Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r., lietuvis Lietuvos Respublikos pilietis gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2017 m. spalio 17 d. apie 9.55 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko krašto lūžimo. Šiais veiksmais V. B. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2018 m. birželio 24 d. laikotarpyje nuo 1.30 val. iki 4.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas V. A. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme ir sėdėdamas V. A. nevažiuojančiame, nerakintame automobilyje BMW 325, išgertuvių metu, iš nukentėjusiojo T. S. kuprinės, slapta pagrobė svetimą-nukentėjusiajam T. S. priklausantį turtą: 379,00 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI P20 su laidiniu įkrovikliu ir 20,00 Eur vertės atsarginę išorinę bateriją, tuo nukentėjusiajam padarydamas 399,00 Eur turtinę žalą. Šiais veiksmais V. B. padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. B. visiškai pripažino padaręs nusikalstamas veikas bei parodė, kad kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai pripažino.

V. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo parodė, kad 2017 m. spalio mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, mergina V. V. pasiskundė, kad A. Š. ją išvadino valkata. Parašė keletą SMS žinučių A. ir liepė V. atsiprašyti. A. sutiko V. atsiprašyti. Susirašinėdami su A. susitarė, kad jis draugės atsiprašys (duomenys neskelbtini), esančioje prie pagrindinio centro pastato (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų apie 9.00 val. nuėjo kartu su V. parūkyti. Berūkant atėjo A. Š. kartu su A. ir S.. A. pasakė, kad jis atsiprašytų V. už tai kaip jis ją pavadino. A. pasakė žodį „atsiprašau“ ir pradėjo juoktis. Supyko, kad A. taip nepagarbiai atsiprašė draugės ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą. Tuo metu rūkykloje buvo labai daug centro mokinių. A. susiėmė už nosies ir išėjo iš rūkyklos. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 98-99).

V. B. dėl svetimo turto pagrobimo parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, tačiau savo veiksmų esmę suprato, juos valdyti galėjo. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Jis paaiškino, kad 2018 m. birželio 24 d. naktį (duomenys neskelbtini), būdamas automobilyje, priklausančiame V. A., pagrobė T. S. priklausantį mobilaus ryšio telefoną HUAWEI P20 su įkrovikliu ir baterija. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi. Jis įsipareigojo T. S. padarytą žalą atlyginti per 2 mėnesius. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė (b. l. 179-180, 183).

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2017 m. spalio 17 d. 9.55 val. prie mokyklos bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), ėjo parūkyti su klasiokais A. ir S.. Rūkykloje susitiko su V. B. ir jis pasakė, kad atsiprašytų jo merginos, kurią galimai pavadino valkata. Rūkykloje buvo labai daug centro mokinių. Priėjo prie V. ir jai pasakė „atsiprašau ką pasakiau ir noriu taikiai gyventi“. Atsiprašęs iš karto gavo smūgį į nosį. Smūgį sudavė kumščiu V. B. (b. l. 28).

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. vakare jis nuvyko pas savo draugą V. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Apie 22 val. pas V. A. atėjo jam pažįstamas V. B. ir dar vienas jam nepažįstamas asmuo, kurio vardo ir pavardės jis nežino. Tuomet V. A., jis, V. B. ir dar vienas buvęs kartu jam nepažįstamas asmuo susėdo į V. A. kieme stovėjusį ir jam priklausantį automobilį BMW 325 bei ten gėrė alų. Baigus gerti alų jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į V. A. namą, o savo kuprinę, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas, jo laidinis pakrovėjas ir atsarginė išorinė baterija, paliko automobilyje, kuriame liko sėdėti V. B. ir kitas minėtas jam nepažįstamas asmuo. Ryte atsikėlęs, apie 10 val., jis kartu su V. A. nuėjo į minėtą automobilį pasiimti kuprinės ir nuėjęs bei apžiūrėjęs kuprinėje buvusius jam priklausančius daiktus, pastebėjo, kad iš kuprinės pavogtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI P20 lite su laidiniu pakrovėju, kurio vertė 379,00 Eur, bei atsarginė išorinė baterija, kurios vertė 20,00 Eur. Šia vagyste jam padaryta 399,00 Eur turtinė žala. Jam per socialinį tinklą www.facebook.com parašė žinutę V. B. ir prisipažino, kad jis pavogė man priklausantį mobilaus ryšio telefoną, prižadėjo atlyginti žalą. Dalį žalos įtariamasis V. B. atlygino ir įsipareigojo likusią 150,00 Eur žalą atlyginti iki 2018 m. spalio 1 d. Jo V. atsiprašė, su juo susitaikė (b. l. 140-143).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamas veikas be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytoja D. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) kuratore. Kuruoja grupę, kurioje mokosi A. Š.. Šioje grupėje mokosi ir V. B.. 2017 m. spalio 17 d. apie 11-12 val. paskambino auklėtinio A. Š. mama ir pasakė, kad jos sūnus yra persekiojamas centro bendrabutyje, kuriame jis gyvena, bijo išeiti į lauką rūkyti, nes jį nori kažkas pasigauti. Susitikus su A. Š., akivaizdžių sužalojimų ant jo nepastebėjo. Buvo tik nuskeltas priekinis vienas dantis. Pasiteiravus kas vyksta, jis nieko neaiškino. Pasakė, kad jam labai skauda nosį, jis buvo priimamajame, kur jam davė vaistų skausmui malšinti, tačiau skausmas neišnyko. Mokiniai paaiškino, kad tą pačią dieną rūkykloje A. Š. tikriausiai dvi merginas pavadino „valkatomis“, po šių žodžių pats tų merginų atsiprašė, tačiau kitos grupės mokiniui V. B. nepatiko A. Š. tonas, kuriuo jis atsiprašė, todėl jis priėjęs prie A. Š. trenkė jam vieną kartą per veidą, t. y. į nosį. Visą mokinių pasakojimą girdėjo pats A. Š., kuris patvirtino, kad jį sumušė V. B., tačiau jis paaiškino, kad merginų „valkatomis“ nevadino. Tada kartu su A. nuėjo pas centro informatikus ir paprašė vaizdo kamerų įrašo. Atsukus vaizdą, matėsi kaip mokiniai atėjo į rūkyklą, kaip A. užsiėmęs už veido išbėgo iš rūkyklos. A. buvo paguldytas į ligoninę stebėjimui, jam nustatytas nosies lūžis. Kitą dieną į kabinetą atėjo V. B. ir prisipažino, kad jis vieną kartą ranka į veidą sudavė A. Š. todėl, kad A. Š. dvi merginas išvadino „valkatomis“ (b. l. 59-60).

Liudytoja V. V. parodė, kad atėjus į parduotuvę A. Š. „minkit iš čia, valkatos“. Kitą dieną papasakojo viską V. B.. V. A. paprašė, kad A. atsiprašytų. A. atsiprašė, bet pasišaipydamas žodžiu „atsiprašau“. A. veido mimika buvo kaip tai daro pasišaipydamas. Kas vyko toliau, nematė. V. vėliau pasakė, kad A. dėjo kumščiu į veidą. Vieną kartą ir A. sulaužė nosį ir yra nuskeltas dantys. Kodėl V. jį sumušė, nežino.

Liudytojas S. K. parodė, kad negali papasakoti kokiomis aplinkybės buvo sužalotas A. Š.. Galėjo būti rytas, po 9 val. V. B. maždaug 10 metrų atstumu stovėjo nuo jų su savo mergina. Buvo užsisukęs, kai pamatė kaip pro jį praėjo A., kuriam iš nosies bėgo kraujas ir ant piršto parodė nuskeltą dantį. Kitą dieną A. pasakė, kad tada jam trenkė V. į veidą. Trenkė kumščiu vieną kartą. Sakė, kad trenkė dėl merginos, kad A. ją išvadino visaip, nors to nebuvo.

Apžiūros protokole nurodyta, jog įvykio vieta rūkomasis, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18 23).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, A. Š. padaryta viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko krašto lūžimas, kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38).

Liudytojas D. B. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2018 m. birželio 23 d. apie 20 val. ėjo pas pažįstamą nepilnametį V. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Prie miško sutiko einantį buvusį klasioką V. B., kuris pasakė, kad taip pat eina pas V. G. į namus. Nuėję pas V. G. į namus, rado pažįstamą T. S., kuris jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. T. S., pasiūlė jam ir V. B., išgerti alaus, kurį jis turėjo su savimi. Jiems būnant lauke matė, kad T. S., V. B. rodo kažkokį daiktą, kokį nematė, bet jie atėję kalbėjo apie telefonus. 2018 m. birželio 24 d. apie 1 val. 30 min. T. S. kuris buvo girtas, paguldė pas V. G. namuose, o pats su V. B. miegojo automobilio ,,BMW'“ viduje. Apie 4.00 val. V. B. prabudęs išėjo į savo namus. Apie 7.00 val. atsikėlęs T. S. pasigedo jam priklausančio telefono. Jis T. S. telefono nematė ir jo neėmė (b. l. 160).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 134-137).

Parodymų patikrinimo metu V. B. parodė ir paaiškino įvykio aplinkybes, kurios nurodytos protokole (b. l. 185-189).

2017 m. gruodžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria V. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį BK 38 pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 125-127).

2018 m. liepos 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo atnaujintas nutrauktas ikiteisminis tyrimas (b. l. 5-6).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje visiškai įrodyta.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, nes jis 2017 m. spalio 17 d. apie 9.55 val. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vieną kartą kumščiu sudavė nepilnamečiui nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį, tuo nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties vainiko krašto lūžimo. Be to, jis 2018 m. birželio 24 d., laikotarpyje nuo 1.30 val. iki 4.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas V. A. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme ir sėdėdamas V. A. nevažiuojančiame, nerakintame automobilyje BMW 325, išgertuvių metu, iš nukentėjusiojo T. S. kuprinės, slapta pagrobė svetimą-nukentėjusiajam T. S. priklausantį turtą: 379,00 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI P20 su laidiniu įkrovikliu ir 20,00 Eur vertės atsarginę išorinę bateriją, tuo nukentėjusiajam padarydamas 399,00 Eur turtinę žalą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. B. padarytą nusikalstamą veiką numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o už jo padaryta nusikalstamą veiką numatyta BK 284 straipsnyje gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda, arba viešieji darbai arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 191-192). Civilinių ieškinių nukentėjusieji nereiškia. V. B. ir nukentėjusysis T. S. sudarė susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 190). Dėl prokuroro sprendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusieji neprieštarauja (b. l. 193).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. B. neteistas (b. l. 168-169), administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 166-167), mokosi (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-60), psichiatro ir narkologo įskaitose neregistruotas (b. l. 172).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vertinant tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, nukentėjusysis pretenzijų kaltinamajam neturi, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta, todėl, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. B. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmės rūšis – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus – mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iki 2018 m. spalio 10 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iki 2018 m. spalio 10 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką mokytis, dirbti ar registruotis darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iki 2018 m. spalio 10 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. B. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką mokytis, dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, iki 2018 m. spalio 10 d. atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Patvirtinti V. B. ir T. S. susitarimą, kuriuo V. B. iki 2018 m. spalio 10 d. įsipareigojo T. S. atlyginti likusią neatlygintą žalos dalį – 150,00 Eur.

Įteikti kaltinamajam V. B., nukentėjusiesiems T. S. ir A. Š. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus.

Išaiškinti kaltinamajam V. B. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.