Kauno apygardos teismo nutartis

2. Nuteistasis K. K., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, kad apeliantas sistemingai nukentėjusios atžvilgiu naudotojo fizinį smurtą ir psichologinę prievartą, ją baugino, tuo siekdamas ją palaužti, ir tuo terorizavo asmenį. Apelianto nuomone šioje byloje yra pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatas, byloje netinkamai įvertinti tiek nukentėjusiosios, tiek kitų liudytojų parodymai, tarp jų yra prieštaravimų. Pažymima, kad įrodymai grindžiant kaltinimą yra vertinami selektyviai, tai yra vertinami įrodymai, kurie galimai patvirtina kaltinimo iškeltą versiją, paremtą tik nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir šalutiniais įrodymais (iš esmės kitų liudytojų parodymai iš nukentėjusiosios pasakojimų), o įrodymai, kurie paneigia nukentėjusiosios pasakojimus, jiems prieštarauja, sukelia abejones nėra net aptarti ir vertinami, nesiimta jokių priemonių, kad šie prieštaravimai, abejonės būtų pašalinti. Apelianto nuomone iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų galima daryti tik prielaidą dėl apelianto kaltės.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nebuvo pašalinti prieštaravimai nukentėjusiosios O. K. parodymuose. Pažymima, kad šie prieštaravimai nebuvo pašalinti ikiteisminio tyrimo metu, nepilnametė nukentėjusioji nebuvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tuo apribojant įtariamajam teisę užduoti klausimus ir pažeidžiant į jo teises, teisę į gynybą. Be to, buvo teikiamas prašymas apklausti nepilnametę nukentėjusiąją teisminio nagrinėjimo metu, tačiau prašymas buvo netenkintas, vadovaujantis teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės išvadomis. Apelianto nuomone tokiu būdu vėl buvo pažeista jau kaltinamojo teisė užduoti klausimus, teisė į gynybą, nebuvo imtasi visų priemonių, kad būtų pašalinti bet kokie prieštaravimai ir abejonės.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo K. K. apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl jo kaltės, jo manymu, šioje baudžiamojoje byloje buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, netinkamai įvertinti tiek nukentėjusiosios, tiek kitų liudytojų parodymai, tarp jų yra prieštaravimų bei nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis mano, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

5. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimo taisykles, baudžiamajame procese, reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Komentuojamo straipsnio 5 dalis numato, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina, kad tiek apkaltinamasis, tiek išteisinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys asmenį įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

9. Nuteistasis neigė savo kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Vis dėlto, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą D. Z., nukentėjusiosios O. K., liudytojų V. P., S. J., M. P., G. B., J. Z. ir M. P. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei 2021 m. rugpjūčio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. kovo 31 d. – 2022 m. balandžio 29 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą D. Z. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jos dukra O. K. kažkur 2020 m. birželio mėnesį pradėjo bendrauti su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu vaikinu K. K.. Apie jų bendravimą sužinojo 2020 m. liepos mėn. Nenorėjo, kad dukra su juo bendrautų, nes jis yra vyresnio amžiaus, jo elgesys nepriimtinas. Jam parašė telefonu žinutę, kad pasitrauktų nuo jos dukros, nes jam bus blogai. K. K. atsakė: "gerai, kaip pasakysit". Pastebėjo, kad dukra O. su ja pradėjo mažiau bendrauti, pasidarė uždaresnė, suprastėjo jos mokslai. Pati su dukra bandė kalbėtis, kad ji nebendrautų su K., po jų pokalbio lyg vengdavo su juo susitikinėti, tačiau praėjus porai dienų jie ir vėl susitikdavo. Vėliau sužinojo, kad K. K. pavydėdavo kitiems O., neleisdavo jai bendrauti su kitais draugais, liepdavo jai ištrinti iš facebook visus draugus. Iš O. sužinojo, kad K. K. prieš ją smurtauja. Pastebėjo, kad dukra nenešioja akinių. Iš pradžių dukra sakė, kad (duomenys neskelbtini) prie mokyklos stadione žaidžiant draugai pataikė jai į veidą ir akiniai sudužo, todėl juos išmetė. Vėliau dukra pasakė, kad jai einant pro stadioną K. K. pataikė jai ir dėl to sudužo jos akiniai. Po poros dienų iš jo gavo žinutę, kad jis netyčia su kamuoliu sudaužė O. akinius, klausė kiek duoti pinigų atsilyginant. Patikėjo, kad taip galėjo įvykti. Kai vėl kalbėjo su dukra, ši prisipažino, kad K. K. akinius sudaužė ne stadione ir ne su kamuoliu. Vėliau dukra sakė, kad K. K., jai einant pas draugą, ją pavijo (duomenys neskelbtini) prie negyvenamo pastato, vadinamo "vaiduokliu", bandė iš jos atimti telefoną ir keliu pataikė jai į veidą, dėl to sudužo akiniai. Tomis dienomis matė, kad ties O. kaire akimi buvo nedidelė kraujosruva. Paskutiniu metu O. pasakė, kad jis yra ją nustūmęs nuo laiptų. Dukra pasakojo, kad jai su K. K. sėdint laiptinėje ant fotelių ir jai bandant atsistoti, jis ją pastūmė ir ji krito ant laiptų, susižalojo kojas. Kokiomis aplinkybėmis ją pastūmė, dukra nenoriai pasakojo. Suprato, kad jis lyg norėjo iš jos rankų paimti telefoną. Yra mačiusi ant dukros kojų kraujosruvas, tačiau į tai nekreipdavo dėmesio, užklausus dukrą ji atsakydavo, kad jas pasidarė užsigaudama netyčia su draugais, tik paskutiniu metu pasakė, kad tas kraujosruvas padarė K. K. Vieną vakarą kaimynė V. P. atėjusi pasakė, kad laiptinėje muša O. Tuo metu pravėrusi buto duris laiptinėje ant fotelių pamatė sėdinčius O. ir K. K. Dukros paklausė ar viskas gerai. Dukra atsakė, kad viskas gerai. Nieko įtartino nepastebėjo, pamanė, kad kaimynei pasivaideno. Sekančią dieną kaimynė užėjo ir pradėjo pasakoti, kad O. skriaudžia K. K., tai matė lipdama laiptais. Po to, dar kalbėjosi su O., tačiau ši kategoriškai neigė, kad prieš ją smurtauja K. K. Paskutiniu metu iš dukros sužinojo, kad 2021 m. gegužės 2 d. dukrai su drauge S. J. sėdint stadione prie mokyklos priėjęs K. K. prie jų kabinėjosi, kažkokiu skysčiu apipylė S. J., o O. spjovė į veidą. Dėl šio įvykio, kiek žino, buvo atvykusi policija. Taip pat dukra pradėjo pasakoti, kad kažkada jai bendraujant su K. K., jis iš jos bandė atimti telefoną ir telefonas nukrito ant žemės, sudužo telefono galinė dalis. Dukra iš pradžių tai slėpė, ar tai nenorėdama sugadinti santykių su juo, ar tai jo bijodama. 2021 m. gegužės 12 d. apklausiama papildomai D. Z. parodė, kad po 2021 m. gegužės 12 d. vykusios jos dukros O. K. apklausos sužinojo, kad K. K. yra daug kartų fiziškai smurtavęs prieš jos dukrą, dėl ko ji buvo patyrusi skausmą ir sužalojimus, taip pat dėl jo veiksmų buvo sugadintas O. mobilaus ryšio telefonas "iPhone 8 Plus" ir jos akiniai (t. 1., b. l. 40-47).

11. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme D. Z. iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad O. buvo perspėjusi dėl netinkamos draugystės su K. K., kad su juo palaiko santykius dukra slėpė, tačiau vėliau išaiškėjo, kad jie bendrauja. Matydavo, kad jos telefonas išjungtas, dukra sakydavo, kad išsikrauna, tačiau vėliau prisipažino, kad jį išjungdavo tam, kad K. K. negirdėtų kaip jai skambina. Sakė, kad jai kas nors jai parašydavo, K. K. liepdavo jai visus draugus ištrinti, jis norėjo atimti telefoną, gal dėl pavydo, jis jos labai pavydėjo. Dukra pasakojo, kad jai buvo grasinama labai negražiai, kuo ją padarys, jeigu jį paliks. Vėliau M. P. parodė žinutę ir tada D. Z. kreipėsi į policiją. Dukra bijojo jai prisipažinti, todėl melavo. Nurodė, kad dukra po šių įvykių lankosi pas psichiatrus, geria antidepresantus mokyklos nelanko, nes jaučia didelę baimę. Medikai sakė, kad gali būti taip, kad turėjo didelį sukrėtimą (t. 4., b. l. 58-59).

12. Nukentėjusioji O. K. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su K. K. susipažino maždaug prieš metus, paskutiniu metu su juo nebendrauja. Su K. K. buvo draugai, pažįstami, kol tarp jų įvyko konfliktas dėl to, kad ji bendraudavo su savo bendraamžiais draugais, dėl ko jis nuolat reikšdavo nepasitenkinimą. Nurodė, kad pirmą kartą jos atžvilgiu K. K. smurtavo 2021 m. pradžioje, sausio pradžioje, tikslesnės datos neprisimena, tai buvo vakare, apie 22 val., paskutinį kartą jis prieš ją smurtavo 2021 m. balandžio 24 d. Visą šį laikotarpį, tai yra nuo 2021 m. sausio mėnesio pradžios iki 2021 m. balandžio 24 dienos K. K. jos atžvilgiu smurtavo ne mažiau kaip 20 kartų. Tai vykdavo jo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), ir jos namo laiptinėje adresu: (duomenys neskelbtini) laiptinėje. 2020 m. spalio 31 d. K. K. reikalavo, kad ji išeitų iš savo draugės M. P. buto, o jai atsisakius išeiti, jis išdaužė M. kaimyno buto lango stiklą, galvodamas, kad daužo M. buto lango stiklą. Prieš išdaužydamas jis jai rašė į telefoną žinutę, kad išdaužys M. buto langus, jeigu ji neišeis. 2020 m. gruodžio 31 d. jis sudaužė jos telefoną, kai buvo jo namuose. Jis reikalavo, kad ji atiduotų jam savo telefoną, nes norėjo pasižiūrėti su kuo ji bendrauja. Jai neatiduodant savo telefono, K. iš jos atėmė telefoną, tai padarė laikydamas už rankų ir paimdamas iš rankų telefoną. Atimdamas jos nesužalojo, jai neskaudėjo. 2021 m. sausio 14 d. apie 14-15 val. ji buvo nuėjusi pas kaimynę, gyvenančią toje pačioje laiptinėje. Kai išėjo iš kaimynės buto, ketvirtame aukšte, laiptinėje pamatė K. K., suprato, kad jis jos laukė. Ji norėjo eiti į savo butą, bet K. jai neleido. Jis suėmė savo rankomis už jos rankų ir tempė į lauką, ji priešinosi, nenorėjo su juo eiti. Jis taip tempė iki trečio aukšto, tempdamas rankomis stūmė laikydamas jai už rankų, todėl ji nugriuvo ant kelių, tada griuvo ant nugaros. Krisdama susimušė kelius ir galva atsitrenkė į laiptus, juto skausmą galvoje, keliuose. Dabar tiksliai neprisimena, bet gal kažkas išėjo į laiptinę ir K. ją paleido, ji nubėgo į namus. Po minėto įvykio jai ant kairės kojos, kelio srityje buvo kraujosruva, liečiant jai skaudėjo galvą pakaušio srityje, kuria krisdama atsitrenkė į laiptus. Apie įvykį niekam nepasakojo, sužalojimų niekam nerodė, į medikus nesikreipė. Tai buvo ne tas atvejis, kai į laiptinę buvo išėjusi kaimynė V. P. 2021 m. balandžio 18 d. mamos draugui M. P. parašė SMS žinutę, kad bijo K. ir šis yra prieš ją smurtavęs. M. pranešė mamai ir tada ji mamai viską papasakojo. 2021 m. balandžio 23 d. vakare, galėjo būti apie 19 val., ji kaime eidama gatve sutiko K. Tuo metu jos mama D. Z. jau žinojo, kad K. ją persekioja, buvo jai liepusi paskambinti, jeigu jis kibs prie jos. Ji norėjo taip padaryti. Jai bandant rinkti mamos telefono numerį, K. K. pradėjo iš jos atiminėti telefoną. Tuo metu ji telefoną įsidėjo į kelnių kišenę, atsitūpė, K. bandė ištraukti iš jos kišenės telefoną ir tai darydamas jai kojos keliu sudavė 1 smūgį į veidą, pataikė į akių sritį, į akinius. Akiniai sulūžo ir nukrito jai nuo veido. Pajuto skausmą ties kaire akimi, vėliau aplink kairę akį buvo atsiradusi kraujosruva. Tada K. ištraukė iš jos kišenės telefoną ir ją suėmęs už rankų nutempė į savo namus, neleido išeiti jai iš jo namų, buvo užrakinęs duris, ten prabuvo apie 5 val. Tada ji pasakė namuose buvusiai jo motinai E. K., kuri liepė K. ją išleisti į namus ir palydėti. Paskutinis įvykis buvo 2021 m. balandžio 24 d. apie 21 val., kai ji sutiko K. K. prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini). Jis griebė ją už rankų ir nusitempė iki savo namų. Ji nenorėjo eiti į jo namus, bet jis vis tiek tempė, ji priešinosi, tada K. rankomis stūmė ją į nugarą, o ji krito ant kelių, pajuto kojose skausmą, vėliau pamatė ant kairės kojos kelio odos nubrozdinimą. Ji prašė K., kad leistų jai eiti į namus, tuo metu kažkas jai į telefoną parašė ar paskambino, jis paleido ir ji nuėjo į namus. Grįžusi į namus mamai nieko nepasakojo. Mamai pasipasakojo tik praėjus keletui dienų. Mama ją nuvežė į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas gydytoją A. Ji buvo apžiūrėta, ir mama, ir gydytoja matė nubrozdintą ant jos kairį kelį (t. 1., b. l. 62-67,70-75, t. 2., b. l. 131-134).

13. Liudytoja V. P. 2021 m. gegužės 10 d. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tikslios datos nepamena, gal prieš porą mėnesių, būdama namuose išgirdo triukšmą, sklindantį iš laiptinės. Girdėjo jaunų žmonių balsus. Iš balso pažino kaimynės D. Z. dukros O. K. balsą, todėl iškart išėjo pasižiūrėti į laiptinę. Būdama prie savo buto durų pamatė O. K. ir prie jos vaikiną, kaip vėliau pažino - K. K. Jis šiurkščiai elgėsi su O. - paėmęs ją už plaukų timpteli, ranka ją pastumia. O. jam kažką lyg sakė, tačiau ji nesuprato, tik matė, kad ji buvo išsigandusi. Jai išėjus, O. iškart atsistojo jai už nugaros, lyg norėdama nuo jo pasislėpti. K. K. liepė atstoti nuo O., palikti ją ramybėje, nes kitaip iškvies policiją. Po jos žodžių K. K. pasitraukė į šalį, o O. iškart nubėgo į savo butą. K. K. lyg kažkiek buvo neblaivus, tą suprato iš jo elgesio. O. nubėgus į savo butą, ji grįžo į namus. Po kurio laiko nuėjo pas kaimynę D. Z. į namus ir papasakojo apie šį įvykį (t. 1., b. l. 130-137). Apklausiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. P. iš esmės nurodė, tokias pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai pažymėjo, kad yra girdėjusi ne vieną kartą kaip jie bardavosi, kad matė kaip K. K. griebė O. už sprando ir pavarė laiptais žemyn, stumtelėjo ją „normaliai“ kartą, O. buvo persigandusi, K. elgesys su liudytoja buvo nemandagus, jis buvo girtas (t. 4., b. l. 57-58).

14. Liudytoja D. K. apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jai būnant kartu su jais, nėra buvę, kad K. blogai elgtųsi O. atžvilgiu. Nematė, kad jis O. muštų, stumdytų, tampytų, smaugtų, nėra mačiusi, kad jis atiminėtų iš jos telefoną. Vieną kartą buvo taip, kad jis prašė, kad ji duotų pasižiūrėti savo telefono, bet O. nedavė. Apie O. telefono sudaužymo aplinkybes nieko nežino. Matė, kad jos telefono iPhone sudužusi nugarėlė, ji sakė, kad K. K. sudaužė, bet nesakė, ar jis tai padarė tyčia, ar netyčia, aplinkybių nepasakojo. Apie tai, kad K. K. sulaužė jos akinius, ji buvo užsiminusi. Buvo užsiminus maždaug prieš 3 savaites, sakė, kad K. sulaužė jos akinius, bet ji nepasakojo tiksliai, kur, kada tai buvo. Panašiu laiku ir K. K. buvo jai užsiminęs, kad O. akinių jis nelaužė, jis sakė, kad akiniai buvo truputį skilę, o O. pati juos paėmė ir labiau sulaužė. (t.1, b.l. 140-144, t. 4., b. l. 56).

15. Liudytoja S. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2021 m. gegužės - balandžio mėn., tikslios dienos įvardinti negali, buvo susitikusi su O., kuri jai paskambino dėl susitikimo. O. sakė, kad ją skriaudžia K. K., kad ją smaugė, yra numetęs ar nustūmęs nuo laiptų, sudaužęs akinius, sudaužęs mobilaus ryšio telefoną. Jai O. sakė, kad su ja negražiai elgiasi, bet kada vyko smurtas, kur tiksliai ir kokiomis aplinkybėmis - nesakė. Kiek prisimena, sakė, kad ją K. K. smaugė pas O. namuose, datos nežino, ji pati šito nematė. 2021 m. balandžio mėn., kai O. būdavo pas ją namuose, K. K. jai skambindavo telefonu, liepdavo pasakyti, kur yra, su kuo būna, neleisdavo jai nakvoti pas ją, sakydamas, kad atvažiuos ir išsives, bet niekada nėra atvažiavęs ir išsivežęs. Dažnai ją norėdavo kontroliuoti. O. yra sakiusi jai, kad jo bijo, kad nenori likti viena namie. Jai būnant kartu su jais, jie visada gražiai bendraudavo. Kiek jai yra žinoma, O. jai yra sakiusi, kad jos telefoną sudaužė K. K., mesdamas jį į sieną, o akinius sudaužė taip pat jis, spirdamas į veidą, bet kada tai vyko, ir kur - ji nežino (t.1, b.l. 150-152). Liudytoja apklausiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad O. buvo minėjusi, jog K. K. naudojo prieš ją smurtą, mušdavo, smaugė, trankė, matėsi, kad bijo atsiverti. Iki šių įvykių O. buvo linksma, pozityvi, gera. Duodama parodymus pažymėjo, kad jai atvykus į (duomenys neskelbtini) sutikti su O., prieš atvykstant K. grasino, o atvykus irgi grasino, kad liudytoja turinti 1 valandą išsinešdinti iš (duomenys neskelbtini). Nepaklausius S. J. apipylė sidru, iškeikė necenzūriniais žodžiais. O. pasipasakojo mano mamai, kuri davė patarimų pasisakyti savo mamai ar patėviui ir ji tai padarė. Tuo metu, kai ji man tai pasakojo, bijojo kažkur išeiti, prašydavo būti kartu su ja, buvo labai jautri, ji bijojo toliau gauti grasinimus iš K. K. Kai O. nakvojo pas mane, sakė, išlauš mano duris ir ją išsives. Kai nakvojau pas ją, sakė, kad rašė jai, jog susiras kurioje vietoje esame, baigsis negeruoju, užmušiu. O. suprato grasinimus rimtai (t.4, b.l. 55-56).

16. Liudytoja M. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad O. jai ne kartą yra pasakojusi 2021 metų žiemą, tikslaus mėnesio neprisimena, kad K. K. prieš ją yra smurtavęs, kumščiais ją mušęs. Tuo laikotarpiu O. jai rodžiusi mėlynes esančias ant jos kojų, rankų, yra buvusi mėlynė ir veide prie akies. Karolis buvo labai pavydus ir pamatęs O. telefone, kad ji bendrauja su klasės berniukais, jis atimdavo iš jos telefoną ir ją dėl to mušdavo. Ji O. buvo sakiusi ne kartą, kad apie tai, kad K. prieš ją smurtauja ji pasipasakotų savo mamai, tačiau O. jai prasitarė, kad bijo apie pasisakyti savo mamai, o dėl ko, to nepaaiškindavo. 2020 m. gruodžio mėnesį, prieš pat Kalėdas, tikslios dienos neprisimena, vakare, tikslios valandos nežino, pas ją namuose buvo atėjusi O. adresu (duomenys neskelbtini). Joms būnant su O. atėjo ir jos draugas K. K. K. jai matant iš O. atėmė iš jos telefoną, ją rankomis pastūmė ir ji nukrito ant žemės, o K. su O. telefonu išėjo iš jos namų. Ji O. klausė ar jos nesusižalojo, O. sakė, kad sužalojimų tuo metu nepatyrė ir jai nieko neskauda. Taip pat prisimena dar vieną momentą, kad 2021 metų sausio mėnesį buvo pas O. namuose, tai galėjo būti sausio 11 d. Jai būnant O. namuose, ji buvo išėjusi su K. į laiptinę pasikalbėti. Po kurio laiko į namus grįžo O. ir verkė. Ji klausė jos, kas atsitiko. O. prasitarė, kad K. ją nustūmė nuo laiptų, O. galvoje rankomis čiuopė gumbą (guzą). O. sakė, kad K. ją nustūmė tyčia, dėl kokių priežasčių neminėjo. Ji paties to momento tikrai nematė, nes tuo metu buvo jos namuose ir jos ten laukė pareinančios. Taip pat prisimena, kad kai O. draugavo su K. jis jai buvo rašęs per Messenger žinutes, kad jeigu O. neišeis iš jos namų, tai jis išdaužys jos namų langą (t.2, b.l. 162-164). Apklausiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, tokias pat aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai parodė, kad ne kartą yra mačiusi kaip K. K. O. yra sutrenkęs, trankydavo per kojas, yra sudavęs delnu per veidą. Šių aplinkybių 2021 m. apklausos metu nepaminėjo, nes jos neklausė, buvo labai susijaudinusi (t.4, b.l. 56-57).

17. Liudytoja G. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad ji yra nepilnametės S. J. globėja. Jai buvo žinoma, kad S. turi draugę O. K., jos bendraudavo, kartu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2021 m. pavasarį, tai galėjo būti balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, vakare S. į namus grįžo su drauge O. Ji pakvietė mergaites pavakarieniauti. O. nieko nevalgė, atrodė pasimetusi, išsigandusi. O. jai prasitarė, kad jos buvęs draugas K. K. jai grasina, kad ji jo bijo, nes jis ją yra nustūmęs nuo laiptų, sulaužęs akinius ir sudaužęs telefoną. Ji O. pasiteiravo ar ji apie tai yra pasisakiusi savo šeimos nariams - mamai. O. sakė, kad mamai apie tai nieko nėra sakiusi, nes nenori mamos nervuoti, mama ilgai dirba ir nenori jos trukdyti. Ji O. drąsino sakydama, kad ji būtinai apie viską turi pasipasakoti savo mamai, turi nebijoti. Tą vakarą S. O. palydėjo į namus. Po to pokalbio su O. praėjus kuriam laikui, iš S. sužinojo, kad O. apie tai, kad buvęs vaikinas su ja negerai elgėsi ji prasitarė savo mamos draugui. Daugiau nieko apie tai nežino. Pati O., kai buvusi jos namuose jokių sužalojimų nerodžiusi. (t.2, b.l. 167-169). Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje G. B. nurodė, kad pamačius O. matėsi, jog ji sukaustyta, įbauginta. Pasiūlius vakarienę, jis sakė, kad draugauja su K., bet yra jo mušama, prigąsdinta apie tai nekalbėti, jis jai sudaužė akinius, telefoną, yra numetęs nuo laiptų, turėjo mėlynių. Sakė, kad tai vyksta seniai. Pasiūlius pasakyti mamai ir imtis priemonių sakė, kad bijo. Tą patį vakarą ji pasakė mamos draugui. S. (liudytojos globotinė) taip pat yra gavusi grasinimų telefonu iš K., jos net per (duomenys neskelbtini) bijojo pereiti. O. buvo kaip nesava, baimė akyse, kūno kalboje, įsitempusi. Liudytoja taip pat nurodė, kad S. kartą grįžo apipilta skysčiu, pasakojo, kad susitikimo su O. ir G. mokyklos stadione prie jų atsidūrė K. ir sakė, kad joms 5 min. išvykti iš (duomenys neskelbtini), jeigu ne – baigsis liūdnai, sakė, kad buvo K. apipilta, „iškoliota“ (t.4, b.l. 14-15).

18. Liudytojas M. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad D. Z. yra jo draugė, jie sugyventiniai, kartu gyvena apie 2 metus. Kartu gyvena ir jos nepilnametė dukra O. K. Jam buvo žinoma, kad D. dukra O. draugavo su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoju K. K. O. jam niekada nebuvo pasiskundusi, kad jos draugas K. būtų prieš ją smurtavęs ar kaip nors kitaip prieš ją nederamai ar negerai elgęsis. Buvo pastebėjęs, kad O. vis į namus grįždavo, tai ant kojų, tai ant rankų būdavo mėlynės, tačiau ji vis sakydavo, kad pati kur nors nugriuvo ir susižalojo. 2021 m. balandžio 18 d. 14 val. 36 min. jis iš O. į Messenger gavo pranešimą (laišką), kuriame O. jam rašė, kad K. prieš ją yra smurtavęs, tik ji bijojusi jam ir savo mamai D. apie tai prisipažinti, nurodydama, kad nenorėjusi nervinti savo mamos. Tą gautą laišką iš O. telefone Messenger persiuntė O. mamai D. Ir D. po to pasikalbėjusi su savo dukra ir nusprendė parašyti pareiškimą į policiją. Jis tos originalios žinutės neišsaugojęs, D. tą tekstą yra nusifotografavusi ir jos kopiją yra pateikusi prokuratūrai. (t.2, b.l. 101-103). Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje M. P. nurodė, kad ji man žinute parašė ir aš ėmiau jos klausinėti. Ji pasakojo apie sumušimus. Aš atvykau pas O., ji viską papasakojo, aš esu pastebėjęs mėlynes, ji sakė, kad viskas yra K., nors prieš tai ji neigdavo, kad tai smurtinių veiksmų pasekmės. Sakiau, negali kiekvieną dieną kristi akiniai, telefonai, vaikas bijojo prisipažinti. Sakė, kad tai darė K. O. veiksmai ir elgesys „žiauriai“ pasikeitė, ji nevalgo, neina į mokyklą, nenori eiti į parduotuves, nenori nei į pramogas eiti, nei ten, kur yra daugiau žmonių. Mėlynės atsirasdavo, kad buvo stumta nuo laiptų, buvo smaugiama, kaimynai matė kaip ją stumdė nuo laiptų. Ji turbūt norėdavo grįžti namo, gal vartodavo smurtą. Ji sakė, kad vartodavo smurtą tam, kad ji neitų namo ir būtų kartu su juo. Sužalojimai ir mėlynės būdavo ant rankų, šlaunų, suspaudimai ant kaklo, ar tai nuo bučinių žymės ar nuo smaugimo – nežinau, bet matydavau įspaudus ant kaklo. O. ir K. kartu matydavau (duomenys neskelbtini), jis ateidavo pas ją iki namų, iki buto. O. būsena šiuo metu prasta, kuo toliau, tuo prastėja, iki tol viskas buvo puikiausiai, visur keliaudavome, išvykos prie ežerų, o dabar to nenori, net į parduotuves eiti nenori, sako, nenori eiti ten, kur yra žmonių, ji niekur nenori, sėdi viena kambaryje (t.4, b.l. 15-16).

19. Liudytoja J. Z. duodama parodymus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Žino, kad jis jai sudaužė akinius, kirto per klupsčius, o po to ji bėgiodavo nuo jo, nes jis ją persekiodavo Ji pas P. buvo draugę, sakė, kad O. neišleidžia K. iš laiptinės. Jie buvo apie pietus mūsų laiptinėje, jie kalbėjosi, po kurio laiko atbėgo kaimynė P. iš trečio aukšto, sakė, kad K. muša O. Išėjau, o jie buvo šiek tiek žemiau nusileidę per aukštą, buvo susikibę. K. pasitraukė, sakė nieko. Ji jo pradėjo vengti, jeigu jis būdavo šiek tiek išgėręs, liepdavo sakyti, kad jos nėra namie. O paskutiniu metu jei pamatydavo jį einant, bėgdavo į namus. Su K. esu bendravusi tada, kai O. mama dirbdavo, ateidavo į laiptinę sėdėdavo foteliuose, ateidavo pas mus keletą kartų dienos metu. Jie prie kompiuterio sėdėdavo. Gyvenau tuo metu kartu su O. tame pačiame bute. K. pas O. ne dažnai ateidavo, bet kai būdavo šalta – daugiausiai sėdėdavo laiptinėje. Labai dažnai girdėdavau, paklausydavau prie durų, jis labai norėjo, kad ji eitų pas jį į namus, o ji neidavo, būdavo tokie kaip susistumdymai. Ji bijodavo gaudymo, manau, nuo to visko, gal tarp jų buvo dar ko daugiau, ko mes nežinom. Jai po akinių sudaužymo mačiau mėlynes ant kojų, sakydavo, kad pargriuvo. Labiausiai išsigando žiemą, kai jis prie laiptinės kur gyvena jos draugė buvo atėjęs, paėmė groteles ir metė į kaimynų langą (t. 4., b. l. 28-29).

20. E. K. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus. Tačiau, buvo apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdyje ir nurodė, kad jų draugystė iš pradžių man buvo graži, gal mergaitei po to pabodo K. ir ji ėmė jam meluoti, sakydavo, kad yra išvykusi, o būdavo kitose kompanijose, buvo užtikta, kad mašinoje su kitais. Ji norėdavo iki vėlumos pabūti pas mus, bet aš sakydavau, kad leidžiu būti tik iki 22 val., nes ji nepilnametė, keletą kartų esu nutvėrusi, kad ji įslinkdavo pas mus į namus per verandą, bet esu jos paprašiusi, kad ji išeitų. Kivirčų tarp jų nemačiau. Nesuprasdavau jos elgesio, kai ateidavo pas mus į svečius, K. prie kompiuterio sėsdavo, o ji guldavo į lovą ir eidavo miegoti, pastoviai būdavo pavargusi, nuvargusi. Būdavo keista, kad eina miegot svetimuose namuose. Buvo parūkanti. Nesigėdindavo parūkyti net man matant. Konfliktų nemačiau, nebūčiau to leidusi, kad sūnus jauną mergaitę „užkabintų“. O. man nepasakojo, kad sūnus netinkamai elgiasi, būčiau apibarusi K. O. pas mus šventė 2020 m. Jokio konflikto šventimo metu nebuvo. Aš išvykau 5 val. ryto į darbą, nieko nebuvo. Naujus metus po covid‘o sirgimo sutikom, o sausio 1 d. ėjau į darbą, todėl buvom blaivūs. O. man nesiskundė niekuo. Apie sudužusį telefoną ir akinius – nieko nežinau. Jis man nieko nesakė. Sūnus turėjo atskirą kambarį. Būdavo du įėjimai: iš kiemo ir iš lauko pusės įėjimai. O. būdavo pas K. kambary, tikrai ne viskas mums matydavosi, jie būdavo atskirai (t.4, b.l. 76).

21. Ikiteisminio tyrimo metu buvo kreiptasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyrių teismo medicininiam tyrimui atlikti. Iš 2021 m. liepos 16 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. K., gim. (duomenys neskelbtini), kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje bei odos nubrozdinimas kairės šlaunies išorinio paviršiaus srityje. Sužalojimai padaryti veikiant kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo ar atsitrenkiant į jį. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių morfologinių savybių aprašymo (neaprašyta kraujosruvos spalvinė charakteristika, neaprašyta nubrozdinimo paviršiaus savybės bei nubrozdinimo paviršiaus santykis su aplinkine oda), nėra galimybės nustatyti sužalojimų padarymo laiką. Nesant medicinos dokumentuose objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos detalaus aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (t.1, b.l. 125).

22. Teisėju kolegija įvertinusi nukentėjusiosios ir liudytojų duotus parodymus bei kitą pateiktą bylos medžiagą negali sutikti su apeliaciniame skunde keliamais argumentais. Skundžiamame nuosprendyje pirmos instancijos teismas, nustatydamas aplinkybes, pagrįstai nukentėjusiosios parodymus vertino kaip patikimus, nes nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo gana nuoseklūs, o apklausiama papildomai ikiteisminio tyrimo metu ji papildė ir detalizavo įvykių aplinkybes, kurios sutapo su jos nurodytomis aplinkybėmis 2021 m. gegužės 12 d. teiktuose parodymuose, kuomet ji tvirtino, jog yra nuolatos terorizuojama psichologiškai, emociškai, kad K. K. naudoja prieš ją smurtą, sistemingai baugina, grasina. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų ir bylos duomenų, K. K. sistemingai siekė kontroliuoti nukentėjusiąją ne tik naudodamas psichologinę prievartą, bet ir fizinį smurtą jos atžvilgiu. Konfliktinės situacijos įvykdavo tuo metu, kai K. K. siekdavo kontroliuoti ir sužinoti su kuo bendrauja, kur yra nukentėjusioji. K. K. sistemingai baugino ir grasino nukentėjusiajai, tai įrodo tiek nukentėjusiosios duoti parodymai dėl nuolatinio nuteistojo naudojamo psichologinio ir fizinio smurto, siekiant paimti jos telefoną su tikslu išsiaiškinti su kuo ji bendrauja. Nukentėjusioji parodė, jog K. K. jai vis kažką blogo padarydavo kai jam neduodavo savo telefono ar kai neišeidavo susitikti su juo. Ją smaugdavo, mušdavo. Grasinimų realumą patvirtina ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir liudytojos M. P. duoti parodymai, jog kai O. draugavo su K. jis jai buvo rašęs per Messenger žinutes, kad jeigu O. neišeis iš jos namų, tai jis išdaužys jos namų langą. Grasinimo įvykdymo faktą patvirtina byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas, kuriame matyti, kad 2020 m. spalio 31 d. 23.00 val. iki 2020 m. lapkričio 1 d. 07.00 val. laikotarpyje K. K. tyčia metalinėmis avalynės grotelėmis trenkė į D. Ž. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango stiklą ir jį išdaužė. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina nuteistojo siekį įbauginti ir kontroliuoti nukentėjusiąją bei patvirtina jo išreikštų grasinimų nukentėjusios atžvilgiu realumą.

23. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą patvirtino ir kiti M. P. duoti parodymai, kurie sutapo su nukentėjusios parodymais. Ji patvirtino, kad O. yra ne kartą pasakojusi, kad K. K. yra prieš ją smurtavęs, kad yra mačiusi mėlynes ant O. rankų, kojų ir veido, yra mačiusi kaip K. jai matant iš O. atėmė iš jos telefoną, ją rankomis pastūmė ir ji nukrito ant žemės, o K. su O. telefonu išėjo iš jos namų. Be to, 2021 metų sausio mėnesį būnant pas O. namuose, tai galėjo būti sausio 11 d. O. buvo išėjusi su K. į laiptinę pasikalbėti. Grįžus prasitarė, kad K. ją nustūmė nuo laiptų, O. galvoje rankomis čiuopė gumbą (guzą). Šios aplinkybės patvirtina, K. K. siekį sistemingai naudoti fizinį bei psichologinį smurtą prieš nukentėjusiąją.

24. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą patvirtina ir liudytojos S. J. duoti parodymai. Įvertinus liudytojus duotus parodymus, matyti, kad O. ne kartą yra jai sakiusi, kad K. K. ją smaugė, yra nustūmęs nuo laiptų, sudaužęs akinius ir mobilaus ryšio telefoną. Iš duotų parodymų matyti, kad nuteistasis siekė kontroliuoti O., grasino ne tik O., bet liudytojai. Be to, O. yra sakiusi, kad bijojo kažkur išeiti, prašydavo būti kartu su ja, buvo labai jautri, ji bijojo toliau gauti grasinimus iš K. K..

25. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą iš dalies patvirtino ir liudytojos V. P. duoti parodymai. Liudytoja nurodė, kad matė kaip K. K. šiurkščiai elgėsi su O. - paėmęs ją už plaukų timpteli, ranka ją pastumia. O. atrodė išsigandusi, slėpėsi už jos nugaros. Be to, nurodė, kad yra girdėjusi ne vieną kartą kaip jie bardavosi.

26. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą iš dalies patvirtino ir liudytojo M. P. duoti parodymai. Liudytojas nurodė, kad buvo pastebėjęs, kad O. vis į namus grįždavo, tai ant kojų, tai ant rankų būdavo mėlynės, tačiau ji vis sakydavo, kad pati kur nors nugriuvo ir susižalojo. Vėliau jam parašė, kad K. yra prieš ją smurtavęs, tačiau ji bijojusi jam ir savo mamai pasakyti. Be to, pažymėjo, kad O. labai pasikeitė, ji nevalgo, neina į mokyklą, nenori eiti į parduotuves, nenori nei į pramogas eiti, nei ten, kur yra daugiau žmonių. Ji sakė, kad vartodavo smurtą tam, kad ji neitų namo ir būtų kartu su juo. Sužalojimai ir mėlynės būdavo ant rankų, šlaunų, suspaudimai ant kaklo, ar tai nuo bučinių žymės ar nuo smaugimo – nežino, bet matydavo įspaudus ant kaklo.

27. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą iš dalies patvirtino ir liudytojos G. B. duoti parodymai. Liudytoja nurodė, kad O. jai prasitarė, kad jos buvęs draugas K. K. jai grasina, kad ji jo bijo, nes jis ją yra nustūmęs nuo laiptų, sulaužęs akinius ir sudaužęs telefoną. O. buvo kaip nesava, baimė akyse, kūno kalboje, įsitempusi.

28. Nukentėjusiosios parodymų patikimumą iš dalies patvirtino ir nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą D. Z. duoti parodymai. Liudytoja nurodė, kad apie smurtą jos dukros atžvilgiu sužinojusi iš M. P. O. jai prisipažino, kad K. K. pavydėdavo jos kitiems, neleisdavo jai bendrauti su kitais draugais. Prisipažino, kad K. K. akinius sudaužė ne stadione ir ne su kamuoliu, dukra pasakojo, kad jai nuteistais bandė atimti telefoną ir keliu pataikė jai į veidą, dėl to sudužo akiniai. D. Z. tomis dienomis matė, kad ties O. kaire akimi buvo nedidelė kraujosruva. Be to, dukra pasakė, kad jis yra ją nustūmęs nuo laiptų. Yra mačiusi ant dukros kojų kraujosruvas, dukra prisipažino, kad jas padarė nuteistasis. Dukra pasakojo, kad jai buvo grasinama labai negražiai, kuo ją padarys, jeigu jį paliks. Mano, kad dukra bijojo jai prisipažinti, todėl melavo. Nurodė, kad dukra po šių įvykių lankosi pas psichiatrus, geria antidepresantus, mokyklos nelanko, nes jaučia didelę baimę. Medikai sakė, kad gali būti taip, kad turėjo didelį sukrėtimą.