- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- II-166-233/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00082-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Stulgienė
- Pažeidėjas
- N. Z.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-986-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK) 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-986-2019 (toliau – Nutarimas) N. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta 60 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. liepos 3 d., 10.45 val. Rokiškio r. sav., Obelių sen., Kraštų k., servitutiniame kelyje, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo pagrindinio kelio 75 metrai, pastatė automobilį „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį užrakinęs paliko, dėl to užstatė pravažiavimą, dėl kurio negalėjo pravažiuoti vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „M. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Miškininkų g. 4, Rokiškis. Nurodoma, kad šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste-KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 metų gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.10 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
N. Z. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisti turėtas išlaidas.
Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad su paskirta bauda nesutinka, nes jis savo automobilį paliko prie ūkinio pastato, namų valdos žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (atstovas teismo posėdyje nurodė, kad padarė rašymo klaidą skunde nurodydamas žemės sklypo kadastrinį numerį -Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl nurodyto pažeidimo nepadarė. 2019-09-26 teismo posėdyje paaiškino, kad liepos 3 d. turėjo su advokatu vykti į Vilnių, skubėjo, važiavo į jam priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), kad paliktų automobilį. Atvažiavus prie sodybos, į kiemą įvažiuoti negalėjo, nes prie ūkinio pastato ant keliuko stovėjo vilkikas. Jis pradėjęs bartis dėl jo namų valdoje pastatyto vilkiko, su kuriais važinėjant yra keliuke padarytos duobės, paprašęs vairuotojo, kad patrauktų mašiną. Vilkikas turėjo galimybę pasitraukti iš tos vietos kur stovėjo, galėjo apsisukti ar apvažiuoti jo mašiną, nes toje vietoje yra pieva. Jis savo automobiliu negalėjo kitaip įvažiuoti į sodybos kiemą, bandė vilkiką apvažiuoti iš kitos pusės, tačiau užbuksavo , dalis automobilio liko ant keliuko , automobilį užrakino ir paliko, kadangi jam jau reikėjo kitu automobiliu, kuris jo laukė, vykti į Vilnių . Prieš išvažiuodamas, jis automobilį ir buvusį vilkiką nufotografavo savo telefonu. Vėliau jam skambino, kad jis patrauktų automobilį, sakė, kad jį išveš į aikštelę, tačiau jis paaiškino, kad to negali padaryti, nes tuo metu jau buvo Vilniuje. Nurodė, kad nesutinka su nurodyta jo automobilio palikimo vieta, nes vieta , kurioje jis paliko automobilį yra jo namų valdoje. Paaiškino, kad per kelią padėtas kilnojamas užtvaras yra jo namų valdoje, tačiau neatitinka namų valdos faktinės ribos . Prašo skundą tenkinti, priteisti turėtas išlaidas.
N. Z. atstovas adv. J. S. nurodė, kad policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą į nutarime nurodytą vietą, pareigūnai neužfiksavo transporto priemonių tikslios buvimo vietos nuo nejudamo objekto, t.y. ūkinio pastato. Bylos nagrinėjimo metu apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad vilkikas važiavo į nuokalnę, o jam priešais atvažiavęs N. Z. važiavo į įkalnę, todėl pagal kelių eismo taisykles į nuokalnę važiavęs vilkikas turėjo praleisti į įkalnę važiavusį, t. y. Z. vairuotą automobilį. Nors teismo metu N. Z. paaiškino, jog vairuotu automobiliu bandė apvažiuoti priešais atvažiuojantį vilkiką, tačiau nesėkmingai, dalis automobilio liko važiuojamoje kelio dalyje. Nurodė, kad N. Z. namų valdos žemės sklypui yra nustatytas viešpataujantis servitutas, suteikiantis jam teisę per kaimyninį žemės sklypą registro numeris (duomenys neskelbtini), įvažiuoti transporto priemonėmis į jam priklausantį žemės sklypą. Nurodo, kad Nutarime nurodytoje vietoje N. Z. priklausantis automobilis nestovėjo, ką patvirtina matininko pateikta į bylą schema, kurioje tarp kelyje pažymėtų 3-4 taškų turėtų būti automobilio stovėjimo vieta pagal nurodomą ginčijamame nutarime automobilio stovėjimo vietą, tačiau N. Z. automobilis, nesant jam galimybių įvažiuoti į jam priklausantį žemės sklypą, buvo paliktas jam priklausančios namų valdos žemės sklype. Prašo ginčijamą N. Z. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti. Priteisti N. Z. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pateikė atsiliepimą į N. Z. skundą (b. l. 21), kuriame nurodė, kad N. Z. skundas nepagrįstas. Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą minėtas sklypas priklauso V. P.. Nurodyto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), todėl policijos pareigūnai automobilį priverstinai išvežė pagrįstai. Atsižvelgdami į išdėstytas aplinkybes nurodo, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus įgalioto pareigūno priimtas nutarimas yra objektyvus ir pagrįstas, todėl N. Z. skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
N. Z. ginčija Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį , pažeidus KET 150.10 punktą, ir prašo šį nutarimą panaikinti .
ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia vairuotojams administracinę atsakomybę.
KET 150.10 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.
2019-09-26 teismo posėdyje apklaustas liudytoju Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK reagavimo skyriaus vyriausias patrulis K. V. parodė, kad jam dirbant kartu su patrule G. Z. buvo gautas pranešimas, kad Kraštų k. ant servitutinio kelio paliktas automobilis, kuris trukdo pravažiuoti bendrovės vilkikui , kuri užsiima smulkintos medienos ruošimu. Nuvykus į Kraštų k. buvo rastas ant keliuko užstatytas visureigiu vilkikas. Vilkikas buvo pakrautas mediena, negalėjo iš tos vietos važiuoti atgal, nes atgal važiuojant reikėtų važiuoti į įkalnę. Nurodo, kad įvykio vieta, automobiliai buvo nufotografuoti, duomenis jis vėliau įkėlė į administracinių nusižengimų registrą, pareigūnas, priimdamas nutarimą, turėjo galimybę jas matyti. Buvo išsiaiškinta, kad paliktas ant kelio automobilis priklauso Z. Toliau aiškinantis aplinkybes kam priklauso žemės sklypas, kuriame stovėjo automobiliai, buvo nuvykę į Obelių seniūniją, kalbėjosi su seniūnu, nusifotografavo tos vietovės planą. Grįžus vėl į tą pačią vietą buvo išmatuotas atstumas nuo pagrindinio kelio iki automobilių stovėjimo vietos. Stovėjusio vilkiko priekabos pabaiga buvo prie Z. žemės sklypo ribos. Nurodė, kad Z. žemės sklypo riba buvo pažymėta šlagbaumu, jo riba eina pagal ūkinį pastatą. Telefonu buvo skambinta Z., tačiau nei jam, nei kolegei G. Z. jis nekėlė ragelio. Tuomet jam skambino bendrovės, kuriam priklauso vilkikas direktorius, Z. sakęs, kad yra Vilniuje. Buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas, priverstinio transporto nuvežimo dokumentai, automobilis išvežtas į aikštelę. Nurodė, kad toje vietoje kur buvo paliktas Z. automobilis, nebuvo jokių kliūčių (duobių ar pan.), rodančių, kad to automobilio iš jo stovėjimo vietos nebuvo galima patraukti.
2019-10-14 teismo posėdyje apklausta liudytoja Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė G. Z. parodė, kad jai dirbant kartu K. V. buvo gautas pranešimas, kad Kraštų k. ant servitutinio kelio paliktas automobilis, kuris trukdo pravažiuoti bendrovės vilkikui . Nuvažiavus į vietą, buvo rastas džipas, kuriuo buvo užstatytas pakrautas vilkikas. Vilkiko vairuotojas paaiškinęs, kad buvo konfliktas su džipo vairuotoju, dėl buvusių medžio šakų ant kelio, kurias būtų sutvarkę, tačiau džipo vairuotojas pastatęs automobilį taip, kad vilkikas negalėjo pravažiuoti, džipą paliko ir nuėjo. K. V. rulete išmatavo buvusį atstumą nuo pagrindinio kelio iki džipo stovėjimo vietos. Nurodė, kad atvažiavus į vietą matė, kad vilkiko važiavimo kryptis buvo nuo namų valdos, prie kurios ribos buvo šlagbaumas, link pagrindinio kelio, o džipo važiavimo kryptis-nuo pagrindinio kelio link sodybos, šia kryptimi yra įkalnė. Keliuko, kuriuo priešpriešiais važiavo nurodytos transporto priemonės plotis toks, kad abi transporto priemonės juo važiuodamos negalėjo prasilenkti. Keliuke stovintis džipas vilkikui buvo iš dešinės, džipas dviem ratais buvo nuvažiavęs nuo keliuko, kiti ratai buvo ant keliuko. Paaiškino, kad jos nuomone, džipas galėjo apvažiuoti vilkiką pieva, tam kliūčių nebuvo, o vilkikas negalėjo apvažiuoti ant kelio palikto džipo, nes jam trukdė kairėje nuo vilkiko buvusio miškelio medžių šakos. Paaiškino, kad su kolega buvo nuvažiavę į Obelių seniūniją išsiaiškinti dėl žemės sklypų ribų , seniūnijoje pasidarė tos vietovės žemės sklypų plano kopiją, seniūnijoje paaiškino, kad namų valdos žemės sklypo riba yra ties klojimu, namų valda ribojasi su moteriai, kurios pavardės neprisimena, priklausančiu žemės sklypu, per kurį eina servitutinis kelias. Nurodė, kad vietoje K. V. išsiaiškino, kad džipui įvažiuoti į namų valdą buvo kitas kelias, būtinybės džipo vairuotojui važiuoti būtent tuo keliu nebuvo. Buvo bandyta susisiekti telefonu su džipo savininku, tačiau jis nekėlė telefono ragelio. Liudytojai pateikus apžiūrai Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK pateiktą į bylą Rokiškio rajono savivaldybės kadastrinių matavimų ribų žemėlapį (b.l.60), paaiškino, kad džipas, žiūrint nuo pagrindinio kelio, link matomos žemėlapyje sodybos, buvo žemės sklypo, kurioje nurodytas servitutinis kelias, einantis per miškelį, maždaug matomo tame žemės sklype miškelio viduryje.
Nors N. Z. teigia, kad nusižengimo nepadarė, kadangi savo automobilį paliko ne servitutiniame kelyje , o prie ūkinio pastato namų valdos žemės sklype, šios jo nurodytos aplinkybės objektyviais bylos duomenimis laikytinos nepagrįstomis.
Iš teismui pateikto žemės sklypo, esančio Rokiškio r. sav., Obelių sen., Kraštų k., kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), matyti, kad šiame esančiam 0,03 ha ploto keliui nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis daiktas). Pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (b.l.34-37) žemės sklypui kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam pirkimo pardavimo sutarties 2015-02-19 pagrindu N. Z. ir A. N. Z., nurodytas kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas- apskrities viršininko sprendimas Nr.27-97431-20165, žemės skl.Nr.127. Tuo tarpu V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tame pačiame Kraštų k., kadastro numeris (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas-teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis), įregistravimo pagrindas-2007-12-29 apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-5401, plotas 0,03 ha (b. l. 23). Pagal bylos duomenis, pateiktus byloje žemės sklypų planus , N. Z. ir apklaustų liudytojų paaiškinimus matyti, kad į N. Z. ir A. N. Z. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojant nuo kelio Dideliškis – Dirdos Nr. 3632, patenkama per V. P. priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau-CK) 4.111 straipsnis numato, kad servitutas-tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu), arba to savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą. Pasikeitus tarnaujančio ar viešpataujančio daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka. Pagal CK 4.119 straipsnio nuostatas, kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku. Jeigu nustatant kelio servitutą, suteikianti važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo negalima nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią , jeigu toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Tais atvejais, kai tikėtina, kad toks kelias gali būti naudojamas važiuoti specialiomis plačių gabaritų mašinomis, žemės sklypo, kuriam nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, savininkas neturi teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų.
Aukščiau nurodytos CK nuostatos dėl nustatyto kelio servituto V. P. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio tame pačiame Kraštų k., kadastro numeris (duomenys neskelbtini),(tarnaujančiam daiktui), galioja ir naujam šio žemės sklypo naudotojui, t.y. panaudos gavėjui N. Z., pagal jo pateiktą 2017-03-11 žemės ūkio paskirties žemės panaudos sutartį, sudarytą su sklypo savininke V. P. (b.l.46-47).
Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše (b. l. 22) automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta pažymėta servitutiniame kelyje, kuris yra žemės sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini). N. Z. atstovas advokatas J. S. teismui pateikė atstumų schemas (b. l. 27-28), kuriose užfiksuoti taškai, nutolę 75 metrus nuo kelio Dideliškis – Dirdos Nr. 3632, esančio Rokiškio r. sav., Obelių sen., Kraštų k., vidurio ir pakraščio, pažymėti “3-4“ , kurių buvimo vieta vizualiai, sutampa su Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše pažymėta automobilio buvimo vieta . Nei viename iš minėtų pateiktų dokumentų, nėra užfiksuotas atstumas nuo nurodomos automobilio stovėjimo vietos iki N. Z. namų valdos ribos , o pagal paties N. Z. pateiktą fotonuotrauką (b. l. 38) matyti, kad vilkikas stovėjo už per kelią einančio šlagbaumo, kurį kaip paaiškino teismo posėdyje N. Z., jis ir pastatė. N. Z. nurodyti argumentai, kad šlagbaumo buvimo vieta neatitinka jam priklausančio žemės sklypo , jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti. Pagal paties N. Z. pateiktas fotonuotraukas (b. l. 39,64) , jas lyginant su policijos pareigūnų užfiksuota automobilių buvimo vieta (b.l.56-60) matyti, kad N. Z. automobilis „M. P.“ pastatytas įstrižai, dalis automobilio yra ant kelio , kita dalis šalikelėje, priešingoje eismo juostoje , nei buvo minėto automobilio važiavimo kryptis. Iš minėtų fotonuotraukų matyti, kad fotografuojama buvo skirtingais atstumais nuo ant kelio buvusių automobilių, todėl vien iš fotonuotraukų negalima objektyviai spręsti, kokiu atstumu transporto priemonės buvo nuo matomo pastato ar fotonuotraukoje b. l. 38 nufotografuoto šlagbaumo. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu liudytojų K. V. ir G. Z. duoti parodymai, kad atstumas nuo pagrindinio kelio iki automobilių stovėjimo vietos buvo išmatuotas rulete, tokiu būdu užfiksuojant automobilio stovėjimo vietą, G. Z. 2019-07-03 tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, kad automobilis „M. P.“ (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas 75 metrai nuo pagrindinio kelio servitutiniame kelyje kadastrinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kitais objektyviais bylos įrodymais nepaneigti, todėl nėra teisinio pagrindo netikėti policijos pareigūnų duotų parodymų ir byloje surinktų duomenų objektyvumu.
Iš tų pačių aukščiau nurodytų nuotraukų matyti, kad N. Z. vairuotam automobiliui , pagal jo važiavimo kryptį, nebuvo jokių kliūčių sustoti dešinėje kelio šalikelėje ( kas matyti iš pateiktų fotonuotraukų, b. l. 39,56) ir leisti pravažiuoti priešinga eismo kryptimi važiuojančiam vilkikui. Nors N. Z. nurodė, kad jam nusprendus priešais jo važiavimo kryptį , stovintį kelyje vilkiką apvažiuoti išvažiuojant į priešingą eismo juostą, iš vietos, kurioje paliko automobilį, negalėjęs išvažiuoti, nes įklimpęs į jau buvusią išmuštą anksčiau duobę, šios jo nurodytos aplinkybės jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstos. Apklausti liudytojais įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai K. V. ir G. Z., kurie apžiūrėjo kelyje buvusius automobilius, patvirtino, kad net ir išvažiavus N. Z. į priešingą kelio pusę, jam nebuvo jokių kliūčių apvažiuoti kelyje buvusį vilkiką pieva, tuo tarpu apvažiuoti palikto N. Z. automobilio, vilkiko vairuotojas negalėjęs dėl palei šalikelę buvusių medžių , kas matyti ir iš pateiktų fotonuotraukų (b.l.38,56). Kaip paaiškino teismo posėdyje pats N. Z., prieš palikdamas automobilį, jis savo mobiliuoju telefonu nufotografavo abiejų automobilių stovėjimo vietą, t.y. iš b.l.38 pateiktos jo fotonuotraukos matyti skersai kelią esantis šlagbaumas , už jo stovėjusio keliuke vilkiko galinė dalis, b.l.39 esančioje fotonuotraukoje matyti keliuke stovinčio vilkiko priekinė dalis bei priešais jį stovintis N. Z. automobilis. Pateiktą b.l.39 fotonuotrauką N. Z. pateikė papildomai 2019-10-24 teismo posėdyje, kurioje užfiksuotas fotografavimo laikas 2019-07-03 09:42(b.l.64). N. Z. nurodoma aplinkybė, kad jis negalėjęs patraukti nuo kelio ir todėl palikęs toje vietoje, kuri buvo užfiksuota nufotografuojant jo mobilaus ryšio telefonu, nes negalėjęs iš tos vietos išvažiuoti, laikytina jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymą. Iš paties N. Z. pateiktos fotonuotraukos (b.l.39) matyti, kad šalia ant keliuko stovėjusio vilkiko ir N. Z. priklausančio automobilio, buvo ir daugiau transporto priemonių bei žmonių, todėl laikytina, kad net ir tuo atveju, jei , kaip nurodo N. Z., jo automobilis būtų įvažiavęs į duobę ir negalėjęs išvažiuoti iš jo stovėjimo vietos, tai neatleistų jo nuo atsakomybės , nes N. Z. nebuvo jokios būtinybės išvažiuoti į priešingą kelio pusę, neįsitikinus, kad darydamas tokį manevrą sugebės apvažiuoti priešingoje kelio pusėje stovintį vilkiką, o jam pasirinkus tokį vilkiko apvažiavimo būdą ir matant , kad pasirinktu būdu apvažiuoti vilkiko negalės, turėjo vietoje ten buvusių kitų žmonių, transporto priemonių pagalba užtikrinti, kad jo automobilis būtų grąžintas į dešinę kelio pusę, patraukiant automobilį kiek įmanoma į dešinės kelio pusės kelkraštį, tokiu būdu sudarant galimybę priešais važiavusiam vilkikui prasilenkti su jo automobiliu. N. Z. argumentai, kad jis skubėjo , nes kitu automobiliu turėjo vykti į Vilnių, nesudaro teisinio pagrindo pažeisti jam KET 150.10 punkto reikalavimų ir palikti priešingoje kelio pusėje automobilį taip, kad jis trukdytų servitutiniu keliu pravažiuoti kitai transporto priemonei.
Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymą laikytina, kad Panevėžio apskrities VPK Rokiškio r. PK 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje , kuriuo N. Z. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta 60 Eur bauda, priimtas įvertinus visus administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus įrodymus, byloje nenustačius N. Z. veiką lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Dėl išdėstyto, pateiktas N. Z. skundas netenkintinas , o ginčijamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
N. Z. skundo netenkinti.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 83-ANR_N-986-2019, kuriuo N. Z. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymą 60 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.