- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- 1-115-944/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Edvardas Staponkus
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:
2012 m. spalio 26 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 mėn. laisvės apribojimo bausmė;
bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui bei nežymiai jį sužalojo, o būtent:
2021 m. gruodžio 8 d. apie 18.45 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buitinio konflikto metu vieną kartą spyrė sugyventinei A. B. į galvą, pakaušio – sprando srityje, po to ranka sugriebęs ir tempdamas ją už plaukų pargriovė į lovą ir pargriautai ne mažiau kaip penkis kartus smogė kumščiu į galvą. Tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas R. M. sukėlė nukentėjusiajai A. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – sumušimus veide, pakaušyje, momeninėse srityse ir sprande.
R. M. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad 2021 m. gruodžio 8 d. darė namuose remontą. Sugyventinė A. B. pradėjo priekaištauti, kad tie remontai daromi iš jos dukros atsiųstų pinigų. Atėjus 2 draugams, jie visi vartojo alkoholį. Jam atsigulus, vėl prasidėjo priekaištai dėl daromo remonto, taip pat sugyventinė pasakė, kad neva jis išgėręs jos degtinę. Nesusilaikė ir spyrė jai. Po to sugriebęs už plaukų nuvedė ją į lovą. Lovoje sugyventinei dar sudavė ne mažiau kaip 5 kartus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be paties R. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).
Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2021 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime konstatuotas smurto artimoje aplinkoje faktas. 2021 m. gruodžio 8 d. pagal A. B. iškvietimą policijos pareigūnai atvykę į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), užfiksavo įdrėskimą A. B. kaktos kairėje, patinimą bei paraudimą kairiame skruoste. A. B. buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, neblaivi (1,88 prom.) Pareigūnams paaiškino, kad apie 18.45 val. R. M. spyrė jai į pakaušį, sugriebęs už plaukų, nutempė į miegamąjį, pargriovė ant lovos ir ne mažiau kaip 3 kartu smogė kumščiu į veidą (b. l. 9 - 12).
Nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. M. kartu gyvena 20 metų. 2021 m. gruodžio 8 d. po pietų namie su sugyventiniu, S. T. ir Bronislava gėrė alkoholį. Apie 17.00 val. draugai išėjo, juodu su sugyventiniu liko namie dviese. Sugyventinis pradėjo ją užgaulioti, juodu barėsi. Kai ji svetainėje prisėdo prie krosnies ant žemos kėdutės, sugyventinis spyrė į galvą. Atsistojusi sugriebė sugyventinį už rūbų ir tris kartus trenkė jam kumščiu į nugarą. Sugyventinis sugriebė ją už plaukų, parvertė miegamajame į lovą, ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu smogė į galvą. Išsivaduoti negalėjo, nes sugyventinis tebelaikė ir tempė plaukus. Kai tik išsilaisvino, iškvietė policiją. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 22 – 23).
2021 m. gruodžio 8 d. asmens apžiūros protokole aprašytos ir fotonuotraukoje užfiksuotos žymės A. B. veide – nežymus kairiojo skruosto patinimas ir paraudimas, kaktos srityje kairėje pusėje matomas odos įdrėskimas ir nežymus kraujavimas (b. l. 38 – 43).
2021 m. gruodžio 20 d. teismo medicinos ekspertas atlikęs daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą apžiūros protokole pateikė išvadą, kad A. B. nustatyti nepatikslinto pobūdžio sumušimai veide, pakaušyje, momeninėse srityse ir sprande atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 58 – 60).
2021 m. gruodžio 8 d. apžiūrėta, įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta ir fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14 – 18).
Kaltinamajam R. M. 2021 m. gruodžio 8 d. 19.08 val. alkotesteriu nustatytas 1,77 promilės neblaivumas (b. l. 13).
Nukentėjusiajai A. B. 2021 m. gruodžio 8 d. 19.20 val. alkotesteriu nustatytas 1,88 promilės neblaivumas (b. l. 13).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris nusikalstamą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo šeimos narį ar artimą giminaitį laiko pavojingesne veika.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos eksperto apžiūros protokole pateiktos išvados bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2021 m. gruodžio 8 d. smurtavo prieš sugyventinę A. B., su kuria kartu gyvena apie 20 m. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja nukentėjusiosios parodymams, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu bei kitiems rašytiniams duomenims. Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto ir nežymaus sveikatos sutrikdymo savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
R. M. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta kaltinamajam ir nukentėjusiajai kartu vartojant alkoholį. Padarytas nusikaltimas nesukėlė itin pavojingų padarinių. R. M. laikytinas neteistu (b. l. 75 – 76), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 72 – 73), šiuo metu niekur nedirba (b. l.71). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą R. M. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, vertindamas asmens padėtį sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmę, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.
Laisvės apribojimo bausmės esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoje jos teismas gali asmenį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, įpareigoti arba uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus. Šiuo atveju nusikaltimas padarytas kaltinamojo ir nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, pagal savo pobūdį jis nėra itin pavojingas, kaltinamasis kitiems asmenims bei visuomenei nėra pavojingas, todėl nėra tikslinga jo atžvilgiu taikyti intensyvią priežiūrą, o vietoje jos bausmės atlikimo laikotarpiu skirtini kiti draudimai ir įpareigojimai, t. y. įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; įpareigojimas dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas; įpareigojimas 4 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė, paskirti įpareigojimai ir draudimai būtų proporcingi baudžiamojo įstatymo pažeidimui, R. M. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leistų pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.
Kaltinamajam pripažinus kaltę, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
R. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. gruodžio 8 d. 19.08 val. iki 2021 m. gruodžio 10 d. 13.49 val. (2 paros) (b. l. 85 – 86, 89). Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).
Dėl proceso išlaidų atlyginimo.
BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog šiame straipsnyje nurodytais atvejais, taip pat šio Kodekso 50 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais, jeigu gynėjo nėra pasikvietęs pats įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka, ir pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būtinas gynėjas, bei paskirti šios institucijos parinktą gynėją. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo R. M. gynėjas advokatas Edvardas Staponkus dalyvavo BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, tai yra kuomet byla teisme nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. 2021 m. gruodžio 27 d. gautoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje Nr. (12.34Mr) PT-9193 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ nurodyta, jog už R. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 76,29 Eur išlaidos, prašoma jas priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai.
Nagrinėjamu atveju imperatyvių pagrindų neišieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nenustatyta. Prašomų priteisti išlaidų dydis, teismo vertinimu, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba ir pajamų neturi, tačiau jis yra darbingas, paties paaiškinimais, turi nekilnojamojo turto. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas, valstybės patirtos 76,29 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo R. M..
Kiti procesiniai klausimai.
R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110 – 111) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinio ieškinio byloje nėra.
CD laikmena su medicininiais duomenimis paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. gruodžio 8 d. iki 2021 m. gruodžio 10 d., 2 (dvi) sulaikyme išbūtas paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
CD laikmeną su medicininiais duomenimis palikti saugoti byloje.
Priteisti iš R. M. 76,29 Eur (septyniasdešimt šešis eurus ir 29 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti, jog jos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Citadele“ bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor Bank“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.