Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-10-08 · Administracinė byla Nr. eI3-3736-463/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-10-08Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-09-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-08
Bylos Nr.
eI3-3736-463/2020
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00716-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3736-463/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00716-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.4; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyriaus (toliau – Skyrius) 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KT-284(10.6.1-Ta) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, atmetimo“ (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 27 d. pateiktą paraišką Nr. 17VM-KE-19-2-09312-PR001 (toliau – Paraiška) ir ją patenkinti visiškai. Pateiktas procesinis prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas tokiais argumentais.

Pareiškėjas pateikė NMA 2019 m. balandžio 29 d. paraišką Nr. 17VM-KE-19-1-02534-PR001. Po to pareiškėjas pateikė NMA Paraišką. Šių paraiškų pateikimo dieną galiojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 3D-70 patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintosios įgyvendinimo taisyklės, taikomos nuo 2019 metų, (toliau – Įgyvendinimo taisyklės), kurių 18.28 papunktyje, be kita ko, nustatyta, kad jauniesiems ūkininkams, asmenims, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai), turi reikiamų profesinių įgūdžių ir kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia valdoje kaip šios valdos valdytojai, parama gali būti skiriama projekto investicijoms, daromoms siekiant atitikti Europos Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai, įskaitant darbo saugos standartus. Tokia parama gali būti teikiama ilgiausiai 24 mėnesius nuo įsisteigimo dienos. Jaunasis ūkininkas laikomas pirmą kartą įsisteigusiu valdoje kaip šios valdos valdytojas, kai jis, pirmą kartą kaip ūkio ir valdos valdytojas pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Šio papunkčio reikalavimas netaikomas, kai jaunasis ūkininkas teikia paramos paraišką pagal Įgyvendinimo taisyklių 9.2 papunktyje nurodytą veiklą. Šios nuostatos galiojo ir 2019 m. balandžio 29 d. paraiškos ir Paraiškos pateikimo metu. NMA, pirmą kartą patenkinusi paraišką 2019 m. balandžio 29 d. ir jos pagrindu sudariusi su pareiškėju paramos sutartį, skundžiamu Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tenkinti ir antrąją Paraišką. NMA taikė vėlesnę Įgyvendinimo taisyklių 18.28 papunkčio redakciją, nors pareiškėjos atžvilgiu turėjo būti taikoma Įgyvendinimo taisyklių, galiojusių nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., 18.28 papunkčio redakcija. Pasikeitęs papunktis pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, o skundžiamas Sprendimas neteisėtai ir nepagrįstai apsunkino pareiškėjo padėtį. Vėlesnė Įgyvendinimo taisyklių redakcija pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikoma, nes Paraiška paduota dar galiojant ankstesnei redakcijai. Priešingas vertinimas reikštų tai, kad NMA būtų leista, pavyzdžiui, vilkinti sprendimų priėmimą ir pasikeitus taisyklėms pritaikyti asmenims jiems nepalankesnes taisyklių nuostatas. Pritaikius vėlesnę Įgyvendinimo taisyklių redakciją pareiškėjo atžvilgiu pažeistas principas įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit). Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame teisės akte, kuriuo pakeistos Įgyvendinimo taisyklės, neaptarta Įgyvendinimo taisyklių įsigaliojimo tvarka, kas buvo aptarta vėlesniame įsakyme, kuriuo buvo atlikti Įgyvendinimo taisyklių pakeitimai.

Atsiliepimas

Atsakovė NMA atsiliepime nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas toliau išdėstytais argumentais.

Įgyvendinimo taisyklės, be kita ko, priimtos vadovaujantis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (toliau – Reglamentas), kuris buvo dalinai keistas 2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis (toliau – Reglamento pakeitimas). Reglamento pakeitime nustatyta, kad didesniu paramos intensyvumu paramą galima teikti jauniesiems ūkininkams, kurie neperžengė 5 metų ribos nuo Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje (toliau – KPP) patvirtintos įsisteigimo dienos. KPP, kuri patvirtinta Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C(2015)842, su paskutiniuoju pakeitimu, patvirtintu Europos Komisijos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. C(2019) 6838, 8.2.6.3.1.4 pastraipoje, be kita ko, nurodyta, kad jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė. Atsižvelgus į šiuos pakeitimus, skunde aptariamu Įgyvendinimo taisyklių pakeitimu buvo patikslintas Įgyvendinimo taisyklių 18.28 papunktis, nurodant, kad jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė. Šiuo pakeitimu nebuvo sukurtas naujas teisinis reglamentavimas ar naujos sąlygos. Paraiškos teikimo metu visos sąlygos galiojo galiojančiose Įgyvendinimo taisyklėse. Šiuo atveju patikrinus informaciją viešuose registruose buvo nustatyta, kad pareiškėjo ūkis Nr. 1339795 įregistruotas 2014 m. gruodžio 16 d., o žemės ūkio valda Nr. 1012019375 – 2013 m. kovo 4 d. Vadinasi, Paraiškos pateikimo metu jau buvo praėjęs daugiau nei 5 metų laikotarpis nuo jaunojo ūkininko įsisteigimo dienos, todėl papildomas 20 proc. paramos intensyvumas pareiškėjui nebuvo suteiktas. Įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektas visuomenei susipažinti buvo pateiktas nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. lapkričio 25 d. ir paskelbtas Teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (TAIS). Pareiškėjas Paraišką pateikė 2019 m. lapkričio 27 d., t. y. po Įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projekto paskelbimo TAIS. Atkreiptinas dėmesys, kad vėlesnis Įgyvendinimo taisyklių pakeitimo įsigaliojimas buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 13 d. siekiant pareiškėjams sudaryti sąlygas tinkamai pasirengti paraiškų teikimui, o NMA užtikrinti tinkamą ir objektyvų paraiškų tinkamumo vertinimą. Pažymėtina, kad Reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Europos Sąjungos parama skiriama būtent laikantis Reglamento ir KPP nuostatų. Siekiant nepažeisti pareiškėjų lygiateisiškumo, buvo atliktas ginčijamas Įgyvendinimo taisyklių pakeitimas. Įgyvendinimo taisyklių nuostatos yra taikomos visiems pareiškėjams, pateikusiems paramos paraiškas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d. be išimčių. Kritiškai turi būti įvertintas pareiškėjo skundo argumentas dėl teisėtų lūkesčių apsaugos. Šiuo atveju aktuali ne tik ši vertybė, bet ir principas, kad iš ne teisės negali atsirasti teisė. Įgyvendinimo taisyklių nuostatos negali būti kitokios nei Reglamento ir KPP nuostatos. Dėl ko pareiškėjas niekaip negalėjo tikėtis, kad vadovaujantis netiksliomis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, galiojusiomis iki 2019 m. lapkričio 27 d., jis įgis teisę į papildomą paramos intensyvumą. Pateikus paraišką asmenys prisiima riziką, kad ne visos jų bus patenkintos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad asmeniui teisėti lūkesčiai galėtų susiformuoti, jeigu institucija būtų suteikusi jam konkrečių garantijų, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikrų teisinių pasekmių. Šiuo atveju NMA pareiškėjui nesuteikė jokių garantijų. NAM laikėsi nuoseklios pozicijos, kad visos 2019 m. pateiktos paraiškos turi būti vertinamos vienodai. Kas ir buvo padaryta, nes papildomą 20 proc. paramos intensyvumą gavo tik tie pareiškėjai jaunieji ūkininkai, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną buvo nevyresni nei 40 metų amžiaus, turėjo reikiamų profesinių įgūdžių ir kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia valdoje kaip šios valdos valdytojai. Nepagrįstas skundo argumentas, kad NMA, priimdama Sprendimą, pažeidė principą įstatymas atgal negalioja (lot. lex retro non agit). Šiuo atveju patikslinus Įgyvendinimo taisykles, pagal Reglamentą ir KPP, kurios galiojo Paraiškos pateikimo metu, nesukūrė naujų nuostatų jau galiojantiems teisiniams santykiams. Pareiškėjas, pateikęs Paraišką ir didesnį paramos intensyvumą, o vėliau atsisakęs NMA siūlomos mažesnės paramos, pats prisiėmė riziką dėl savo veiksmų pasekmių. Pats pareiškėjas turėjo domėtis galiojančiais teisės aktais ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. NMA, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi visais galiojančiais teisės aktais ir tinkamai kvalifikavo faktines ir teisines aplinkybes, priimtas Sprendimas yra išsamus, motyvuotas ir pagrįstas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė nesutikimą su NMA atsiliepime pateiktais argumentais. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kada Įgyvendinimo taisyklių pakeitimo projektas buvo paskelbtas neturi jokios reikšmės, sprendžiant, kokiais teisės aktais NMA turėjo vadovautis, priimant skundžiamą Sprendimą. Laikosi pozicijos, kad NMA nepagrįstai taikė vėlesnės redakcijos Įgyvendinimo taisykles, o ne tą redakciją, kuri galiojo pareiškėjui pateikus Paraišką. Pareiškėjas negali prisiimti atsakomybės už nacionalinių teisės aktų teisingumą Europos Sąjungos teisės aktų atžvilgiu. Pareiškėjas sutinka, kad pagal naują Įgyvendinimo taisyklių redakciją, jis neturi teisės gauti paramos. Tačiau pagal Įgyvendinimo taisyklių redakciją, kuri galiojo, kai pareiškėjas pateikė Paraišką, jis turėjo teisę gauti paramą, nes pagal tuo metu galiojančias nuostatas, 5 metų laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo paramos paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti pateikimo pirmą kartą, kaip ūkio ir valdos valdytojo, ir iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai vykdė deklaravimą. Pareiškėjas kaip jaunasis ūkininkas paraišką pateikė tik 2015 m. birželio mėn. Po Įgyvendinimo taisyklių pakeitimo pasikeitė kriterijus, pagal kurį nustatoma ūkininkavimo pradžia. NMA veiksmai keisti Įgyvendinimo taisykles besibaigiant paraiškų rinkimui turėtų būti vertinami kritiškai bei kaip neteisėti, nes dėl to kilo priešprieša tarp paraiškas pateikusių asmenų iki pataisų įsigaliojimo, bei po pataisų įsigaliojimo. Aptariami NMA veiksmai, kai Įgyvendinimo taisyklės taikomos skirtingai asmenims, kurie paraiškas pateikė nuo 2017 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., pareiškėjos atveju vertinami kaip diskriminacija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilęs dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjo Paraiška atmesta, teisėtumo ir pagrįstumo.

2. Vadovaujantis bylos medžiaga, nustatytos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

2.1. Pareiškėjas NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyriui pateikė Paraišką, kuria prašė suteikti paramą projektui „R. B. mėsinės gyvulininkystės ūkio modernizavimas“. Pareiškėjas prašė 69 proc. paramos intensyvumo, kas sudaro 49 272 Eur. Šioje Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjas (ūkininkas) yra iki 40 metų, turi žemės ūkio valdą (kodas 1012019375) ir ūkį (identifikavimo kodas 1339795), o jo (ūkininko) ūkio įregistravimo data 2014 m. gruodžio 16 d.

2.2. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyrius 2020 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-KE-0321868 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ informavo pareiškėją, kad atliekamas Paraiškos tinkamumo vertinimas. Pareiškėjo prašyta atsakyti, ar jis sutiktų įgyvendinti projektą pilna apimtimi su vertinimo metu nustatyta 14 282 Eur mažesne paramos suma. Jei sutiktų, pareiškėjas turėtų patikslinti Paraiškos 2.3 lentelėje nurodytus projekto finansavimo šaltinius. Pareiškėjas nesutiko.

2.3. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyrius 2020 m. kovo 10 d. raštu Nr. A-KE-0323410 „Dėl informacijos“ prašė pareiškėjo nurodyti, ar visgi sutiktų įgyvendinti projektą pilna apimtimi su vertinimo metu nustatyta paramos suma 34 990 Eur. Pareiškėjas į šį paklausimą atsakymo nepateikė.

2.4. NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyrius skundžiamu Sprendimu informavo pareiškėją, kad NMA priėmė sprendimą atmesti jo Paraišką, kurią pareiškėjas pateikė NMA 2019 m. lapkričio 27 d., nes ji neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 71 punkto nuostatos. Sprendime nustatyta, kad Paraiškos pateikimo metu, 2019 m. lapkričio 27 d., jau buvo praėję daugiau nei 5 metai nuo įsisteigimo dienos. Ši išvada padaryta įvertinus Reglamentą, kuriame nurodyta, kad didesniu paramos intensyvumu paramą galima teikti jaunesniems ūkininkams, kurie neperžengė 5 metų ribos nuo KPP patvirtintos įsisteigimo dienos, kuri laikoma diena, kai ūkininkas įregistruoja savo vardu ūkį ar valdą, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjui negali būti suteiktas papildomas 20 proc. intensyvumas, tik 50 proc., kas sudaro 34 990 Eur. Kadangi nebuvo gautas pareiškėjo sutikimas dėl tokios paramos suteikimo, todėl vadovaujantis Administravimo taisyklių 71 punktu, buvo nuspręsta Paraišką atmesti.

2.5. Sprendimas priimtas Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyriaus ir pasirašytas Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyriaus vedėjos.

2.6. Apie Sprendimą pareiškėjas informuotas NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyriaus 2020 m. kovo 20 d. pranešimu Nr. KT-284.

3. Kadangi ginčas keliamas KPP srityje, ginčo teisinius reglamentuoja ne tik nacionaliniai, bet ir Europos Sąjungos teisės aktai, galioję Paraiškos pateikimo metu, t. y. Reglamentas, kuris taikomas tiesiogiai, Įgyvendinimo taisyklės ir Administravimo taisyklės.

3.1. Reglamento 1 straipsnio n) pastraipoje nurodyta, kad jaunasis ūkininkas – asmuo, kuris paraiškos pateikimo momentu yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos ir pirmą kartą įsisteigia žemės ūkio valdoje kaip tos valdos valdytojas. Įsisteigimo diena – diena, kai pareiškėjas atlieka arba užbaigia veiksmą(-us), susijusį(-ius) su n punkte nurodytu įsisteigimu (Reglamento 1 straipsnio s) pastraipa). Reglamento 17 straipsnis reglamentuoja Investicijas į materialųjį turtą. Reglamento II priede „Sumos ir paramos lygiai“ nustatyta didžiausia galima suma arba paramos lygis pagal atitinkamą priemonę. Prie Investicijos į materialųjį turtą nurodyta, kad pirmiau nurodyti paramos lygiai gali būti papildomai padidinti 20 proc. punktų su sąlyga, kad didžiausias kompleksinės paramos lygis neviršija 90 proc., kai parama skiriama jauniesiems ūkininkams daugiausia 5 metus nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta KPP, arba kol bus baigti įgyvendinti 19 straipsnio 4 dalyje nurodytame verslo plane apibrėžti veiksmai. Reglamento 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės kiekvienai kaimo plėtros programai paskiria: 1) už atitinkamos programos valdymą atsakingą vadovaujančiąją instituciją, kuri gali būti viešoji arba privati įstaiga, veikianti nacionaliniu arba regioniniu lygiu, arba tą užduotį atlikti gali valstybė narė; 2) akredituotą mokėjimo agentūrą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 7 straipsnyje; 3) sertifikavimo įstaigą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 9 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad kiekvienai kaimo plėtros programai būtų nustatyta atitinkama valdymo ir kontrolės sistema, užtikrinanti aiškų vadovaujančiosios institucijos ir kitų įstaigų funkcijų pasiskirstymą ir atskyrimą. Valstybės narės atsako už veiksmingą sistemų darbą programos vykdymo laikotarpiu. Valstybės narės aiškiai apibrėžia vadovaujančiosios institucijos, mokėjimo agentūros, LEADER vietos veiklos grupių uždavinius, susijusius su tinkamumo ir atrankos kriterijų taikymu, taip pat projektų atrankos procedūra (4 dalis).

3.2. KPP 8.2.6.3.1.4 pastraipoje nurodyta, kad ūkininkas (fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkį savo vardu), kuris paramos paraiškos pateikimo metu atitinka šiuos reikalavimus: yra ne vyresnis kaip 40 metų amžiaus; turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos, t. y. atitinka bent vieną iš šių reikalavimų: turi profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą, turi aukštąjį žemės ūkio ir (arba) veterinarijos srities išsilavinimą; yra baigęs jaunųjų ūkininkų kompetencijos ugdymo programą. Jei pareiškėjas neatitinka nei vieno 2.1–2.3 papunkčiuose nurodyto reikalavimo, jam nuo sprendimo skirti paramą suteikiamas ne ilgesnis kaip 36 mėn. laikotarpis, per kurį jis turi įgyti šių įgūdžių ir kompetencijos. Pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojas. Jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė.

3.3. Administravimo taisyklių, galiojusių Paraiškos pateikimo metu, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. vasario 12 d., 3.5 papunktyje nustatyta, kad NMA yra mokėjimo agentūra. Administravimo taisyklių 11.6 papunktyje nustatyta, kad NMA atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su VI, Mokėjimo agentūra gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus), tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, rengia projektų vertinimo ataskaitas ir, vadovaudamasi Priemonių įgyvendinimo taisyklėse numatyta tvarka, teikia jas VI. Kai Mokėjimo agentūra atlieka paramos paraiškų atranką, informaciją apie priimtą sprendimą dėl paramos paraiškų atrankos teikia VI. Pagal Administravimo taisyklių 71 punktą, kad, jei NMA tinkamumo skirti paramą vertinimo metu nustato, kad projekto atskirų tinkamų finansuoti išlaidų suma ir galima didžiausia paramos suma skiriasi nuo paramos paraiškoje pateiktų atskirų projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumos ir prašomos paramos sumos, <...> iki sprendimo dėl paramos paraiškos atrankos priėmimo NMA turi informuoti pareiškėją apie vertinimo metu nustatytą didžiausią tinkamų finansuoti išlaidų sumą, informaciniame rašte nurodyti tokio sprendimo argumentus ir suderinti su juo, ar jis sutinka įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas) su NMA nustatyto dydžio tinkamomis išlaidomis ir paramos suma. <...> Jeigu pareiškėjas sutinka su NMA nustatytomis maksimalaus dydžio tinkamomis finansuoti išlaidomis ir paramos suma bei įsipareigoja įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas), jis turi pateikti nuosavų ar skolintų lėšų pagrindimo dokumentus (reikalavimas taikomas, kai su paramos paraiška pateiktuose nuosavų ar skolintų lėšų pagrindimo dokumentuose nurodytos sumos nepakanka padidėjusiam nuosavam indėliui pagrįsti), o NMA turi papildomai įvertinti, ar projektas atitinka ekonominį gyvybingumą apibūdinančius rodiklius, jeigu jie yra taikomi (reikalavimas taikomas, jeigu pareiškėjas padidėjusį nuosavą indėlį grindžia papildomai pateikdamas skolintų lėšų pagrindimo dokumentus). Jeigu pareiškėjas nesutinka su NMA nustatytomis maksimalaus dydžio tinkamomis išlaidomis ir paramos suma, ir (arba) atsisako įgyvendinti projektą visa apimtimi (patirti visas būtinas išlaidas), paramos paraiška pripažįstama netinkama ir teikiama svarstyti projektų atrankos komitetui. Administravimo taisyklių 72 punkte nustatyta, kad priėmusi sprendimą atmesti paramos paraišką, NMA per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo priėmimo, nurodydama paramos paraiškos atmetimo priežastis, informuoja pareiškėją apie paramos paraiškos atmetimą 39 punkte nurodytu būdu. Administravimo taisyklių 84 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo pagal programos priemones, dėl kurių projektų atrankos komitetai sudaromi NMA arba jeigu priemonių įgyvendinimo taisyklėse nenumatytas projektų atrankos komiteto sudarymas, priima NMA.

3.4. Įgyvendinimo taisyklių 46 punkte nustatyta, kad projektų atrankos komitetas nesudaromas. Sprendimas dėl paramos skyrimo arba neskyrimo įforminamas NMA direktoriaus nustatyta tvarka. Kadangi ginčas keliamas dėl Įgyvendinimo taisyklių redakcijų taikymo, aktualus Paraiškos pateikimo metu ir Sprendimo priėmimo metu galiojusių Įgyvendinimo taisyklių 18.28 ir 21.1.1.1 papunkčių turinys:

3.4.1. Įgyvendinimo taisyklių, galiojusių Paraiškos pateikimo metu, 18.28 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas laikomas tinkamu gauti paramą, jei atitinka šiame Įgyvendinimo taisyklių punkte išvardytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, kurių vienas iš jų – jauniesiems ūkininkams, asmenims, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai), turi reikiamų profesinių įgūdžių ir kompetencijos (profesinis pasirengimas ūkininkauti pripažįstamas pateikus vieną iš dokumentų, nurodytų Ūkininko arba jo partnerio (partnerių) profesinio pasirengimo ūkininkauti reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-131 „Dėl ūkininko profesinio pasirengimo reikalavimų“) ir pirmą kartą įsisteigia valdoje kaip šios valdos valdytojai, parama gali būti skiriama projekto investicijoms, daromoms siekiant atitikti Europos Sąjungos standartus, taikomus žemės ūkio gamybai, įskaitant darbo saugos standartus. Tokia parama gali būti teikiama ilgiausiai 24 mėnesius nuo įsisteigimo dienos. Jaunasis ūkininkas laikomas pirmą kartą įsisteigusiu valdoje kaip šios valdos valdytojas, kai jis, pirmą kartą kaip ūkio ir valdos valdytojas pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Šio papunkčio reikalavimas netaikomas, kai jaunasis ūkininkas teikia paramos paraišką pagal Taisyklių 9.2 papunktyje nurodytą veiklą. Vykdant žemės ūkio produktų gamybą (šią veiklą užsiima pareiškėjas), gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo) ir gali būti šis paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai) ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos), investuojantiems penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo. Jaunasis ūkininkas laikomas investuojančiu penkerių metų laikotarpiu po įsikūrimo, kai ne vėliau kaip prieš 5 metus iki paramos paraiškos pateikimo pirmą kartą, kaip ūkio ir valdos valdytojas, pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti ir iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai vykdė deklaravimą (Įgyvendinimo taisyklių 21.1.1.1 papunktis).

3.4.2. Įgyvendinimo taisyklių, įsigaliojusių nuo 2019 m. lapkričio 28 d., t. y. po Paraiškos pateikimo dienos, 18.28 papunktis ir 20.1.1.1 papunkčiai pakeisti. Įgyvendinimo taisyklių 18.28 papunktyje įtvirtinta, kad jaunojo ūkininko įsisteigimo diena yra ūkio įregistravimo pareiškėjo vardu arba valdos įregistravimo pareiškėjo vardu diena, t. y. ta diena, kuri yra iš šių dienų ankstesnė. Atitinkamai pakeistas ir Įgyvendinimo taisyklių 21.1.1.1 papunktis nurodant, kad vykdant žemės ūkio produktų gamybą (šią veiklą užsiima pareiškėjas), gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo) ir gali būti šis paramos intensyvumas padidinamas 20 proc. punktų jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai) ir turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos), pateikusiems paramos paraišką penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos, kaip nustatyta Įgyvendinimo taisyklių 18.28 papunktyje.

4. NMA, įgyvendindama jai priskirtas funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Atitinkamai kilusį ginčą taip pat reglamentuoja ir visiems viešojo administravimo subjektams taikomas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ).

4.1. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu (3 dalis).

4.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tokie reikalavimai siejami su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.).

5. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą nustatytų faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad NMA, kaip KPP administravimą vykdančiai institucijai, suteikta kompetencija vertinti pagal KPP pateiktas paraiškas ir priimti dėl jų sprendimus. Jeigu atsitinka taip, kad nors asmuo pateikė paraišką, tačiau joje nurodyta prašoma skirti paramos suma skiriasi nuo tinkamų finansuoti ir didžiausios paramos sumos, tuomet NMA turi pareigą apie tai informuoti pareiškėją ir siūlyti sudaryti paramos sutartį mažesnei paramos sumai. Tai reiškia, kad asmuo likusią paramos sumos dalį dengtų savomis lėšomis. Jeigu asmuo išreiškia nesutikimą dėl tokio sprendimo, t. y. skirti mažesnę paramos sumą, NMA priima sprendimą paraišką atmesti. Šiuo atveju skundžiamu Sprendimu Paraiška atmesta, nes pareiškėjas neišreiškė sutikimo dėl mažesnės paramos sumos skyrimo, t. y. 34 990 Eur. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjui negali būti suteiktas papildomas 20 proc. paramos intensyvumas, nes pareiškėjui Pateikus paraišką jau buvo praėję daugiau nei 5 metai nuo pareiškėjo įsisteigimo. Sprendime įsisteigimo diena laikoma diena, kai jaunasis ūkininkas pirmą kartą įregistruoja savo vardu ūkį ar žemės ūkio valdą (ankstesnė data iš jų abiejų). Šiuo atveju ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. kada pareiškėjas įregistravimo ūkį ir žemės valdą nėra. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu Sprendimu dėl to, kad jį priimant buvo remtasi vėlesne Įgyvendinimo taisyklių redakcija, kuri nustatė skirtingą ūkininkavimo pradžią nei ankstesnė. Pagal Paraiškos teikimo dieną 5 metų laikotarpis būtų buvęs skaičiuojamas nuo dienos, kada pareiškėjas pirmą kartą kaip jaunasis ūkininkas kreipėsi su paramos prašymu tiesioginėms išmokoms gauti ir iki paramos paraiškos pateikimo nepertraukiamai vykdė deklaravimą. Tuo tarpu Sprendime 5 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo tada, kada pareiškėjas pirmą kartą įsiregistravo savo vardu ūkį ar žemės valdą. Priimant tokį sprendimą buvo pažeisti principas įstatymas atgal negalioja ir teisėti pareiškėjo lūkesčiai. NMA laikosi pozicijos, kad priimtas sprendimas teisingas, nes Įgyvendinimo taisyklių pakeitimu buvo patikslintos jų nuostatos, kurios iki tol buvo netikslios, remiantis Reglamentu ir KPP, kurios galiojo Paraiškos pateikimo metu ir turėjo būti taikomos. Šiuo pakeitimu nebuvo sukurtas naujas teisinis reglamentavimas ar naujos sąlygos, Paraiškos teikimo metu visos sąlygos galiojo, todėl nebuvo pagrindo neleidžiančio taikyti Įgyvendinimo taisyklių pakeitimo vertinant pareiškėjo Paraišką. NMA teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas neįgijo jokių teisėtų lūkesčių, nes NMA jam nebuvo suteikusi jokių garantijų, o apie Įgyvendinimo taisyklių ruošiamus pakeitimus buvo viešai paskelbta ir visuomenė galėjo su jais susipažinti.

6. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prireikus teismas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tiria ex officio (liet. savo iniciatyva), teismas nustato tokio tyrimo mastą ir nėra saistomas administracinės bylos proceso dalyvių prašymų. Atitinkamai eismas turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (80 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju įvertinus ginčo santykius reglamentuojantį aptartą teisinį reguliavimą ir išanalizavus šios bylos konkrečias faktines aplinkybes nustatyta, kad nors atsakovu yra NMA, tačiau skundžiamą Sprendimą priėmė NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyrius ir jį pasirašė šio skyriaus vedėja. Dėl to, ruošiantis šios bylos nagrinėjimui, buvo kreiptasi į NMA su prašymu pateikti papildomus dokumentus dėl nustatytos tvarkos priimant tokio pobūdžio sprendimus kaip skundžiamas šioje byloje, kuri prašomą informaciją teismui suteikė. Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad siekiant visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti kilusį ginčą, būtina įvertinti, ar Sprendimas yra priimtas vadovaujantis galiojančiomis teisės normomis ir savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 punktas).

7. Šiuo atveju, kaip buvo nustatyta, ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, taip pat nėra ir dėl fakto, kad pareiškėjo Paraiškos vertinimui buvo pritaikyta vėlesnė Įgyvendinimo taisyklių redakcija nei ta, kuri galiojo Paraiškos teikimo metu. Tai reiškia, kad ginče keliamas teisės taikymo, dėl ko pareiškėjui kilo neigiamos pasekmės, klausimas.

7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia (liet. be kita ko) tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit) (žr. Konstitucinio Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarimą, Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimą ir kt.). Šis principas reiškia, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurie atsiranda po įstatymų įsigaliojimo (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimą, Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimą ir kt.). Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šis principas – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais, tai svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (žr. Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. sprendimą, Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d. nutarimą, Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą ir kt.). Įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimą).

7.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo gausioje jurisprudencijoje dėl principo lex retro non agit aiškinimą viešojoje teisėje remiamasi minėtais Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir yra išaiškinta, kad, be kita ko, lex retro non agit principas taikytinas atvejams, kai juridiniams faktams ar sandoriams siekiama taikyti teisinį reglamentavimą, kuris nebuvo numatytas taikyti tų juridinių faktų atsiradimo bei sandorių sudarymo metu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2814/2012).

7.3. Šios oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytini ir nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Įgyvendinimo taisyklių taikymo.

7.4. Įvertinus teismo sprendimo 3.4.1 ir 3.4.2 papunkčiuose nurodytą skirtingų redakcijų 18.28 ir 21.1.1.1 turinį akivaizdu, kad Įgyvendinimo taisyklių pakeitimas iš esmės pakeitė sąvokos – jaunojo ūkininko įsisteigimas – turinį, nuo kurios priklausė tai, ar pareiškėjas turi teisę teikti paraišką ir gauti papildomą prašomos paramos intensyvumą. Tai reiškia, kad, priešingai nei teigia NMA, Įgyvendinimo taisyklių pakeitimu buvo ne tikslinamos jau egzistuojančios, o keičiamos paramos (papildomos paramos intensyvumo) gavimo sąlygos. Įgyvendinimo taisyklėse, galiojusios Paraiškos pateikimo metu, aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nustatyta, kad: „Jaunasis ūkininkas laikomas pirmą kartą įsisteigusiu valdoje kaip šios valdos valdytojas, kai jis, pirmą kartą kaip ūkio ir valdos valdytojas pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti“. Vadinasi, bet koks terminas po įsisteigimo turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai jaunasis ūkininkas kaip ūkio ir valdos valdytojas pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti. Vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, jog vėlesnis Įgyvendinimo taisyklių pakeitimas, kuriuo iš esmės buvo pakeistas įsisteigimo sąvokos turinys, turėtų būti taikomas pareiškėjui, kurio Paraiškos teikimo metu Įgyvendinimo taisyklėse buvo numatyta kitokia įsisteigimo sąvoka. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingas aiškinimas prieštarautų lex retro non agit principui ir iš tikrųjų pažeistų pareiškėjo teisėtą lūkestį dėl jo teisės prašyti ir gauti papildomą paramos intensyvumą. Tai, kad buvo priimtos, kaip nurodo NMA, „netikslios“ Įgyvendinimo taisyklės nuostatos, kurios galiojo nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. (imtinai) ir buvo taikomos, gali būti vertinama ne kaip kitaip, o kaip tokių nuostatų priėmėjo klaida, kuri nustatyta įdėmiau išanalizavus Reglamento ir KPP nuostatas. Dėl to negali kilti jokios neigiamos pasekmės asmenims, kurie vadovavosi išviešintomis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis ir pagal jas vykdė savo veiklą, t. y. savo veiksmus pritaikė prie nustatytos tvarkos. Nors sutiktina su NMA, kad NMA nesuteikė jokių garantijų pareiškėjui dėl Paraiškos vertinimo, tačiau šis argumentas niekaip nepaneigia NMA pareigos, administruojant Paraišką, remtis galiojančiomis teisės normomis, tinkamai kvalifikuoti santykius ir priimti sprendimus, kurie atitiktų šiuos reikalavimus. Šiuo atveju NMA nepagrindė lex retro non agit principo išimties taikymo. Todėl NMA atsiliepime pateikti argumentai, kad Paraiškos metu galiojusių Įgyvendinimo taisyklių nuostatos buvo netikslios, turėjo būti keičiamos, atsižvelgiant į Reglamentą ir KPP, atmetami kaip nepagrįsti. Remiantis tuo, atmesti kaip nepagrįsti ir kiti atsiliepimo argumentai dėl Reglamento ir KPP nuostatų tiesioginio taikymo, Įgyvendinimo taisyklių pakeitimo išviešinimo.

8. Taip pat šiuo atveju būtina įvertinti Sprendimo priėmimo procedūrą.

8.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs ir būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lot. ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016 ir kt.).

8.2. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent NMA priima tokio pobūdžio sprendimus kaip nagrinėjamoje byloje ginčijamas Sprendimas. Toks sprendimas, t. y. dėl paramos skyrimo arba neskyrimo įforminamas NMA direktoriaus nustatyta tvarka.

8.3. Žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtino NMA nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad NMA buveinės adresas – Blindžių g. 17, Vilnius. NMA veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio, kaimo plėtros ir žuvininkystės politikos priemones (Nuostatų 7 punktas). Vykdydama jai pavestus uždavinius, kurie įtvirtinti Nuostatų 8 punkte, NMA, be kita ko, priima paraiškas, atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo (Nuostatų 9.10 papunktis). NMA vadovauja direktorius (Nuostatų 20 punktas), kuris, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, priima sprendimus dėl paramos suteikimo ir sankcijų taikymo arba įgalioja NMA direktoriaus pavaduotoją, NMA direktoriaus vyriausiąjį patarėją arba kitą NMA administracijos padalinio vadovą (Nuostatų 21.8 papunktis). Agentūros struktūriniai padaliniai yra departamentai, skyriai, poskyriai (Nuostatų 19 punktas). NMA struktūrą tvirtina žemės ūkio ministras (Nuostatų 18 punktas). Žemės ūkio ministras 2012 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 3D-258 patvirtino NMA struktūrą, pagal kurią NMA struktūrą sudaro direktorius, jo pavaduotojai, jo vyriausieji patarėjai ir departamentai, kuriuos sudaro skyriai. Pagal NMA 2018 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. BR1-284 patvirtintus Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento nuostatus (toliau – Departamento), šio departamento uždavinys – užtikrinti programų priemonių administravimą (4 punktas). NMA direktorius 2006 m. įsakymo Nr. BR1-488 „Dėl dokumentų tvirtinimo ir pasirašymo“ 1.26.2 papunkčiu įgaliojo Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyriaus vedėją pasirašyti atitinkamuose skyriuose administruojamų priemonių sprendimus dėl paramos suteikimo / nesuteikimo.

8.4. Įvertinus Sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie NMA priimtą sprendimą atmesti Paraišką, turinį matyti, kad: 1) Sprendimas, kaip nustatyta, teismo 2.5 papunktyje, priimtas Telšių paramos administravimo skyriaus; 2) Sprendimu pareiškėjas informuojamas apie NMA priimtą sprendimą; 3) Sprendime pateiktas NMA priimto sprendimo turinys; 4) Sprendimas pasirašytas Departamento Telšių paramos administravimo skyriaus vedėjos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas, yra ne NMA sprendimas, o Departamento Telšių paramos administravimo skyriaus vedėjos sprendimas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie NMA priimtą sprendimą, jog jo paraiška atmesta. Tai, kad tik NMA gali priimti sprendimą dėl paramos skyrimo / neskyrimo, įtvirtinta Įgyvendinimo taisyklėse, Administravimo taisyklėse ir Nuostatuose. Tai išplaukia ir iš aptartų Reglamento nuostatų. Atitinkamai Departamento nuostatuose nenustatyta, kad sprendimą dėl paramos suteikimo / nesuteikimo gali priimti NMA struktūrinis padalinys. Kaip matyti šiuo atveju, byloje nėra pateiktas NMA sprendimas, kuriuo pareiškėjo Paraiška atmesta dėl neatitikimo Administravimo taisyklių 71 nuostatoms. Šiuo atveju teismui apskųstas Departamento Telšių paramos administravimo skyriaus vedėjos sprendimas, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie VAĮ 8 straipsnio prasme neegzistuojantį NMA sprendimą ir kuriame pateiktas tokio, VAĮ 8 straipsnio prasme neegzistuojančio NMA sprendimo, pagrindimas. Tai, kad NMA direktorius gali įgalioti pasirašyti NMA sprendimus dėl paramos skyrimo / neskyrimo Departamento atitinkamo skyriaus vedėją nesuteikia NMA teisės priimti VAĮ 8 straipsnio prasme neegzistuojantį sprendimą ir įgalioti Departamento atitinkamas skyriaus vedėją pasirašyti sprendimą, kuriuo asmuo informuojamas apie VAĮ 8 straipsnio prasme neegzistuojantį NMA sprendimą ir pateikiami tokio sprendimo motyvai. Tokiu atveju iš esmės nėra aišku, ar NMA sprendimo motyvai yra NMA, ar Departamento skyriaus vedėjo, ir kas – NMA, ar Departamento skyrius – iš tiesų priėmė galutinį sprendimą. Tokia situacija nesuderinama su individualaus administracinio akto samprata ir prasme, todėl darytina išvada, kad tokia NMA praktika neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Sprendimas naikinimas ABTĮ 91 straipsnio 1 punkto pagrindu.

10. ABTĮ 94 straipsnyje nustatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Vadinasi, šiuo atveju Sprendimo panaikinimas reiškia, kad yra atkuriama iki jo priėmimo buvusi padėtis, t. y. NMA turi iš naujo išspręsti Paraiškos vertinimo klausimą ir priimti Įgyvendinimo taisykles ir VAĮ atitinkantį teisės aktą. Įvertinus tai darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo išvestinį reikalavimą įpareigoti NMA iš naujo įvertinti Paraišką. Taip pat pažymėtina, kad teismas nesprendžia klausimų priskirtų viešojo administravimo subjekto kompetencijai. Administracinis teismas atlieka viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) kontrolės funkciją, t. y. vertina jų teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl to teismas šiuo konkrečiu atveju nustatytų faktinių aplinkybių kontekste negali tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti NMA, atlikus Paraiškos vertinimą, Paraišką patenkinti. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.

11. Pareiškėjas prašo teismo priteisti teismo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundą patenkinus iš dalies, jis įgijo teisę į teismo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teisėjų kolegija vertina, kad nors pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, tačiau, išsprendus bylą iš esmės, buvo patenkintas pagrindinis materialusis pareiškėjo skundo reikalavimas, dėl ko laikytina, kad pareiškėjas įgijo teisę į 100 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašo priteisti 22,50 Eur teismo išlaidas ir 100 Eur bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminį mokestį, todėl jis priteistinas ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Toliau bus vertinama, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra realios, pagrįstos ir būtinos.

11.1. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Aktualus teisinis reguliavimas nustatytas ABTĮ 6 skyriuje „Bylos nagrinėjimo išlaidos“, CPK 98 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

11.2. Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad, teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

11.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo interesus atstovavo advokatas. Iš byloje pateiktos 2020 m. balandžio 14 d. sąskaitos faktūros matyti, kad už skundo surašymą pareiškėjui kainavo 100 Eur. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už šias paslaugas pareiškėjas sumokėjo. Vadinasi, jos yra realios ir pagrįstos. Kadangi prašoma priteisti suma neviršija 3 396,50 Eur (1 358,6 * 2,5) maksimalios priteistinos sumos už skundą, priteistina visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Telšių paramos administravimo skyriaus (toliau – Skyrius) 2020 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KT-284(10.6.1-Ta) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2019 metų, atmetimo“.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui R. B. iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 122,50 Eur teismo ir bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėJolanta VėgelienėEglė Žulytė-Janulionienė