- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-02
- Bylos Nr.
- I1-8133-423/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00500-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 12 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas iki visiško žalos išmokėjimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 11-13), procesiniame dokumente „Atsikirtimas <...>“ (b. l. Nr. 55-56) (toliau – ir skundas) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jam nustatyta (duomenys neskelbtini) infekcija, 2018 m. spalio 4 d. paskirtas gydymas, kurio nutraukimas negalimas, nes, nutraukus gydymą, paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tampa neveiksmingi. Atliekant bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjime (toliau – ir Alytaus kalėjimas, ir Įstaiga), laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. kovo 13 d., t. y. 39 dienas, jis nebuvo aprūpintas vaistais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Po ilgo laiko tarpo nevartojimo draudžiama vaistus vartoti, jie tampa neveiksmingi, o vartojimas tik blogina sveikatą, todėl 2024 m. kovo 13 d. atneštų vaistų atsisakė. Jis kreipėsi į pareigūnus raštu, prašydamas skubios medikų pagalbos (be registracijos), jam 2024 m. kovo 1 d. ir 2024 m. kovo 4 d. buvo atsakyta, kad gydytojo konsultacija dėl (duomenys neskelbtini) infekcijos buvo suteikta 2024 m. vasario 28 d., o dėl vaistų neva jis nesikreipė. Jis 2024 m. kovo 4 d. prašymu prašė pratęsti vaistus nuo (duomenys neskelbtini), tačiau ir po šio prašymo vaistai nebuvo skiriami. Atsakovas neužtikrino gydymo jam skirtais vaistais 39 dienas, todėl jis patyrė fizinių nepatogumų, diskomfortą, sveikatos pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus. Alytaus kalėjime nėra kvalifikuoto psichiatro, infektologo ar kitos profesijos kvalifikuoto medicinos darbuotojo, be registracijos medicinos paslaugų esami gydytojai neteikia, užsiregistravus gydymo paslaugų tenka ilgai laukti. Nurodė teismų praktiką, patvirtinančią, kad jau ne pirmą kartą būtini vaistai Įstaigoje jam neišduodami. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus kalėjimas) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 17-20) nurodė, kad Alytaus kalėjime yra teikiamos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Pareiškėjo ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai patvirtina, kad paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) infekcijos gydymui skirti vaistai jam buvo išduoti 2023 m. lapkričio 6 d. (trijų mėnesių kursui), vaistų turėjo užtekti iki 2024 m. vasario 3 d. Pareiškėjui 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. vasario 28 d. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo konsultacijos, tačiau pacientas neinformavo nei gydytojo, nei bendrosios praktikos slaugytojos apie pasibaigusius (duomenys neskelbtini) infekciją gydančius vaistus. Asmens sveikatos istorijoje pažymėta, kad 2024 m. kovo 13 d. bendrosios praktikos slaugytoja bandė išduoti gydymui paskirtus vaistus, bet nuteistasis jų atsisakė, buvo piktas, kalbėjo pakeltu tonu. 2024 m. kovo 18 d. pareiškėjui suteikta planinė gydančio gydytojo konsultacija, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad apie mėnesį nevartoja ir atsisako imti gydymui skirtus vaistus. Pareiškėjas buvo nukreiptas gydytojo infektologo konsultacijai, kuris įvertinęs medicinines indikacijas 2024 m. kovo 28 d. koregavo medikamentinį gydymą. Pareiškėjui vaistai (duomenys neskelbtini) infekcijos gydymui yra išrašomi nuo 2020 m. rugsėjo 11 d., todėl vaistų išdavimo tvarka pacientui yra žinoma. Praeityje tokio tipo problemos iškilusios nebuvo, pareiškėjas vaistus ateidavo pasiimti laiku, pats. Pirminės sveikatos priežiūros skyriuje 2024 m. kovo 4 d. gautas pareiškėjo prašymas pratęsti medikamentinį gydymą nuo nugaros skausmo (vaistas (duomenys neskelbtini) 300 mg), bet tai ne nuo (duomenys neskelbtini) infekcijos. Pažymėjo, kad pacientai patys turi rūpintis savo sveikata ir laiku kreiptis į sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojus dėl medicininių paslaugų suteikimo, į gydantį gydytoją – dėl paskirtų vaistų pratęsimo, nes tik pats pacientas žino, kiek vaistų jis turi ir iki kada turimų vaistų jam turi pakakti. Pareiškėjas dėl negautų vaistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi 2024 m. kovo 12 d. ir 2024 m. kovo 14 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba 2024 m. kovo 18 d. pateikė atsakymą. Pareiškėjo prašymų dėl registravimo pas medikus ar skubaus patekimo pas medikus dėl vaistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ginčo laikotarpiu nebuvo gauta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje, kiekvieną vakarą bendrosios praktikos slaugytoja nuteistiesiems dalino vaistus, todėl pareiškėjas turėjo realią galimybę kreiptis į medicinos darbuotoją dėl pasibaigusių jam išrašytų vaistų, tačiau nesikreipė. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų emocinių sunkumų nesikreipė. Atsakovo veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų (neveikimo), nes dėl vaistų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išdavimo pareiškėjas nei į pareigūnus nei į medikus nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepagrindė prašomos priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos dydžio, todėl prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus pataisos namuose nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. kovo 13 d. dėl, jo nuomone, neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. jam paskirtų būtinų vaistų neišdavimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnio 1 dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą (izoliavimą iki trisdešimt parų), teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1914/1R-427 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašo (toliau – ir Sveikatos priežiūros teikimo aprašas) 6 punkte nurodoma, kad pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientams teikiamos laisvės atėmimo vietose. Šias paslaugas pacientams teikia Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros specialistai.
(duomenys neskelbtini) ligos diagnostiką, epidemiologinę priežiūrą, asmenų, kuriems yra nustatyta (duomenys neskelbtini) liga, nukreipimą konsultacijoms ir gydymui, gydymo antiretrovirusiniais (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) vaistais tęstinumą, prevencinių priemonių taikymą laisvės atėmimo įstaigose reglamentuoja Žmogaus imunodeficito viruso nešiojimo ir žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos, epidemiologinės priežiūros bei gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-267 (toliau – ir Aprašas). Aprašo 9 punkte nurodoma, kad asmenų, kuriems yra nustatytas (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) liga, ambulatorinę asmens sveikatos priežiūrą vykdo Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus specialistai. Pacientui specifinį gydymą (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) ligos skiria LAVL ar kitos asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas infektologas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta (duomenys neskelbtini) ligos diagnostikos bei ambulatorinio gydymo tvarka (Aprašo 12 p.).
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-384 patvirtintą Žmogaus imunodeficito viruso ligos diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas) visiems (duomenys neskelbtini) užsikrėtusiems pacientams, kai pacientai yra pasiruošę ir motyvuoti pradėti gydymą, skiriama antiretrovirusinė terapija (toliau – ir (duomenys neskelbtini)); pacientai prieš jiems skiriant (duomenys neskelbtini) informuojami apie būtinybę laikytis griežto vaistų vartojimo režimo, apie vaistų nepageidaujamas reakcijas, gydymo nepertraukiamumą, viruso atsparumo vaistams vystymosi grėsmę (Tvarkos aprašo 7 p.). Gydant suaugusiuosius, be kita ko, vertinamas (duomenys neskelbtini) veiksmingumas ir nepageidaujamas poveikis, tuo tikslu periodiškai atliekami tyrimai, nurodyti Užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) pacientų priežiūros schemoje (Tvarkos aprašo 3 priedas); (duomenys neskelbtini) užsikrėtę asmenys stebimi visą gyvenimą, vadovaujantis Užsikrėtusių (duomenys neskelbtini) pacientų priežiūros schema (Tvarkos aprašo 3 priedas) (Tvarkos aprašo 14, 24 punktai).
Minėtų teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad Įstaigos sveikatos priežiūros specialistai privalo stebėti (duomenys neskelbtini) užsikrėtusius asmenis, užtikrinti tinkamą, nepertraukiamą gydymą, vertinant (duomenys neskelbtini) veiksmingumą ir nepageidaujamą poveikį.
Pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu jam, kaip (duomenys neskelbtini) infekcija sergančiam asmeniui, nebuvo išduoti gydytojo paskirt būtini gydymui vaistai.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) infekcija ir skirta antiretrovirusinė terapija antiretrovirusiniais (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) vaistais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), toliau kartu – ir (duomenys neskelbtini) vaistai), kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. kovo 13 d. pareiškėjas (duomenys neskelbtini) vaistų negavo. Atsakovas nurodo ir bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gydymui pagal elektroninį receptą pareiškėjui (duomenys neskelbtini) vaistai buvo išduoti 2023 m. lapkričio 6 d. (trijų mėnesių kursui), jų turėjo užtekti iki 2024 m. vasario 3 d. (2024 m. kovo 13 d. Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas; b. l. 5; toliau – ir Medicinos išrašas).
Atsakovo teigimu, pacientai patys turi rūpintis savo sveikata ir laiku kreiptis į sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojus dėl medicininių paslaugų suteikimo, į gydantį gydytoją – dėl paskirtų vaistų pratęsimo, nes tik pats pacientas žino, kiek vaistų jis turi ir iki kada turimų vaistų jam turi pakakti. Taip pat atsakovas teigia ir pateikia įrodymus, kad pareiškėjui 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. vasario 28 d. buvo suteiktos vidaus ligų gydytojo konsultacijos (b. l. 29, 30), tačiau nei gydytojo, nei bendrosios praktikos slaugytojos apie pasibaigusius (duomenys neskelbtini) gydančius vaistus pareiškėjas sveikatos priežiūros specialistų neinformavo. Pareiškėjas šį teiginį vadina melagingu, teigia, kad 2024 m. vasario 9 d. konsultacijos metu sakė, jog vaistai pasibaigę (b. l. 55-56).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko uždaro tipo bausmės atlikimo vietos kamerų tipo patalpoje. Pagal Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d įsakymu Nr. 1R-444, 42-55 punktus jam nebuvo leidžiama su savimi turėti (duomenys neskelbtini) vaistų. Iš į bylą pateikto Lietuvos kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2024 m. gegužės 7 d. rašto Nr. PPV-26-418 (b. l. 24-26; toliau – ir Raštas) matyti, kad kiekvieną vakarą bendrosios praktikos slaugytoja dalindavo gydytojo paskirtus vaistus kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems. Todėl atsakovas turėjo galimybę ir pareigą stebėti, kiek pareiškėjui paskirtų (duomenys neskelbtini) gydančių vaistų pakaks bei užtikrinti pareiškėjo gydymo nepertraukiamumą (pvz., pasiūlyti kreiptis dėl paskirtų vaistų pratęsimo).
Kita vertus, nors, atsakovo teigimu, dėl (duomenys neskelbtini) vaistų pratęsimo pareiškėjas nebuvo kreipęsis, tačiau iš Rašto (b. l. 24-26) turinio ir bendrosios praktikos slaugytojos įrašo Asmens sveikatos istorijoje (b. l. 31) matyti, kad 2024 m. kovo 13 d. bendrosios praktikos slaugytoja bandė išduoti pareiškėjui paskirtus (duomenys neskelbtini) gydančius vaistus, tačiau šis atsisakė juos imti. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) vaistai pareiškėjui buvo siūlomi, nors jis, atsakovo teigimu, nebuvo kreipęsis dėl vaistų pratęsimo.
Akcentuotina, kad sveikatos priežiūros specialistai mato pareiškėjui diagnozuotas ligas ir paskirtų vaistų terminą. Šią aplinkybę patvirtina Medicinos išrašo (b. l. 5) turinys, kuriame nurodoma, iki kada pareiškėjui (duomenys neskelbtini) vaistų turėjo pakakti. Akivaizdu, kad pareiškėją konsultuojantis gydytojas 2024 m. vasario 9 d. konsultacijos metu galėjo ir privalėjo matyti pareiškėjui diagnozuotas ligas, paskirtus vaistus, įvertinti grėsmę dėl gydymo (duomenys neskelbtini) vaistais nepertraukiamumo. Todėl aplinkybė, jog 2024 m. vasario 9 d. gydytojo konsultacijoje pareiškėjas nenurodė apie pasibaigusius (duomenys neskelbtini) vaistus, nepaneigia atsakovo pareigos užtikrinti (duomenys neskelbtini) užsikrėtusio asmens tinkamą bei nepertraukiamą gydymą.
Atsakovas tik deklaratyviai nurodė, kad pats pareiškėjas atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose, turėjo imperatyvią pareigą kreiptis į gydytoją dėl paskirtų (duomenys neskelbtini) vaistų pratęsimo, tačiau šių motyvų nepagrindė konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, todėl minėti argumentai, įvertinus tai, kad vaistus dalino bendrosios praktikos slaugytoja, kad vaistai buvo siūlomi ir dėl jų pratęsimo pareiškėjui nesikreipus, vertintini kaip subjektyvi atsakovo nuomonė ir atmestini kaip nepagrįsti.
Be to, nors 2024 m. kovo 13 d. Medicinos išraše nurodoma, kad dėl tolimesnio vaistų išdavimo pacientas nesikreipė, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024 m. kovo 4 d. prašymu (b. l. 65) buvo kreipęsis į atsakovą, be kita ko, prašydamas pratęsti ir vaistus nuo (duomenys neskelbtini). Todėl byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nepakankamai atidžiai ir rūpestingai stebėjo (duomenys neskelbtini) užsikrėtusio asmens (pareiškėjo) gydymo eigą, todėl jam nebuvo užtikrinta tinkama ambulatorinė priežiūra ir gydymo (duomenys neskelbtini) vaistais nepertraukiamumas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat akcentuojama, kad teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens teises į tinkamas bausmės atlikimo sąlygas (žr. pvz., LVAT 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-370-858/2016; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-552-2158/2013).
Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. kovo 13 d. buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti tinkamą ambulatorinę priežiūrą ir nepertraukiamą gydymą (BVK 90 str. 1 d., Aprašo 9 ir 12 punktų pažeidimas). Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas patyrė papildomų fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, ko nebūtų atsitikę, jei jis Alytaus kalėjime būtų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sąlygomis.
Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus kalėjime nėra kvalifikuoto psichiatro, infektologo ar kitos profesijos kvalifikuoto medicinos darbuotojo, be registracijos medicinos paslaugų esami gydytojai neteikia, užsiregistravus gydymo paslaugų tenka ilgai laukti. Šie argumentai, pareiškėjui jų nedetalizavus, nepateikus įrodymų, kada konkrečiai jam kreipiantis nebuvo suteiktos psichiatro, infektologo ar kitos profesijos kvalifikuoto medicinos darbuotojo konsultacijos, kiek ilgai gydymo paslaugų teko laukti užsiregistravus, laikytini pernelyg deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniais nepatogumais, diskomfortu, sveikatos pablogėjimu, dvasiniais išgyvenimais. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką panašaus pobūdžio bylose nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį (pažeista pareiškėjo teisė gauti tinkamą ambulatorinę priežiūrą ir nepertraukiamą gydymą), trukmę (39 dienos), pareiškėjo sveikatos būklę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, atsižvelgus į EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, į Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą teismas įvertina 200,00 Eur suma, kuri priteistina iš atsakovo.
Pareiškėjas prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (priteistos neturtinės žalos išmokėjimo).
CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį procesinių palūkanų skaičiavimo terminas yra nuo bylos iškėlimas teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis LVAT praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.), 5 procentų dydžio metinės palūkanos yra priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-3550/2011). Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo ir tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti (žr., pvz., LVAT 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-480-520/2023, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-756-2195/2010).
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad nagrinėjama administracinė byla teisme buvo iškelta Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi (b. l. 15). Atitinkamai, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. balandžio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. B. skundą dalyje tenkinti.
Priteisti R. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200,00 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.