Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-06-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-367

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-06-15
Bylos Nr.
1A-367
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jonas Algimantas Venckus (pirm.), Linas Šiukšta, Regina Gaudutienė
Nuteistasis
H. K.
Nukentėjusysis
R. Š., E. K.
Kategorijos

Pranešėjas J.A.Venckus Baudžiamoji byla Nr. 1A- 367/ 2005 m.

Teisėjas S.Valužis Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.9.; 1.2.3.1.

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. birželio 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus,teisėjų: Lino Šiukštos, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,gynėjai Angelijai Morkvėnienei,nuteistajam H. K. ,nukentėjusiesiems R. Š. , E. K. ,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo H. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu šešeriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš H. K. priteista 28,25 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, ir nuteistojo apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 14 d., apie 1.40 val., savo gyvenamosiose patalpose, (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, tarpusavio konflikto su žmona A. K. metu, tyčia dūrė jai virtuviniu peiliu į nugarą, tuo padarė durtinę–pjautinę krūtinės ląstos užpakalinės sienos kairės pusės kiaurinę žaizdą, sužalojo plautį, sukėlė išorinį ir vidinį nukraujavimą į kairiąją krūtinplėvės ertmę, šoką bei aspiraciją krauju. Tokiu būdu, jis tyčia nužudė A. K. , nes nuo padarytų sužalojimų ši įvykio vietoje mirė.

Šalies argumentai

Nuteistasis H. K. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apeliantas mano, kad apygardos teismas nepilnai įsigilino į visas bylos aplinkybes, todėl priėmė per griežtą nuosprendį.

Apeliantas tvirtina, kad jis nesiekė suklaidinti teismo. Jis teismui paaiškino, kad įvykio metu buvo labai girtas, todėl neprisimena kodėl peiliu dūrė savo žmonai. Apeliantas neneigia, kad parodymų patikrinimo vietoje jis parodė, jog dūrė žmonai peiliu, tačiau nurodo, kad tokią išvadą jis padarė, matydamas, kad peilis, kuriuo buvo nudurta žmona, tikrai buvo jų, be to, pašalinių asmenų jų namuose nebuvo, todėl tik jis galėjo nudurti savo žmoną. Tačiau apeliantas iki šiol negali prisiminti už ką peiliu dūrė savo žmonai, bet jis neneigia, kad tai padarė būtent jis.

Apelianto manymu, jo atžvilgiu gali būti taikytos BK 62 str. nuostatos. Jis iš karto po įvykio paprašė kaimynų iškviesti policiją ir greitąją pagalbą, iš karto prisipažino nužudęs žmoną, niekur nesislėpė ir nemėgino sunaikinti pėdsakų bei kiek galėdamas stengėsi teisingai papasakoti visas įvykio aplinkybes, kurias atsiminė. Apelianto manymu, tuo jis padėjo išaiškinti nusikaltimą. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Be to, pažymi, kad jis padeda prižiūrėti mamą, kuri yra sunki ligonė, visiškai nevaikšto, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nukentėjusiosios taip pat prašė jo griežtai nebausti.

Nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusiosios prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas betarpiškai ištyręs ir sutinkamai su įstatymo reikalavimais įvertinęs įrodymus padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės bei jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Byloje nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės pagrįstos ištirtais įrodymais, kurių objektyvumas nekelia jokių abejonių. Kaip seka iš bylos duomenų bei nuteistojo apeliacinio skundo turinio, H. K. pilnai pripažino savo kaltę tyčiniais veiksmais nužudęs savo žmoną, suduodamas jai smūgį peiliu.

Pažymėtina, kad nuteistasis savo apeliaciniu skundu net ir neginčija teismo išvadų dėl padarytos veikos kvalifikacijos ir kaltės. Apeliantas nesutinka tik su paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir prašo, pritaikius BK 62 str. nuostatas, paskirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Kaip matyti iš nuosprendžio aprašomosios dalies, teismas, svarstydamas bausmės dydžio parinkimo klausimą, įvertino padaryto nusikaltimo sunkumą, jo pavojingumą ir nepataisomas pasekmes. Teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę teigiamai charakterizuojančius bylos duomenis, jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti minėtą nusikalstamą veiką, kas pagrįstai pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Nuosprendyje nurodyti išsamūs bausmės dydžio skyrimo motyvai leidžia teigti, kad teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str. Paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima minimaliai bausmei, numatytai įstatymo sankcijoje už tyčinį nužudymą. Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta individualizuota bausmė, kuri savo dydžiu atitinka įstatymo nuostatoms ir ją laikyti per daug griežta, nėra pagrindo.

Tenkinti prašymą ir, pritaikius BK 62 str., paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta įstatymo sankcijoje, jokio pagrindo nėra. Tai konstatavo nuosprendyje ir pirmosios instancijos teismas. Padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas, kuriuo atimant gyvybę kitam asmeniui, sukeltos nepataisomos pasekmės. Švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas (BK 62 str.) yra teismo teisė. Net ir esant BK 62 str. numatytoms sąlygoms, teismas gali netaikyti šios įstatymo nuostatos ir neskirti švelnesnės bausmės, jei jis laiko, kad išeinant iš bausmės paskirties, švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai. Švelnesnė negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmė gali būti skiriama tik esant ypatingoms aplinkybėms, į kurias neatsižvelgus, paskirta bausmė būtų akivaizdžiai neteisinga. Tokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių byloje nėra.

Vien tai, kad apelianto motina sunkiai serga, yra pripažinta invalide, kolegijos nuomone, yra nepakankamai svari aplinkybė švelninti apeliantui nuosprendžiu paskirtą bausmės dydį ar net jos rūšį. Bylos duomenimis apeliantas jau daug metų gyveno atskirai. Nuteistojo motina gyvena ne viena, turi ir kitų artimų giminaičių, kurie pilnai pajėgūs suteikti reikalingą priežiūrą ir pagalbą.

Vadovaudamasi nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo skundą ir pritaikyti BK 62 str. nuostatas bei paskirti švelnesnę bausmės rūšį, kuri būtų nesusijusi su laisvės atėmimu, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo H. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jonas Algimantas VenckusTeisėjai: Linas ŠiukštaRegina Gaudutienė