimą bei rašytinius įrodymus, t.y. advokato parengtą ieškinį bei Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškėjos M. I. savarankiškai pateiktą procesinį dokumentą dėl ieškinio patikslinimo padarė išvadą, kad toks pareiškėjos M. I. elgesys, kai ji, nepasitarusi su advokatu, savarankiškai byloje reiškia naujus reikalavimus, peržengiančius antrinės teisinės pagalbos suteikimo ribas, nurodo naujas bylos aplinkybes, kurias nuslėpė nuo advokato, teikia teismui procesinius dokumentus, kurie neatitinka net bendrųjų ieškiniui keliamų reikalavimų, laikytinas nebendradarbiavimu su teisinę pagalbą teikiančiu advokatu. Nurodyta, kad pareiškėja tokiu savo elgesiu pati komplikuoja savo situaciją civilinėje byloje ir savo teisėmis bei antrine teisine pagalba naudojasi neatsakingai ir nerūpestingai.

Rašytinė bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas Rolandas Stirbinskas 2013 m. kovo 3 d. parengė ieškinį (b.l. 47-48) dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nurodydamas, kad pareiškėjos motina – atsakovė L. S. ir jos sutuoktinis V. S. gyvenamąsias patalpas užėmė savavališkai. Pagal pareiškėjos ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo pradėtas procesas civilinėje byloje Nr. 2-4290-122/2014. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 27 d. nutartimi buvo paskirtas parengiamasis posėdis 2014 m. gegužės 26 d. Pareiškėja, nesuderinusi su advokatu, 2014 m. gegužės 26 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l. 49-50), kuriame nurodė naujas aplinkybes, o būtent, kad tarp pareiškėjos (civilinėje byloje ieškovės) bei jos motinos L. S. (civilinėje byloje atsakovės) buvo sudarytas žodinis sandoris dėl naudojimosi ginčo butu, pagal kurį pareiškėjai buvo pasiūlyta laikinai išsinuomoti kitą patalpą, o atsakovė įsipareigojo sumokėti nuomos mokestį ir skolą už buvusią nuomą bei visus komunalinius mokesčius už ginčo butą. Šiame procesiniame dokumente taip pat pareikšti reikalavimai ir dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų, kurie nebuvo reiškiami ieškinyje. Pareiškėja prašė jos įgaliotu atstovu pripažinti L. J. Nagrinėjant administracinę bylą teismo posėdyje, pareiškėjos atstovas L. J. paaiškino, kad minėtą procesinį dokumentą pareiškėjai parengė jis.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose įtvirtintų normų prasmę, pareiškėjo bendradarbiavimas su institucijomis/asmenimis, priimančiais sprendimus ir teikiančius antrinę teisinę pagalbą bei reikalingos informacijos jiems teikimas paprastai prasideda nuo sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo ir laiko atžvilgiu tęsiasi iki tol, kol priimamas sprendimas nutraukti teisinę pagalbą arba baigiasi tokios pagalbos teikimas. Pareiškėjas, vykdydamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktuose jam nustatytas pareigas, privalo savo aktyviais veiksmais palaikyti nenutrūkstamą ryšį su paskirtu teikti antrinę teisinę pagalbą advokatu, toks ryšys turi pasireikšti konstruktyviu pareiškėjo ir advokato bendravimu, kilusių problemų aptarimu ir jų sprendimo būdų ieškojimu, nuolatiniu abipusiu keitimusi išsamia ir teisinga informacija, susijusia su atstovavimu ir bylos eiga. Teisinės pagalbos teikimas negali būti kokybiškas ir efektyvus, kaip to reikalauja minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostata, jeigu asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nėra suinteresuotas tokios pagalbos teikimu, inter alia jeigu jis nebendradarbiauja su jam paskirtu advokatu ir santykiuose dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo yra pasyvus, nesikeičia su advokatu informacija, susijusia su byla, neaptaria iškilusių teisinių problemų, bylos proceso eigos, nesikreipia advokato pagalbos dėl procesinių dokumentų parengimo.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja procesinį dokumentą – ieškinio patikslinimą, kurį jai parengė atstovas pagal įgaliojimą L. J., Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė savarankiškai, nesudariusi su advokatu. Šiame procesiniame dokumente pareiškėja nurodė naujas aplinkybes bei pareiškė naujus reikalavimus, dėl kurių jai antrinė teisinė pagalba nebuvo suteikta. Pareiškėjos prašomos ir tarnybos suteiktos antrinės teisinės pagalbos apimtis yra svarbi ne tik dėl to, kad tokia apimtimi advokatui yra suteikiami įgaliojimai teikti teisines paslaugas, tačiau ir dėl to, kad priimdama sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba privalo įvertinti visus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus dėl kiekvieno konkretaus pareiškėjos reikalavimo. Pareiškėjos argumentas, kad jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas teisinės pagalbos neteikė (nesusipažino su bylos medžiaga, neatsakinėjo į telefono skambučius, negalėjo su juo susitikti) nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais, todėl pareiškėjos aukščiau paminėtas elgesys pagrįstai vertintas kaip nebendradarbiavimas su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu.

Skundžiamame sprendime nurodytas argumentas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikto procesinio dokumento (t.y. ieškinio patikslinimo) neatitikimo bendrųjų ieškiniui keliamų reikalavimų negalėtų būti argumentu, pagrindžiančiu nebendradarbiavimą, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste jis vertintinas kaip aplinkybė, komplikuojanti pareiškėjos situaciją civilinėje byloje dėl pačios pareiškėjos pasirinkto netinkamo elgesio teikti procesinius dokumentus, nesuderintus su jai antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtu advokatu.

Pažymėtina, kad Klaipėdos tarnyba 2014 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-138-14, kuriuo pareiškėjai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, informavo M. I. apie pareigą bendradarbiauti su tarnyba ir antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu (6.1 punktas); nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ir pajamas, pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais arba nebendradarbiauja su tarnyba ar paskirtu advokatu. Jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas dėl šių priežasčių, teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama (6.2 punktas).

Nustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl M. I. nebendradarbiavimo su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareiškėja teigia, kad skundžiamu sprendimu yra pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 13 straipsnis. Konvencijos 13 straipsnyje numatyta, kad „kiekvienas, kurio teisės ir laisvės, pripažintos šioje Konvencijoje, yra pažeidžiamos, turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamasis į valstybės instituciją, nepriklausomai nuo to, ar tą pažeidimą padarė asmenys, eidami savo oficialias pareigas“. Teisinio pagrindo išvadai, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu sprendimu pažeidė Konvencijos 13 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, nėra, nes pareiškėjai veiksminga teisinė gynyba buvo suteikta, tačiau jos apsunkinimą lėmė pačios pareiškėjos elgesys (savarankiška, su advokatu nesuderinta, pasirinkta teisinė pozicija).

Dėl įpareigojimo apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas

Skundžiamo sprendimo 2 punktu pareiškėja M. I. įpareigota per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos sumokėti 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 340 Lt, pervedant šią sumą į Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Įpareigojimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas grindžiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, kad jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 9 punktuose nurodytų priežasčių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ši pagalba buvo teikiama.

Nagrinėjamu atveju, Klaipėdos tarnybai nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjai atsirado prievolė apmokėti jai suteiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis įpareigoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kaip viešojo administravimo subjektą, priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.

Klaipėdos tarnyba, nurodydama pareiškėjai apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tokį reikalavimą motyvavo, nurodytą mokėtiną išlaidų sumą detalizavo ir jos apskaičiavimą pagrindė teisės aktų normomis ir atitinkamais įrodymais. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pagal advokato Rolando Stirbinsko pateiktus duomenis apie sugaištą laiką teikiant antrinę teisinę pagalbą M. I. ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu, apskaičiuota 340 Lt išlaidų, t.y. išlaidos už laiką, skirtą bendravimui su pareiškėja, procesinių dokumentų ruošimui (8,5 val. x 40 Lt x 100 proc.). Kitų išlaidų, susijusių su antrinė teisinės pagalbos teikimu, nepatirta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 Lt. Skundžiamu sprendimu pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą paskirtas advokatas Rolandas Stirbinkas yra įrašytas į advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, sąrašą Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoroje prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2011 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 1R-176 patvirtino Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos), kurios nustato rekomenduojamą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio skaičiavimo tvarką, kai teisės aktų nustatyta tvarka šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą iš asmenų, kuriems buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Rekomendacijų 2 punktas numato, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį pagal advokato pateiktą informaciją apie suteiktą antrinę teisinę pagalbą apskaičiuoja valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnyba. Pagal Rekomendacijų 3 punktą, apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, įskaičiuojamas faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas, t.y. advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, susipažinti su bylos medžiaga, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo ar pabaigimo rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ar kitose institucijose, kuriuose atliekami procesiniai veiksmai), kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą.

Byloje pateikta Klaipėdos tarnybos finansų ir ūkio skyriaus 2014 m. liepos 2 d. pažyma Nr. 4.27-2L-105 (b.l. 61) patvirtina, kad suteiktos antrinės teisinės pagalbos M. I. 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidos, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių 4 punktu, yra 340 Lt (8,5 val. x 40 Lt x 100 proc.). Pagal advokato pateiktus duomenis, bendravimui su pareiškėja ir procesinių dokumentų ruošimui skirta 8,5 val., o vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 40 Lt.

Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu reikalavimas sumokėti 340 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

Aptaro teisinio vertinimo nekeičia ta aplinkybė, kad pareiškėjai Klaipėdos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1138-14 suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl iškeldinimo, skolos už komunalinius mokesčius ir nuostolių atlyginimo priteisimo, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pareiškėją pirmosios instancijos teisme (b.l. 57-58). Tai yra pareiškėjai antrinė teisinė pagalba teikiama civilinėje byloje, kurioje skundžiamu sprendimu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas.

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad Klaipėdos tarnyboje 2014 m. rugpjūčio 1 d. buvo gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl motinos ir jos šeimos narių iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), skolos už komunalinius mokesčius priteisimo bei nuostolių atlyginimo (b.l. 63-67).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punktas numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.

Kaip jau minėta, skundžiamu sprendimu pareiškėja įpareigota apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas per 30 d. nuo minėto sprendimo gavimo dienos. Duomenų, kada pareiškėjai įteiktas Klaipėdos tarnybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-65-14, nėra. Tačiau 30 dienų terminas antrinės teisinės pagalbos išlaidoms, mokėtinoms pagal minėtą sprendimą, apmokėti iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. (prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikimo) bei 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPA-1138-14 suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje priėmimo, nebuvo suėjęs, net skaičiuojant šį terminą nuo sprendimo, įpareigojančio apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, priėmimo dienos. Pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos tarnybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-65-14 panaikinimo buvo priimtas 2014 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi (19-20), o atsakovui skundo su priedais kopijos išsiųstos 2014 m. rugpjūčio 13 d. (b.l. 22). Taigi Klaipėdos tarnyba, priimdama 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1138-14 suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, neturėjo teisinio pagrindo vertinti, kad pareiškėja nesutinka apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. I. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-65-14 nutraukti M. I. antrinės teisinės pagalbos teikimą palikti nepakeistą

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.