- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2-96-445/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00912-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- O. J., V. K., B. V., M. Š., S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. V.
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant R. T., dalyvaujant pareiškėjams O. J., V. K., B. V., jų atstovei adv. Nijolei Raulušaitienei, suinteresuotam asmeniui S. V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. J., V. K., B. V., M. Š., S. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktų nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai padavė teisme pareiškimą suinteresuotiems asmenims dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad O. J., B. V., J. V., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2007-01-04, V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), miręs 2003-03-15, S. P. po tėvų - M. V., mirusios 1979-08-05 ir P. V., mirusio 1980-09-14 mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nurodo, kad tėvai P. V. ir M. V. turėjo šešis vaikus: S. V., J. V., V. V.,O. J., B. V., S. P.. J. V. mirė 2007 m., V. V. mirė 2003 m. Gyvendami santuokoje P. V. ir M. V. įgijo nekilnojamojo turto – gyvenamąją namą ir ūkio statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo po tėvų mirties negali, nes yra suėję terminai palikimui priimti ir per šiuos terminus nebuvo kreiptąsi į notaro biurą su prašymu priimti palikimą.
Pareiškėjai pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti pareiškime nurodytais pagrindais ir motyvais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. V. pilnai su pareiškimu nesutiko, bet iš esmės neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo, sprendžiant teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo notarė L. M. atsiliepimu į pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo patenkinimo, sprendžiant teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
M. V. mirė 1979-08-05, o P. V. mirė 1980-09-14 ir tokias aplinkybes patvirtina jų mirties liudijimo duomenys (b.l.7,8).
Giminystės ryšius patvirtina pareiškėjų gimimo liudijimų, santuokos liudijimo įrašai (b.l. 10, 14,15,16,17,18,20,22,23,24,25,70,71).
Po M. V. ir P. V. mirties paveldėjimo bylos nebuvo vestos ir tai patvirtina pažyma ( b.l.61).
Duomenys apie nekilnojamąjį turtą, daiktines teises į juos, nurodytos archyvo pažymėjime ( b.l. 32-41).
Civilinis kodeksas įsigaliojo nuo 2001-07-01, o palikimas po palikėjų mirties atsirado palikėjo mirties momentu, kai tuo metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos, todėl šiems civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.).
Palikimas atsiranda, palikėjui mirus arba jį paskelbus mirusiu (1964 m. CK 568 str.). Palikėjai mirė ir tuo pagrindu atsirado palikimas (1964 m. CK 569 str.1 d ) . Paveldima pagal įstatymą arba testamentą (1964 m. CK 567 str.1 d.) . Kadangi testamentas nebuvo sudarytas, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. Įpėdiniai galėjo paveldėti pagal įstatymą po palikėjo mirties, įstatymų nustatytu terminu kreipdamiesi pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet to nepadarė. Taigi palikimas galėjo būti priimtas ir faktiškai valdant paveldimą turtą
Proceso dalyviai pripažįsta, kad palikimą po tėvų mirties priėmė visi vaikai.
Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Liudytojos A. K., O. V. pilnai patvirtino pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad po M. V. ir P. V. mirties sodybą prižiūrėjo ir tvarkė pareiškėjai.
Paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniais, lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai ir sutuoktinis ( 1964 m. CK 573 str.1p.). Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais : faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui ( kad ir kitam paveldėtojui).
Paveldėjimas į palikėjų turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (1964 m. CK 587 str., CK 5.50-5.51 str.) . Pareiškėjai palikėjų turtą priėmė, rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė. Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą laikomas priėmusiu palikimą ( CK 5.51 str. 1 d., CK 587 str., 1964 m. redakcija ).
Palikėjo vaikaičiai ir provaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo to iš jų tėvų, kuris būtų buvęs įpėdinis. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam jų tėvui ar motinai paveldint pagal įstatymą ( CK 5.12 str.).
Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjų, suinteresuoto asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais, palikėjų mirties liudijimais, pažyma apie esamą nekilnojamąjį turtą, giminystės ryšį įrodančiais dokumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444 str.2 d. 8 p., 448 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. J., a.k. (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), miręs 2007-01-04, V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), miręs 2003-03-15, B. V., a.k. (duomenys neskelbtini), S. P., a.k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tėvų – M. V., mirusios 1979-09-03 ir P. V., mirusio 1980-09-14, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.