Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-437-443/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
1-437-443/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30377-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Nukentėjusysis
R. S.
Kaltinamasis
M. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-437-443/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30377-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 29 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,sekretoriaujant Irenai Urbštaitei,dalyvaujant prokurorei Sonatai Kuskienei,nukentėjusiam R. S.,kaltinamajam M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbęs, nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio dirbantis dažytoju-apdailininku UAB „S.“, gyvenantis pas tėvus (duomenys neskelbtini), teistas Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 d. 4 mėn. laisvės apribojimo, laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu ir uždraudžiat įsigyti bei vartoti alkoholinius gėrimus (2016 m. gruodžio 5 d. išbrauktas iš Probacijos tarnybos registro),

be to, 2013 m. balandžio 23 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 85-1-00349-13 M. B. susitaikius su nukentėjusia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punkto, BK 38 straipsnio pagrindais),

be to, Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK šiuo metu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-01-33114-18, kuriame pranešimas apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį įteiktas M. B.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. 2018 m. birželio 23 d. apie 20 val. Žiedo g. 6, Iždagų kaime, Šakių seniūnijoje ir Šakių rajone, prie daugiabučio namo laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ranka smogė R. S., kuris nuo šio smūgio atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant žemės, į veidą, to pasekmėje R. S. patyrė odos nubrozdinimus viršutinės lūpos kairėje pusėje-nosies sparnelyje, pakaušyje, kairiame smilkinyje, ir tokiu būdu padarė R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, – tokiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu pagal jam inkriminuotą kaltinimą. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų ir nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, tarnybiniais pranešimais, medicinos specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, su pareikštu kaltinimu sutinka visiškai ir nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs. Paaiškino, kad šventė Jonine pas R., buvo išgėręs ir supratęs, kad R. S. nuskriaudė vaiką, vyriškai supyko ant nukentėjusiojo už tai ir norėjo su juo pasikalbėti. R. S. vengė to, tai sudavė jam kartą, tas nugriuvo ir taip gavosi. Parodė, kad klaidingai ikiteisminio tyrimo metu užrašyta, jog kaltu prisipažįsta iš dalies, nes kaltę pripažįsta visiškai. Nukentėjęs R. S. ir buvo neteisus, spirdamas vaikui, bet ir M. B. nereikėjo taip elgtis su nukentėjusiuoju – buvo teismas ir jis gavo bausmę už vaiko mušimą. Pripažįsta visus civilinius ieškinius ir per pusmetį juos atlygins. Turtinę žalą gali atlyginti iki šių metų birželio 10 d.

Teisėjas, kaltinamojo parodymams esant netiksliems, jam pareiškus, kad gerai neprisimenantis įvykio aplinkybių, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, balsu perskaito M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Kaltinamasis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. 2018 m. birželio 23 d. jis su kitais asmenimis pas R., gyvenančius (duomenys neskelbtini), šventė Jonines. Šventės metu, išskyrus R., visi vartojo alkoholį. Ten buvo S. ir R. S., kurie taip pat vartojo alkoholį. Tarpusavyje vyko konfliktas, todėl šeimininkas A. R. liepė visiems skirstytis, o kai į jo žodžius niekas nereagavo, tada jis pats pakartojo, kad jie yra nepageidaujami ir R. S. su S. išėjo. Po keletos akimirkų išėjo ir jis į priebutį parūkyti. Jis matė, kad R. S. stovėjo prie automobilio, kuriame žaidė vaikai ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į automobilį. Nuo mašinos link namų atbėgo verkdamas mažametis M. R. Pribėgęs prie tėvo buvo užsiėmęs už dešinio šono, jei gerai pamena, ir pasiskundė, kad R. S. jį sumušė. Tada jis su A. R. pakalbėjo, kad reikia jiems eiti pas R. S. paklausti, kodėl mušė berniuką. Kai jie nuėjo prie parduotuvės, iš jos išeidinėjo R. S. ir S., visi pradėjo aiškintis dėl berniuko sumušimo, ir jis, supykęs vieną kartą delnu, o ne kumščiu, sudavė R. S. per veidą. Smūgis tikrai nebuvo stiprus, tačiau R. S.buvo labai girtas, todėl jis neišsilaikė ant kojų ir parvirto. Daugiau smūgių jam nesudavė. A. R. jo apskritai nemušė. Po to kai R. S. parvirto, jis su A. R. apsisuko eiti. Lipdamas laiptais jis atsisuko ir pamatė, kad R. S. keliasi nuo žemės. Ir tai, kad jis buvo be sąmonės, meluoja ir jis, ir jo sugyventinė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, tikslo sumušti R. S. jis neturėjo, tik jam pasidarė pikta, kad sumušęs vaiką jis net vyriškai nesugeba pasikalbėti, todėl taip ir pasielgė. Konflikto metu jis R. S. vieną kartą su delno apatine dalimi smogė į veido sritį. Tiksliai vietos į kurią pataikė pasakyti negalėtų, tačiau tai galėjo būti lūpa, galėjo būti skruostas. Po jo smūgio R. S. iš karto nuvirto. Viskas vyko šalia turėklų, todėl gali būti, kad jis pirma krisdamas galva atsimušė į turėklus, o tik po to krito ant grindinio. Jis R. S. sudavė tik vieną smūgį, iš kur atsirado dar vienas smūgis – jis nežino. Tik gali įtarti, kad tai buvo atsitrenkus R. S. į turėklus. Kai R. S. parvirto, prie jo priėjo jo žmona ir jis jokių galimybių smūgiuoti dar kartą neturėjo, o, be to, ir neketino, nes jam sudavė tik norėdamas pamokyti dėl netinkamo elgesio su vaiku. Ar aplinkui buvo žmonių, pasakyti negali, jiems būnant prie laiptinės, jei gerai pamena, pro šalį praėjo vienas ar du asmenys, bet ar jie praėjo tuo metu, kai jie dar tik konfliktavo žodžiu, ar tada, kai jis smogė, pasakyti negali. Nežino ar kas nors matė, kai jis smogė R. S. Kai po smūgio R. S. parvirto, jis po to kabinosi į turėklus ir bandė atsistoti, tačiau jis atsistoti nepajėgė nes buvo visiškai girtas. Jei jis nebūtų buvęs toks girtas, nuo jo smūgio nebūtų parvirtęs. Po konflikto jis buvo nuvažiavęs pas R. S. jo atsiprašyti ir susitaikyti. Atsiprašė R. S. ir jo žmonos. Jis pasiūlė jam sumokėti dėl patirtų išlaidų 300 eurų, tačiau R. S. jam atsakė, kad už tokią sumą nesitaikys ir jam reikia 1000 arba bent 800 eurų (b. l. 101-104, 109-111, 117-118).

Kaltinamasis M. B. patvirtino, kad tai tikrai jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir jie yra teisingi bei tikslesni už teisiamajame posėdyje jo duotuosius, nes nuo įvykio buvo praėjęs trumpesnis laikotarpis. Patikslina tik, kad savo kaltę pripažįsta ne iš dalies, o visiškai. Pripažįsta Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą 259,64 eurų civilinį ieškinį. Su nukentėjusio R. S. civiliniais ieškiniais 800 eurų neturtinei ir 200 eurų turtinei žalai atlyginti sutinka visiškai. Neprieštarauja, kad byloje įrodymai toliau būtų tiriami sutrumpintai.

Nukentėjęs R. S. parodė, kad palaiko savo 800 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės ir 200 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo. Sutinka, kad byloje įrodymai toliau būtų tiriami sutrumpintai.

Kadangi kaltinamasis M. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam ir prokurorui sutinkant, pagal BPK 273 straipsnį byloje buvo vykdomas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti tokie parodymai:

nukentėjęs R. S. parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. apie 15 val. su drauge S. P. atėjo į svečius pas draugus R., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Pas juos visi vartojo alkoholį. R. namuose dar buvo ir jo sūnus L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), bei R. vaikai L., B., M., visi nepilnamečiai, jie žaidė lauke. Apie 20 val. su S. bei sūnumi L. jie ėjo namo. Jam sūnus L. pasisakė, kad jam į akį sudavė berniukas M., kuris ir prieš tai jį yra skriaudęs. Sūnus verkė, todėl supykęs R. sūnui M. įspyrė vieną kartą į sėdmenis, dėl to, kad jis mušė jo vaiką. Tačiau įspyrė tikrai nestipriai, jo sužeisti ar sumušti nenorėjo, gailisi, mano, kad taip pasielgė įtakotas ir alkoholio poveikio, ir kad buvo piktas, nes jo sūnų L. M. muša jau nebe pirmą kartą. Po to, jie parėję prie namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo trise šnekėdamiesi ant laiptų. Po 10-15 min. laiko prie laiptų atbėgo A. R. ir M., kurio pavardės nežino. Jie atbėgdami šūkavo, kad „sumušei vaiką" ir pan. P. M. ir A. toliau kažką kalbėjo apie vaikus, ką tiksliai sakė, – neatsimena. Pamena, kad S. stovėjo tarpe jų. Daugiau nieko neatsimena, nes atsibudo tiktai namuose. Kai atsibudo, S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pas juos atvažiavo pareigūnai ir medikai. Medikai jį išsivežė į Šakių ligoninę, o vėliau į Kauno klinikas. Kauno klinikose jam padarė tyrimus, ir paleido namo. Kaune medikai jam pasakė, jog yra sutrenkimai ir sumušimai. Kai atsibudo namuose, jam S. papasakojo, kad M. jam kumščiu trenkė vieną kartą į veidą, dėl ko jis atsimušė į daugiabučio namo sieną ir parkrito ant žemės, buvo be sąmonės. Nieko pats neatsimena, nes jis buvo praradęs sąmonę. Tuo metu kai jį sužalojo, pro šalį ėjo M. B., parduotuvė, kuri yra jų name, jau nedirbo. Pamena, kad priėjus prie jo, M. B., kaip vėliau sužinojo jo pavardę, jam vieną kartą ranka smogė į kairę veido pusę. Ar jis smogė kumščiu ar delnu – pasakyti negali. Po smūgio jis krito ir kai atgavo sąmonę jau buvo namuose. Kaip jis atsidūrė namuose – nežino. Gal jis jau buvo atgavęs sąmonę ir lauke, tik nelabai ką atsiminė. Po to, kai visiškai atsipeikėjo, matė, kad jam yra sužalota nosis ir lūpa kairėje pusėje, taip pat buvo dvi žaizdos galvos plaukuotoje dalyje. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali, kadangi po smūgio nelabai ką pamena (b. l. 39-40, 41-43);

liudytoja V. R. parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. apie 15 val., pas juos į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo R. S. su sugyventine S. P. bei sūnumi L. Kiek vėliau atvažiavo M. B.. Jie sodybos kieme kepė šašlykus, vyrai gėrė alkoholinius gėrimus. Pavakare pradėjo lyti, todėl visi nuėjo į namo vidų, o vaikai liko žaisti nenaudojamame jų automobilyje, kuris stovėjo sodybos kieme. Tarp jos ir R. S. kilo konfliktas, nes jis pradėjo ją įžeidinėti. Jie susipyko ir R. S. su S. P. ruošėsi eiti namo. R. S. išėjo į kiemą. Netrukus į kambarį atbėgo verkdamas jos sūnus Mindaugas, kuris tėvui pradėjo pasakoti, kad Luko tėtis jam įspyrė. Tuo metu atėjo į kambarį ir M. B., kuris patvirtino, kad matė, kaip R. S. spyrė jos sūnui. Vyras su M. B. išėjo į lauką, o ji liko su sūnumi M. Ji apžiūrėjo sūnų, kuris verkė, tačiau jokių sužalojimų nematė. Netrukus į namus atėjo vyras su M. B., kurie pasakė, kad trenkė R. S., kuris nuvirto ant laiptų. Kaip tiksliai viskas vyko jie neaiškino, o ji ir neklausė (b. l. 60-61);

liudytojas A. R. parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. pas juos namuose šventė Jonines. Ten buvo jis su žmona, M. B., S. P., R. S.. Kartu buvo jų vaikai ir S. bei R. sūnus. Švenčiant vyrai vartojo alkoholį, moterys alkoholio nevartojo. Vaikai žaidė kieme stovinčiame nenaudojamame automobilyje. Jiems bešvenčiant R. S. pradėjo įžeidinėti jo žmoną, vadino ją "kurva" ir kitaip įžeidinėjo. Vėliau su stiklinėje buvusiu alkoholiu apipylė jo žmonai veidą. Jis dėl tokio jo elgesio supyko ir liepė jam išeiti namo. Jie abu su Sonata išėjo namo. Jie nuėjo prie automobilio, kur žaidė vaikai. Tuo metu jis išgirdo, kad kažkas spardo jo automobilį. M. jam pasakė, kad R. spardo jo automobilį. Jis spardė tą automobilį kuriame žaidė vaikai, automobilis yra nenaudojamas ir jam jokia materialinė žala nepadaryta. Jis dėl to pas R. aiškintis nėjo. Neužilgo pas jį atbėgo sūnus M., gimęs 2009 m., ir kūkčiodamas pasakė, kad L. tėtė jį mušė. Vaikas sakė, kad L. tėtė jam du kartus spyrė į šoną ir parodė, kad spyrė į kairį šoną. Vaikas skundėsi, kad skauda. Jis supyko, kad į jo namus atėjęs svetimas vyras įžeidinėja jo žmoną, o po to sumuša ir jo vaiką. Jis kartu su M. nutarė eiti pas R. pasiaiškinti, kodėl mušė sūnų. Kai jis su M. nuėjo prie jų namų ir R. su S. rado stovinčius prie laiptinės. R. rankoje laikė butelį alaus. J. R. paklausė, kodėl jis mušė jo sūnų. R. jam atsakė, kad mušė todėl, jog ir jo sūnus mušė R. sūnų. T. S. stojo tarp jų. Jis suprato, kad smogdamas jam, prisidarys bėdos, todėl apsisuko ir lipo laiptais. Išgirdo, kad kažkas krito, atsisukęs pamatė, kad R. jau guli. Jis dar bandė keltis, bet neatsikėlė, buvo panašu, kad neatsikėlė ne nuo suduoto smūgio, o dėl girtumo. Suprato, kad jam smogė M. B. S. pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, kad dabar tai jiems bus negerai, tačiau jis nekreipė dėmesio ir su M. išėjo namo. Po 5-10 minučių pas juos į kiemą vėl atėjo S. ir sakė, kad jam bus negerai. Ji sakė, kad su policija mane "sutvarkys". Jis visą laiką tylėjo. Po to S. išėjo. J. R. nesudavė nei vieno smūgio, o pas jį į namus ėjo tik norėdamas sužinoti, kodėl jis mušė jo sūnų (b. l. 64-66);

liudytoja S. P. parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. ji kartu su sugyventiniu R. S. ir sūnumi L. buvo nuėję pas R. švęsti Joninių. Šventės metu ji su sugyventiniu buvo prie stalo ir vartojo alkoholį, sūnus žaidė su R. vaikais. Dar nesibaigus šventei, jie grįžo namo, o sūnus liko. Po valandos ar dviejų ji su R. nuėjo ieškoti sūnaus. Tuo metu pas R. jau buvo atvažiavęs jų draugas M., su kuriuo jie vartojo alkoholį. Tarp V. R. ir jos sugyventinio įvyko konfliktas, todėl ji su R. išėjo iš jų namų. Jiems išėjus į kiemą, pamatė kad jų sūnus L. verkia. Jis pasakė, kad jį mušė R. sūnus M. R. priėjo prie M. ir vieną kartą koja jam įspyrė į užpakalį. Po to visi trys išėjo namo. Grįžę sustojo prie laiptinės, R. dar rūkė. Pamatė, kad link jų ateina A. R. ir M. Jie kažką šaukė, tačiau ką, – ji tiksliai nesuprato. Atėję prie jų, jie tiesiai ėjo prie R. Ji stojo į tarpą tarp vyrų, kad nevyktų konfliktas. T. A. ją nustūmė ir M. vieną kartą kumščiu smogė R. į galvą. Nuo smūgio R. atsitrenkė į sieną ir susmuko ant žemės. Jis prarado sąmonę, girdėjo kaip galva trenkėsi į grindinį. Po to jie abu atsisuko ir nuėjo. Sūnus labai išsigando, pradėjo verkti ir šaukti, kad "užmušė tėtę". Ji iškvietė medikus ir policiją. Po šio įvykio ji pas R. nebuvo. Buvo nuėjusi tik kartu su policijos pareigūnais. Vyras po smūgio apie 5 minutes buvo be sąmonės, jam buvo praskelta galva. Po to, kai atgavo sąmonę ji R. parsivedė į namus ir jie laukė kol atvyks medikai. Greitoji pagalba jį pristatė į Šakių ligoninę, kur tyrimams buvo išvežtas į Kauno klinikas (b. l. 70-72);

liudytojas D. B. parodė, kad 2018 m. vasaros pradžioje, tikslios dienos nepamena, jis sėdėjo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir valgė. Sėdint prie stalo jam labai gerai matėsi namas, esantis (duomenys neskelbtini), tame name yra parduotuvė. Jam sėdint virtuvėje, jis pamatė, kad prie parduotuvės atėjo R. S. Jis gyvena toje pačioje laiptinėje kur yra parduotuvė. Jis atėjo prie laiptinės aikštelės ir ten stovėjo. Jei gerai matė, jis rūkė. Ar jis buvo neblaivus – pasakyti negali. R. atėjo ne iš laiptinės, o nuo gatvės. Jis ten stovėjo gal kokias 5 minutes, kol atėjo A. R. su dar vienu vyriškiu, kurio jis nepažįsta. Ateinant minėtiems vyriškiams, jis jokių šauksmų negirdėjo. Iš pradžių neatrodė, kad tarp jų vyktų koks nors konfliktas. Neužilgo iš laiptinės išėjo ir R. žmona. Matė, kad ji stojo tarp savo vyro ir kitų dviejų vyriškių ir ištiesė rankas juos skirdama. Tada jau matėsi, kad tarp vyriškių vyksta konfliktas. Tada jis pamatė, kad vyriškis, kurio jis nepažįsta, kuris buvo atėjęs kartu su A. R., vieną kartą ranka trenkė R. į veidą. Po smūgio R. aukštielninkas krito ant grindinio. Kur tuo metu buvo R. žmona, – pasakyti negali. Jis nesumatė, ar ji pati atsitraukė ar ją minėtas vyriškis nustūmė. Jei gerai pamena, dar parkritusiam R. minėtas vyriškis spyrė į koją ar į šoną. Dabar į kurį – jau pasakyti negali. Po to, jie abu nuėjo. Jam šis įvykis jokių neigiamų emocijų nesukėlė. Viešoji rimtis ir tvarka sutrikdyti nebuvo, kadangi viskas vyko labai greitai, jokių asmenų aplinkui nebuvo. Po to, kai vyriškiai nuėjo, jis nuėjo pažiūrėti prie R. Kai atėjo, jis jau buvo atsistojęs, jį prilaikė žmona. R. buvo sąmoningas, jis klausė už ką jį mušė. Matėsi, kad R. yra neblaivus, tačiau nepasakytų, kad buvo daug išgėręs. R. žmona buvo blaivi. Kaip minėjo, dėl šio įvykio jis jokių neigiamų emocijų nepatyrė (b. l. 76-78).

Be to, kaltinimas M. B. grindžiamas kitais duomenimis:

Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2018 m. birželio 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad tyrimas pradėtas pagal gautą R. S.pareiškimą, kad 2018 m. birželio 23 d. apie 20 val. prie įėjimo į daugiabučio namo laiptinę, esančią (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas Marius vieną kartą kumščiu trenkė jam į galvą, dėl ko R. S. krisdamas atsimušė į daugiabučio namo sieną, o nukritęs ant žemės prarado sąmonę. R. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. VšĮ "Šakių ligoninė“ priėmimo skyriuje nustatyta diagnozė: galvos sumušimas (b. l. 1-3);

2018 m. birželio 23 d. Tarnybiniu pranešimu dėl girtumo nustatymo, kuriame užfiksuota, kad 2018 m. birželio 23 d. 21.19 val. R. S. nustatytas 2,95 promilės girtumas, 21.28 val. M. B. – 0,79 promilės girtumas (b. l. 10);

2018 m. birželio 26 d. Protokolu pareiškimu, kuriame R. S. prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio smurto prieš jį panaudojimo (b. l. 12-14);

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. birželio 26 d. protokolu su fotonuotraukomis, kur užfiksuota įvykio vieta, esanti Žiedo g. 6, Išdagų k., Šakių r. sav. (b. l. 15-22);

Asmens apžiūros 2018 m. birželio 26 d. protokolu ir fotonuotraukomis, kuri nurodyta, jog apžiūrint nukentėjusio R. S. kūną, jo galvoje užfiksuota žaizda ir nubrozdinimas (b. l. 23-29);

VšĮ "Šakių ligoninė" Medicinos dokumentų 2018 m. birželio 23 d. išrašu, kuriame nurodyta, kad R. S. užfiksuotas galvos sumušimas (b. l. 30);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto 2018 m. rugsėjo 3 d. išvada Nr. G 214/2018 (10), kurioje konstatuota, kad R. S. padaryti odos nubrozdinimai pakaušyje, kairiame smilkinyje, viršutinės lūpos kairėje pusėje-nosies sparnelyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktai, pvz., ranka, kumščiu, kokiais tai aplinkos daiktais, pagrindu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia trijų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu ar jam artimu būdu 3-5 paros iki tyrimo pradžios. Odos nubrozdinimai pakaušyje, kairiame smilkinyje galėjo gautis tiek smūgiuojant, tiek ir krentant, griūnant bei atsitrenkiant į kokį tai kietą daiktą, paviršių ir pan., o odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairėje pusėje-nosies sparnelyje būdingesnis smūgio sudavimui. R. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų (b. l. 36-37);

Marijampolės AVPK Šakių r. PK ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2019 m. sausio 14 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. suasio 11 d. apklausus daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojus R. K., D. B., V. Ž., jie paaiškino, kad nėra nei matę, nei girdėję, kad prie jų namų būtų įvykęs koks nors konfliktas, muštynės. Pranešime taip pat nurodyta, kad nurodyto namo pirmame aukšte yra parduotuvės patalpos, tačiau jos yra tuščios, nes ten niekas nedirba ir negyvena, kitos patalpos priklauso Socialinių paslaugų centrui, tačiau centras veiklos nevykdo, išsikėlęs į kitas patalpas (b. l. 80).

M. B. laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. administracine tvarka baustas 3 kartus, iš jų paskutinį kartą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straispnio 4 dalį 230 eurų bauda, kuri yra sumokėta (b. l. 87-89).

M. B. psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas netaikytas, šiose įskaitose jis nėra įrašytas (b. l. 91).

Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu M. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs ir civilinis ieškovas R. S. pareiškė M. B. 200 eurų turtinės žalos ir 800 eurų neturtinės žalos, iš viso – 1000 eurų civilinį ieškinį (b. l. 48).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 259,64 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 52-53, 55-56, 57-58).

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, ranka smogė R. S., kuris nuo šio smūgio atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant žemės, į veidą, to pasekmėje R. S. patyrė odos nubrozdinimus viršutinės lūpos kairėje pusėje-nosies sparnelyje, pakaušyje, kairiame smilkinyje, ir tokiu būdu padarė R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas vertina, kad tokiais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nusikalstama veika yra visiškai įrodyta.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia – nusikaltimą padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veiko padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas nebuvo, jam neskirtas laikinas turto nuosavybės teisės apribojimas.

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 259,64 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 52-53, 55-56, 57-58), kurį kaltinamasis visiškai pripažįsta ir sutinka atlyginti – nurodo, jog tai bus padaryta iki 2019 m. birželio 10 d.

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas R. S. pareiškė M. B. 200 eurų turtinės ir 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo, iš viso – 1000 eurų civilinį ieškinį (b. l. 48). Ieškinyje nurodoma, kad turtinė žala susidarė dėl išlaidų, turėtų iš vykimo asmeniniu transportu pas medekspertą į Jurbarją, pas medikus į Šakius, Kauną, vaistų pirkimo. Kaltinamasis nurodo, kad 200 eurų turtinę žalą atlyginti būtų pajėgus iki 2019 m. birželio 10 d., o neturtinę – per 6 mėnesius.

Teismo pasisakytina dėl byloje reiškiamo neturtinės žalos civilinio ieškinio. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes, negalavimų pobūdį, trukmę ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo M. B. veiksmų nukentėjusiam R. S. tikrai padaryta neturtinė žala, – jis tikrai dėl nusikaltimu padaryto sužalojimo patyrė fizinį skausmą, negatyvius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus dėl padaryto sužalojimo.

Teismas, šioje baudžiamojoje byloje įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į tai, kad: nusikalstama veika, kurios metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padaryta tyčia; nukentėjęs asmuo dėl to akivaizdžiai patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, suvaržymus ir nepatogumus; kaltininkas visiškai pripažįsta iš savo kaltę ir civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo; kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus ir geros sveikos, dirba, gali dirbti ir uždirbti žalos atlyginimui reikalingą sumą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus civilinius ieškinius (sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nuo 2008 m. priimtose nutartyse baudžiamosiose bylose tiesiogiai nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumos) sprendžia, kad protingas ir teisingas nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistinas atlygintinos neturtinės žalos dydis ir yra jo reikalaujami 800 eurų.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo, tame tarpe – ir iš nukentėjusiojo pusės; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą, – teisiamasis yra pilnametis, nevedęs, dirbantis, praeityje teistas už smurtinį nusikaltimą, kartą yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas M. B. susitaikius su nukentėjusia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 5 punkto, BK 38 straipsnio pagrindais); į tai, kad Marijampolės AVPK Šakių rajono PK šiuo metu dar yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-01-33114-18, kuriame pranešimas apie įtarimą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį įteiktas M. B.; į tai, kad baustas administracine tvarka, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje reiškiami iki teisiamojo posėdžio neatlyginti civiliniai ieškiniai.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam bausmės tikslams pasiekti ir sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sudaryti sąlygas atlyginti civilinius ieškinius, skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui vertinti, jog kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios trukmė būtų didesnė, nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis. Bylą tyrus ir teisme išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam prisipažinus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paskirtos bausmės atžvilgiu pritaikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalis ir bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo teigiamas ir neigiamas savybes, į jo elgesį ir polinkius ne tik šioje byloje, taikydamas BK 72² straipsnį, kaltinamąjį įpareigoja dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kartu kaltinamajam nustatytinas atitinkamas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Sutinkamai su BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkto nuostata, kaltinamasis įpareigotinas per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo civiliniams ieškovams atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu 9 mėn. (devyniems mėnesiam), įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, baigiant tą programą per 4 mėn. (keturis mėnesius), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tai yra 3 mėn. (mėnesiais), bausmę paskirti 6 mėn. (šešiems mėnesiams) laisvės apribojimo, įpareigoti laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, baigiant tą programą per 4 mėn. (keturis mėnesius), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalimi kaltinamajam M. B. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

- be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

- nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Civilinius ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.

Priteisti iš M. B. 259,64 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai, Aukštaičių g. 10, Kauno m., kodas 188783839, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Priteisti iš M. B. 200 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai turtinei ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.

Teisėjas Arturas Rauktys