Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. G., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1995-06-16 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 16 str. 2 d., 146 str. 3 d., 235 str., 42 str. ir nuteistas 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, 2008-02-07 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 253 str. 1 d. ir nuteistas 35 paroms arešto, bausmę atlikęs. 2008-11-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. 2009-02-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir nuteistas 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Paskirta bausmė vadovaujantis 63 str. 4 d., 9 d. subendrinta su 2008-11-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė nustatyta 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, 2009-04-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi 2009-02-24 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-02-07 ir 2008-11-18 Klaipėdos m. apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė nustatyta 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 m., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 138 str. 2 d. 10 p., 145 str. 2 d., 129 str. 2 d. 10 p.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2007 m. spalio 17 d., apie 9 val. 30 min., J. G., pristatytas į Klaipėdos miesto ketvirtojo policijos komisariato, esančio Taikos pr. 117, Klaipėdoje, budėtojų dalies patalpas dėl E. R. pranešimo policijos įstaigai dėl tą pačią dieną atliktų nusikalstamų veiksmų prieš E. R., už ką 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, E. R. ir P. R. pasakydamas „ateitis parodys, su visa šeima susitvarkysiu“, o P. R. asmeniškai pasakydamas „o tave užversiu į konteinerį ir padegsiu“, 2007 m. lapkričio 13 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), užstodamas kelią laiptais lipančiam P. R., piktai pasakydamas „tu, paskūda, tavo dienos suskaičiuotos, žinosi, senas ožy, ką teisme kalbėti“, 2008 m. balandžio 18 d., apie 9 val. 30 min., prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) namo ketvirtą laiptinę, po to, kai užpuolė nukentėjusįjį P. R. ir sudavęs smūgius šiam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu, nukentėjusiajam P. R. pasakydamas „čia tau dar ne viskas, būsi įmestas į konteinerį ir sudegintas“, 2009 m. spalio mėnesio antroje pusėje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės ketvirtajame aukšte prie savo buto Nr. (duomenys neskelbtini), užsipuldamas laiptais lipančias E. R. bei R. R., klausdamas „kodėl neduodat ramiai gyventi?“, išreikšdamas savo nepasitenkinimą bei pasakydamas joms „jūsų dienos suskaičiuotos“, kaltinamasis J. G. sistemingai baugindamas, vartodamas psichinę prievartą, terorizavo P. R., E. R. ir R. R., grasindamas P. R. padegti bei padaryti kitokią pavojingą veiką nukentėjusiųjų gyvybei ir sveikatai.

Be to, J. G. 2008 m. gruodžio 8 d., apie 18 val. 50 min., prie vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“, Žardininkų g. 10, Klaipėdoje, keršydamas už tai, kad nukentėjusioji E. R. dėl jo nusikalstamų veiksmų 2007-10-17 kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, liudijo prieš jį byloje, kurioje 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y. dėl nukentėjusiosios piliečio pareigų vykdymo, užpuolė ir tyčia ne mažiau kaip keturis kartus smogė medine lazda E. R. į įvairias kūno vietas, padarė nukentėjusiajai viršutinių 13 ir 22 dantų lūžimą su kraujosruvomis lūpų gleivinėje, dešiniojo stipinkaulio distalinio galo lūžimą, poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, muštinę žaizdą dešinės blauzdos apatinio trečdalio išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimus dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje bei kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Dėl stipinkaulio lūžimo E. R. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, J. G. 2009 m. gruodžio 29 d., antroje dienos pusėje po 15 val. 40 min., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytas, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, keršydamas už tai, kad nukentėjusioji E. R. dėl jo nusikalstamų veiksmų 2007-10-17 kreipėsi į policiją, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, liudijo prieš jį byloje, kurioje 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas, t. y. dėl nukentėjusiosios piliečio pareigų vykdymo, užpuolė E. R., pavartodamas fizinį smurtą, elastingu apvaliu daiktu, galimai virve, suspaudė nukentėjusios kaklą ir taip ją smaugė, padarydamas E. R. bendrinės miego arterijos įtrūkimą dešinėje, dėl to nukentėjusioji užduso ir mirė, tai yra nužudė E. R., o jos lavoną paslėpė užkasęs (duomenys neskelbtini) namo ketvirtos laiptinės rūsio šiluminės trasos patalpose.

Kaltinamasis J. G., atsisakydamas teisme duoti parodymus, tačiau sutikdamas atsakyti į pateiktus klausimus, dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino kaltu, teigdamas, jog nei vienam iš nukentėjusiųjų negrasino ir jų neterorizavo. Dėl 2007-10-17 konflikto su E. R. buvo nuteistas, po to su nukentėjusiaisiais nebendravo ir jiems negrasino. Abejoja, ar E. R. buvo sumušta beisbolo lazda ir ar iš viso toks įvykis buvo. Abejojąs ir dėl E. R. nužudymo bei nežinąs, kas tai padarė. Už ką anksčiau buvo nuteistas, yra parašyta kaltinamajame akte. Koridoriuje E. R. apipylęs dažais ir įspyręs jai vieną kartą į sėdmenis dėl keliamo triukšmo. Dažus panaudojęs kaip pasityčiojimo priemonę. Taip padaręs todėl, kad jie, viršuje gyvenantys kaimynai, tyčiojosi iš jo keldami triukšmą. Tai prasidėjo 2006 metų vasarą. Iki tol jų santykiai buvo geri. Savo kaltę pripažino, už tai buvo nuteistas. Prašęs kaimynų netriukšmauti tris kartus. Kaimynai viską neigė ir galvojo, kad yra nesveikas. Įsitikinęs, kad triukšmavo kaimynai R. Ten nebuvo paprastas triukšmas, nes ten bildėdavo, lakstydavo, mėtydavo daiktus ant grindų. Kaimynai kreipėsi į policiją, prokuratūrą. Jis niekur nesikreipė, nes galvojęs, kad nesusipratimai išsispręs savaime. Yra kaimynų, kurie girdėjo R. keliamą triukšmą. Jie daužydavo ne sieną, o belsdavo į grindis. Namo pirmininkė gyveno kitur ir triukšmo negirdėjo. Jis su pirmininke kalbėjęs, sakęs, kad yra triukšmaujama, bet pareiškimą rašyti atsisakęs. Nukentėjusieji ir kaimynai jį apkalba iš pavydo, nes jis gyvenąs geriau nei jie. Jis nei grindų, nei sienų nedaužydavo, muziką leisdavo garsiai, bet niekas nesiskundė. Dėl šuns kaimynė jį taip pat apkalba norėdama dėmesio sau ir iš pavydo. Automobilį ji statydavo prie įėjimo, ir jis negalėdavo normaliai praeiti. Pripažįstąs, kad yra išleidęs jos automobilio padangų orą. Buvo konfliktas su M. S. Ji mosikavo lazda ir dėl to susistumdė. 2009 metų gruodžio 29 d. diena niekuo nesiskyrė iš kitų. Jis laukęs svečių, taip pat ir sūnaus, bet niekas neatėjo, todėl šventęs vienas. Kieno sandėliukas po laiptais buvo, nežinąs. Kur buvo sužalota ranka, nepamena, nes tokiomis smulkmenoms reikšmės neteikia.

Sodo sklypo neturėjo. Dirbo įvairius darbus, kasė duobes Lėbartų kapinėse, dirbo dažytoju ir kitus atsitiktinius darbus. Duobkasiu dirbęs 2006 metais. Sukasdavo daržus, jeigu kas nors paprašydavo. Savo kastuvo neturėjo. Kasant duobes, kastuvus duodavo žmonės. Paimant kastuvą iš sandėliuko jo nebuvo, todėl nežino, iš kur kastuvas buvo paimtas. Jo rūsys Nr. 55 buvo toliau nuo laiptų. Sandėliukas po laiptais yra ne jo. Jam nežinoma, ar tuo sandėliuku naudojosi jo tėvas. Šunį – šarpėjų – vedžiojosi visur, pririšdavo jį prie parduotuvės, prie rūsio, tačiau šuo patekti į rūsį niekam netrukdė.

Nukentėjusysis P. R., apklaustas teisme, parodė, kad su kaltinamuoju gyveno vienoje laiptinėje. Su žmona važiavo į kaimą. Leidžiantis laiptais, kaltinamasis patykojęs jų, atsidaręs duris pradėjęs priekaištauti dėl keliamo triukšmo. Jis klausęs J., kodėl jis taip kalba, nes savo bute su žmona gyveno tyliai, niekas nesiskundė dėl jų. Name pragyveno 30 metų, jokio konflikto su kaimynais, kaltinamuoju ar jo artimaisiais nebuvo. Konfliktai ir barniai būdavo tik pas juos, kai kaltinamojo tėvas grįždavo girtas, būdavo, kad jį išsiveždavo policija. Nuo jų barnių skambėdavo visas namas. Dėl triukšmavimo policijos nei karto nekvietė. Jis pasakęs, kad gal kaimynai beldžia už sienos ar kaimynų vaikas skambina pianinu, tačiau J. griežtai pasakė, kad nieko nenori žinoti, o jį su žmona pamokys. Kodėl J. G. ėmė reikšti nepasitenkinimą, jam nežinoma ir nesuprantama, nes tam nebuvo jokio preteksto. Jam buvo žinoma J. G. praeitis. Ateidavo jo tėvukas ir prašydavo paskolinti pinigų iki pensijos. Tėvas pasiguosdavo, kad nežino ką daryti, nes sūnus dingdavo savaitėms. Tada kaltinamajam galėjo būti 25-26 metai. Kaltinamasis niekada nėra dirbęs. Buvo žinoma, kad jis teistas ir linkęs nusikalsti. Iki spalio 17 d. jokių problemų su kaltinamuoju neturėję.

2007 m. spalio 17 d., apie 9 val. ryto, išėjęs į kiemą prie automobilio. Ruošiantis važiuoti, paskambino žmona, verkdama pasakė, kad J. apipylė ją dažais, suspardė. Parbėgęs namo manęs, kad žmona kruvina, tačiau suprato, kad jai plaukai, megztinis buvo apipilti dažais. Buvo išbėgęs kaltinamojo tėvas, bet jis griebė tėvui už kaklo reikalavo nesikišti. Iškvietė policiją, po to apklausė tyrėja. Policijoje, einant koridoriumi, J. G. pasakęs, „kad laikas parodys, kad sudegins, kad visą šeimą pakas, įmes į konteinerį“. Po teismo jis vėl užsipuolė laiptinėje, sakydamas „tu, paskūda, žinosi, ką kalbėti teisme, tai ne viskas, tu krisi, tu sudegsi“ ir kitokiais žodžiais grasindamas susidoroti. Dėl tokių grasinimų su žmona buvo išsigandę, kėlė mintis apie buto pakeitimą ir išsikraustymą gyventi kitur.

Lapkričio mėnesį konfliktas kilo ryte, nešant šiukšles. Konteineriai yra pastatyti Žardininkų gatvėje apie 30-40 metrų nuo namo. Jis visada išvesdavo šunį pasivaikščioti. Kieme, prie laiptinės durų, prasilenkiant jis trenkė smūgį per galvą, suplėšė megztinį, suspardė. Mušdamas jis sakė, kad tu žinosi, kaip reikia teisme sakyti. Žmona, pamačiusi per langą, kas vyksta, iškvietė policiją ir vėl jį išvežė. Tai galėjo būti apie 9 val. ryto. Spalio ar lapkričio mėnesį, dukrai su motina einant į parduotuvę, J. G. joms grasino, aiškindamas, kad su jomis taip pat susidoros. Parėjusios sakė, kad laiptinėje J. G. joms pareiškė, jog dienelės suskaitytos. Dukra pradėjo bijoti ir prašydavo jo, kaimynės draugės palydėti iki stotelės. Kaltinamasis sekdavo, kada išeiname iš buto. Balandžio 6 d. buvo žmonos gimtadienis, o balandžio 5 d. einant į darbą prie durų rado padėtą vainikėlį. Prie mašinos, pėsčiųjų take taip pat buvo padėtas vainikėlis. Manąs, kad tai buvo kerštas dėl teismo. Jis pyko dėl to, kad pavadinęs jį vagimi ir netikėliu. 2008 m. gruodžio mėnesį J. G. prie darželio užpuolė ir sumušė žmoną, matė ją sumuštą. Žmona sakiusi, kad ją mušė beisbolo lazda. Žmonai buvo sulaužyta ranka, išmušti dantys, sužalota nugara ir petys. Iš žmonos nieko nepaėmė, nors turėjo telefoną, piniginę. Kad žmona buvo sužalota, matė ir kaimynė M. Žmona be jokių abejonių tvirtino, kad ją sumušė J. G., nes jį atpažino. Ikiteisminis tyrimas dėl žmonos sužalojimo buvo nutrauktas dėl jam nesuprantamų priežasčių.

2009 m. gruodžio 29 d. su žmona buvo išvažiavęs į kaimą, tvarkė sodybą. Grįžę apie 14-14.30 val. sutikę kaimynę M., išeinančią iš rūsio. Jos juokais paklausęs, ar jai nebaisu ten vienai vaikščioti, nes kaltinamojo tėvas turėjo sandėliuką po laiptais. Ji pasakė, kad „tas banditas išėjo su šunimi“. Apie 15 val. žmona išėjo į parduotuvę. Pradėjus temti, apie 16-16.30 val., jai paskambinęs, bet telefonas buvo ne ryšio zonoje. Skambinęs nuolat, taip pat giminėms, sūnui, į policiją, ligonines. Po to kreipėsi į policijos paieškų skyrių. Klausiamas apie įtariamus asmenis, pasakęs, kad grasino kaimynas J. G. . Po to su sūnumi patys pradėjo ieškoti dingusios žmonos. Parašė pareiškimą prokuratūrai dėl J. G. grasinimų. Susirinkus visai giminei, galvoję, ką daryti. Važiavo pagalbos pas aiškiaregę. Ji pasakė, kad prie raudonų durų, prie įėjimo yra lavonas. Aiškiaregė padėjo. Žmonos kūną rado 2010 m. vasario 3 d. namo laiptinės rūsyje. Iki vasario pradžios rūsyje žmonos ieškojo ir rūsyje, tačiau toje vietoje, kur buvo rastas užkastas žmonos kūnas – šiluminėje trasoje, jis nebuvo ir ten neieškojo. Ten grindys nebuvo išbetonuotos, buvo smėlis. Žinąs, kad žmona prieš užkasant buvo pasmaugta. Jis ir šeima patyrė didžiulę moralinę traumą, gyvenimas tapo nepilnavertis. Ieškinį reiškia kartu su dukra, jį sudaro laidotuvių, paminklo išlaidos, moralinė žala. Prašo priteisti iš kaltinamojo 211232,44 litų.

Nukentėjusioji R. R., apklausiama teisme, paaiškino, kad 2009 m. spalio mėnesį su mama eidamos į prekybos centrą susitiko su kaltinamuoju J. G. laiptinėje. Jis pasakė, kad jų dienos suskaičiuotos. Jos tai supratusios kaip tiesioginį grasinimą, nes supratusios, kad J. G. gali pavartoti smurtą ir pasekmės gali būti liūdnos. Kadangi buvo tik žodinis grasinimas, todėl policijos ir nekvietė.

Ji gyvenau su mama kartu nuo 2007 metų liepos mėnesio. Iki 2007 m. kartu negyveno apie 10 metų. Kai kaltinamasis buvo vaikas, tai jokių problemų ir konfliktų su juo nebuvo. Kaltinamojo agresija prieš tėvus prasidėjo nuo 2007 metų. Ji nežinanti priežasčių, dėl kurių kaltinamasis tapo agresyvus tėvų atžvilgiu. Kaltinamasis 2007 m. spalio mėnesį, ėjusią paimti laikraščių mamą užpuolė laiptinėje, apipylė dažais, spardė. Ji tuo metu buvo namie, paskambino tėvui, iškvietė policiją. Pati policijoje nebuvo ir negirdėjo kaltinamojo grasinimų tėvams. Už padarytą nusikaltimą J. G. buvo nuteistas. Automobilis buvo sudegintas praėjus kelioms dienoms po teismo. Automobilis buvo padegtas naktį. Tėvas nieko nematė, bet manė, kad tai kaltinamojo darbas.

2008 m. gruodžio mėnesį mama buvo užpulta ir beisbolo lazda sumušta prie darželio „Pagrandukas“. Mamai buvo sulaužytas stipinkaulis, išmušti dantys, sulaužyta ranka. Mama sakė, kad tai J. darbas. Mama suvokė, kad tai buvo kaltinamojo kerštas dėl to, jog ji skundėsi dėl padaryto nusikaltimo. Žinojo, kad byla dėl šio atvejo buvo nepagrįstai nutraukta, tačiau šeima nutarė prokuroro nutarimo neskųsti. Buvo informuoti, kad trūksta įkalčių. Jų būsena buvo prasta, slėgė nuolatinė įtampa ir baimė. Ji bijodavo grįžti į namus sutemus, skambindavo tėvams, kad grįžtų namo, arba prašydavo, kad palydėtų draugės. Ji bijojau konkretaus asmens – J. G. Mama po užpuolimo vakarais niekur neidavo. Išeidavo dienos metu, kai būdavo aplinkui daugiau žmonių. Gruodžio 29 d. mama išėjo į parduotuvę ir negrįžo. Tuo metu ji buvo išvykusi į Italiją. Kad mama dingo, informavo artimieji. Į Lietuvą grįžo sausio 3 d. Mamos paieška buvo tęsiama. Ji įtarė, kad tai kaltinamojo darbas. Mamos kūnas buvo rastas namo šiluminėje trasoje. Kai buvo ieškoma mama, kaltinamojo nematė, stengėsi išvengti susitikimų ir kontaktų su juo. Kaltinamąjį matydavo per langą. Matydavo einantį kitoje gatvės pusėje. Tuo metu jis buvo sudirgęs, įtarus ir tai ji mačiusi vizualiai. Kaltinamasis ją sekė ir stebėjo. 2010 m. sausio mėnesį, kai mama dar nebuvo rasta, pastebėjusi, kad kaltinamasis ją seka. Paprašiusi, kad draugės ją palydėtų. Matė, kad kaltinamasis ją stebėjo būdamas balkone. Tai buvo 7 val. ryto, lauke buvo 20 laipsnių šalčio, o kaltinamasis buvo lengvai apsirengęs.

Jai padaryta didžiulė moraline žala, išgyventos didelės kančios. Tėtis negalėjo apseiti be vaistų ir teko pagelbėti medikamentais. Ieškinį palaiko, prašo priteisti nurodytą sumą. Į šią sumą įeina materialinė ir moralinė žala.

Liudytojas P. R., apklaustas teisme, parodė, kad su kaltinamuoju augo viename kieme. Dabar gyvena atskirai. Konfliktai prasidėjo 2007 metais. Kaltinamasis apipylė mamą su dažais, ją sužalojo. Buvo tyrimas, ir jis buvo nuteistas lygtinai. Mama sakė, kad jai grasino J., kad J. ją sužalojo ir prie vaikų darželio. Po konfliktų bandęs aiškintis su J., bet jis vengė kontaktų ir neatidarydavo durų. Pradėjus tyrimą, tėvas sakė nesikišti.

2009 m. gruodžio 29 d., apie 18 val., paskambino tėvas ir pasakė, kad mama negrįžo iš parduotuvės. Vakare atvažiavo pas tėvą, ieškojo mamos pas gimines, draugus, ligoninėse. Mama buvo rasta vasario mėnesį namo rūsyje. Jam apie tai pranešė sesuo. Iš namo pirmininkės sužinojo, kad mamą rado namo rūsyje. Pirmininkė nieko konkrečiai neaiškino, kur rado. Sakė, kad policija išvežė tėvą ir J. Kitų aplinkybių jis nežino. Ieškinio nereiškia.

Liudytoja D. G., apklausiama teisme, parodė, kad santuoką su kaltinamuoju nutraukė prieš 4-5 metus, kad jis buvo dvigubas žmogus. Viena jo pusė – šiltas ir normalus žmogus, o kita dalis – piktas ir kerštingas žvėris. Veikė viena arba kita pusė. Jai nežinomos tokio J. G. elgesio priežastys. Gyvenant kartu, kaltinamasis gerdavo mažai. Nežinanti, ar vartodavo psichotropines ar narkotines medžiagas. Mano, kad kaltinamojo elgesį lėmė jai nežinomos psichologinės priežastys, kartais jai atrodydavo, kad kaltinamasis pykdavo, nesant tam jokio pagrindo. Po įvykusių tarpusavio konfliktų jo būdas pasikeisdavo. Įtakos turėjo ir kitų asmenų poveikis. Gyveno jo tėvų bute, nukentėjusiuosius pažinojo. Kaimynų bute triukšmą girdėdavo tada, kai dar gyveno jų sūnus P. Vėliau jokio triukšmo ten nebuvo. Su nukentėjusiaisiais konfliktuoti neteko, tai buvo normalūs, paprasti žmonės. Levutė buvo gera moteris ir kaimynė. Tuo metu, kai vyko konfliktai, su J. jau negyveno ir nebendravo. Iš to buto išsikėlė 2003 metais. Gyvenant su kaltinamuoju, sodo sklypo neturėjo, namuose kastuvų nebuvo. Po skyrybų kaltinamasis dirbo kapinėse duobkasiu. J. tėvas po laiptais turėjo pasidaręs sandėliuką, juo naudojosi ir J., ir jo tėvas. Nepamena, ar kaltinamąjį buvo sutikusi po E. R. dingimo. Gyvenant santuokoje, J. G. baustas nebuvo. Iki santuokos turėjo kažkokių nemalonumų.

Liudytoja I. M., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius. Konfliktas buvo tarp R. šeimos ir J. G. . P. R. prašė pasikalbėti su J. G. dėl konfliktų. Sutikusi J., paprašė ateiti pasikalbėti. Atėjęs kaltinamasis pasakė, kad R. triukšmauja, dėl ko yra konfliktuojama, jis nežinąs. R. tuo metu remonto nedarė, baldų nekeitė. R. buvo tvarkingi namo gyventojai, ir niekas iš namo gyventojų dėl jų nesiskundė. R. parašytą pareiškimą atidavusi policijai. Dėl ko vyko konfliktai, konkrečiai pasakyti negali. Pats J. G. dėl R. elgesio oficialiai nesiskundė. 2009 m. gruodžio 20 d. namo gyventojai nutarė vaikams padaryti šventę ir kieme pastatyti eglutę. Nupirktą eglutę padėjo techninėse patalpose, namo rūsyje. Sutvarkyta eglutė buvo išnešta iš rūsio ir pastatyta kieme, technines patalpas užrakino. Apie E. R. dingimą sužinojusi 2010 m. sausio 8 ar 9 d. sutikusi P. R. Jis pasakė, kad pas juos bėda, kad dingo E. Nusipirkusi naują skalbimo mašiną, paprašiusi vyro seną skalbimo mašiną nunešti į rūsį. Tai buvo 2010 m. sausio 16 ar 17 diena. Sugrįžęs vyras pasakė, kad ten durys atrakintos, spyna pakabinta, bet varžtai išsukti. Pasakė vyrui, kad dingo namo žmogus, paprašė atidžiau apžiūrėti rūsio patalpas, tačiau jas dar kartą apžiūrėjęs nieko nepastebėjo. Durų spyna buvo pakeista. Po to išvykusi į Kaliningradą. Iš ten grįžo 2010 m. vasario 2 d. Paskambino iš policijos, prašė surinkti raktus nuo visų rūsio patalpų. Kitą dieną atėję policijos pareigūnai paprašė apžiūrai atidaryti visas patalpas. Ji atrakinusi visų patalpų duris, buvo apžiūrėta skydinė, boilerinė, bet nieko įtartino nepastebėjo. Ji pareigūnams pasakiusi, kad kažkaip ne taip kabo spynos, kad išsukti varžtai. Buvo surašytas apžiūros protokolas. Po to atėjęs pareigūnas pasakė, kad reikia kviesti kriminalistus. Atėję policijos pareigūnai pareikalavo kastuvo. Lavonas buvo rastas techninėse patalpose. Jos yra po visu namu, o vienoje iš jų jokios dangos nebuvo, joje yra smėlio pagrindas. Ankščiau ji ten nebuvo ir jos neapžiūrėjo. Į tas patalpas galėjo patekti pro tas duris, kur buvo išlaužta spyna. Kitos pusės įėjimas buvo užkaltas. Ji pati iki techninio rūsio galo nebuvo nuėjusi. Anksčiau ten buvo apsigyvenę benamiai, bet vėliau jie buvo išvaryti. Kai buvo atkastas moters kūnas, ji, kaip namo pirmininkė, buvo pakviesta atpažinimui. Ji atpažino E. R. Po kelių dienų atvažiavę policijos pareigūnai ieškojo kastuvo. Sandėliukas po laiptais buvo užrakintas. Matė, kaip pareigūnai iš to sandėliuko paėmė kastuvą. Kam priklauso sandėliukas po laiptais, ji nežinojo. Prie kiekvieno buto buvo priskirtas sandėliukas. Galėjo tuo sandėliuku po laiptais naudotis ir J. G. Dalyvavo imant žemės pavyzdžius iš techninių patalpų.

Liudytoja M. S., apklausiama teisme, parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius pažįsta kaip kaimynus. 2009 m. gruodžio 29 d. važiavo į SODRĄ, nes J. vogė iš jos elektros energiją ir jam apie tai pasakė. Grįžusi matė J. G. su šunimi kieme.

Ėjo į rūsį parsinešti bulvių. Išėjusi iš rūsio sutiko P. R. su žmona. P. R. paklausęs, ar ji nebijanti viena vaikščioti į sandėliuką. E. R. padėjo jai parsinešti bulves. Ji matė sumuštą E. R. ir P. R. . E. R. jai guodėsi, kad bijo J., nes jis grasina, sakydamas, kad užmuš ir įmes į konteinerį. Buvo, kad jis ir jai grasino, neleido praeiti. J. bijojo visi kaimynai.

Liudytojas A. D., apklaustas teisme, parodė, jog yra J. G. svainis. Sūnėnui prieš 4-5 metus iš beržo pagamino apie 40 cm ilgio beisbolo lazdą, sūnėnas tuo metu gyveno pas motiną. Su tėvu J. G. sūnėnas negyvena nuo tada, kai pradėjo lankyti mokyklą. Lazdą sūnėnas laikydavo namuose. Sode turėjo ir kitas lazdas. Sūnėnas sakė, kad lazda jam reikalinga kaip žaislas. J. G. yra normalus žmogus, konfliktų su juo nekildavo.

Liudytoja B. V., apklausiama teisme, parodė kaltinamąjį pažįstanti kaip kaimyną. Jis kaimynais nesiskundė. E. R. ne kartą guodėsi, kad ją grasindamas užpuldinėja J. G. Dėl kokių priežasčių jis tai daro, nesidomėjo ir E. R. neklausinėjo. R. niekada netriukšmavo, apie tai neteko girdėti ir iš kitų kaimynų. Žinojo, kad E. R. buvo sulaužyta ranka. E. R. sakė, kad ją užpuolė J. ir sulaužė ranką. Kaimynai kalbėjo, kad buvo sumuštas ir P. R. .

Liudytoja V. K., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Su juo kildavo konfliktai po to, kai išbarė jį pamačiusi besišlapinantį laiptinėje. Jis išleisdavo orą iš jos automobilio padangų, nužudė jos šuniuką. Jis iškeikdavo ją, grasino jai ir jos vyrui. Nebuvo rami ir dėl vaiko. Dukra serga astma. Kartą grįžo į namus pamėlynavusi ir uždususi, sakė, kad J. vaikėsi ją kieme. Į policiją nesikreipė, manydama, jog tai beprasmiška. Bendravo ir su P. R. Girdėjo apie R. ir J. G. konfliktus. Apie juos jai sakiusi ir giminaitė, kuri dirbo su P. R. dukra. Žinojusi apie E. R. sužalojimą, kad J. G. ją apipylė dažais, kad apspardė, kad buvo padegtas P. R. automobilis. E. R. sakė, kad J. G. užpuolė ją prie vaikų darželio, sulaužė ranką, išmušė dantis. Kad buvo sužalotas P. R., sužinojusi vėliau iš giminaitės, kuri dirba su P. R. dukra.

Liudytoja A. M., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamąjį mačiusi tik vieną kartą laiptinėje su šunimi. Pažįsta R. šeimą. Iš E. R. žinojo, kad kaltinamasis buvo ją apipylęs dažais, sumušęs. Mačiusi sumuštą E. R., jai buvo išmušti dantys. E. R. sakė, kad užpuolikas iššoko per tvorą iš vaikų darželio, nieko nereikalavo ir nepaėmė, tačiau ją sumušė. Sakė, kad tai galėjo padaryti kaltinamasis J. G. . Ji taip pat sakė, kad kaltinamasis nuolat grasina, jog susidoros su visais šeimos nariais, kad visi atsidurs konteineryje. Gruodžio 29 ar 30 d., ieškodamas motinos, skambino P. R. . Gruodžio 30 d. važiavo su P. R. į apklausą ir paieškos tarnybą. Matė vaizdo įrašą, kaip E. R. vaikščiojo po parduotuvę.

Liudytoja A. V. G., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo mažens, matė jį 2010 m. sausio 2 d. laiptinėje. J. G. su ja nekalbėjo. Ji klausė, kur padėjo Levutę, bet jis nieko neatsakė. Vengdamas susitikimo, grįžo atgal į butą, laukė, kol jie užlips į penktame aukšte esantį R. butą. 2008 m. prieš Kūčias, gruodžio 23 d., sesuo buvo atvažiavus pas mamą. Ji buvo sumušta, ranka sugipsuota, išmušti dantys. Sesuo sakė, kad sumušė beisbolo lazda. Sesuo sakė, kad J. G. pradėjo grasinti po to, kai ji kreipėsi į policiją dėl to, kad J. G. ją sumušė ir apipylė dažais. Po to sudegino automobilį, užpuolė prie darželio. Buvo sumuštas ir P. R. . Jis sakė, kad tarpduryje sumušė J. todėl, kad neva jam trukdantis gyventi. Sesuo ir svainis sakė, kad J. grasino išžudyti visą šeimą, kad sukiš visus į konteinerį. Grasino ir dukrai R.

Liudytojas P. G. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį P. R. Jis yra sakęs, kad jo kaimynas J. nuolat įžeidinėja, grasina jam ir jo šeimai. Tuo teko įsitikinti akivaizdžiai. 2008 m. P. R. atėjo sumuštas, sakė, kad laiptinėje jį sumušė kaimynas J. Tai buvo 2008 m. vasarą. P. R. sakęs, kad konfliktai su kaimynu kyla todėl, kad J. G. nepagrįstai kaltina dėl keliamo triukšmo. P. R. nepanašus į triukšmautoją. Nei darbe, nei kitur nelinkęs konfliktuoti ar triukšmauti, yra padorus pilietis.

Liudytoja I. P., apklausta teisme, parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiuosius kaip kaimynus. Name gyvena apie 15 metų. Kaimynė E. R. sakė, kad einančią į parduotuvę ją užpuolė ir sumušė kaimynas J. Sutikusi kaimynę, matė, kad jai buvo sugipsuota ranka. Tai buvo 2008 metais. Jos butas, kaip ir R., yra 5-ame aukšte. Niekada negirdėjo kaimynų R. keliamo triukšmo ir jokių nepatogumų dėl R. elgesio neturėjo. Mačiusi J. G. konfliktą su kita kaimyne iš apačios. Jis stumdė kaimynę, o ji šaukėsi pagalbos. Apie P. R. sužalojimą nieko nežino, tačiau tai jai sakiusi E. R. .

Liudytoja D. B., apklausta teisme, parodė, kad 2008 metais tyrė bylą dėl E. R. sužalojimo. E. R. buvo užpulta ir sužalota beisbolo lazda prie vaikų darželio. Lazda buvo nedidelė, bet galėjo būti skirta ir žmogaus žalojimui. Lazda buvo rasta vaiko žaislų dėžėje. Jai nežinomi tokie atvejai, kad beisbolo lazdos būtų gaminamos vaikams pažaisti.

Apklausinėjusi D. G., J. G. svainį, kuris padarė lazdą, ir kaltinamąjį. Byla buvo nutraukta trūkstant įrodymų. E. R. buvo įsitikinusi ir teigė, kad ją užpuolė ir sužalojo būtent J. G., kad jį pažįsta nuo vaikystės ir apsirikti negalėjo.

Įrodymai dėl nukentėjusiųjų E. R., P. R. ir R. R. terorizavimo

Kaltinamasis J. G., neigdamas savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo terorizavus nukentėjusiuosius E. R., P. R. ir R. R., nurodo, kad po 2007 m. spalio 17 d., kada buvo sulaikytas Klaipėdos miesto ketvirtajame policijos komisariate dėl E. R. pranešimo policijos įstaigai apie padarytą nusikalstamą veiką prieš ją, su nukentėjusiaisiais nebendravo ir jiems negrasino. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymams, nes juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Kaltinamasis J. G., apklausiamas teisme, paaiškino, kad 2007 m. spalio 17 d., E. R. apipylė dažais ir jai spyrė, norėdamas iš jos pasityčioti. Tai leidžia teigti, kad, atlikdamas tokius veiksmus prieš nukentėjusiąją, kaltinamasis jau tuomet turėjo susiformavusią nuostatą bauginti E. R. ir jos šeimos narius. Tai patvirtina jo grasinimas 2007-10-17 policijos įstaigoje E. R. ir P. R. - „ateitis parodys, su visa šeima susitvarkysiu“ ir P. R. - „o tave užversiu į konteinerį ir padegsiu“. 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d. dėl chuliganizmo, fizinio skausmo sukėlimo E. R. 2007-10-17 bei P. R. sveikatos nežymaus sutrikdymo 2008-04-18 ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina kaltinamojo J. G. tikslą, tyčią sistemingai bauginti E. R. ir P. R., vartojant psichinę prievartą, nes sumušęs nukentėjusįjį P. R., padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis nueidamas nukentėjusiajam pasakė - „čia tau dar ne viskas, būsi įmestas į konteinerį ir sudegintas“. Išvadą dėl J. G. veiksmų sistemingai bauginant nukentėjusiuosius, pavartojant psichinę prievartą, patvirtina ir toliau sekę jo veiksmai 2009 m. spalio mėnesio antroje pusėje, kada jis laiptinėje, prie savo buto Nr. 55, reikšdamas savo nepasitenkinimą, E. R. ir R. R. grasinamai pasakė „jūsų dienos suskaičiuotos“.

Žmogaus terorizavimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pasireiškia žmogaus bauginimu. Tai gali būti grasinimas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingas žmogaus bauginimas, pavartojant psichinę prievartą. Pažymėtina, kad bauginimo priemonės gali būti panaudotos nebūtinai siekiant kokios nors naudos. Tai gali būti keršto, psichinio susidorojimo priemonė.

Nors kaltinamasis teigia, kad nukentėjusiesiems negrasino ir jų neterorizavo bei apskritai su jais po 2007-10-17 nebendravo, tačiau faktiniai bylos duomenys jo teiginius paneigia, kaip neatitinkančius tikrovės. Iš 2008-11-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad šiuo nuosprendžiu J. G. buvo nuteistas ne tik už chuliganiškus veiksmus bei fizinio skausmo sukėlimą E. R. 2007-10-17, bet ir už chuliganiškus veiksmus P. R. atžvilgiu bei jam padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą 2008-04-18. Kaltinamojo veiksmai 2008-12-08 užpuolant ir sužalojant einančią į parduotuvę E. R. akivaizdžiai patvirtina sistemingą kaltinamojo tyčią bauginti nukentėjusiuosius, pavartojant ne tik psichinę prievartą, bet ir fizinį smurtą. Įstatymas reikalauja, kad grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal kaltinamojo grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvieji nusikaltimo požymiai pasireiškė kaltinamojo J. G. psichine prievarta prieš nukentėjusiuosius E. R., P. R. ir R. R., norint paniekinti bei juos įbauginti. Subjektyvusis šio nusikaltimo požymis – kaltė – pasireiškė tiesiogine kaltinamojo J. G. tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad grasinimus nužudyti, padegti ar padaryti kitokią gyvybei pavojingą veiką išsakė taip, jog nukentėjusieji tikėjo, kad tokius veiksmus jis realiai gali įvykdyti, ir tokios nukentėjusiųjų būsenos norėjo. Šiuo atveju teismas daro tokią išvadą, įvertindamas aplinkybes, kurioms esant buvo pasakyti grasinantys žodžiai. Kaltinamojo žodžiai „ateitis parodys, su visa šeima susitvarkysiu“, „o tave užversiu į konteinerį ir padegsiu“, „tu, paskūda, tavo dienos suskaičiuotos, žinosi, senas ožy, ką teisme kalbėti“, „čia tau dar ne viskas, būsi įmestas į konteinerį ir sudegintas“, „jūsų dienos suskaičiuotos“, kaip grasinimai, nukentėjusiesiems buvo pasakyti po to, kai jis buvo nuteistas už padarytas nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiuosius E. R. ir P. R., davusius parodymus teisme, bei jų šeimos narį – dukrą R. R. . Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad esant tokiai situacijai, jie buvo nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kaltinamojo sistemingi grasinimai kėlė realų pavojų jų gyvybei, sveikatai ar turtui. Kita vertus, BK 145 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas sistemingas žmogaus bauginimas, kuris reiškiasi ne tik grasinimais atlikti anksčiau minėtas konkrečias pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais – besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu. Todėl tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti tik dėl savo gyvybės ir sveikatos, bet pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, kas yra nustatyta byloje. Kaltinamasis J. G., neigdamas savo kaltę, nenurodė motyvų, skatinusių grasinti nukentėjusiesiems, tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. BK 145 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir tai reiškia, kad grasinimas padaryti veiką jau yra pabaigtas nusikaltimas. Teisėjų kolegija mano, kad kaltinamojo išsakytų grasinimų turinys leidžia teigti, kad kaltinamasis tai darė keršydamas nukentėjusiesiems dėl jų pareiškimų policijai ir teismui apie jo įvykdytas nusikalstamas veikas.

Taigi nustatytų byloje duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis J. G. 2007-10-17 Klaipėdos miesto 4-ajame policijos komisariate terorizavo E. R. ir P. R., 2007-11-13, 2008-04-18 (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje terorizavo P. R., 2009-10-29 to paties namo laiptinėje terorizavo E. R. ir R. R. . Bylos duomenys ir nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G., grasinimais baugindamas nurodytus asmenis, siekė vieningo rezultato – terorizuoti R. šeimos narius. Kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką sudaro trys tapatūs veikos epizodai, nukreipti į vieningą objektą – R. šeimą, esant vieningai kaltinamojo tyčiai. Teisėjų kolegija mano, kad esant šioms aplinkybėms, kaltinamasis J. G. nukentėjusiųjų E. R., P. R., R. R. atžvilgiu padarė ne atskiras kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas, o tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis J. G. kaltu dėl E. R. sužalojimo 2008-12-08 neprisipažįsta, teigdamas, jog jam kyla abejonės, ar E. R. apskritai buvo sužalota jam pateiktame kaltinime nurodytą dieną. Tokius kaltinamojo teiginius paneigia byloje surinkti rašytiniai duomenys. Iš Klaipėdos universitetinės ligoninės išrašų iš medicininių dokumentų (b. l. 87-88, t. 3) matyti, kad 2008-12-08, apie 20.20 val., GMP automobiliu į šią gydymo įstaigą atvežta kaimyno sumušta E. R. . Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2008-12-09 specialisto išvados Nr. G 2318/08 (03) (b. l. 81-82, t. 3) matyti, kad E. R. padaryti sužalojimai lūpų gleivinėje, 13 ir 22 dantų lūžimai, dešiniojo stipinkaulio lūžimas, poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, muštinė žaizda blauzdos apačioje, odos nubrozdinimas dešinės blauzdos vidiniame paviršiuje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti paveikus kietais bukais daiktais 2008-12-08 vakare, kad dėl stipinkaulio lūžimo nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo J. G. teisme išsakytas abejones dėl nukentėjusiosios sužalojimo 2008-12-08 paneigia medicinos įstaigų dokumentai, teismo medicinos specialisto išvada.

2008-12-09 E. R. su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 4-ąjį PK, nurodydama, kad 2008-12-08, apie 18 val. 50 min., prie Žardininkų g. 8 namo ją sumušė kaimynas J. G. . Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 34-1-00718-08 (b. l. 13, t. 1).

Iš 2009-02-09 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Galmino nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 34-1-00718-08 J. G. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., padarymo (b. l. 18-19, t. 1). Motyvai, kuriais vadovaudamasis prokuroras priėmė tokį sprendimą, buvo tai, kad įtariamasis J. G. neprisipažino kaltu, kad nebuvo „elektros apšvietimo lempos“ E. R. užpuolimo vietoje, kad E. R. neatpažino jai pateiktų atpažinti drabužių ir beisbolo lazdos. Nutarime išskirtinai buvo akcentuojamas įvykio vietos apšvietimas, teigiant, kad įvykio metu buvo visiškai tamsu. Toks prokuroro nutarimo teiginys iš esmės prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokolo duomenims. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 94-96, t. 3) duomenų matyti, kad įvykio vieta buvo dalinai apšviesta kitoje gatvės pusėje esančio šviestuvo. Plane prie įvykio vietos apžiūros protokolo nenurodyti atstumai tarp plane pažymėtų objektų, todėl neaišku, kuo remiantis prokuroras padarė išvadą, kad atstumas tarp E. R. užpuolimo vietos ir gatvės apšvietimo šviestuvo yra 20-25 m, nes visiškai neįtikėtina, kad Žardininkų gatvė yra tokio pločio. Akivaizdu ir tai, kad staiga ir netikėtai užpulta nukentėjusioji E. R. galėjo neįsidėmėti beisbolo lazdos ir ją užpuolusio J. G. rūbų išskirtinių požymių. Šio nutarimo nukentėjusioji neskundė, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros laikinai einantis vyriausiojo prokuroro pareigas prokuroras V. J. minėtą nutarimą pagrįstai panaikino ir atnaujino šį tyrimą, sujungdamas jį su tyrimu dėl E. R. nužudymo (b. l. 22, t. 1).

Nukentėjusioji E. R., 2008-12-09 apklausiama 4-ojo PK tyrėjos, kategoriškai nurodė, kad vaikų darželio tvorą peršokusį ir ją užpuolusį asmenį pažino iš karto. Tai buvo jos kaimynas J. G., jį atpažino iš veido, rūbų, kūno sudėjimo. Ją sumušė lazda, panašia į beisbolo lazdą, suduodamas ne mažiau kaip 4 smūgius. Sąmonės praradusi nebuvo. Pirmiausia patyrė smūgį į nugarą, po to į abiejų kojų blauzdas, ranka galėjo būti sužalota jai dengiantis veidą. Taip pat jai buvo nulaužti du priekiniai dantys, sulaužyti dantų protezai. Ją užpuolęs J. G. vilkėjo tamsios spalvos striukę su gobtuvu, po kuriuo jis bandė slėpti savo veidą. Suduodamas smūgius ir nueidamas, J. G. jai nieko nesakęs, nieko nereikalavęs. Nukentėjusioji E. R. tyrėjai nurodė, kad J. G. ją sumušė dėl to, kad ji nesutiko su juo taikytis teisme nagrinėjant J. G. baudžiamąją bylą dėl jo padarytų nusikaltimų 2007-10-17 (b. l. 83-84, t. 3). Savo parodymus E. R. patvirtino ir duodama parodymus patikrinimo vietoje (b. l. 91-93, t. 3) bei akistatos su J. G. metu (b. l. 148-149, t. 3). Kratos, apžiūros protokolų duomenys (b. l. 124-132, t. 3) patvirtina, kad atliekant kratą J. G. bute, (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jo tėvui L. G., miegamajame, lovos patalynės dėžėje, buvo rasta ir paimta medinė beisbolo lazda, koridoriuje, rūbų kabykloje – trumpa tamsios spalvos striukė-džemperis su gobtuvu. Rasti daiktai apžiūrėti ir paimti kaip daiktiniai įrodymai. Apklaustos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaip liudytojos I. P., V. G., V. K., B. V., M. S. parodė, kad nukentėjusioji joms sakiusi, kad prie vaikų darželio ją užpuolė ir beisbolo lazda sužalojo kaimynas J. Liudytojos M. S., A. M., V. G. parodė mačiusios sužalotą E. R., bendraudamos su ja. Apklausti E. R. šeimos nariai P. R. ir R. R. parodė, kad grįžusi į namus, E. R. pasakiusi, jog ją prie vaikų darželio užpuolė ir sumušė J. G. . Kaltinamojo bute kratos metu surasti daiktai – beisbolo lazda, tamsios spalvos striukė-džemperis – patvirtina nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes bei jos nurodytą užpuolimo motyvą – kerštą dėl jos pareiškimo policijai apie J. G. padarytą nusikaltimą prieš ją ir nesutikimą taikytis teisme. Itin atkreiptinas dėmesys į liudytojos tyrėjos D. B. parodymus. Kaip tyrėja ji apklausinėjo E. R., D. G., J. G. svainį, pagaminusį beisbolo lazdą. Ji parodė, kad apklausiant E. R. dėl jai 2008-12-08 padarytų sužalojimų, nukentėjusioji kategoriškai nurodė, kad ją užpuolė ir sužalojo ne kas nors kitas, o tik J. G., kad jį pažįsta nuo vaikystės ir apsirikti dėl jo negalėjusi. Ji negalinti paaiškinti, kodėl ikiteisminis tyrimas prieš J. G. prokuroro buvo nutrauktas, nesurinkus J. G. kaltės įrodymų.

Visuma surinktų duomenų neleidžia netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes juos patvirtina byloje surinktų duomenų visuma. Ypatingas dėmesys atkreiptinas į tai, kad E. R. buvo netikėtai ir staiga užpulta, nepareiškiant jai jokių reikalavimų. Ją užpuolęs asmuo, neabejotinai turėdamas tokią galimybę, nepaėmė jokių nukentėjusiosios vertingų daiktų. Bylos aplinkybės patvirtina, kad E. R. buvo užpulta ir sužalota einant į parduotuvę, todėl akivaizdu, kad turėjo pinigų, tačiau ir jų nebuvo reikalaujama. Visuma šių aplinkybių leidžia teigti, kad nukentėjusiąją užpuolusio asmens tikslas buvo ne pagrobti jos turtą, o ją sužaloti. Tokią išvadą leidžia daryti nustatytos aplinkybės – užpulta nukentėjusioji buvo staiga ir netikėtai, ją užpuolęs ir smūgius beisbolo lazda suduodamas asmuo nekalbėjo, stengėsi slėpti savo veidą ir, sužalojęs nukentėjusiąją, greitai pasišalino. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad kaltininkas neabejotinai stengėsi išlikti nukentėjusiosios neatpažintas. Vertinant visumą šių aplinkybių, darytina išvada, kad nukentėjusioji E. R., pažinodama J. G. daug metų, kaip tos pačios namo laiptinės gyventoją, kaimyną, negalėjo klysti, nurodydama, kad ją užpuolė ir sužalojo J. G., o ne koks nors kitas asmuo. Užpuolimo aplinkybės bei byloje nustatytos kitos aplinkybės, susijusios su J. G. veiksmais R. šeimos atžvilgiu, leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G. nukentėjusiąją sužalojo, keršydamas už jos pilietinės pareigos vykdymą – pranešimą policijos įstaigai ir parodymų davimą teismui apie kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi nustatytų duomenų ir aplinkybių visuma leidžia teigti, kad 2008-12-08 nukentėjusiąją E. R., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojo ne kas kitas, o kaltinamasis J. G. . Jo veika kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 10 p.

Kaltinamasis J. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Pasinaudodamas BPK 270 str. 1 d. numatyta teise, atsisakė duoti paaiškinimus, tačiau sutikdamas atsakyti į jam pateiktus klausimus, kaltinamasis pareiškė, kad 2009-12-29 jam buvo eilinė diena, jis visą dieną buvo namuose, laukęs svečių, tačiau jiems neatvykus, šventė vienas.

Iš 2009-12-30 protokolo – pareiškimo matyti, kad P. R. kreipėsi į Klaipėdos AVPK NTB asmenų paieškos skyrių, nurodydamas, kad 2009 m. gruodžio 29 d., apie 15 val., išėjusi iš namų (duomenys neskelbtini), dingo jo žmona E. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Dėl E. R. dingimo 2009-12-30 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00702-09 (t. 1, b. l. 1-2).

Iš 2010-02-03 apžiūros protokolo duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) namo rūsyje esančioje šiluminės trasos patalpoje, 0,5 m gylyje, rastas užkastas E. R. lavonas (b. l. 7-16, 18-29, t. 2).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 63/10(03) konstatuota, kad E. R. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą kilpa. Tai nurodo dešinės bendrinės miego arterijos intimos įtrūkimas, stranguliacinė vaga kaklo dešinėje pusėje, taškinės kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, akių vokų junginėse, po plaučių pliaura, inkstų geldelių gleivinėje. Įvertinus rastus vėlyvuosius reiškinius kūno tyrimo metu, tikėtina, kad E. R. mirė ne mažiau kaip prieš 3-4 savaites iki tyrimo atlikimo. Sužalojimai – bendrinės miego arterijos įtrūkimas dešinėje, stranguliacinės vagos kaklo dešinėje – padaryti pailgu, tikėtina, elastingu apvaliu daiktu (virvute ar kitu panašią formą ir savybes turinčiu daiktu). Šie sužalojimai buvo mirties priežastimi. Poodinė kraujosruva dešinėje kojoje padaryta paveikus kietu buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimai galėjo būti padaryti esant E. R. kūnui įvairiose padėtyse (b. l. 102-103, t. 2).

Taigi bylos duomenys patvirtina, kad E. R. kūnas buvo rastas (duomenys neskelbtini) namo rūsyje, šiluminės trasos patalpose, t. y. rūsyje namo, kuriame gyveno nukentėjusioji E. R. . Nukentėjusiojo P. R. parodymus, kad jo žmona E. R. 2009-12-29, apie 15.00 val., išėjo į parduotuvę „IKI“, patvirtina liudytojos A. M. parodymai. Ji parodė, kad sužinojusi apie E. R. dingimą 2009-12-30 su P. R. buvo nuvykusi į „IKI“ prekybos centrą, kur apsaugos darbuotojas parodė prekybos centro vaizdo kamera užfiksuotą 2009-12-29 prekybos salės vaizdą, kuriame matėsi po prekybos salę vaikščiojanti E. R. . Vaizdajuostėje buvo užfiksuota, kad E. R., sumokėjusi už prekes, iš prekybos salės išėjo 15.45 val. Iš telefoninių operatorių UAB „Tele-2“, „Bitė GSM“ ir „Omnitel“ pateiktų duomenų matyti, kad E. R. telefono aparatas (abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009-12-29 po paskutinio skambučio, užfiksuoto 11.55 val., naudojamas nebuvo (t. 1, b. l. 53-54, 55-57, 58-60, 61-63).

Kitų duomenų, patvirtinančių E. R. buvimo vietą 2009-12-29, po 15.45 val., byloje nesurinkta. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. R., išeidama į prekybos centrą ar grįždama iš jo, planavo apsilankyti kitose vietose (parduotuvėse, įstaigose, pas pažįstamus ir pan.), todėl, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių, jos gyvenimo būdą, darytina logiška išvada, kad 2009-12-29, po 15.45 val., nukentėjusioji E. R., išėjusi iš prekybos centro, ėjo į namus – (duomenys neskelbtini), kur ir buvo rastas šio namo rūsio šiluminės trasos patalpose užkastas jos kūnas. Kaltinamasis J. G., neigdamas kaltę dėl E. R. nužudymo, pareiškė, kad jis tą dieną iš savo buto nebuvo išėjęs, laukęs svečių, tačiau jiems neatvykus, šventęs vienas. Teismo paklaustas, kokių konkrečiai svečių laukęs, kaltinamasis atsisakė juos nurodyti, tuo eliminuodamas galimybę patikrinti jo iškeltą versiją, jog jis 2009-12-29 buvo namuose ir, laukdamas svečių, iš namų nebuvo išėjęs. Tačiau tokius kaltinamojo teiginius paneigia liudytojos M. S. parodymai. Ji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 5-8, t. 3) ir teisme parodė, kad 2009-12-29 matė J. G. su šunimi kieme apie 14.00 val., prieš grįžtant iš sodybos E. ir P. R. . Jam kažkur pasišalinus, ji skubėjusi į rūsį parsinešti bulvių. Kadangi yra ligota, kaip tik tuo metu grįžusi iš sodybos E. R. padėjusi atsinešti bulves iki jos buto. Ji taip pat nurodė, kad J. G. matė lauke ir apie 17.00 val. Nukentėjusiojo P. R. parodymai, kad grįžusi iš sodybos E. R. netrukus išėjo į prekybos centrą „IKI“, bei liudytojos M. S. nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis tuo metu buvo lauke ir matė nukentėjusiąją grįžtančią iš prekybos centro. Tai leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G. turėjo galimybę ją užpulti ir jėga nutempti į namo rūsio patalpas bei ten ją nužudyti.

Iš 2010-02-08 papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų matyti, kad papildomos įvykio apžiūros metu iš po laiptais esančio sandėliuko paimtas kastuvas su žemės liekanomis. Iš vietos, kur buvo užkastas E. R. lavonas, lyginamajam tyrimui paimtas žemės gruntas (t. 2, b. l. 40-49).

Iš 2010-03-09 vietovės apžiūros protokolo duomenų (t. 2, b. l. 82-87) matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) namo rūsio šiluminės trasos patalpos, iš skirtingų vietų ir skirtingų gylių lyginamajam tyrimui paimti trys paketai su žemės gruntu pažymėti Nr. 1, 2, 3. Paketai su žemės gruntu, paimtu lyginamajam tyrimui nuo paviršiaus ir iš duobės, kur buvo užkastas E. R. lavonas, pažymėti Nr. 1, Nr. 2.

Atlikus objektų tyrimą, 2010-03-31 specialisto išvadoje Nr. 11- 432(10), 11-794(10), 11-861(10) konstatuota, kad ant paimto iš sandėliuko po laiptais ir tirti pateikto kastuvo mentės rastas šviesiai pilkai rudas ir gelsvai rudas dirvožemis. Šviesiai pilkai rudas dirvožemis, nuimtas nuo kastuvo, ir šviesiai pilkai rudas dirvožemis, paimtas įvykio vietoje, prie duobės ir iš duobės (pavyzdžiai Nr. 1A, Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3), yra vienodas. Pilkai rudas dirvožemis, nuimtas nuo kastuvo, ir pilkai rudas dirvožemis, paimtas iš duobės (pavyzdžiai Nr. 1A, Nr. 2), yra vienodas. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad dirvožemyje, paimtame nuo kastuvo, ir dirvožemyje, tirti pateiktame iš įvykio vietos, paimtame prie duobės (pavyzdžiai Nr. 1 ir Nr. 3), yra vienodų dalelių – chrizolito asbesto su cemento dalelėmis ir akmens vatos pluoštelių, kad dirvožemyje, nuimtame nuo kastuvo, ir tirti pateiktuose dirvožemio pavyzdžiuose Nr. 1 ir Nr. 3, paimtuose prie duobės, yra vienodų blankiai žalios spalvos dažų (t. 2, b. l. 120-131). Ši specialisto išvada neabejotinai leidžia teigti, kad duobė, kurioje buvo rastas nužudytosios E. R. kūnas, iškasta ir užkasta kastuvu, rastu po laiptais esančiame sandėliuke. Vertinant šiuos duomenis, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į liudytojos I. M. parodymus, kuri, būdama namo gyventojų pirmininkė, parodė, kad 2009 m. gruodžio 20 d. namo gyventojai nutarė vaikams padaryti dovaną – kieme pastatyti kalėdinę eglutę. Nupirktą eglutę laikinai padėjo techninėse patalpose, namo rūsyje. Šios patalpos buvo visada rakinamos, raktai būdavo pas ją. Sutvarkyta eglutė buvo išnešta iš rūsio ir pastatyta kieme, o techninės patalpos, kuriose yra ir šiluminė trasa, užrakintos. Apie E. R. dingimą sužinojusi 2010 m. sausio 8 ar 9 d., sutikusi P. R. . Jis pasakė, kad pas juos bėda, kad dingo žmona E. Ji pirkusi naują skalbimo mašiną, todėl prašiusi vyro seną skalbimo mašiną nunešti į rūsio technines patalpas. Tai buvo 2010 m. sausio 16 ar 17 diena. Sugrįžęs vyras pasakė, kad ten durys nerakintos, pakabinamos spynos laikiklio varžtai išsukti. Ji pasakė vyrui, kad dingo namo žmogus, paprašė atidžiau apžiūrėti rūsio patalpas, tačiau vyras, jas dar kartą apžiūrėjęs. nieko nepastebėjo. Vėliau spyna buvo pakeista. Liudytojos parodymus patvirtina 2010-02-03 apžiūros, tos pačios datos vietos apžiūros protokolų duomenys (b. l. 7-16, 30-39, t. 2). Iš jų matyti, kad ant techninių patalpų durų matyti laužimo žymės, iš durų staktos, ant kurios buvo pritvirtintas pakabinamos spynos laikiklis, išsukti varžtai, o laikiklis laikosi užsikabinęs tik už pačios staktos, šiluminės trasos patalpoje, ant prie sienos nutiesto vamzdžio padėta pakabinama spyna. Kada, išsukus spynos laikiklio varžtus, buvo atidarytos techninių patalpų durys, nėra nustatyta, tačiau, remiantis liudytojos parodymais, galima teigti, kad durys buvo atidarytos tarp 2009 m. gruodžio 20 d. ir 2010 m. sausio 16 ar 17 d. Apžiūros protokolų duomenys patvirtina, kad patekimas į patalpą, kurioje buvo rastas nužudytosios E. R. lavonas, yra pakankamai sudėtingas ir painus. Tai leidžia teigti byloje ir prie vietovės apžiūros protokolo esantis vietovės apžiūros planas (b. l. 85, t. 2). Taigi šie duomenys leidžia teigti, kad patekti į patalpą, kurioje rastas E. R. lavonas, galėjo tik gerai žinantis namo rūsio patalpų išsidėstymą ir patekimo į jas būdus asmuo. Neįtikėtina, kad nukentėjusiąją E. R. į patalpą, kurioje buvo rastas jos kūnas, galėjo nugabenti ir užkasti koks nors pašalinis žmogus. Būtina tokio veiksmo sąlyga buvo žinojimas, kad paslėpti nužudytosios kūną jį užkasant galima tik vienintelėje namo rūsio patalpų vietoje – šiluminės trasos patalpoje, nes kitų namo rūsio patalpų grindys buvo betonuotos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. G. ilgą laiką gyveno šiame name, naudojosi patalpomis, esančiomis namo rūsyje, todėl galima teigti, kad jam buvo žinomos visos namo rūsio patalpos, jų išsidėstymas ir patekimo į jas būdai. Klausiamas dėl iš sandėliuko po laiptais paimto kastuvo, kaltinamasis paaiškino, kad 2006 metais dirbęs duobkasiu Lėbartų kapinėse, prieš kelis metus paprašytas kasdavo daržus žmonėms, tačiau savo kastuvo neturėjo. Kasant duobes, daržus, kastuvus duodavo žmonės. Paimant kastuvą, jo nebuvo, todėl nežino, iš kur kastuvas buvo paimtas. Iš papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų (b. l. 88-96, t. 2) matyti, kad į sandėliuką, atliekant jo apžiūrą, dalyvaujant namo pirmininkei, buvo patekta sulaužant pakabinamą durų spyną. Taigi akivaizdu, kad sandėliuku buvo naudojamasi, tačiau nei vienas iš namo gyventojų nenurodė, jog naudojasi tuo sandėliuku (b. l. 40-43, t. 2). Nors kaltinamasis teigia, kad naudojosi tik rūsio patalpose esančiu sandėliuku, pažymėtu Nr. 55, o sandėliukas po laiptais buvo ne jo ir jam nežinoma, kas juo naudojosi, tačiau jo aiškinimą paneigia buvusios kaltinamojo žmonos, liudytojos D. G. parodymai, kad sandėliuką po laiptais buvo pasidaręs J. G. tėvas, kad tuo sandėliuku naudojosi ir J. G. . Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais liudytojos parodymais. Apibūdindama savo buvusį sutuoktinį kaip „dvigubą žmogų“, kuris būdavo geras ir rūpestingas ir dėl nesuprantamų priežasčių staiga tapdavo žiaurus ir grėsmingas, ne vienerius metus gyveno santuokoje su J. G. jo bute, (duomenys neskelbtini), ir jos nurodytos aplinkybės, kad J. G. naudojosi po laiptais esančiu sandėliuku, jai buvo žinomos. Kad sandėliuku po laiptais naudojosi kaltinamojo tėvas, patvirtino ir nukentėjusysis P. R. . Taigi akivaizdu, kad kaltinamasis sąmoningai slepia šia aplinkybę, tikėdamasis sumenkinti prieš jį surinktų įkalčių reikšmę. Atkreiptinas dėmesys, kad atliekant po laiptais esančio sandėliuko apžiūrą, kastuvas buvo rastas padėtas ne bet kaip, o užkištas sunkiausiai prieinamoje sandėliuko vietoje (b. l. 45, t. 2). Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kastuvą, ant kurio rastas dirvožemis iš E. R. lavono užkasimo vietos, sandėliuke po laiptas galėjo paslėpti tik tas asmuo, kuris turėjo raktą nuo šio sandėliuko durų spynos ir juo naudojosi. Nustatyti duomenys taip pat leidžia teigti, jog šis asmuo buvo ne kas kitas, o kaltinamasis J. G. . Be to, neįtikėtina, kad koks nors nenustatytas byloje asmuo, nužudęs E. R., galėjo ją nugabenti būtent į (duomenys neskelbtini) namo rūsį, išlaužti techninių patalpų duris, patekti į ten esančią šiluminės trasos patalpą ir, užkasęs nukentėjusiosios kūną, naudotą kastuvą paslėpti po laiptais esančiame sandėliuke, neišlauždamas jo durų.

Visuma byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių leidžia teigti, kad kaltinamasis J. G. sąmoningai siekė tokių pasekmių – nukentėjusiosios mirties, keršydamas nukentėjusiajai E. R. už jos piliečio pareigos vykdymą – pranešimą policijos įstaigai apie padarytą nusikaltimą, liudijimą teisme. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad teismo medicinos specialisto išvadose užfiksuotus anksčiau nurodytus kūno sužalojimus, sukėlusius mirtį, nukentėjusiajai padarė kaltinamasis J. G. . Spręsdama dėl kaltinamojo pavartoto smurto prieš nukentėjusiąją apimties, kaltinamajam atsisakius duoti parodymus bei nesant įvykį mačiusių liudytojų, teisėjų kolegija vadovaujasi teismo medicinos specialisto išvada.

Smaugdamas elastingu pailgu daiktu, galimai virve, kaltinamasis suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sukelti rimtą pavojų nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei, ir sąmoningai siekė kilusių pasekmių, t. y. jo veika pasireiškė tiesiogine tyčia. Taigi kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamasis privalo atsakyti. Jo veika dėl E. R. nužudymo kvalifikuotina pagal BK 129 str. 2 d. 10 p.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, du apysunkius ir labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, nužudė žymiai už save vyresnį ir fiziškai silpnesnį žmogų, sukėlė negrąžinamus padarinius ir ypatingą žalą artimiesiems bei visuomenei. Kaltinamasis yra anksčiau teistas, taip pat ir už smurtinius nusikaltimus, labai sunkų nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Iš 2010-06-22 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-26 išvados (b. l. 10-12, t. 5) matyti, kad ekspertų komisija J. G. nustatė mišrų asmenybės sutrikimą. Išvadoje teigiama, kad nusikaltimų padarymo metu laikino psichikos sutrikimo nenustatyta. J. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, už padarytus nusikaltimus jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose už šiuos nusikaltimus numatytiems bausmių vidurkiams. Nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, galutinė bausmė nustatytina vadovaujantis BK 63 str., 64 str. numatytomis taisyklėmis.

Nukentėjusiosios R. R. pareikštas civilinis ieškinys (b. l. 161, t. 2) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegijos nuomone, visiškai tenkintinas. Padarytos turtinės žalos dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai. Kaltinamasis, nusikalstamais veiksmais padaręs turtinę žalą nukentėjusiajam, privalo ją atlyginti (BPK 109 str.).

CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. J. G. padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Nužudęs nukentėjusiąją E. R. bei paslėpęs jos kūną, kaltinamasis sukėlė artimiesiems didelį dvasinį skausmą, išgyvenimus bandant ją surasti. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, jų visumą, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tenkinant nukentėjusiosios ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo būtų pažeistos baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios R. R. ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra suponuoti jos ir jos tėvo patirti dvasiniai išgyvenimai ir patirtos kančios, prašoma priteisti 200000 Lt dydžio neturtinė žala, teisėjų kolegijos nuomone, neprieštarauja susiformavusiai teismų praktikai priteisiant neturtinę žalą nužudymo bylose.

Valstybinė ligonių kasa byloje pareiškė 270,20 Lt dydžio civilinį ieškinį (b. l. 108-109, t. 3), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas (išlaidų dydis patvirtintas gydymo įstaigos pažymomis (b. l. 37, 42)). Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktomis pažymomis, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6.263 str. 2 d.

Iš teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusieji P. R. ir R. R. už advokato paslaugas kiekvienas sumokėjo po 1000 Lt. Šios nukentėjusiųjų turėtos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo J. G. (BPK 106 str. 2 d.).

Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai – paliktini saugojimui prie bylos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pagal BK 129 str. 2 d. 10 p. laisvės atėmimu 15 metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežčiausia 15 metų laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-04-20 nutartimi, kuria subendrintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-24, 2008-02-07, 2008-11-18 nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta neatlikta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridedant neatliktą bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2008-12-09 iki 2008-12-11 bei nuo 2010-02-03 iki 2010-12-23.

Nukentėjusiosios R. R. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš J. G. 11232,44 Lt turtinės žalos ir 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo R. R. naudai.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistojo J. G. 270,20 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš J. G. 1000 Lt P. R. ir 1000 Lt R. R. turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – du kompaktinius diskus – palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.