- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-02-19
- Bylos Nr.
- I-680-473/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Irena Paulauskienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- N. V., N.
- Atsakovas
- Studijų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjai N. V., atsakovo atstovėms Agnei Ulčičkaitei – Prieskienei ir Raimondai Siaurusaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. V. skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui dėl sprendimų panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2008-07-02 Studijų kokybės vertinimo centro sprendimą Nr. 14-441 ir Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – Komisija) 2008-09-23 nutarimą Nr. AK-2008-06.
Pareiškėja skunde (b. l. 11–13) nurodė ir per teismo posėdį paaiškino, kad su atsakovo ir Komisijos sprendimais nesutinka, kadangi atsakovas nustatė esminį skirtumą tarp jos Baltijos rusų institute (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) įgytos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų Lietuvos Respublikoje. Tokią išvadą atsakovas padarė remdamasis 2007-12-05 Baltijos rusų instituto pažyma Nr. 351/V, kurioje nurodyta, kad nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos tik konsultacijos, kai jas organizavo ir vykdė ne Baltijos humanitarinis centras, o Baltijos rusų institutas (Baltijos tarptautinė akademija). Atsakovas neįsigilino į kitus pateiktus dokumentus ir padarė klaidingą išvadą, kad dalis studijų, t. y. nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio, buvo vykdoma nelegaliai, neturint tam leidimo Lietuvos Respublikoje. 2003-11-10 LR švietimo ir mokslo ministerija išdavė leidimą Nr. 001085 švietimo įstaigai Baltijos humanitariniam centrui „vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje pagal Baltijos rusų instituto studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla“. 2004-02-06 pareiškėja pasirašė sutartis su švietimo įstaiga Baltijos humanitariniu centru Nr. 04/020/1/Kn ir Baltijos rusų institutu Nr. K2-413020. Remiantis minėta sutartimi Nr. 04/020/1/Kn, Baltijos humanitarinis centras pagal LR švietimo ir mokslo ministerijos 2003-11-10 leidimą Nr. 001085 turėjo teisę vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. Šios sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad visą studijų laikotarpį studentai studijuos pagal Baltijos rusų instituto programą ir tvarką. Pagal kitą minėtos sutarties Nr. K2-413020 2.1.4 punktą, jeigu jis, kaip užsakovas, lankys kursus Baltijos humanitarinio centro mokymo įstaigoje – Baltijos rusų institute, kurie pagal apimtį ir kokybę atitinka sertifikuotų LR studijų programas, tai vykdytojas (Baltijos rusų institutas) buvo įsipareigojęs įskaityti jai studijuotus pagal programą dalykus, kurie atitinka vykdytojo sertifikuotų dėstytojų programas. Pagal 2004-05-06 LR švietimo ir mokslo ministerijos įsakymą Nr. ISAK 689, atsižvelgus į studijas vykdančio subjekto (Baltijos rusų instituto), pasikeitusio pavadinimą ir buveinės adresą, Tarptautinei Baltijos akademijai buvo išduotas leidimas Nr. 23/926 vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto studijų programas. Šio įsakymo 3.1 punkte nustatyta, kad 2003-11-10 išduotas LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimas Nr. 001085 švietimo įstaigai Baltijos humanitariniam centrui vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje neteko galios. Todėl ji nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio teisėtai studijavo pagal Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) studijų programas Lietuvoje, t. y. lankė paskaitas, konsultacijas ir išlaikė įskaitas, egzaminus, atsiskaitymus už kursinius darbus. Nesutinka su atsakovo išvada, kad dėl oficialaus mokslo įstaigos pavadinimo ir adreso pakeitimo jos studijų dalis buvo pripažinta kaip atlikta Lietuvoje be leidimo ir negali būti laikoma tinkamo lygio bei atitikti visuomenės tesėtų interesų. Taip pat abejoja atsakovo išvados pagrįstumo ir teisėtumo, nes atsakovas, vertinęs kitų Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) absolventų kvalifikaciją (pvz., S. R., O. A., J. R. ir kt.), kurie studijavo tokiomis pačiomis sąlygomis nuo 2003 iki 2006 metų, nustatė kaip teisėtą be jokių sąlygų. Kvalifikacijos vertinimo išvadose nurodė turėtą LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas ir konstatavo esminių skirtumų nebuvimą. Mano, kad tokiu būdu buvo pažeistas konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas (LR Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Komisija taip pat nenurodė, kokios normatyvinio akto nuostatos įpareigoja priimti sprendimą su sąlyga. Komisija netyrė ir nenagrinėjo jos apeliacijoje pateiktų argumentų, dėl kurių skundžiamas sprendimas laikytinas neteisėtu. Komisija pažeidė 1997 m. Lisabonos konvencijos nuostatą, kurioje nustatyta, kad jeigu nors viena valstybė Europos Tarybos narė pripažįsta aukštojo mokslo kvalifikaciją, ji pripažintina ir kitose šalyse, kurios yra ratifikavusios konvenciją. Tarptautinė Baltijos akademija (Baltijos rusų institutas) turi Latvijos Respublikos valstybinę akreditaciją.
Atsiliepimas
Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 39–47) nurodė ir teismo posėdyje atsakovo atstovės paaiškino, kad vertindamas pareiškėjos kvalifikaciją tarp pareiškėjos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, nustatė esminį skirtumą – pareiškėjos studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos mėnesio vyko Lietuvos Respublikoje, o šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs LR švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla Lietuvos Respublikoje, o Baltijos rusų institutas, neturėjęs minėtos institucijos leidimo tokiai veiklai. Dėl studijų įgyvendinimo vietos teigė, kad pareiškėja užpildytame klausimyne apie studijų įgyvendinimo vietą nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) nuo 2004 m. kovo mėnesio iki 2005 m. kovo mėnesio vyko Lietuvos Respublikoje. Tačiau Baltijos tarptautinė akademija, atsakydama į atsakovo paklausime Nr. 4-1150 suformuotą klausimą, nurodė, kad pareiškėja visą studijų laikotarpį nuo 2004-02-20 iki 2007-02-16 studijavo Latvijoje. Aukštoji mokykla nurodė, kad Tarptautinė Baltijos akademija, t. y. Lietuvoje veikęs juridinis asmuo, vykdė ne studijas, o teikė informacines ir metodines konsultacijas. Be to, kvalifikacijos teikėjas – Baltijos rusų institutas (dabartinė Baltijos tarptautinė akademija) – nurodė, kad per visą pareiškėjos studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis. Pažymoje kvalifikacijos teikėjas nurodė, kad „jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (Tarptautinė Baltijos akademija), nebuvo įskaitomi nei vienu „iš Jūsų nurodytų laikotarpių“. Taigi aukštoji mokykla pati atsiribojo nuo Baltijos humanitarinio centro ir Tarptautinės Baltijos akademijos vykdytos veiklos, taip patvirtindama, kad per visą pareiškėjos studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje veikę juridiniai asmenys. Neteisėtą Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) veiklą Lietuvoje papildomai patvirtina pareiškėjos studijų sutartis su Baltijos humanitariniu centru, studijų sutartis su Tarptautine Baltijos akademija ir specialisto tikslinio parengimo sutartis su Baltijos rusų institutu. 2004-02-06 pasirašytos sutarties su Baltijos rusų institutu 1.1 punkte Baltijos rusų institutas įsipareigojo parengti pareiškėją pagal aukštojo mokslo programą ir išduoti jai valstybinio pavyzdžio diplomą, t. y. įsipareigojo būti pareiškėjos studijų vykdytoju. Tačiau nei pareiškėjos nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, nei jokiu kitu laikotarpiu Baltijos rusų institutas (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) neturėjo leidimo vykdyti studijų Lietuvos Respublikos valstybėje. Aplinkybę, kad studijas de facto vykdė Baltijos rusų institutas, patvirtina ir sutarties su šia aukštąja mokykla 2.1.1 punktas, pagal kurį kvalifikacijos teikėjas įsipareigojo parengti specialistą pagal neakivaizdinę-nuotolinę mokymo formą. Atsakovas pažymėjo, kad nuotolinės studijų formos dažnai naudojamos, kai aukštoji mokykla savo veiklą vykdo kitoje valstybėje. Tai patvirtina, kad studijas Lietuvoje vykdė Baltijos rusų institutas. Sutarties su Baltijos rusų institutu 4.3 punkte nurodyta, kad klausytoją pašalinus iš mokslo įstaigos Baltijos humanitarinio centro, jis automatiškai išbraukiamas iš Baltijos rusų instituto studentų sąrašų. Ši sutarties nuostata parodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, iš tikrųjų buvo Baltijos rusų instituto studentais, todėl susitarimo sąlygos patvirtina, kad net ir tada, kai studijos įgyvendintos Lietuvoje, tikrasis studijų vykdytojas buvo Latvijos Respublikos aukštoji mokykla Baltijos rusų institutas. Atsižvelgdamas į 2008-09-23 Komisijos posėdžio protokolą Nr. AK-2008-06, pareiškėja per Komisijos posėdį nurodė, kad pareiškėja mokėjo pinigus Tarptautinei Baltijos akademijai, nes „taip buvo reikalaujama, tačiau jie neteikė jokių paslaugų“. Pagal 2005-09-01 su tartį su Tarptautinė Baltijos akademija, pastaroji įsipareigojo suteikti pareiškėjai teorinių žinių ir praktinių gebėjimų pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, o pareiškėja įsipareigojo už tai mokėti. Metinis mokestis už studijas – 9,6 MGL, o tai pasirašant sutartį sudarė 1 200 Lt. Atsakovas mano, kad tikrieji šios sutarties šalių ketinimai nesutapo su sutarties sąlygomis. Jo nuomone, sutartis su Tarptautine Baltijos akademija – tai apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti (LR civilinio kodekso 1.87 str. 1 d.). Atsižvelgus į metinio mokesčio dydį ir į aplinkybę, kad už 1 200 Lt metinį mokestį neformaliojo švietimo paslaugos, kaip nurodė pats pareiškėja, neteiktos, tikėtina, kad su Tarptautine Baltijos akademija buvo sudaryta sutartis vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje (pasirašant sutartį Tarptautinė Baltijos akademija leidimo tokiai veiklai jau nebeturėjo). Mano, kad remiantis Lisabonos konvencijos ir 2002-03-11 Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo kriterijų ir procedūrų rekomendacijų nuostatomis, kadangi aukštojo mokslo kvalifikacija liudija įgytas žinias ir įgūdžius ir mokantis įgytos žinios ir gebėjimai priklauso nuo mokymo proceso organizavimo, o nelegalių studijų metu valstybės kompetentingos institucijos studijų kokybės negarantuoja ir neužtikrina, studijų rezultatai nėra ir negali būti atsiejami nuo studijų legitimumo. Todėl kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri įgyta dalį studijų vykdžius nelegaliai. Be to, kiekviena užsienyje įgyta kvalifikacija vertinama individualiai, remiantis atitinkama apie ją turima informacija.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2007-03-29 pateikė Studijų kokybės vertinimo centrui prašymą dėl užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo (I t., b. l. 49–50). Studijų kokybės vertinimo centras 2008-07-02 priėmė sprendimą Nr. 14-441 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ Baltijos tarptautinės akademijos pareiškėjai suteiktą teisininko kvalifikaciją įvertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindinės studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtoja išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (01Sl-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (I t., b. l. 18–20). Pareiškėja 2008-07-15 Komisijai pateikė apeliaciją dėl anksčiau minėto Studijų kokybės vertinimo centro sprendimo, kurioje prašė šį sprendimą panaikinti (I t., b. l. 81–84). 2008-09-23 Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos apeliaciją, nutarimu Nr. AK-2008-06 nutarė jos nepatenkinti ir palikti galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2008-07-02 sprendimą Nr. 14-441 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“ (I t., b. l. 15–16).
Ginčo santykius reguliuoja Europos Tarybos ir Unesco kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – 1997 m. Lisabonos konvencija), Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimas Nr. 60 „Dėl Užsienyje įsigytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ ir Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006-02-03 įsakymas Nr. 1-24 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo taisyklių“.
Pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (2000-03-21 įstatymo Nr. VIII-1586 redakcija) 3 straipsnio 3 dalį, užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. LR aukštojo mokslo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija aukštųjų mokyklų vertinimo klausimais yra biudžetinė įstaiga Studijų kokybės vertinimo centras. Pagal šio įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, studijų programų kokybę Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka vertina Studijų kokybės vertinimo centras ir viešai skelbia savo išvadas.
Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir akademinį pripažinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-21 nutarimu Nr. 60 patvirtinti Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai (toliau – Nuostatai). Šio teisės akto 6 punkte nustatyta, kad užsienyje įgytų kvalifikacijų atitiktį kvalifikacijoms, įgytoms Lietuvos Respublikoje baigus vidurinio ugdymo ar aukštojo mokslo studijų programas, vertina Studijų kokybės vertinimo centras. Pagal 11 punktą, Studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Nuostatų 14.2 punkte nustatyta, kad Studijų kokybės vertinimo centras turi teisę priimti sprendimą vertinti užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas įvykdys konkrečius papildomus reikalavimus (išlaikys kvalifikacinį egzaminą ir (ar) baigs papildomus kursus).
Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimą reglamentuoja Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2006-02-03 įsakymas Nr. 1-24 „Dėl užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, vertinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės). Šios taisyklės reglamentuoja Studijų kokybės vertinimo centro atliekamą užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens nustatymą, užsienyje įgytos kvalifikacijos vertės ir lygmens palyginimą su Lietuvos Respublikoje įgyjama vidurinio mokslo kvalifikacija, taip pat atitikmenų Lietuvos Respublikos bendrojo lavinimo mokyklų dalykams nustatymą ir pažymių iš kilmės šalies vertinimo sistemos pervedimą į atitinkamą Lietuvos Respublikoje taikomą vertinimo sistemą.
Lisabonos konvencijos VI.1 straipsnyje nustatyta, kad pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo. Konvencijos III.1 straipsnio 2 d. suteikiama teisė valstybei imtis atitinkamų priemonių kvalifikacijų pripažinimui įvertinti, išimtinai remiantis pareiškėjo įgytomis žiniomis ir įgūdžiais.
Nagrinėjamo ginčo esmė – ar Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos 2008-09-23 protokolinis sprendimas Nr. AK-2008-06 ir 2008-07-02 Studijų kokybės vertinimo centro sprendimu Nr. 14-441 nustatyta sąlyga yra teisėti ir pagrįsti.
Bylos duomenimis, pareiškėja 2007 m. baigė studijas Baltijos rusų institute (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) ir įgijo juristo kvalifikaciją (I t., b. l. 28 – 34). Atsakovas nustatė, kad esminį skirtumą pagal Nuostatų 14 punkto 2 papunktį ir pareiškėjos kvalifikaciją įvertinto kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (I t., b. l. 18–20).
Vertindamas įgytą kvalifikaciją atsakovas nustatė esminį skirtumą tarp pareiškėjos kvalifikacijos studijų rezultatų reikalavimų bei atitinkamų reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje, t. y. išnagrinėjęs pareiškėjos ir Baltijos tarptautinės akademijos (ankstesnis pavadinimas – Baltijos humanitarinis centras) pateiktus dokumentus, nustatė, kad pareiškėjos studijos nuo 2004 m. vasario iki 2005 m. liepos mėnesio vyko Lietuvos Respublikoje, kai šias studijas vykdė ne Baltijos humanitarinis centras (vėlesnis pavadinimas – Tarptautinė Baltijos akademija), turėjęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos leidimą vykdyti studijas pagal Baltijos rusų instituto (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija) studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla.
Pareiškėja nesutinka su atsakovo išvada, kad dėl oficialaus mokslo įstaigos pavadinimo ir adreso pakeitimo jo studijų dalis buvo pripažinta kaip atlikta Lietuvoje be leidimo ir negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitikti visuomenės tesėtų interesų, todėl mano, kad nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio teisėtai studijavo pagal Baltijos rusų instituto (Tarptautinės Baltijos akademijos) studijų programas Lietuvoje, t. y. lankė paskaitas, konsultacijas ir išlaikė įskaitas, egzaminus, atsiskaitymus už kursinius darbus. Pareiškėja savo skunde paaiškino, kad jokios įtakos įgytai kvalifikacijai neturi tai, kad dalį studijų ji atliko Lietuvos Respublikoje, ir tai, kad pasikeitė mokslo įstaigos pavadinimas, kadangi ji turėjo LR švietimo ir mokslo ministerijos įstatymo nustatyta tvarka suteiktą leidimą vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje. Ji nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, kuriuo patvirtintas Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas, įpareigojantis pareiškėją išlaikyti papildomai kvalifikacinį egzaminą.
2007-05-22 Baltijos rusų instituto pažymoje Nr. 351/V nurodyta, kad pareiškėja visą studijų laikotarpį nuo 2004-02-20 iki 2007-02-16 studijavo Baltijos Tarptautinėje akademijoje Latvijoje. O nuo 2004-02-20 iki 2005-07-01 Lietuvos Respublikoje buvo vykdomos tik konsultacijos, kai jas organizavo ir vykdė ne Baltijos humanitarinis centras, o Baltijos rusų institutas (vėlesnis pavadinimas – Baltijos tarptautinė akademija). Be to, Baltijos rusų institutas (dabartinė Baltijos tarptautinė akademija) taip pat nurodė, kad per visą pareiškėjos studijų laikotarpį studijas vykdė būtent jis ir jokie mokomieji dalykai, studijuojami Baltijos humanitariniame centre (Tarptautinėje Baltijos akademijoje), nebuvo įskaitomi 2004–2005 m. nurodytu laikotarpiu (II t. b. l. 76, 77). Taigi Tarptautinė Baltijos akademija, teigdama, kad studijos vyko Latvijoje, o Lietuvoje – tik konsultacijos, atsiribojo nuo veiklos, kuri vyko Lietuvoje. Teismas daro išvadą, kad kadangi aukštoji mokykla pati atsiribojo nuo Baltijos humanitarinio centro ir Tarptautinės Baltijos akademijos vykdytos veiklos, laikytina, kad per visą pareiškėjos studijų laikotarpį studijų vykdytoja buvo ji, o ne Lietuvoje veikę juridiniai asmenys. Be to, Baltijos rusų institutas (dabartinė – Baltijos tarptautinė akademija), kuri save įvardija kaip studijų vykdytoja, niekada neturėjo leidimo vykdyti studijų Lietuvos Respublikos valstybėje.
Remiantis 2004-02-06 su Baltijos rusų institutu sudarytos sutarties 1.1 punktu, Baltijos rusų institutas įsipareigojo būti studijų vykdytoju ir pareiškėjai išduoti diplomą, nors jo nurodytu laikotarpiu, kai studijos vyko Lietuvoje, jis neturėjo leidimo vykdyti studijų Lietuvos Respublikoje. Aplinkybę, kad studijos de facto vyko Lietuvoje, patvirtina sutarties 2.1.1 punktas, kuriame nustatyta, kad Baltijos rusų institutas įsipareigojo parengti specialią neakivaizdinę-nuotolinę mokymo formą, kadangi esant tokiai mokymosi formai, aukštoji mokykla savo veiklą dažniausiai vykdo kitoje valstybėje. Pagal sutarties 4.3 punktą, klausytoją pašalinus iš Baltijos humanitarinio centro, jis išbraukiamas ir iš Baltijos rusų instituto sąrašų, o tai rodo, kad studentai, mokydamiesi Lietuvoje, laikomi Baltijos rusų instituto studentais. Tai patvirtina, kad net ir tada, kai studijos buvo įgyvendintos Lietuvoje, tikrasis studijų vykdytojas buvo Baltijos rusų institutas (II t., b. l. 70–72). Be to, remiantis sutartimi su Tarptautine Baltijos akademija, matyti, kad ji buvo sudaryta dėl neformaliojo švietimo vykdymo, kuria Tarptautinė Baltijos akademija įsipareigojo suteikti pareiškėjai teorinių žinių ir praktinių gebėjimų pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą, todėl leidžia manyti, kad ši sutartis buvo sudaryta studijoms vykdyti Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 63 – 64).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėja nuo 2004 m. vasario mėnesio iki 2005 m. liepos mėnesio mokėsi Baltijos rusų instituto neakivaizdiniame skyriuje (I t., b. l. 28–34, II t. b. l. 76 – 77). Pareiškėja, užpildydama Studijų kokybės vertinimo centro pateiktą klausimyną „Dėl informacijos apie studijų Baltijos Tarptautinėje Akademijoje įgyvendinimo vietą“ (I t., b. l. 72, 73), nurodė, kad studijos (paskaitos, konsultacijos, egzaminai, įskaitos, atsiskaitymai už kontrolinius ir kursinius darbus) nuo 2004 m. kovo mėnesio iki 2005 m. kovo mėnesio vyko Lietuvos Respublikoje, t. y. akademijos atstovybėje Klaipėdoje, adresu: Taikos pr. 24A. Dalis studijų (2004–2005 m.) įgyvendintos Lietuvos Respublikoje, kai Baltijos rusų institutas neturėjo kompetentingų institucijų leidimo vykdyti studijas (LR švietimo ir mokslo ministerijos licencija Nr. 001085, LR švietimo ir mokslo ministro 2003-11-10 įsakymas Nr. ISAK-1578 „Dėl leidimo švietimo įstaigai Baltijos humanitariniam centrui vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla išdavimo“ Nr. ISAK-1578, LR švietimo ir mokslo ministro 2004-05-06 įsakymas Nr. ISAK-689 „Dėl leidimo viešėjai švietimo įstaigai „ Tarptautinė Baltijos akademija“ vykdyti studijas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla patikslinimo ir išdavimo“, kuriuo panaikintinas minėtas 2003-11-10 įsakymas Nr. ISAK-1578) (I t., b. l. 21, 26). LR aukštojo mokslo įstatymo 15 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos ir užsienio aukštosios mokyklos, ketinančios Lietuvoje vykdyti studijas pagal kitų šalių aukštųjų mokyklų studijų programas ir užsiimti kita su studijomis susijusia veikla, turi Vyriausybės nustatyta tvarka gauti leidimą teikti šias paslaugas. Pagal šio įstatymo 13 str. 5 d., asmenų vykdoma su studijomis susijusi veikla be Vyriausybės leidimo yra neteisėta. O Baltijos rusų institutas tokio leidimo neturėjo, todėl 2004 m. vasario–2005 metais vykdytos studijos pažeidė LR aukštojo mokslo įstatymo reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintas normas asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (legaliai veikiančios) aukštojo mokslo institucijos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (legaliai vykdomą) studijų programą ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus reguliariai lankyti paskaitas ir seminarus, laiku ir tinkamai išlaikyti egzaminus ir įskaitas ir kt. Tuo pat metu valstybė, išduodama licenciją vykdyti tam tikrą veiklą, savo piliečiams įsipareigoja ir garantuoja, kad tam tikra vykdoma licencijuojama veikla bus tinkamos kokybės. Aukštojo mokslo paslaugų licencijavimu užtikrinama, kad aukštojo mokslo paslaugos bus tinkamos kokybės, kad visuomenės teisėms ir teisėtiems interesams nebus padaryta žalos. Todėl asmens, neturinčio leidimo (licencijos), vykdoma studijų ar su studijomis susijusi veikla negali būti laikoma tinkamo lygio ir atitinkanti visuomenės teisėtus interesus bei lūkesčius. Taigi licencijos (leidimo vykdyti studijas) nebuvimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti esminį skirtumą ir pareiškėjos kvalifikacijos besąlygiškai nepripažinti lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindinės studijas. Kadangi, kaip minėta, studijų dalis įgyvendinta neturint įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo vykdyti studijas Lietuvos Respublikoje, todėl darytina išvada, kad atsakovas, vadovaudamasis Nuostatų 11 punktu, tarp pareiškėjos studijų rezultatų reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, pagrįstai nustatė esminį skirtumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad mokymo procesas Vilniuje buvo vykdomas šio proceso niekaip neįteisinus, neturint aukštosioms studijoms būtinos mokymo bazės, todėl Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas pareiškėjos kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pagrindines studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys teisės kvalifikacinį egzaminą pagal programą 01S1-UP Studijų kokybės vertinimo centre, bei Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo apeliacinės komisijos nutarimas, kuriuo netenkinta pareiškėjos apeliacija, yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti ir įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos aukštojo mokslo kvalifikacijos vertinimo pagrindo nėra (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjos N. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.