Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-93-185-2013

Teisėja Jolanta Raščiuvienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00493-2012-2

Procesinio dokumento kategorija 2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. vasario 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir nubaustas:

pagal BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., skirtos bausmės subendrintos daliniu bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. birželio 7 d., apie 15.15 val., prie pastato, esančio Panevėžyje, Aukštaičių g. 4, slapta pagrobė svetimą turtą - I. U. priklausantį dviratį 1300 Lt vertės.

A. B. nuteistas ir už tai, kad 2012 m. birželio 15 d., apie 17.50 val., Panevėžyje, Respublikos g. 63, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsibrovė į tarnybines VĮ „Valstybės žemės fondas“ administracijos patalpas ir iš antrame pastato aukšte esančių salės patalpų, kabineto Nr. 210, slapta pagrobė svetimą VĮ „Valstybės žemės fondas“ priklausantį turtą, geodezinius instrumentus – kipregerį 300 Lt vertės, teodolitą 200 Lt vertės, nivelyrą 100 Lt vertės, 3 busoles bendros 150 Lt vertės, viso pagrobė svetimą turtą bendros 750 Lt vertės.

A. B. pateikė dar vieną apeliacinį skundą (2 t., b.l. 55), kuriame nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės pateikti papildomą apeliacinį skundą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. B. neginčija savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., sutinka su paskirtos bausmės rūšimi, tačiau prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę mažinti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 1999 m. kovo 25 d. nuosprendžiu vadovaujantis 1961 m. Baudžiamojo kodekso 26 str. 1 d. 2 p., pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Asmenys, pagal senąjį baudžiamąjį kodeksą pripažinti itin pavojingais recidyvistais, po naujojo 2000 m. Baudžiamojo kodekso įsigaliojimo, laikomi pavojingais recidyvistais (2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. IX-1162 9 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, apeliantas padarė du tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnis). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. B. jau yra teistas už analogiškas veikas nuosavybei, tačiau tai neturėjo jokios įtakos nuteistojo neigiamai orientacijai pakeisti. Baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už smulkų svetimo turto pagrobimą. Nedirba ir iš byloje esančios darbo biržos pažymos (b.l. 1 t., 187) matyti, kad darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius. Teismas įvertino A. B. apeliaciniame skunde paminėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs abu nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar labiau švelninti bausmes dėl šios aplinkybės nėra pagrindo. Nuteistojo atsakomybę pagal BK 178 str. 2 d. sunkina tai, kad ją padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes, teismo už nesunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, o už apysunkį nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, lygi sankcijoje nustatytam jos trukmės vidurkiui, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 56 str. 2 d. nuostata įpareigoja teismą pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skirti griežtesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę, tačiau, nesant prokuroro ar nukentėjusiųjų skundų, pabloginti nuteistojo padėties apeliacinės instancijos teismas negali (BPK 320 str. 4 d.). Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo nepažeidė.

Motyvuodamas bausmių skyrimą, teismas nenurodė, kad A. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo iš anksto suplanuotos, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas švelninti bausmę šiuo motyvu.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.